doined

liuks zmogutis kiek teko bendraut ir turet reikalu

Turėjau ir aš reikalų. +

Sveiki, su jumis sveikinuosi aš, Domantas. Man penkolika metų, apie uždarbis.lt sužinojau iš phpfusion supporto. Jame dažnai būdavo kalbama apie uždarbis.lt , ir visada tos kalbos būdavo teigiamos. Vieną kartą rimtai sugalvojau sužinoti, kas tas uždarbis.lt , atėjau čia, užsiregistravau, daug skaičiau ir pasitvirtinau tapatybę. Nuo to laiko phpfusion supporte nebesilankiau, nes čia lygis buvo 100% aukštenis. Pirmą savo sandorį atlikau parduodamas domeną, na, ir viskas puikiai pavyko! Dabar turiu jau mano manymu nemažai atsiliepimų, esu atilkęs nemažai puikių sandorių.
Seniai domiuosi web dizainu, labai mėgstu peržiūrėti dizaino konkursuose dizainerių pateiktus darbus. Šiuo metu užsiimu pirk/parduok "bizniuku" , bet labai norėčiau pradėti tikrą verslą. Tai tiek :)
 
Linkiu sėkmės uždarbiečiams, ir ilgo gyvenimo uždarbis.lt forumui!
 
Domantas.

sveikas,kai tiek metų normaliai jau prasisukęs sakyčiau,bent jau spėju nesėdi tėvams ant galvos ir pats kažkiek užsidirbi. Sėkmės! :)

Sveiki, su jumis sveikinuosi aš, Domantas. Man penkolika metų, apie uždarbis.lt sužinojau iš phpfusion supporto. Jame dažnai būdavo kalbama apie uždarbis.lt , ir visada tos kalbos būdavo teigiamos. Vieną kartą rimtai sugalvojau sužinoti, kas tas uždarbis.lt , atėjau čia, užsiregistravau, daug skaičiau ir pasitvirtinau tapatybę. Nuo to laiko phpfusion supporte nebesilankiau, nes čia lygis buvo 100% aukštenis. Pirmą savo sandorį atlikau parduodamas domeną, na, ir viskas puikiai pavyko! Dabar turiu jau mano manymu nemažai atsiliepimų, esu atilkęs nemažai puikių sandorių.
Seniai domiuosi web dizainu, labai mėgstu peržiūrėti dizaino konkursuose dizainerių pateiktus darbus. Šiuo metu užsiimu pirk/parduok "bizniuku" , bet labai norėčiau pradėti tikrą verslą. Tai tiek :)
 
Linkiu sėkmės uždarbiečiams, ir ilgo gyvenimo uždarbis.lt forumui!
 
Domantas.

Sveikas, siek savo tikslo :)

Sveiki, su jumis sveikinuosi aš, Domantas. Man penkolika metų, apie uždarbis.lt sužinojau iš phpfusion supporto. Jame dažnai būdavo kalbama apie uždarbis.lt , ir visada tos kalbos būdavo teigiamos. Vieną kartą rimtai sugalvojau sužinoti, kas tas uždarbis.lt , atėjau čia, užsiregistravau, daug skaičiau ir pasitvirtinau tapatybę. Nuo to laiko phpfusion supporte nebesilankiau, nes čia lygis buvo 100% aukštenis. Pirmą savo sandorį atlikau parduodamas domeną, na, ir viskas puikiai pavyko! Dabar turiu jau mano manymu nemažai atsiliepimų, esu atilkęs nemažai puikių sandorių.
Seniai domiuosi web dizainu, labai mėgstu peržiūrėti dizaino konkursuose dizainerių pateiktus darbus. Šiuo metu užsiimu pirk/parduok "bizniuku" , bet labai norėčiau pradėti tikrą verslą. Tai tiek :)
 
Linkiu sėkmės uždarbiečiams, ir ilgo gyvenimo uždarbis.lt forumui!
 
Domantas.

Sekmes pleciant versla nuo pirk parduok iki rimtesnio biznio

Sveiki, su jumis sveikinuosi aš, Domantas. Man penkolika metų, apie uždarbis.lt sužinojau iš phpfusion supporto. Jame dažnai būdavo kalbama apie uždarbis.lt , ir visada tos kalbos būdavo teigiamos. Vieną kartą rimtai sugalvojau sužinoti, kas tas uždarbis.lt , atėjau čia, užsiregistravau, daug skaičiau ir pasitvirtinau tapatybę. Nuo to laiko phpfusion supporte nebesilankiau, nes čia lygis buvo 100% aukštenis. Pirmą savo sandorį atlikau parduodamas domeną, na, ir viskas puikiai pavyko! Dabar turiu jau mano manymu nemažai atsiliepimų, esu atilkęs nemažai puikių sandorių.
Seniai domiuosi web dizainu, labai mėgstu peržiūrėti dizaino konkursuose dizainerių pateiktus darbus. Šiuo metu užsiimu pirk/parduok "bizniuku" , bet labai norėčiau pradėti tikrą verslą. Tai tiek :)
 
Linkiu sėkmės uždarbiečiams, ir ilgo gyvenimo uždarbis.lt forumui!
 
Domantas.

Sveikas ir sėkmės tau :)

Sveikas :) per 7menesius 39 teigiami atsiliepimai, neblogai varai :D
 
Sekmės :)

Sveiki, su jumis sveikinuosi aš, Domantas. Man penkolika metų, apie uždarbis.lt sužinojau iš phpfusion supporto. Jame dažnai būdavo kalbama apie uždarbis.lt , ir visada tos kalbos būdavo teigiamos. Vieną kartą rimtai sugalvojau sužinoti, kas tas uždarbis.lt , atėjau čia, užsiregistravau, daug skaičiau ir pasitvirtinau tapatybę. Nuo to laiko phpfusion supporte nebesilankiau, nes čia lygis buvo 100% aukštenis. Pirmą savo sandorį atlikau parduodamas domeną, na, ir viskas puikiai pavyko! Dabar turiu jau mano manymu nemažai atsiliepimų, esu atilkęs nemažai puikių sandorių.
Seniai domiuosi web dizainu, labai mėgstu peržiūrėti dizaino konkursuose dizainerių pateiktus darbus. Šiuo metu užsiimu pirk/parduok "bizniuku" , bet labai norėčiau pradėti tikrą verslą. Tai tiek :)
 
Linkiu sėkmės uždarbiečiams, ir ilgo gyvenimo uždarbis.lt forumui!
 
Domantas.

Audi A4 1.9TDI, 81kw, 1996m. Mokėjau prieš metus 9000lt. Šiaip būčiau už ~7500 nupirkęs, bet buvo sudėta audio aparatūra ir buvo jau pavakarė, tai nebesinorėjo ardyti visko, primokėjau 1500lt. Aparatūros vertė >5000lt. Beja dabar su naujais ratlankiais nei yra nuotraukoje. Kolkas pirmas ir dabartinis automobilis ir nekeisiu tol kol nebebus įmanoma važiuoti, nes remontas pigus ir kuro sąnaudos mažos.

Dubis (Taksas, apie 3 metai) ir Čilė (Siamas, 2011-ų metų). :)
 

 
 

Sveikinimai.

Man buvo kelnės su maža skylute prakirpta ateje, iš nugaros pačiam viršui, kur beveik nesimato.
Parašiau į supportą, paprašė nuotraukų, nufotografavau ir gražino pinigus. Ir dar dabar tas kelnes nešioju, nes su striuke skylės nesimato.

Man buvo kelnės su maža skylute prakirpta ateje, iš nugaros pačiam viršui, kur beveik nesimato.
Parašiau į supportą, paprašė nuotraukų, nufotografavau ir gražino pinigus. Ir dar dabar tas kelnes nešioju, nes su striuke skylės nesimato.

Man buvo kelnės su maža skylute prakirpta ateje, iš nugaros pačiam viršui, kur beveik nesimato.
Parašiau į supportą, paprašė nuotraukų, nufotografavau ir gražino pinigus. Ir dar dabar tas kelnes nešioju, nes su striuke skylės nesimato.

Man buvo kelnės su maža skylute prakirpta ateje, iš nugaros pačiam viršui, kur beveik nesimato.
Parašiau į supportą, paprašė nuotraukų, nufotografavau ir gražino pinigus. Ir dar dabar tas kelnes nešioju, nes su striuke skylės nesimato.

Sveiki visi, uždarbis.lt forumo nariai!
 
Štai ir baigiasi 2011 metai, ir mes jau turime išrinktą šių metų metų forumietį, tai - epsaitas.
Uždarbis.lt forumo tradicija, iš išrinkto nario paimti interviu. Šiemet man teko garbė tai padaryti, taigi, gero skaitymo!
 
1. Trumpai prisistatyk, ir papasakok, kuo užsiimi.
- Esu vardu Ramutis,neseniai suėjo 22,gyvenu Graikijoje,dirbu topografu,laisvalaikiu kaip ir dauguma forumiečių užsiimu papildomu uždarbiu prie kompiuterio,taip pat kitiems žmonėms padedu su kompiuteriais,taisau techninius ir programinius gedimus,apmokau, čia žmonės visai atsilikę nuo technologijų,Lietuvoje tokiu nemokančių yra daug mažiau.
 
2. Kaip atradai uždarbis.lt forumą?
- Forumą atradau seniai, prieš pustrečių metų per paieškos sistemą, iš pradžių nebuvau aktyvus narys, stebėjau kas kuo užsiima, kaip uždarbiauja, tada jau įgavęs informacijos ėmiau ir pats prekiauti LABAS perlaidomis, pradžia buvo labai sėkminga.
 
3. Kokius uždarbio būdus esi išbandęs internete?
- Nuo pat pradžių, kai gavau kompiuterį, esu išbandęs daug uždarbio būdų, visų tikrai neatsiminsiu. Tačiau tai būtų tinklapių kūrimas, pelnas iš įvairių projektų, investavimas, paskolų teikimas,valiutų keitimas, žaidimai egold, pokeris , lažybos, casino, prekių užsakinėjimas ir kiti.
 
4. Kiek esu girdėjęs, seniau, kai dar paskolos uždarbyje buvo galimos, stipriai padėjai vienam žmogui, kuris buvo visiems prasiskolinęs. Ar galėtum apie šią istoriją papasakoti plačiau?
- Iš pradžių perskaičiau visa istoriją, kuri buvo nusiskundimuose ir nusprendžiau pabandyti jam padėti. Iš pradžių kaip ir viskas ėjosi gerai, matau, kad žmogus dirba labai gerai ir jau maniau,kad viskas greitu metu pasibaigs, bei jis atsiskaitys su skolininkais. Tačiau pastebėjau,kad gaunamos sumos pasikeitė, patikrinus darbo istoriją paaiškėjo, kad pinigai buvo panaudoti lažyboms, matyt jis norėjo procesą dar labiau pagreitinti atiduodant paskolas,tačiau gavosi vienas iš blogiausių scenarijų,pinigai buvo pralošti. Žinoma aš labai užpykau,galvojau viskas bus baigta ir jis turės kapstytis iš bėdos pats, tačiau po ilgų prašymų ir įtikinėjimų jam pavyko mane sugraudinti ir įtikinti, kad daugiau taip tikrai nepasikartos, buvo suteiktas paskutinis auksinis šansas, kuriuo jis pasinaudojo ir liko išgelbėtas. Tačiau tai dar ne viskas, pabaigęs darbą ir gražinęs pinigus kam yra skolingas, jis pasiprašė atidirbti padaryta žalą už dyką be jokio atlygio, nes matyt jam buvo gėda,kad taip pasielgė. Tai tik viena is daugelio istorijų, kuri iškilo į viešuma. Aš pats renkuosi kam noriu pagelbėti.
 
Buvo po šios istorijos tokių,kurie rašė,o gal kitaip sakant net reikalavo, kad jiems padėčiau su darbais ir finansiškai. Na,o taip su patarimais, bei įvairiais klausimais padedu visiems,kai tik turiu laisvo laiko.
 
5. Kas motyvuoja Tave padėti kitiems?
- Jau nuo pat mažens esu draugiškas ir padedu kitiems. Padėdamas jauti malonumą,o už tavo pagalbą visada bus atlyginta dešimteriopai.
 
6. Grįžtant prie uždarbio, ar sieji savo ateitį su IT?
- Žinoma, turiu ne viena unikalią idėją, jas įgyvendinus mano nuomone, būtų tikrai didelis pasisekimas.
 
7. Ilgai gyveni Graikijoje? Jei taip, kokius įžvelgi skirtumus požiūryje į verslą tarp lietuvių ir graikų?
- Gyvenu virš metų, požiūris į verslą man skiriasi, lietuviai tikrai sumanesni žmonės. Pastaruoju metu užsidaro labai daug verslininkų, mieste šimtai iškabų apie parduodamas arba nuomojamas patalpas. O užsidaro todėl, kad jie negali pasiūlyti kažko unikalaus, įdomaus, tokia pačia veikla užsiimančių yra pilna. Vienas pažįstamas pasakojo, kaip atsidarė panašų verslą kaip kebabinės Lietuvoje, investavo 30000 eurų į naujus prietaisus, patalpų nuomą ir gana greitai bankrutavo, bei dabar sėdi skolose. Matosi,kad žmogus visiškai nenusimano versle, tų kebabinių mieste šimtas tikrai yra, ant kiekvieno kampo rasi, dėl to jo verslas ir žlugo, išskirtiniu skoniu gaminiai taip pat neišsiskyrė nuo kitų parduotuvių. Na ir šiaip tie graikai keisti truputį, jeigu buto nuoma prieš kelis metus buvo 300 eurų,jie ir dabar ieško nuomotojų, kurie tiek mokės, nei kiek nenuleidžia, tai kur jų logika, ar geriau negauti pinigų ir laikyti tą didelę kainą kaip ir visi kiti,ar sumažinti 50-100 eurų ir iš karto surasti nuomotojus, bei gauti bent tokią sumą,negu negauti jokios.
 
8. Artimiausi planai internete ir realiame gyvenime
- Artimiausi planai būtų paleisti bent vieną projektą,o realiame gyvenime, tai tobulinti žinias esamame darbe.
 
9. Ar dalyvauji lažybose ar kazino?
- Dalyvauju ir lažybose ir casino, man tai yra kaip hobis. Atlieku įvairius bandymus, eksperimentus.Dauguma juose palieka savo pinigus,mėgstu analizuoti kitų žaidimus,kokias klaidas jie daro. Graikai yra labai azartiški žmonės, žaidžiančiųjų yra didelis procentas. Viename bare mačiau kaip prie lošimo automatų atėjo žaisti šventasis dirbantis bažnyčioje su savo apsiaustu. Užsisakė stipraus alkoholio ir sėdo lošti, manau vos ne kiekvienam išspaustų šypseną tokia situacija. Per vakarą jis pralošė apie 1000 eurų. Iš kitų žmonių pasakojimų jis į tą barą ateina vos ne kiekviena vakarą.
 
10. Kokia buvo Tavo didžiausia sėkmė ir didžiausias nusivylimas versle?
- Jeigu tai galima pavadinti verslu tai didžiausia sėkmė yra 5000$ laimėjimas pokerio turnyre. O didžiausias nusivylimas teikiant paskolas, nes net geriausi draugai gali pavesti. Bet aisku tau tik į naudą, nes gauni patirties, kuri ateityje tikrai pravers.
 
11. Kaip jautiesi išrinktas metų forumiečiu, ir ką galėtum palinkėti uždarbis.lt bendruomenei?
- Išrinktas geriausiu metų forumiečiu jaučiuosi to tikrai nusipelnęs ir vertas, šiais metais tikrai buvau labai aktyvus forume, labai daug kam pagelbėjau, žmones mane įvertino teigiamai. Kai kurie už mane balsavo del tos į viešumą iškilusios istorijos, kitiems esu mažiau ar daugiau pagelbėjęs įvairiuose situacijose. Visiems forumo dalyviams palinkėsiu daug sėkmingesnių artėjančių metų už šituos visose srityse, sveikatos, laimės, daug uždirbti ir tinkamai pagal paskirti panaudoti tuos pinigus, nebūkite abejingi ir būtinai padėkite kitiems, jūsų suteikta pagalba bus tinkamai įvertinta ir už ją jums tikrai bus atsilyginta. Atsiminkite,kad ne viskas matuojama pinigais. Šiltų artėjančių Naujųjų! ▀
 
Jeigu turite kažkokių klausimų, kurių dar nori paklausti epsaito, rašykite šioje temoje
 
Ačiū visiems, kurie perskaitė šį interviu. Taip pat ir pats linkiu gerų Naujųjų metų!
 
P.S jei kam įdomu, viso konkurso istorija rasite čia:
Konkurso finalas
II etapas
I etapas

siulau visada galvoti apie kombinacijas is 2 ar 3 disku.
tarkim 1 SSD sistemai, o kiti 2 SATA dideli, pajungti i RAID 1 - duomenims.
arba 2 SSD i raid1 (bet tada bus mazai vietos ir brangu)
arba tik 2 SATA diskai sudubliuoti i RAID1 - letesnis disku posistemes greitis...
 
jei kaina nespaudzia ir jei svarbu patikimumas duomenu (daznai pamirstama ir tingima i usb kopijuotis....:)

Isidek 4GB ram, 4 branduoliu procesoriu, ~1tb harda, 1GB vaizduske ir manau bus kaip tik tau :)

Viskas priklauso nuo to kiek ketini litų išleisti šiam PC?

Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau kai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.
Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… - ramiu balsu pradėjau pokalbį.
Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“
Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.
Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.
Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa.
Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.
Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.
Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną.
Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų... Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.
Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, - su neslepiama panieka balse pasakė ji.
Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų - nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.
Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.
Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.
Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.
Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti.
Ir staiga man toptelėjo galvon.... ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.
Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.
Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“.
Nuvažiavau į darbą... skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.
Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”.
Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.
Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.
Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.
Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra... Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį…
 
Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…
_______________
 
Mažos smulkmenos mūsų gyvenimuose ir daro mus laimingus. Mes išeikvojame daug laiko siekdami didelių namų, gražių automobilių ir didelės sąskaitos banke. Šie dalykai sukuria sąlygas būti laimingiems, bet patys savaime neatneša mums laimės. Todėl raskime laiko būti savo sutuoktinio draugu, ir darykime tuos mažus malonius dalykus, kurie daro mus artimais vienas kitam. Būkit laimingi santuokoje!
 
Jeigu su niekuo nepasidalinsite šios istorijos, jums tikrai nieko nenutiks.
Tačiau jei pasidalinsit, galbūt kažkam išgelbėsit santuoką.
 
 
Taigi brangieji.. :) Didziausios gyvenimo krizes nutinka tiem zmonem, kurie pasiduoda, nesuprasdami, kaip arti sekmes jie buvo. Tegul si istorija mums primena, kad reikia vertinti tai ka turime, kol to nepraradome. Laimingos jums santuokos, melieji.

Juokingiausias: