aistesdream

Vajargau, reikia tikėtis, kad dabar išsišėlsit ir prieš kitus egzaminus taip neblūdysit.

Pasiskaicius jusu visu komentarus ,tai atrodo ,kad jus gyvenime nesat rase rasiniu,kad cia taip sikat ir tokiu nesamoniu klausinejat :D
Ps.sekmes visiem rytoj!(Spausdintinem tik nerasykit :D )

Iš lietuvių 10, iš anglų įskaitos 8. Nu man kaip tokiam anglistui (iš anglų išeina 5-6, nes nemoku gramatikos) tai čia dar neblogai, bet kažkiek nusivyliau savim. Nekaltinu jaudulio, tiesiog iš galvos visi "furthermore, moreover ir in addition" išnyko "kaip dūmas, neblaškomas vėjo".... :) Na ką, sėkmės rytoj laikantiems, ir sveikinu išlaikiusius!
 
Gerų atostogų :)

Sveiki. Seniau kažkada buvau užsivedęs rašyti blog'ą, tačiau mečiau tą reikalą. Dabar po truputi vėl prie to pradedu kabintis, nes tikiu, jog ateityje žmonės kur kas labiau skaitys blog'us, nei šiaip žurnalistikos išplėstus, pagražintus ir t.t. "žvaigždžių" gyvenimus. Kalbant apie mano nuomonę, man daug maloniau skaityti paprastų žmonių nuotykius, nei kas yra ištraukta iš interneto, kelionių agentūrų. Taigi pats labai mėgstu keliauti, nors dar labai daug kur neapkeliavau, tačiau pradedu tai daryti. Turiu jau patirties, tiek kelionėse, tiek CouchSurfinge. Ir visais įspūdžiais ir t.t. stengiuosi pasidalinti su draugais ir dabar jau su jumis. Tikiuosi gal kam pasirodys įdomu. Elmonas.lt šiaip mano tinklapis kaip ir tvarkomas portfolio, o kelionės įrašai yra facebook'o puslapyje, kurį galite pasiekti įrašę Elmonas.lt paieškos laukelyje, arba tiesiog čia - http://www.facebook.com/Elmonaslt
Ateityje stengsiuosi viską perkelti į asmeninį blog'ą. :) Būtų smagu jei numestumėte ir savo kelionių blog'us jei juos vedate, būtų tikrai smagu paskaityti ir man. Tai tiek. Gero skaitymo ir gerų kelionių!

Temos apie užsienio kalbas, gatvių muges, mokyklos uniformas, vasaros darbai, studentų atsikeitimo programos, dviračių miestas, atliekų rušiavimas. PS: draugas parašė.

slapti šaltiniai sakė, kad bus monologas ir dialogas. Iš pat pradžių pakalbės vienas, po to kitas, o galiausiai dialogą kalbės kartu :D
O jei rimtai, tai būtų kažkas nerealaus sužinot potemes :D
 
 

Sveiki. Galėsiu įdėti temas, kai tik sužinosiu ryte ;)

Daugiau video http://www.youtube.com/playlist?list=PL4A6732F07E09875B

kas liečia Algirdo paminėtą Vokietijos švarą, tai vokietija tikrai labai švari, o berlyno visas gabalas juk buvo Sovietų įtakoje, todėl tam tikrose miesto dalyse ta nešvara ir bardakas akivaizdus, ko visai nepasakysi apie Frankfurtą ar Miuncheną.
kas liečia maistą, tai turint dienos bilietuką galite nepatingėti nuvažiuoti į turkų rajoną Kreuzberg, ten tų kebabinių kaip šieno ir Doneriai reto skonio ir pigumo. Esu anksčiau valges XXL donerį už 2.50 euro.
Keista kad niekas nesusigundė nuvykti iki http://www.tropical-islands.de/ ,vidurį euoropos papulti į tikras pietų amerikos džiungles, tikrai verta dėmesio atrakcija ir pinigėlius už bilietuką tikrai atidirba.
http://www.youtube.com/watch?v=CiltNs6ue1c&feature=player_embedded#!

Rusu kalba viena populiariausiu kalbu. Visos buvusios tarybu sajungos valstybes kalba ja. Rusakalbiu pilna ir afrikoje ir amerikoje ir net menuli rusai buvo. Kam mokytis rusu kalbos? Del bendro isprusimo, del + savo CV, del pasaulio pazinimo, del daug daug ivairiu dalyku kuriuos ne 15meciui suprast.

Visu pirmą labai norėčiau padėkoti nariui AlgirdasD, kuris ir parodė uždarbiečiams, kaip pigiai nukeliauti iki Berlyno. Į Vokietijos sostinę keliavom trise : vienas šešiolikmetis ir du metais vyresni vaikinai. Pinigų turėjome nei daug nei mažai - 200 eurus nepilnoms penkioms dienoms. Kelionė autobusu tikrai prailgo : autobusas buvo patogus, bet buvo gan nuobodu, dauguma kelių iki Varšuvos buvo tvarkomi. Atvykome beveik dvidešimt minučių ankščiau nei turėjome, t.y puse dešimt vietos laiku. Pirmą naktį praleidome pas vieną nebejauną vyruką, kurį radome per CouchSurfing'ą. Viskas buvo tvarkoje, tikrai geras vyrukas, išgėrėm butelį Lietuviško alaus ir ėjome miegoti, visgi kelionė tikrai išvargino mus. Iš ryto pajudėjome link mūsų hostelio, kuris kainavo nei daug nei mažai : 10eurų/parai vienam žmogui. Pirmas mūsų maistas svetimoje šalyje : DONER KEBAB! Ką galiu pasakyti - jie tikrai skanūs bei sotūs. Vienas doneris kainuoja nuo 3 iki 3.50 eurų, brangesnių nemačiau, nebent su papildomais priedais (dešra ir t.t). Donerius valgėm tik tris ar keturis kartus, t.y po vieną donerį per dieną. Judėjimas po miestą taip pat nėra gan brangus, 5 eurai parai ir gali važiuoti su bet kokia viešojo transporto priemone bet kur. Išsamiai visos dienotvarkės nebepasakosiu, manau ji ir nėra labai įdomu, kiekvienam tai reiktų patirti savo kailiu. Aplankėm pakankamai lankytinų objektų. Daugelis sakė aplankyti Alexanderplatz, bet mums asmeniškai ji nepatiko. Aikštė kaip aikštė, daug žmonių, joje yra fontanas, kuris yra labai labai nešvarus, o prie jo laksto daug turkų. Jeigu pradėjom apie turkus, tai pirmąją dieną nutiko smagi istorija toje pačioje Alexanderplatz. Daug turkų bei turkių vaikšto su kažkokiu popiergaliu rankoje, kuriame labai laužyta anglų kalba parašytas tekstas, prašantis paaukoti kurtiems vaikams. Aišku jokie pinigai tiems vaikams nenukeliauja - viskas turkams į kišenę. Taigi, prie mūsų priėjo kažkur keturiolikmetis berniukas ir prašė paaukoti. Aišku atsisakėme, tai jis tiesiog stovėjo prie mūsų ir pradėjo skleisti keistus garsus. Tiesiog ignoravom jį, kol jis pradėjo rodyt įvairius ženklus, kurie reiškė grasinimus : su pirštu perbraukė pro draugo kaklą, grasindamas papjaut, man rodė ženklus, kad stebės mane.. tiesiog atsisukęs į jį pasakiau, kad gerai, žudyk, bet kaip matot, dar gyvas. Taigi, tęsiant apie lankytinus objektus - prie Alexanderplatz yra Neptūno fontanas, kuris bent jau mums daug labiau patiko, o ir vietos ten daugiau negu pirmoje aikštėje. Taip pat buvom ir Reichstage, kuriame galėjome patekti tik ant jo stogo. Vaizdas nuo ten gan įspūdingas, bet buvo tikrai karšta.. Oras visomis dienomis pasitaikė nuostabus, sakyčiau, kad net buvo šiek tiek per karšta. Taip pat lankėmės keliuose nemokamuose muziejuose, taip pat ir mokamuose - viskas tikrai nuostabu. Labai gaila, kad nenuvykome į zoologijos sodą, bet tikiu, kad dar teks jį aplankyti. Bradenburgo vartai taip pat paliko didelį įspūdį, ten tikrai gražu, ypač vakare, kai daug žmonių, pilna įvairiausių muzikantų.. Daugiau apie lankytinus objektus papasakoti negaliu, reiktų visko ieškotis patiems, nes kas vieniems įdomu, kitiems gali būti nuobodu. Taip pat pro visus lankytinus objektus važiuoja 100 ir 200 autobusai, kurie tiesiog važiuoja ratu ir priveža prie populiariausių vietų. Jeigu norit gyventi prabangiau nei męs, hosteliai jums nelabai tiks. Gyvenome aštuonių lovų kambaryje, kuriame per tris nakvynes gyveno keli skirtingi žmonės. Didžiausia įspūdį patiko anglai, nors gyvenom ir su turkais/ispanais.. Gyvenome taip pat turkų rajone, bet vieta gan gera, jokių incidentų, o tų pačių turkų net nelabai matosi. Paskutinė naktis praėjo gan nuobodžiai.. Neturėjome kur gyventi, nelabai turėjom maisto.. bet viskas buvo gerai, laiku pasiekėme autobusų stotį ir grįžome į Kauną, kur praleidome dar vieną parą pas CouchSurfing'o draugą. Kelionės metu buvo pasiekti du asmeniniai pasiekimai : nebūti tualete 20 valandų bei nevalgyti 22 valandas. :))
 

http://a6.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-ash3/561375_3389301579861_100606236_n.jpg

 
Iš 200 eurų išleidau 170 eurų, įskaitant viską : hostelį, maistą, gėrimus, pirkinius, lauktuves.. Sakyčiau kaip penkioms dienoms tai visai neblogai. Tikiuosi nieko nepraleidau, tad jeigu ką nors praleidau ar turit klausimų - klauskit, būtinai atsakysiu!

Šiandien grįžom iš Berlyno. Buvo AWESOME, nors ir paskutinę naktį miegojom tramvajaus stotelėj prie Alexanderplatz, nevalgėm 22 valandas, tualete nebuvom 20 valandų, o pirmą dieną turkai grasino nužudyt :)) jeigu kam nors įdomu, galiu sukurti trumpą blogo tipo temą, kur viską aprašyčiau išsamiau.

Visiškai sutinku. Programuoti pradėjau prieš ~9 mėnesius. Pora mėnesių ir išmokau PHP + MySQL. Savarankiškai išmokau sugalvoti efektyvius algoritmus, SQL užklausas, išmokau išvengti logikos klaidų bei nepalikinėti saugumo spragų.
 
 
Paskui užsirašiau į kursus. Galėjau pasirinkti 2 iš 3:
 

Java (objektinis) Pascal (procedūrinis) PHP + MySQL (tinklapių kūrimas) Taigi, nusprendžiau rinktis tai, ko nebuvau bandęs - Java, nes įdomu, kadangi aukšto lygio kalba, turi savų vingrybių, bei mokina savo srities profesionalas, tad nutariau progos nepraleisti. Pascal ėmiau tik dėl egzaminų.
 
Ką supratau? Viskas priklauso nuo dėstytojo!
 
Pascal aš ir taip mokėjau, su egzaminų užduotimis susidorodavau, tačiau vis tiek išmokau šiokių tokių vingrybių. Nors užsiėmimai truko gan ilgai (~3 val. vienąsyk per savaitę), bet nepabosdavo, nes dėstytojas viską tinkamai ir nesudėtingai išaiškindavo.
 
Su java buvo daug sunkiau. Nepatiko, kad tego pradėti dirbti su GreenFoot (kaip ir žaidimukų kūrimo framework). Kadangi visiškai nemėgstu darbo su vaizdais, grafika, tad ir susidomėjimas buvo nedidelis. Labiau buvau suinteresuotas į Desktop'ines aplikacijas, prie kurių priėjome tik pačioje pabaigoje, tačiau ką nors išmokti pritrūko laiko. Be to, dėstytojas buvo nesveikai nuobodus, nesugebėdavo pritraukti mūsų dėmesio su tuo GreenFoot'u.:)
 
Taigi, jei dabar reikėtų išmokti Java ar kokią kitą programavimo kalbą, neabejotinai mokinčiaus savarankiškai ir, greičiausiai, šiuo keliu:
 

Pasirenku dominančią programavimo kalbą Susikuriu pirmąjį tikslą - kokį projektą su ja norėčiau padaryti (kad ir nedidelę programėlę, kuri būtų įdomi ir naudinga tik tau, kam rūpi, gi pirmas blynas) Susiinstaliuoju reikiamus kompiliatorius bei panašų "briedą" Parsisiunčiu keletą e-book, greitai permetu jas akimis, o kuri pasirodo patrauklesnė - į tą ir kimbu. Nebijokite praleisti dalies medžiagos, jei jaučiate, kad ją suprantate. Taip nesugaišite laiko. Išmokstu pagrindus: sąlygos sakinius, ciklus, kintamuosius bei kitus privalomus dalykus, tačiau pernelyg nesigilinu, nes visa kita - mano pirmojo projekto (tikslo) eigoje. Pagrindų įsisavinimui patariu ProjectEuler uždavinukus paspręsti, kad įvaldytumėte sintaksę, o dar geriau - susigalvoti savus, bet nedidelius. Jeigu tikslo įgyvendinimui bus reikalingas koks framework'as, tada kartoju 3 - 6 žingsnius (jam dažnai patogiau skaityti dokumentacijoje esančius tutorial), vėlgi susigalvoju mini tikslų, o supratęs, kad esu pakankamai pažengęs, einu toliau. Kimbu į tikslą: kuriu kaip sugebu, iškilus problemai bėgu į forumus, google, stackoverflow, dokumentaciją, klausiu draugų, pažįstamų. Dažnai sprendimų yra daug, tad išsirenku, savo manymu, geriausią. Ateityje suprantu, kad daug ką dariau ne taip gerai, ne taip optimaliai, ne taip paprastai, kaip galbūt išeitų. Tada paprasčiausiai kimbu į darbą iš naujo pritaikydamas naujas žinias - projektas gi nedidelis. Bėgant laikui projektų perrašinėti tikrai nebeprireiks, nes viską darysite išties neblogai, o galbūt ir labai profesionaliai. Sėkmės!:)

Esu Justas, man 19 metų. Trumpai papasakosiu savo požiūrį į gyvenimą, kuris man padėjo pasiekti tikrai daug, nepaisant mano amžiaus ir kitų galimybių. Noriu tiesiog pasidalinti tuo su jumis. Galbūt kažkam tai suteiks didelės motyvacijos. Tikiuosi... Visi pesimistai, tikintys, kad judėjimas prieš visuomenės standartus yra blogis, verskite kitą puslapį.
 
 
ĮVADAS
Mano sritis yra kompiuteriai. Galbūt galėčiau tai vadinti ir IT, tačiau nesispecializuoju labai plačiai. Kompiuteriais pradėjau domėtis 11 metų. Pirmieji žingsniai buvo žaidimai. Esu laimingas, kad tai truko neilgai. Pažaidęs gerą pusmetį ir sulaukęs 12 metų išgirdau šią frazę: "užaugęs galėtum dirbti kompiuterių administratoriumi" (tuo metu padėjau sutvarkyti kažkokią problemą). Nuo to laiko ši frazė mane užkabino ir lig šiol ji gyvena mano širdyje. Būdamas 13 metų pradėjau rimtai žvelgti į kompiuteris ir skyriau jiems daug praktikos. Pirmosios svetainės, pirmieji programavimo darbai, pirmieji remonto darbai. 15 metų jau orientavausi šioje srityje, sekiau pasaulio naujienas, pradėjau teikti NEMOKAMAS svetainių kūrimo/administravimo paslaugas (kurios man tikrai padėjo tobulėti), taip pat pradėjau teikti kompiuterių remonto paslaugas pažįstamiems žmonėms (nelegaliai, nes tai man tada nebuvo svarbiausia). 17 metų padėjau tašką vaikiškose istorijose ir su giminaičio pagalba įkūrėme bendrovę (tai buvo 18-ojo gimtadienio dovana). Pagrindinė specializacija: kompiuterių remontas mūsų mieste. Praėjus pusantrų metų mes stipriai išsiplėtėme ir savo paslaugas teikiame Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose, o dukterinius partnerius, kurie plėtoja mūsų projektus, turime 18 pasaulio šalių. Taip pat papildėme savo teikiamų paslaugų asortimentą programavimo paslaugomis, verslo konsultacijomis, tekstų vertimu ir kita.
 
 
PRINCIPAI, APLINKOS DĖSNIŲ NEPAISYMAS BEI NEAPSAKOMAS UŽSISPYRIMAS IR MOTYVACIJA
Tai, ką aprašiau įvade, tėra paprastas ir nedetalus "history".
Kompiuterius aš myliu. Tai gali nuskambėti klaikiai, tačiau taip nėra. Ateitį su kompiuteriais pasirinkau todėl, kad aš su jais užaugau ir jie man "įėjo" į kraują. Domėjimasis, bandymas atrasti kažką naujo, problemų sprendimas - šie dalykai neleidžia stovėti vietoje ir verčia nuolat tobulėti.
Iki kokių 16 metų visada sulaukdavau priekaištų, kad neva per daug laiko praleidžiu prie kompiuterio. Sulaukdavau pasiūlymų išeiti į lauką, išgerti alaus, kažkur išvykti. Esu laimingas, nes to atsisakiau. Lauke būdavau tik vasaros vakarais, kuomet jusdavau labai gryną orą ir pasisemdavau ramybės bei įkvėpimo. Išvykų taip pat vengdavau, nes kelionės man nebuvo prie širdies. Pasilepindavau tik išvykomis prie jūros keletą kartų per metus. Apie "draugus", kurie būtų padarę daugiau žalos nei naudos, net nekalbu. Net bjauru klausytis iš 15-18mečių tokius žodžius: "einam gerti", "statai" ir pan. Nors draugų rate ne visi buvo tokie. Tiesiog vengdavau plataus komunikavimo, nes tai saldžių vaisių neduodavo. Neužkibau už alkoholio, cigarečių, narkotikų lyno ir tuo džiaugiuosi. Kad ir koks savanaudis atrodyčiau, tačiau dabar džiaugiuosi, kad esu vienu laipteliu aukščiau už tuos, kurie pasirinko kelią su sidro buteliu rankoje. Na, o tų žmonių, kurie eina pagal "visuomenės standartus" nesuprantu ir negerbiu.
Savo kelyje atradau daug principų. Daugelis žmonių mano, kad principai yra blogai. Paprieštarausiu. Mano asmeniniai principai ir nusistatymas, kategoriškumas, pasikėlimas bei užsispyrimas leido man išlaikyti pusiausvyrą sunkiausiais periodais. Pateiksiu vieną pavyzdį. Turiu įgimtą nusistatymą prieš kaip sakoma "tūsus". Mano aplinkoje dauguma "tūsinasi", į savo verpetą bandė įtraukti ir mane. Iškėlęs galvą rodžiau, jog man tai yra tiesiogine prasme nusispjauti. Suprantu, kad reti "tūsai" nėra blogai, bet kalbu apie "tūsus" keletą kartų per savaitę. Gaila man tokių žmonių - tai amplitudė žemyn. Turiu savotišką relakso būdą: tai gaivus oras, pasivaikščiojimai, džiazo koncertai, operos teatrai, restoranai, meditacinė joga. Galų gale - taurelė vyno rankoje vasaros naktį stovint lauke ir žvelgiant į žvaigždėtą dangų.
Atsiribojęs nuo visuomenės ir pasinėręs į darbus prie kompiuterio jausdavau ne tik malonumą, bet ir neapsakomą norą tapti kažkuo "tuo", į "ką" žmonės galėtų žiūrėti ne kaip į eilinį tipą, o kaip į garbingą žmogų. Dabar aš toks esu. Pastebimas gatvėje, žinomas (nors supratau, kad man nepriimtina savybė), ir svarbiausia - gerbiamas. Nieko nėra malonesnio negu išgirsti šiuos žodžius parduotuvėje: "ponas, gal rašom sąskaitą su nuolaidėle? :)" arba turėti savų žmonių ratą, kurie pagalbos kreipiasi į mane, nes žino, kad aš tai galiu. O galiu todėl, nes aš tai įrodžiau nesišvaistydamas gatvėje, o dirbdamas ir mokydamasis.
 
 
MYLĖK SAVO SRITĮ IR JI MYLĖS TAVE
Dauguma žmonių pasirenka profesiją tokią, kad ji suteiktų jiems daug pinigų. Šiame punkte žmonės "susimėto". Rinktis profesiją pagal išskaičiavimą arba pagal: "Petras, Jonas, Antanas ir dar 40 žmonių pasirinko buhalterio darbą, tiks ir man" yra tiesiog KVAILA. Esu be galo dėkingas savo giminaičiui Tadui D., kuris padovanojo man kompiuterį, ir tik to žmogaus dėka dabar esu tuo, kuo esu.
Grįžtant prie temos, šioje dalyje norėjau pasakyti, kad svarbu yra IEŠKOTI savo srities, o ne SPĖLIOTI. Kadangi pats užkibau ties kompiuteriais būdamas būdamas paaugliu, tai suprantu, kad tas laikotarpis man padėjo "prisitaikyti" prie kompiuterių ir juos pamilti. Svarbu yra gerbti ir mylėti savo sritį. Tik tokiu atveju visada būsi skaidrios nuotaikos, nebus vidury darbo jokių "WTF, kas čia per š..." ir svarbiausia, būsi tikras savo srities specialistas - ne tu ieškosi žmonių, o jie ieškos tavęs.
 
 
SAVI NIUANSAI
Visada buvau tokios nuomonės, kad turiu pažinti savo sritį taip gerai, kaip pažįstu savo penkis pirštus (nors tiesą sakant jų pavadinimų nežinau). To pasekoje "dėjau" ant švietimo sistemos, mokykloje pradėjau mokytis minimaliai. Visą save atidaviau savo sričiai. Kas mėnesį pirkdavau naujų knygų, jas skaitydavau, konspektuodavau, analizuodavau. Net nepastebėjau, kaip į mano galvą be jokių mokymosi atmintinai įaugo keli šimtai sąvokų (nuo kas yra kompiuteris iki kas yra 2x AES). Prie mokymosi medžiagos sėdėdavau net laisvesnių pamokų metu. Tuo esu laimingas - prizinės vietos įvairiuose konkursuose, laimėtas microsoft konkursas (atvėręs daug galimybių įsidarbinti kompiuterių srityje), bendradarbiavimas su apple mokymosi tikslais. Mokydamasis mokykloje pagal standartinę švietimo sistemą to tikrai nebūčiau pasiekęs, TIKRAI.
Dabar esu dvyliktokas, besiruošiantis egzaminams (pagrinde tik matematikos ir lietuvių k.), nes informatikai ruoštis nereikia (tiesiog suprantu šį dalyką labai gerai). Kokia paseka to, kad nesimokiau anksčiau? Jokia. Prastesni pažymiai - ne kelio pabaiga. Ruošiuosi egzaminams su tam tikrų žmonių pagalba turbūt dar geriau, negu kad būčiau kažką išmokęs seniau, o dabar viską atkartojęs. Sutaupiau ir laiko ir nervų.
Tiesa, mokykloje vis tik problemų turiu. Keista yra tai, kad jos susijusios ne su mokslu, o labiau su elgesiu. Kadangi turiu įmonę, tuo pačiu turiu begalę svarbių reikalų. Per pamoką vidutiniškai sulaukiu 5 skambučių į kiekvieną telefoną (jų yra 3), į dalį tenka atsiliepti. Kreivi mokytojų žvilgsniai - tikrai erzina. Na bet jau pripratę visi, nes supranta, kad tai kuo užsiimu nėra kažkokios paistalynės ir kai kurie netgi rodo pagarbą tam - leidžia nelankyti pamokų ir pan.
 
 
IŠ DABARTIES
Gyvenimo ramstis - rimtumas ir susikaupimas. Susidariau naują įvaizdį - solidų ir išdidų. Dabartis nepalyginama su praeitimi. Dabar tenka daug keliauti, o prie kompiuterio sėdėti - minimaliai. Tiesa, mokymąsi (iš knygų) palaikau ir dabar. Kodėl nepalaikyti, jeigu man tai patinka? Per mėnesį tenka sudalyvauti ~5 konferencijose. Vasarą praktiškai vienos kelionės po užsienį. Esu vidutinės klasės fizinio pasirengimo žmogus. Nesportuoju štanginėse (nors seniau tai dariau, kol pasikeitė norai), neužsiiminėju komandiniu sportu (nepatinka). Retu metu kartas nuo karto palakstau su krepšinio kamuoliu - susirenkame nevykėliai, nemokantys žaisti krepšinio ir bandome kažką "išplėšti".
Savotiškas mano sportas yra meditacija. Tai vidinės ramybės ir stiprumo palaikymas. Meditacija yra gyvybiškai svarbi, be jos nebūčiau toks aktyvus ir neturėčiau tiek daug fizinių ir protinių jėgų. Į meditaciją integruoju vakarinius pasivaikščiojimus lauke (deja, bet ne kiekvieną vakarą pavyksta tą padaryti). Na, o finišas yra mityba. Jau antrą mėnesį vartoju lengvą maistą (pagrinde salotos su tunu, retkarčiais jautiena, vištiena). Kaip gėrimą impregnuoju arbatą bei mineralinį vandenį. Ramunėlių arba melisos arbatos puodelis prieš miegą yra NUOSTABU. Kam tokia mityba? Tai vėlgi mano principas. Toks maistas yra labai sveikas, jame gausu vitaminų, kurie labai padeda tokiu įtemptu gyvenimo ritmu. Beje, arbata didina darbingumą.
 
 
SAVI ATRADIMAI
Norint kažko pasiekti reikia pilnai pažinti save. Darbo efektyvumui atradau savo laiką. Daugiausia jėgų turiu bei didžiausią kiekį darbų galiu atlikti nuo ~12h dienos iki ~19h vakaro.
Nepaminėjau, esu ankstyvas paukštis. 5h ryto - jau būnu atsikėlęs. Jeigu tai įprasta diena, iki mokyklos 3h laiko - atlieku daug darbų, tačiau gaila, bet ne visu pajėgumu. Miegoti tenka eiti anksti - dažniausiai 23h jau miegu. Toks kasdieninis balansas yra gerai, o jeigu išsibalansuoju kokį kartą - pasekmės būna: mieguistumas ir ne nuotaika visą dieną. Taigi, pakartosiu, kad geras gyvenimo būdas - yra NUOSTABU.
Dar vienas atradimas - savęs išnaudojimo galimybės. Čia norėčiau įterpti citatą: "Vieninteliai apribojimai yra tie, kuriuos nusistatome sau patys - Robin Sharma". Plėčiau savo žinių profilį savarankiškai. Užsienio kalbų pagrindus išmokau mokykloje, tęsiau - savarankiškai. Dalį dalykų, kurių neišmokau mokykloje išmokau savarankiškai. Bendravimo etiketą bei viską, kas man tikrai pravertė išmokau savarankiškai, nes to mokykloje niekada nemokė ir vargu ar kada mokys. Didžiąją dalį dalykų savų gyvenime atlieku savarankiškai. Nuo to jaučiuosi tik geriau. Savarankiškumas išugdė mane tokį, koks esu. Galbūt vieniems atrodau kvailas, o kitiems keistas, tretiems protingas, o ketvirtiems įdomus, tačiau svarbiausia yra pasitikėjimas savimi.
 
 
TIKRASIS VEIDAS
Iš perskaityto teksto galėjote suprasti, kad esu pasikėlęs. Taip, aš toks esu. Pasikėlimas man suteikia jėgų ir stiprybės, ištvermės. Tačiau skirtingai nei daugelis kitų išdidžių žmonių, visada padedu žmonėms kurie turi bėdų. Tuo pačiu šiek tiek pasireklamuosiu. Jeigu kas nors turite asmeninių problemų (psichologinės problemos, pinigų trūkumas ar kitos bėdos), rašykite. Tiems, kam tikrai sunki situacija, galiu įdarbinti lengvam darbui. Tiems kam trūksta pinigų, galiu paskolinti jų (xxxLT) be jokių procentų. Na, o jei yra psichologinių problemų, drąsiai galite kreiptis. Psichologiją išmanau, nes mano gyvenimas šiek tiek susijęs su psichologinėmis problemomis ir padėsiu kiek galėsiu.
 
 
 
 
Taigi, kiekvienas iš mūsų gali pasiekti tiek, kiek pats to nori. Nekreipkite dėmesio į visuomenės standartus, stereotipus. Kurkite juos patys! Neklausykite aplinkinių žmonių, kurie nori jus matyti tokiais ar anokiais - tik jūs patys žinote, kuo norite būti. Ribų nėra. Visas ribas užsibrėžiame patys. Nors yra sakoma: "mokytis ar kažką daryti niekada nevėlu", aš pakoreguosiu ir pataisysiu: "mokytis niekada nevėlu, tačiau kuo anksčiau pradėsi ir atrasi savyje tai, ko tau reikia, tuo bus geriau". Laužykime standartus, nebūkime vientisa masė.
 
Apie save, kaip teksto autorių, nelabai noriu šnekėti, nes tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, todėl nelabai noriu identifikuotis.
 
Ačiū už skaitymą, labai viliuosi, kad ką nors iš jūsų šis tekstas bent maža dalele motyvuos. Nepykite už stiliaus klaidas, kurių šiame tekste daug - tekstą rašiau dvi valandas ir labai nebeturiu noro šiuo metu jį koreguoti. Su laiku jį ištaisysiu. Na ir galiausiai būčiau dėkingas, kad kritikos būtų kuo mažiau. Tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, už kurį esu atsakingas aš pats. Kiekvienas mes esame savo likimo kalvis.
 
Baisiausias netikėjimas yra netikėjimas savimi - T. Karlailis

Yra Cekuolio laida apie tai, daug idomiau nei skaityt angliskus straipsnius kaskokius, jis ten pasakoja buten apie tai, kaip reiktu pasiruost egzaminam ir panasiai. Kaip pvz norint ismokt tam kartui ir pamirst po keliu dienu, reikia mokytis ir kartot tiek ir tiek kartu. Jeigu norima ismokt ilgam laikui, reikia kas menesi vis prisimint, po to kas metu vel pasimokyt ir panasiai. Idomiai jis pasakojo remdamasis atliktais eksperimentais. Tik vat, reiktu surast ta laida. Torrentuose buvo atrodo primesta jo laidu...
Aj, nors cia biski ne ta tema, ten kalbejo daugiau apie kaip ismokti, o ne lavinti, bet turbut buvo ir apie tai. Ir man atrodo tu laidu turetu but jo ar ltv puslapi.

Ir greiciausiai jautiesi visiskai komfortabiliai bendraudamas tik virtualiame pasaulyje, va kaip siuo atveju? ;]
Na taip... Pazystamas jausmas. As tai pvz zinau kodel esu siek tiek nedrasesnis ar pan. Penketa metu kompiuteris buvo mano geriausias draugas ir to pasekoje atitrukau nuo tiesioginio bendravimo su zmonemis. Skypai, ones ir visi kiti briedai per kuriuos buvo laisvai liejamos mintys be jokiu susikaustymu neziurint kitam zmogui i akis. Visa tai man ir issauke tokia situacija :).
O siaip dar vienas toks pastebejimas. Velgi, viena is didesniu problemu - Musu lietuvos zmones.. Nepagalvokit,kad noriu savas problemas suversti kitiems bet pastebejau toki bjauru bruoza didziosios dalies zmoniu.. Kaip zinoma, esame nelabai draugoviska tauta. Nesakau, pasitaiko sutikti ir maloniu zmoniu, bet didzioji dalis (sakykim nepazystamu zmoniu buryje), kai ateini, visi is karto pastebi jeigu esi nedrasesnis bei susikaustes ir jie tuom manipuliuoja, pradeda mandravoti specialiai, kad pasijustum dar nejaukiau ir ne trupucio nepalengvina situacijos. Toks jausmas, kad specialiai nori tave sudirbti likusiu zmoniu akyse. Nesakau, kad taip visada buna, bet paciam yra teke is salies stebeti ir pasidariau tokia greita ir trumpute analize galvoje ka pastebejau..

Skaityk klasika. Odisejas, Gete, Stoiku rastai, Dostojevskis ir t.t. Visi klausimai, kurie gali iskilti siu dienu zmogui nesiskiria nuo tu, kurie domino zmones gyvenusius simtus metu atgal. Dabar knygos spausdinamos viena po kitos,taciau vertes siokios tokios ju tarpe turi tik keletas. Pazvelk i laiko egzamina praejusius kurinius.

Siaip teisingai sakai, dauguma ir dirba fabrike iki pencijos, be man nuo to tik geriau, jai visi su akstaisiai butu man sunkiau butu geresni darba gaut:) o del pacios Lietuvos tai man ten nepatinka zmoniu kultura. Sustabdai mikriuka tai atpisa prota kad nestabdyk daugiau cia nes duobiu pagal krasta daug, autobuse bilieta nori nusipirkt tai guani gruzo kad neturi lygiai tokios sumos o reikia graza duot, Noroj neduok dieve paklausi kodel kaina buvo parasyta 1.99 o imuse 2.99, tai issaiskins kad ###### reik ziuret ka imi. Tie visi pensininkai kurie rekia kad jaunimas nemandagus nors ispaciu niekad neisgirsi "aciu" kai palaikai duris ar uzleidi kur, jaigu jaunesniam palaikai duris isejas is kurnors tai perkreiptu veidu ziuri ko tu cia nori is jo. Ir milijonas kitu situaciju kurios man sugadina nuotaika tik isejus is namu. Aisku visur pasitaiko tokiu zmoniu bet tikraj ne tiek kiek LT:)

Manau, kiekviena situacija yra skirtinga ir nėra vienos 'teisingos' nuomonės/tiesos.
Pvz daug žmonių lekia į tą UK mokytis, belekur, svarbu UK ir dažniausiai patenka į lievus univerus, kur nei mokslas geras, nei aplinka gera. Tai tada taip.
Bet yra žmonių kur vyksta į UK su dideliais tikslais, išvyksta į vienus geriausių univerų. Tada jau tikrai ten geriau, nes sakyti, kad LT univerai (tarkim VU ar KTU) kokybe prilygsta geriausiem UK univeram (nu kad ir tarkim Edinburgh, Warwick ar dar kas, ne tik Oxford ir Cambridge geri) yra kvaila ir tikimybė kažką pasiekt didesnė. Jau vien dėl to, kad aplink tave žmonės, kurių dauguma turi potencialo tapti word-class specialistai, tai nesinori atsilikti, vien tas motyvuoja.
 
Čia tik vienas iš pavyzdžių, galima prigalvoti begalę, tiesiog jais pagrindžiau savo nuomonę :)

O jau laimės !! visus gerai padariau :D

O jau laimės !! visus gerai padariau :D

Na aš ir visus gerai, tik vienoj vietoj sprendimo būdas neatitinka :)

O jau laimės !! visus gerai padariau :D

Koks dar logiskumas? Juk pazek Petras is klases su 16 vaiku su visais vaikais tai jau 20 poru. Ir kiti 15 su visais ir 320, prie ko cia Petras su Maryte ar Maryte su petru, juk poros nesikartoja? :)) Taip , kad dalinime is dvieju jokio logiskumo nera , o ne cia :)

Gal žinote žaidimų ar programų, kurios padėtų ugdyti įvairiausias žinias. Pavyzdžiui: žaidimas apie pasaulio sostines, duodama valstybė klausiama sostinės, arba iš kontūrų reikia atpažinti valstybe. Čia tik kaip pavyzdys.