Rokas Goes Wild

Jeigu atvirai, tai net neplanavau rašyti trečios dalies. Mintys per daug padrikos ir dažnai nevisai linksmos (nenoriu transliuoti neigiamų dalykų į eterį). Bet šiandien paskambino artimas žmogus ir priminė skaudžią tiesą, kurioje gyvenu.

Apie svajones

Visi mes turime svajonių. Norime gražios ir protingos antros pusės, norime gražaus ir jaukaus būsto, norime gerų ir patikimų draugų (su kuriais į karą drąsiai), norime gražios šeimos. Kartais norisi prabangiai pagyventi, pailsėti, pašėlti, viską užmiršti. Tačiau. Tačiau realybė kitokia, negu mes svajojame. Norisi vairuoti Bentley, bet vairuoji Golfą, norisi atostogų karibuose, tačiau atostogauji Palangoje. Bet tai ką gali nupirkti už pinigus yra nulis, nes vistiek gyvenimo pabaigoje skaičiuoji akimirkas, o ne pinigus (na, kai kurie būna tokie neturtingi, kad viskas, ką jie turi yra pinigai). Baisiausia, kai tas akimirkas tau reguliuoja kiti. Žinau, kad kai kurie skaitančių per kūčias dirbo, nes šeimai reikia pinigų. Kai kurių tėvai neatėjo į išleistuves, diplomų teikimą ar gynimą, baigiamąjį koncertą vien dėl to, kad reikėjo dirbti. Kažkas galbūt nenuvažiavo į savo tėvų laidotuves ar kitų artimų žmonių, nes reikėjo dirbti kažkam kitam, kažkas neišleido. Skauda. Labai pakerta per širdį ir atrodo niekas netenka prasmės. Tačiau tokiais momentais atsiranda ta pirminė, natūrali motyvacija. Siekti savo svajonių, kad ir kokios beprotiškos jos bebūtų. Nėra nieko neįmanoma, neįmanoma tik užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau, tik tiek. Turtingas esi tada, kai niekas tau nereguliuoja tokių akimirkų. Ir kuo daugiau jų, tuo geriau, tuo laimingesnis jautiesi. Dirbkit ir stenkitės dėl savo svajonių, nes kitu atveju kažkas jus samdys, kad įgyvendintumėt jų svajones. Ar Jūs to norit? Būkit savo gyvenimo kalviais.

Čia tikriausiai paskutinis postas uždarbio forume. Daugiau jau nebeturiu apie ką papasakoti - mačiau ir patyriau per mažai :)

Ačiū už jūsų laiką :)

Apie sąžinę

Kam nėra parėjęs lapelis už parkingą, fotosesiją (+30km pageidautina), ar šiaip ko nėra sustabdę? Kažkada girtas diskutavau su nenurodytu asmeniu iš baro ir priėjom išvadą, kodėl Lietuvoje visi tokie korumpuoti. Juk tai mūsų būdas, mentalitetas ar net paveldas. Juk lietuvis yra su.pis.tai suvalkietiškai gudrus ką nors *******, nu***** arba reikalui esant net ir per*****. Nesmirdėkit šventumu, jūs ne vaidilutės. Ar niekada nekilo mintis policininkams duoti kyšį ir nusimazinti be įrašo sistemoje? Rimtai, niekada? Tai Jūs, ponai, dar gyvenate su tėvais. Visi mano pažįstami verslininkai ir politikai sako, kad jeigu nebandai išsisukti nuo bausmės, tai tau yra susipisę failai. Tą patį sako ir politikos teorija. Patiko, kaip vienas neįvardintos savivaldybės kažkokios tarybos pirmininkas yra pasakęs "įspėjimas, dar ne bauda". Sori, pripažinkim, kyšiai egzistuoja todėl, kad yra, kas juos duoda. O apie ėmimą net nešneku - liaudies išmintis byloja "duoda - imk, muša - bėk". Taip kad nepiskit proto, kad esat sąžiningi ir kiekvieną sekmadienį einat į bažnyčia. Nes aš einu kolos ir "kažko valgyt" nelaimei, kuri miegojo kartu.

Apie vyrišką bendravimą

Man patinka mano sporto salė. Rūsyje, be navarotų ir baseinų, be nusisoliariuminusių "trenerių". Pas mane viskas rimta. Rimti veidai, rimti kvapai ir dar rimtesni pokalbiai. Atėjus pasisveikina administratorė (viena iš huj znajet kelių). Pasišnekam, apie politką padiskutuojam, sportą ir t.t. Kaip sakoma, paprastas, fainas, dalykinis bendravimas. Tada eini į sporto salę. Man ten labiausiai patinka nuolatiniai gyventojai - yra žmonių, kam sporto salė yra gyvenimo būdas. Allright, aš jų nesmerkiu, man patinka tai, kad jie gyvena ar bent jau stengiasi gyventi sveikai. Bet jie vistiek man patinka. Susižvalgom, galvom palinksim ir einam šikti, persti ir dejuoti prie štangų ar staklių (kas yra kojų diena, patys žinot). Ir pokalbiai trumpi ir aiškūs "Ateik, pažiūrėsi", "Aukščiau pakelk", "Turi dar vandens?". Jokių šūdų, nesąmonių ar verkšlenimo. Tai man labiausiai ir patinka - vyriškas bendravimas. Be priedų, kaip dabar madinga sakyti. (beveik ekologiškas,tačiau nerašysiu, nes jeigu perskaitys tie draugai, tai kačialkoj gausiu nuo jų pizdy).

Apie gyvenimo prasmę

Ką aš darau, kur aš einu, ko aš noriu... Tos sunkios pachmielo mintys, lengva depresija po vakarykštės euforijos (kartais orgazmo). Susitinki su žmonėm ir klausi, ką nori nuveikti gyvenime, kur nukeliauti, ką pamatyti. Ir... Daugelis sako "nežinau". TVAJU MAT, KAIP TAI NEŽINAI, TU KĄ TUŠČIAS? Ir tada prasideda sportinis išsivartymas iš gaidžio. Aš kažkada irgi mąsčiau, ko aš noriu. Ir supratau, kad aš... tuščias (?). Rimtai, dažnai spaudoje rašo apie tuščius žmones "tuštutes", be vertybių ir tikslų. O baisiausia, kai supranti, kad tu esi toks, kaip jie (ta prasme aš su kablais nevaikštau ir vien apie ratlankių dydį nešneku). Taip taip. Toks pats kaip ir tie žmogeliai iš ekranų ar barų. Tu nesi ypatingas. Tu nesi fainas. Tu nesi įdomus. Tavo istorija neįpatinga. Tu nesi "dyp". Esi toks pats kaip ir visi. Ir kaip sunku tai sau pripažinti. Kad faktiškai, esi... niekas. Bet visa esmė - kiti irgi tokie patys. Mes pripratom prie blizgučių ir to, kad "viskas visada pas mane zjbs, čia poilsiai, kelionės, ahujėnas darbas" ir t.t. Bet juk taip nėra. Geriausias pavyzdys - pana. Tikrai supras tie, kurie turi. Kai būna pasidažius, susitvarkius, gražiai apsirengus tai dieve dieve, nesupranti, su kokiu modeliu susimetei. Ahujėna, faina, linksma, nu visa super. Bet... Yra kita medalio pusė. Kai būna su treningais, paprasta, iš ryto, kai nebūna zjbs, kai būna tiesiog paprasta. Du skirtingi dalykai, taip? Mums rodo ir perša tą gyvenimą, kai esi on the top (kaip ta pana pasidažius), bet nerodo to, kas yra paprasta ir neypatinga. Nesam mes ypatingi. Jie irgi nėra ypatingi. Išsiblaivykit, kaip kad aš išsiblaiviau. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad įdomiausi žmonės yra tie, kurie senai suprato, kad jie neypatingi. Tada kitaip gyvena, kitaip elgiasi - daugiau nuolankumo ir paprastumo, nes tu neypatingas, tu kaip ir visi. Tai glosto širdį ir parodo naujas galimybes. O juk mes gyvename dėl galimybių? Ar aš pats čia sau prieštarauju? Susimaišiau. Ech, vėl reikės ieškoti prasmės. Iš naujo.

Apie investavimą

Sekasi blogai. Ketvirti metai, daug pinigų sukišau ir va, b.y.b.į., kaip sakė garsusis veikėjas Kieša. Tik dabar aš pradėjau uždirbti pinigų. Po keturių metų. Investavimas - kaip narkotikai. Gali padaryti pauzę, bet niekada nesustosi. Tik dabar aš jau protingesnis. Dabar aš savęs klausiu "O na.chui?". Universalus klausimas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams. "O na.chui aš atidariau poziciją?" "O na.chui aš tą nusipirkau" ir t.t. Prieš vykdant sandorius paklausk savęs "O na.chui?". Tai visa mano išmintis, sukaupta per keturis metus. Use it.

Apie moteris

Moterys būna vertinamos dviem skalėm: nuo 1 iki 10, arba "Nu na.chui", "Pisčiau", "Zjbs". Kad būtų paprasčiau:

"Nu na.chui" (0-6)

"Pisčiau" (6-8)

"Zjbs" (8-10)

Šita skalė taip pat parodo, kaip žemai esi puolęs. Nieko tokio, visiems būna, man irgi. Juk neparagavęs blogo vyno nežinosi, kas yra geras, ar ne taip?

Ir šiaip, ką norėjau pasakyt - net jeigu jau ir parsivedėt faršą namo, tai tuo metu, atsiduokit visa savo esybe. Būkit tokie, kokie būtumėt, jei žinotumėt, kad rytoj rytas neišauš. Visa širdim, visom jėgom. Tada ir jausit gyvenimo pilnatvę su antra puse (jeigu susirasit). O jeigu ne - jausit bent jau moralinį pasitenkinimą. Kai visas atsiduodi, tiek pat ir gauni.

Apie maistą

Maistas, vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų. Nežinau nei vieno žmogaus, kuriam nepatiktų skaniai valgyti. Pasitaupykit pinigų, kad galėtumėt savęs restoranuose nevaržyti. Labai geras jausmas, kai gali savęs nevaržyti ir kažką valgyti, nes nori paragauti, o ne kainuoja pigiau. Nebevaikščiokit į greito maisto tinklus (čili, čarliai ir kitas sbrodas), ten maisto kultūra miršta. Verčiau nueikit į restoraną, kur galima net savininką sutikti. Taip prisidėsit prie smulkaus verslo skatinimo ir darbo vietų kūrimo (jeigu dirbai čarlyje, tai žinai, kuom skiriasi vergavimas, nuo darbo). Taigi, maistas būna toks: Labai skaniai, paragauti (neatneša daug, bet skanu, tai ojojoj); skaniai ir daug (pvz cepelinai karmėlavoje, arba maistas mokyklų valgykose, dar kiniečiai neblogai dienos pietus užtaiso), px ir daug (dauguma picerijų ir kebabinių); neskaniai ir daug (neteko susidurti, bet manau egzistuoja); neskaniai ir mažai (visokios pakelės užkandinės, aišku, su išimtim). Apie vyną: ne*******ėjant sakau, vynas yra dviejų rušių - skanus ir neskanus. Nevaizduoju didvyrio ir klausiu padavėjo, kas jam skanu. Sesė dirbo restorane ir pasakojo, kaip pilstė paprastą stalo vyną už taurę - dvyliką litų ir kaip visi tą vyną gyrė, neva, koks geras, tikriausiai, kad brangus. Pigu nereiškia blogai, brangu, nereiškia kokybės. Apie viskį: jis bėga arba ne. Jeigu nebėga, tai nekažką, jeigu bėga, tai gerai, jeigu gerai bėga, tai super, o jeigu gerai bėga ir dar kažkoks kitoks skonis, nei kitur - sveikinu, radai kažką ypatingo. Būk geras padavėjams (nes jų darbas už.pi.sa), palik normaliai arbatos (nes kitiems irgi būna blogų dienų), nevaidink žinovo ir mėgaukis maistu. Tada viskas būna super!

Išvados

"Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats."

Apie neturėjimą ką veikti ir procrastination

Žinot, pastebėjau, kad laimės priešingybė yra nuobodulys. Taip taip, kai nuobodu, esi nelaimingas. Tada ir postini visokius šūdus "Ką man veikti?", "Pasiūlykit filmą", "Gal kas alaus?". Sprendimas: sporto salė. Dabar "Neturiu ką veikti" pakeitė "Nebeturiu jėgų ką nors veikti".

Kitas dalykas, dažnai stengiesi daryti bet ką, kad tik nedirbtum. Bet ką. Būna, net namus susitvarkai (į tai įeina ir langų valymas). Sprendimas: Pažiūrėkit filmą "Revolver". Labai geras. O dar geresnė citata iš to filmo:

"You've heard that voice for so long, you believe it to be you.... You believe it to be your best friend."

Kitaip tariant tas cypiantis balselis, kuris sako "Nedirbk, pailsėk, tu ir taip daug padarei" arba "Padarysi rytoj, čia sunku" nėra Jūs. Taip taip, tai ne jūsų balsas. Sunku pripažinti sau pačiam. Bet tai tiesa. Dabar aš tam balseliui sakau čiulpk b.y.b.į. ir einu dirbti darbų. O ar Jūs galite su savimi kariauti?

Apie tinklinį marketingą

Ach taip, senai norėjau apie tai parašyti. Matot, bėda su tinkliniu marketingu, kad jis pats iš savęs yra... blogas... Sakysit ne. Ok, paaiškinsiu: daugumoje tinklinio marketingo schemų Jūs tampate tiesiog pardavėjais, tarpininkais, daugiau parduodate, renkate taškus, komandą, kylate luomo laiptais (yra ten visokios ten vienetų sistemos, "auksinis", "platininis", "huj pisi deimantinis" planai) ir esate... pardavėjas. O jums meluoja. Meluoja, kad jūs kuriate savo verslą. Sako, kad esate verslininkas, plekšnoja per petį ir sako, koks jūs fainas. Kuo ilgiau klausaisi, tuo maloniau širdžiai darosi. Juk malonu, kai giria? O kur dar visokie bonusai, kelionės, seminarai, etc. Viskuo pasirūpinta, apie viską pagalvota. Bet. Jus apgaudinėja nuo pradžių. Jūs ne verslininkas - jūs pardavėjas. Aišku, dabar užsipuls kralikai, sakys "Va, žiūrėk, čia mano mama gerai iš to uždirba, čia verslas". Ne mielieji, čia ne verslas. O pardavėjai irgi uždirba - nueikit į TOPO centrą, pamatysit, kiek pardavėjai gali prisukt. Bet tai ne verslas. Kitas dalykas, kurį tinklininkai man kartoja (dažnai pramogos tikslais nueinu jų schemų paklausyt, įvertinti žmogaus sugebėjimą įtikinti), kad nereikia investicijų ir nieko neprarasi. Što za chujne? Septinta klasė, fizikos pamoka, energijos tvermės dėsnis: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tai klausimas, kaip galima pradėti verslą iš nieko? Dažnai reikia kapitalo (kad ir minimalaus, bet reikia), arba reikia turėti Know-How įgūdžių (pvz. bėgiojimo instruktorius). Bet vėl, tas know-how iš niekur neatsiranda - reikia investuoti laiką, o dažnai ir lėšas. Tai jeigu nereikia pinigų, vadinasi reikia laiko. O jeigu tą laiką, kurį skiri tinkliniui marketingui skirtum knygų skaitymui arba ne "pasyvių pajamų", o "aktyvių pajamų" kūrimui.

Ech.. Žinau, kad šita vieta iššauks diskusijų, bet būkit malonūs, neaiškinkit, kad TR yra geriau nei normalus verslas, nes dienos pabaigoje TR yra tiems, kurie bijo kurti normalų verslą (nes verslas visada yra rizika, kaip mano draugas, kuris kadaise **** pardavinėjo yra pasakęs "nėra rizikos, nėra pelno"), tiems, kurie nežino, kaip tą verslą daryti. Nes jeigu žinotų, tai netaptų pardavėjais. Sakot reikia nuo kažko pradėti? Taip. Aš rekomenduoju: Apskaitos pradmenys, smulkaus verslo kūrimas ir valdymas. Pilna literatūros. Nori - turi.

Apie idėjų generavimą

Dažnai su kolegom/draugais šnekėdavom apie tai, kaip kažką užkurti. Bet viena bėda - nebuvo idėjos. Ir taip mąstai ir kitaip, vistiek nieko nesigauna. Jau kažkada rašiau apie tai, kad reikia pakeisti aplinką, pabandyti kažką naujo ir t.t. Kai viską tą padarai irgi ne visada eina generuoti. Na o bet tačiau, buvau idiotas, kad nesinaudojau google. Pvz random object game (kai turi random produktus ir random tikslines grupes, duri pirštu ir bandai tuos daiktus pardavinėti toms grupėms. Pradžioje pasižaidi, o vėliau imi jau normalius produktus ir normalias grupes. Šikau tapšnojau, bet veikia. Netikėjau, kol nepabandžiau) arba svajoji iki padebesų ir vėliau rašai step-by-step, kaip įgyvendinti. Note to self: dažniau naudotis google. Ir apskritai, pilna metodikų, tereikia tik pasiknaisiot, o kas svarbiausia - pabandyti. PA-BAN-DY-TI. Juk čia ir esmė verslo? Pabandyti.

Apie sveikatą ir nuotaiką

Nesenai čia sirgau. Nieko ten ypatingo - paprasčiausias peršalimas. Bet kai sergi, pradedi mąstyti truputį kitaip. Kadangi buvau taip ūmiai-stipriai pasiligojęs, tai supratau, kad jeigu šiandien nerandi laiko sveikatai, tai rytoj turėsi rasti laiko ligoms. Kitas dalykas, man atrodo ne vieną forumietį kankina taip vadinama žieminė depresija - atrodo viskas pilka ir liūdna, nieko nebenori daryti, esi pasiklydęs gyvenime ir šiaip, kur mano alus. Nepergyvenkit, jūs ne vieni, domėjausi, tai čia paprasčiausias saulės trūkumas - taip jau būna. O kad taip nebūtų žiūrėkit, ką valgot. Pabandykit vieną savaitę pramisti bulvėm ir mėsa, o kitą - šviežiom daržovėm ir šiaip, sveiku maistu, kiek tai įmanoma. Chebra, veikia. No shit. Ne veltui juk sako "You are what you eat". Steak'o neatsisakau niekada. Bet šaldyti koldūnai jau išnyko iš mano raciono. Pabandykit patys, galbūt čia pas mane sistema kitokia. Ir šiaip, kai pradedi daugiau valgyti žalio maisto (ta prasme prie kepsnio kai atsiranda daug žalių dalykų) ir geriau jautiesi.

Apie galią ir įtaką

"Being powerful is like being a lady. If you have to tell people you are, you aren't."

Margaret Thatcher

Visada žavėjausi filmais kaip Godfather ar American Gangster iki tol kol... Supratau, kad daugiau pinigų uždirbsi legaliai. Kažkaip nebežavi gangsteriai ir jų rodoma galia - jie galios turi tiek, kiek jiems jos suteikia valdžia. Nesvarbu ar už pinigus ar ne, bet galia jiems yra duota. Face it. Ilgai teko blaivytis nuo šitų marazmų. Tačiau man labiausiai patinka mano mylimai kaimynai - kiekvieną penktadenį penki pacukai sėdi juodame 97 BWM tamsintais stiklais, klausosi repo apie gangsterius (įvariom kalbom) ir galvoja, kad yra gangsteriai. Praeidamas visada pasisveikinu pamodamas ranka, jie piktais veidais pasižiūri pro priekinį stiklą irgi taip mosteli ranka, neva, mes čia viską prižiūrim. Ech, gangsteriai gangsteriai, tikrieji gangsteriai sėdi dangoraižio viršutiniuose aukštuose su marškiniais, geru viskiu ir brangiom boboms, nes žmonos namuose. O jūs šąlat subines automobilyje, mąstydami, kaip čia "prasukt varkę". Nevaidinkit to, kuom nesat, nes šviečia iš tolo.

Pradžios pabaiga

Pabaigai, citata pamąstymui - kodėl Jūs darote tai, ką darote? Tikiuosi, kad šita rašliava kažkam įkando, lengvai pistelėjo per galvą ir privertė pamąstyti. Mielai padiskutuosiu :)

“There is something about yourself that you don’t know. Something that you will deny even exists until it’s too late to do anything about it. It’s the only reason you get up in the morning. The only reason you suffer the shitty boss. The blood, sweat, and the tears. This is because you want people to know how good, attractive, generous, funny, wild, and clever you really are. Fear or revere me, but please think I’m special. We share an addiction. We’re approval junkies. We’re all in it for the slap on the back and the gold watch, the hip, hip, hoo-######ing-rah. Look at the clever boy with the badge, polishing his trophy. Shine on, you crazy diamond, because we’re just monkeys wrapped in suits, begging for the approval of others. If we knew this, we wouldn’t do this. Someone is hiding it from us, and if you had a second chance you would ask, why?”

Rokai, kurk www.rokassakodaryk.lt ir kiekvieną dieną rašyk po 50-100 žodžių-spyrių į subinę kiekvienam pasekėjui

Užsiimu tik moraline masturbacija forumuose.

Įspėjimas: Tai tik subjektyvi mano nuomonė. Viskas kas čia surašyta yra iliuzijų ir apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų rezultatas. Bet gal kas nors ras ir sau ką naudingo. Parašyta samonės srauto metodu ( ką mąstau, tą rašau).

Atėjo metas ir vėl man parašyti. Prisikaupė daug minčių. O kas svarbiausia - dabar jos trumpos ir aiškios. Genialumas slypi paprastume, ar ne taip Einšteinas sakė?

Apie ūkį ir bites

Tikriausiai, kaip ir daugelis iš jūsų, esu kamuojamas minties - kaip man sukurti idealų verslą, kaip rasti tą idealią idėją, kurią galėčiau įgyvendinti, nes dabar manau, kad esu pakankamai kompetetingas VYKDYTI veiklą. Manau yra čia žmonių, kurie nori "daryti" verslą. Noro užtenka, įrankiai (materialūs ir ne) yra, kompetencijų kaip ir pakanka pradžiai, bet... Bet nėra tos idėjos. Ji niekaip nešauna į galvą, kad ir kiek bemąstytum, ką bedarytum. Nėra ir viskas. Pažįstama?

"Nonsensas"

Kas yra "nonsensas"? Nonsensas yra kaimo gyventojai, kurie sugeba užsidirbti iš daržovių (!), nonsensas yra nekilnojamas turtas, kai nedirbi ir pinigus gauni, nonsensas yra suši, nes aš nepadariau tos idėjos, nonsensas yra įvairios kavinės (cofee inn, max coffe, etc), nes aš vėl nepadariau tos idėjos, nonsensas yra appsai, nes rizikuoji, kaip asilas, beto aš nemoku, nonsensas, nonsensas, nonsensas... Visiškas š.ūdas. Arba kažkas pasiima geras idėjas arba jos š.ūdinos. Nonsensas vienu žodžiu.

Self-help

Skaitau knygas. Self helpo. Kaip tapti milijonierium, kaip uždirbti milijoną, turtingas ir vargšas, kaip dirbti dvi valandas per savaitę, Steve Jobs gyvenimo paslaptys, D.Trumpas sako, kaip parduoti bet ką... Self-help'o knygos - šūdų krūva. Geras marketingas užtat. Note to self: Knygos geras verslas. Parašyk, kaip "padidinti savo produktyvumą", išleisk knygą, take profit. Bet ne, tokių knygų jau daug. O aš nekoks rašytojas. Beto su leidykla daug bėdų, čia daug reikalų, čia sunku ( nors niekada nebandžiau ). Skip...

Leidžiamės ant žemės

Vieną dieną vaikščiojau Klaipėdos senamiesčiu. Galvojau, sugalvosiu gerą idėją. Viena diena tapo savaite. Mėnesiu. Pusmečiu. Šūdų krūva, mieste yra gerų idėjų, bet jos visos jau įgyvendinamos. O, pramoninkų federacijos pastatas. Įdomu, kaip jiems taip pasisekė? Juk jie irgi nuo kažko pradėjo..

Keturios sienos

Jau dvi savaitės neišeinu iš kambario. Ta prasme namų. Ta prasme, nebendrauju su žmonėm. Ta prasme guliu ant lovos ir galvoju. Ant stalo guli Donskio pasirašytas "Lietuviškasis liberalizmas".. Juk liberalizmas sako "laissez faire". Gavau aš tą laisvę. Niekas netrukdo. Tik aš pats.. Sau?

Enemy within

Ir galų galiausiai nušvitimas. Supranti, kad didžiausias stabdis esi tu. Ribas apsibrėži pats sau. Priešas viduje. O pizdy išrašyti aš moku...

Ką autorius norėjo pasakyti?

Mielas skaitytojau, jeigu tau nesvetima visa, kas čia surašyta, sveikinu - tu toks ne vienas. Jau kuris laikas kamavausi su šitom problemom - niekaip neina sugalvoti idėjos. Pirma kaltinau aplinką, poto kitus, poto pats save. Kol galų gale suvokiau, kad reikia elgtis konstruktyviai. Minčių blokada (kitaip nežinau kaip pavadinti) yra tik pasekmė. Reikia ieškoti priežasties. Aš ją radau. Naujoms idėjoms atsirasti, reikalinga bent viena iš šių 3 sąlygų:

1. Nauji žmonės

2. Nauja aplinka

3. Nauji potyriai

Užtrukau nei daug, nei mažai, kol tai suvokiau - 4 metus. Perskaityti aš daug kartų perskaičiau. Nu ir kas? Kas iš to, jeigu skaitai, bet nesupranti, kas iš to, jeigu žiūri, bet nematai, kas iš to, jeigu klausai, bet negirdi? Beveik budizmas...

Svarbiausias mano atradimas, kad šios trys sąlygos yra ne tik idėjoms, verslui. Jos - universalios. Bandydamas jas vykdyti, tu tobulėji, kaip žmogus. Daugiau matai, daugiau jauti, daugiau žinai. O kur žinios, ten ir išmintis. Kur išmintis, ten ir idėjos.

1 Nauji žmonės. Susipažinkit su naujais žmonėmis. Nesvarbu, kur - ar pas draugą baliuje pirtyje ar gatvėje ar galų galiausiai savo mokslo/darbo įstaigoje. Čia ne tik "labas" ar "kaip sekasi". Susipažinkit kaip priklauso. Klausinėkit apie viską - tegul pasakoja. Religinės pažiūros, politika, ekonomika. Kuo daugiau išgirsit, tuo geriau. Nekritikuokit, klausykit. Ir svarbiausia išgirskit tuos momentus, kai sako "kaip gerai būtų, jeigu". Protingi supras, ką čia galima pasiimti.

2. Nauja aplinka. Kadangi nemėgstu šnekėti neargumentuotai, tai padarysiu sau nedovanotiną pramogą - leisiu sau nenurodyti šaltinio. Nes velniškai tingiu jo ieškoti. O jau vėlu. Ir aš tingiu. Anyway, mokslininkai yra įrodę, kad žmogus tobulėja esant įdomiai aplinkai. Buvo daryti bandymai su pradinių klasių vaikais. Vieniems buvo viskas tradiciškai, kitiems kas savaitę būdavo tai stalai perstumdomi, tai dekoracijos, tai spalvos, kitaip tariant viskas keitėsi. Ir ką jūs manot - ketvirtos klasės pabaigoje ta eksperimentinė klasė parodė maždaug 30% geresnius rezultatus negu kontrolinė. Galvojat šitas negalioja mums? Dar ir kaip galioja. Keliaukit. Po naujas vietas. Mieste apsilankykit naujose kavinėse, naujose vietos, ten, kur niekada nebuvot. Jeigu yra galimybė, keliaukit ten, kur apskritai viskas kitaip. Kultūrinis šokas veikia. Ir labai stipriai.

3. Nauji potyriai. Aš nežinau, galbūt šneku vėl tą patį, bet tai iš esmės ir yra gyvenimo pagrindas ir prasmė. Kada paskutinį kartą darei kažką naujo? Senai? Tai gal metas judinti subinę ir kažką nuveikti naujo? Patikėkit veikia. Pamatysit, kaip viskas keisis.

Nežinau, kartais atrodo, kad kai parašau, tai veltui. Niekas niekada neparašo, kaip jiems pasisekė. Dažniausiai skundžiasi, kaip jiems nepasisekė. Matyt tautinis bruožas... Aš žinau, kad ir kiek čia rašyčiau ar bandyčiau įkvėpti, dauguma Jūsų nieko nedaro. Dalis jūsų depresuojat. Esat nepatenkinti gyvenimu, tačiau nieko nekeičiat. O kaip gali kas nors pasikeisti, jeigu jūs patys nieko naujo nedarote? Gyvenimas, tai fizika. Tos pačios priežastys iššaukia tas pačias pasėkmes. Norint kitų rezultatų, reikia kitų veiksmų. Norėčiau, kad tu, mielas skaitytojau, pradėtum kažką daryti dabar. Aš nežinau, kiek tu sėkmingas ar nelabai, nežinau iš kur tu, ar kiek tau metų. Bet jeigu tu kažką nuveiksi, mano tikslas bus pasiektas. Atsidaryk wordą. Dabar. Susirašyk, ką norėtum nuveikti. Sunku ar ne? Šuolis su parašiutu, žygis su dviračiais arba šiaip pasivažinėjimas, plaukimas baidarėmis, šokių pamokos, teatras, kinas, naujas maistas, nauji žmonės, naujos vietos, nauji keliavimo būdai (rekomenduoju tranzavimą). Rašyk, rašyk. Jeigu parašei, užseivink ir užsirašyk "Bucketlist vasarai". Arba gyvenimui. Tai iš esmės neturi prasmės. Atsispausdink. Sveikinu, ką tik pasidarei mažą priekaištą nieko neveikimui. Pasidėk matomoje vietoje. Ir stenkis išbraukti viską , kas ten surašyta. Padaryk tai. Pasiimk pirmą punktą. Susirašyk viską, ko reikės įgyvendinimui, kaip tai padaryti. Eik į detales. Nebesvarstyk abstrakčiai. Užteks. Metas mąstyti konkrečiai.

Bet aš vistiek žinau, kad didžioji dalis to nepadarė. Kodėl? Nežinau. Tingit galbūt. Susirašykit, ką norit nuveikt ir pasidėkit matomoj vietoj!

Dabar, nes vėliau užmiršit. DABAR.

Jeigu kasnors taip ir padarys ir įgyvendins nors vieną savo svajonę ar tikslą, kur buvo užsirašęs - parašykit į PM, man su sąžine bus lengviau, geriau miegosiu.

Geros vasaros, forumiečiai, neapkerpėkit, tobulėkit, o vėliau dalinkitės įspūdžiais, nes mes čia tam ir esame, ar ne? :)

Mr. R