Nef

Mano draugas vaikysteje irgi mikciojo, bet kazkaip jam praejo po truputi. Gal imanoma pasveikti nesidomejai? Paskaityk knyga - Tomas Bagdonavičius "Mikčiojimas" gal atrasi kazka naudingo :) O gal domejaisi - BreathMaker kompiuterinė mikčiojimo šalinimo programa?
Ir nebuk durnas su negatyviom mintim, be to, kad mikcioji esi fiziskai sveikas ir daugiau neturi problemu? Jei atsakymas taip, tai tada isvis tau reikia maut per dancius, nes esi visiskai normalus ir cia nera baisiausias dalykas, kas gali buti zmogui. ;)

Rasyk apie erkes, ju sukeliamas ligas ir skiepus...

Rasyk apie erkes, ju sukeliamas ligas ir skiepus...

Is tikro rasyk bloga su pamokomis, rekomendacijomis kaip pvz atlikti apdaila, ar klijuoti plyteles ir pan. Gali net ir video padaryti kaip viskas atrodo gyvai :) Dar nebuvau skaites statybininko blogo :D O visai butu idomu.

Speju, kad tavo laki vaizduote, bet geriau ja panaudok geresniems tikslams ir nedaryk off topic ^_^

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_Intel_manufacturing_sites Visos pagrindinės gamyklos išsidėsčiusios JAV teritorijoje, kaip ir centrinė būstinė..
Nematau nei vienos gamyklos kuri būtų Taivane, o ir potvynių ten dabar nėra jokių.. Kainos Intel procesorių visada buvo ir bus aukštesnės nei AMD.
 
O jei šnekant rimčiau, ties kompiuteriu pasirinkimu, rinkis jau sudėtą Nef variantą. Nes nieko geriau ten ir nepakeisi.. Biudžetinė žaidimam skirta komplektacija ir tiek.. Pridėčiau tik į komplektaciją ventiliatorių oro srauto judėjimui užtikrinti ..
Už tokią kainą iš skelbimų nelabai ir rasi protinga kaina pardavinėjamą kompiuterį. Arba kaina bus kaip naujo, arba detalės bus tiek morališkai pasenusios, tiek be garantinių. Siūlyčiau ties šia vieta netaupyti.
 
Sėkmės

Finale kapojasi roszitoo ir skotas28, zetonu lyderis roszitoo :) Reiks updatint, kai baigsis akistata :blink:
 
Pasikeite zetonu lyderiai! Dabar jau skotas28 spaudzia varzova!
 
Kas keisciausia, kad dabar jau turi po lygiai zetonu :)
 
Esminis luzis iviko, roszitoo su AT laimejo pries skotas28 A4, roszitoo labai atsiplese nuo varzovo.
 
Kaip ir buvo tiketasi, finale roszitoo uzeme 1 vieta, su QQ nugalejo skotas28 T5s. Sveikiname finalininkus :)

Nu va, puiki proga bus pakeisti banka :) Speju ne vienas klientas pasisalins..

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, neseniai emigravau ir išvykau į dažno lietuvio „išsvajotąją“ šalį – Angliją. Pastebėjau, kai kurie žmonės dalinasi patirtimi išvykę svetur. Todėl ir aš nusprendžiau su jumis pasidalinti pastebėjimais, bei patirtimi.
 
Netikėtai gavau pasiūlymą iš draugo, jog agentūra priimdinėja naujus žmones į konditerijos fabriką ir nusimato darbų, todėl ilgai nedvejojęs sutikau ir išvykau. Tiesa pasakius neturėjau ko ir prarasti, Lietuvoje paskutiniu metu darbo neturėjau, nors per daug pastangų ir nedėjau į paieškas. Kad būtų aiškiau, man 24m.
 
Taigi atvykstu į UK, kitą dieną nukeliauju į agentūros biurą ir gaunu išspręsti anglų kalbos testą. Problemų testas nesukelia, iškart gaunu rašytis darbo sutartį. Pasako, laukti skambučio dėl „induction“ (čia kaip ir apmokymas prieš darbą, pagrinde darbo taisyklės ir sauga). Kas įdomiausia po šios paskaitos dar vienas testas, iš to ką mačiau ir girdėjau. Žodžiu, kitą dieną jau einu į darbą. Esu nusiteikęs, kad bus baisu, teks arti kaip vergui ir pan. Bet kadangi nebijau darbo, mąstau, kad viskas bus gerai, jei nepatiks bet kada galiu grįžti namo.
 
Įžengiu į patalpas, užsidedu galvos tinklelį (kuris yra būtinas) ir traukiu link valgyklos „canteen“ kur manęs ir daugelio kitų žmonių laukia agentūros darbuotojas ir paskirsto darbus. Pirmą dieną gaunu darbą prie 14 linijos. Nemažai paklaidžiojau kol susiradau persirengimo kambarį, chalatą, batus ir dar vieną tinklelį ant galvos tik kitos spalvos. Tiesa, galvos tinklelių yra nemažai spalvų ir kiekviena spalva reiškia tam tikras pareigas.
 
Kol nueinu iki 14 linijos gaunu nusiplauti rankas 2 kartus ir dar 2 kartus panaudoti antibakterinį tirpalą. Tokios taisyklės, kadangi tiesiogiai teks liesti pyragėlius, todėl griežtai reikia plauti rankas. Pasakau „superviser‘iui“, kad šiandien mano pirma diena darbe ir mano nuostabai, jis ganėtinai maloniai viską paaiškina ir parodo ką reiks daryti. Prie linijos dirba 5 žmonės, vienas dėlioja „skeletus“ indelius, į kuriuos kiti dėlioja plikytus pyragėlius, vadinamus „eklerais“ ir gale vienas žmogus prižiūro, kad indeliai ir eklerai būtų savo vietose ir pan. Džiaugiuosi, kad darbas pakankamai lengvas, nesmirda jokios mėsos, žuvys ar vištos kaip kituose fabrikuose. Dar groja angliškas radijas darbo fone, visai smagu. Šiek tiek erzina, kad linijos juda ganėtinai greitai ir reikia kartais paskubėti, o ir nugara nedžiūgauja. Jeigu nespėji, padeda šalia esantys kolegos ir niekas nepurkštauja.
 
Po darbo parėjau namo su pavargusiom kojom ir nugara, nors nieko keisto, juk pirma diena ir visą laiką teko stovėti. Prie linijos žmonės keičiasi pozicijomis įvairiais laiko intervalais, kas pusę valandos, kas valandą, tai priklauso nuo susitarimo. Gerai, nes nereikia užsibūti vienoje vietoje visą laiką, nes morališkai būtų per sunku. Nors ir taip jaučiasi robotizmas, tie patys judesiai, prygalėliai ir visa kita.
Iš viso fabrike yra 21 linija. Visose linijose esmė ta pati, tik skirtinga produkcija gaminama. Tortai, sausainiai, spurgos, eklerai, traifai, želės ir t.t. Pagrinde naudoja kremą, šokoladą, karamelę, džemą ir kitus saldumynus. Darbe, labai griežtai draudžiama valgyti produkciją, jeigu pamato – meta iš darbo. Todėl ragautojų nepasitaiko, bet kas dirba ilgesnį laiko tarpa, žino tam tikras vietas kur galima užsislėpus prikimšti pilvą :D
 
Keista, bet tikėjausi, kad darbe sutiksiu vien tik budulius ir šiaip visokius grybautojus, bet yra visai normalių žmonių. Dažno tikslas užsidirbti pinigų ir pan. Lietuviai, kuriuos pažįstu dauguma irgi normalūs, pasilabinam, pasikalbam, bet per daug į draugystes nesileidžiu, nes nenoriu. Fabrike labai daug lenkų. Manau, kad lenkai sudaro apie 60% visų darbuotojų, toliau 20% anglų, 15% lietuvių, na ir 5% latvių. Pagrinde dirba jaunimas, bet yra ir pagyvenusių žmonių.
 
Įdomiausia dalis, darbo užmokestis. :) Taip, minimumas. 6,19£/h ir priklauso kiek valandų išdirbama per savaitę. Fabrike yra dvi pamainos A ir B. Kiekviena pamaina dirba slenkančiu grafiku, 4 dienos po 10h ir 4 dienos laisvos. Kurie dirba per agentūrą, gali dirbti kienvieną dieną, jeigu yra noro ir darbo, todėl ir uždirbti įmanoma daugiau, bet labai daug nesiplėsiu. Šiaip vidutiniškai žmogus uždirba apie 1k svarų į mėnesį.
 
Daugelis pasakytų, kad toks darbas „bukina“ ir jie būtų teisūs :D Tačiau, apsišlifavus galima susirasti geresnį ir daugiau apmokamą darbą, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.
 
Pabaigai pasakysiu, kad niekas čia jūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Pinigai iš dangaus nebyra, tenka dirbti ir pakankamai sunkokai. Bet įmanoma susitaupyti, jeigu yra noro. Nerūkau ir retai išgeriu alkoholio, todėl atmetus visas būtiniausias išlaidas tų pinigų lieka užtektinai. Ar aš džiaugiuosi dabartine savo padėtimi? Taip, viskas kolkas gerai. Bet tikrai nenorėčiau visą gyvenimą dirbti tokio darbo ir gyventi UK, mane vistiek traukia Lietuva. Kada nors grįšiu, tik nežinau kaip greitai  P.S. parašiau šį rašinėlį įkvėptas uždarbis nario – vitenas.

Is tikro rasyk bloga su pamokomis, rekomendacijomis kaip pvz atlikti apdaila, ar klijuoti plyteles ir pan. Gali net ir video padaryti kaip viskas atrodo gyvai :) Dar nebuvau skaites statybininko blogo :D O visai butu idomu.

pats nesirgau, apie tai rašiau bet kaimynui buvo komplikacijos su kraujotaka kojoje ir teko amputuoti, kaip ir kas ten buvo, tikrai žmogaus nesinori klausinėt detaliai :))
dėl paralyžavimo irgi pasakojo gana artimas žmogus ir tai nebuvo istorija iš lūpų į lūpas. pats buvau tėvo draugą aplankyt ligoninėje, kuris encefalitu sirgo. vėlgi - pačiam patirti neteko, bet skausmas iš šalies atrodo nemenkas.
 
tave gal tas kibernetinis virusas ir užpuolė, jog komentuoji kaip pasiutlige sergantis bebras? :) chill.

Tavo vardas toks pat grazus kaip ir mano :D

Sveiki, neseniai emigravau ir išvykau į dažno lietuvio „išsvajotąją“ šalį – Angliją. Pastebėjau, kai kurie žmonės dalinasi patirtimi išvykę svetur. Todėl ir aš nusprendžiau su jumis pasidalinti pastebėjimais, bei patirtimi.
 
Netikėtai gavau pasiūlymą iš draugo, jog agentūra priimdinėja naujus žmones į konditerijos fabriką ir nusimato darbų, todėl ilgai nedvejojęs sutikau ir išvykau. Tiesa pasakius neturėjau ko ir prarasti, Lietuvoje paskutiniu metu darbo neturėjau, nors per daug pastangų ir nedėjau į paieškas. Kad būtų aiškiau, man 24m.
 
Taigi atvykstu į UK, kitą dieną nukeliauju į agentūros biurą ir gaunu išspręsti anglų kalbos testą. Problemų testas nesukelia, iškart gaunu rašytis darbo sutartį. Pasako, laukti skambučio dėl „induction“ (čia kaip ir apmokymas prieš darbą, pagrinde darbo taisyklės ir sauga). Kas įdomiausia po šios paskaitos dar vienas testas, iš to ką mačiau ir girdėjau. Žodžiu, kitą dieną jau einu į darbą. Esu nusiteikęs, kad bus baisu, teks arti kaip vergui ir pan. Bet kadangi nebijau darbo, mąstau, kad viskas bus gerai, jei nepatiks bet kada galiu grįžti namo.
 
Įžengiu į patalpas, užsidedu galvos tinklelį (kuris yra būtinas) ir traukiu link valgyklos „canteen“ kur manęs ir daugelio kitų žmonių laukia agentūros darbuotojas ir paskirsto darbus. Pirmą dieną gaunu darbą prie 14 linijos. Nemažai paklaidžiojau kol susiradau persirengimo kambarį, chalatą, batus ir dar vieną tinklelį ant galvos tik kitos spalvos. Tiesa, galvos tinklelių yra nemažai spalvų ir kiekviena spalva reiškia tam tikras pareigas.
 
Kol nueinu iki 14 linijos gaunu nusiplauti rankas 2 kartus ir dar 2 kartus panaudoti antibakterinį tirpalą. Tokios taisyklės, kadangi tiesiogiai teks liesti pyragėlius, todėl griežtai reikia plauti rankas. Pasakau „superviser‘iui“, kad šiandien mano pirma diena darbe ir mano nuostabai, jis ganėtinai maloniai viską paaiškina ir parodo ką reiks daryti. Prie linijos dirba 5 žmonės, vienas dėlioja „skeletus“ indelius, į kuriuos kiti dėlioja plikytus pyragėlius, vadinamus „eklerais“ ir gale vienas žmogus prižiūro, kad indeliai ir eklerai būtų savo vietose ir pan. Džiaugiuosi, kad darbas pakankamai lengvas, nesmirda jokios mėsos, žuvys ar vištos kaip kituose fabrikuose. Dar groja angliškas radijas darbo fone, visai smagu. Šiek tiek erzina, kad linijos juda ganėtinai greitai ir reikia kartais paskubėti, o ir nugara nedžiūgauja. Jeigu nespėji, padeda šalia esantys kolegos ir niekas nepurkštauja.
 
Po darbo parėjau namo su pavargusiom kojom ir nugara, nors nieko keisto, juk pirma diena ir visą laiką teko stovėti. Prie linijos žmonės keičiasi pozicijomis įvairiais laiko intervalais, kas pusę valandos, kas valandą, tai priklauso nuo susitarimo. Gerai, nes nereikia užsibūti vienoje vietoje visą laiką, nes morališkai būtų per sunku. Nors ir taip jaučiasi robotizmas, tie patys judesiai, prygalėliai ir visa kita.
Iš viso fabrike yra 21 linija. Visose linijose esmė ta pati, tik skirtinga produkcija gaminama. Tortai, sausainiai, spurgos, eklerai, traifai, želės ir t.t. Pagrinde naudoja kremą, šokoladą, karamelę, džemą ir kitus saldumynus. Darbe, labai griežtai draudžiama valgyti produkciją, jeigu pamato – meta iš darbo. Todėl ragautojų nepasitaiko, bet kas dirba ilgesnį laiko tarpa, žino tam tikras vietas kur galima užsislėpus prikimšti pilvą :D
 
Keista, bet tikėjausi, kad darbe sutiksiu vien tik budulius ir šiaip visokius grybautojus, bet yra visai normalių žmonių. Dažno tikslas užsidirbti pinigų ir pan. Lietuviai, kuriuos pažįstu dauguma irgi normalūs, pasilabinam, pasikalbam, bet per daug į draugystes nesileidžiu, nes nenoriu. Fabrike labai daug lenkų. Manau, kad lenkai sudaro apie 60% visų darbuotojų, toliau 20% anglų, 15% lietuvių, na ir 5% latvių. Pagrinde dirba jaunimas, bet yra ir pagyvenusių žmonių.
 
Įdomiausia dalis, darbo užmokestis. :) Taip, minimumas. 6,19£/h ir priklauso kiek valandų išdirbama per savaitę. Fabrike yra dvi pamainos A ir B. Kiekviena pamaina dirba slenkančiu grafiku, 4 dienos po 10h ir 4 dienos laisvos. Kurie dirba per agentūrą, gali dirbti kienvieną dieną, jeigu yra noro ir darbo, todėl ir uždirbti įmanoma daugiau, bet labai daug nesiplėsiu. Šiaip vidutiniškai žmogus uždirba apie 1k svarų į mėnesį.
 
Daugelis pasakytų, kad toks darbas „bukina“ ir jie būtų teisūs :D Tačiau, apsišlifavus galima susirasti geresnį ir daugiau apmokamą darbą, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.
 
Pabaigai pasakysiu, kad niekas čia jūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Pinigai iš dangaus nebyra, tenka dirbti ir pakankamai sunkokai. Bet įmanoma susitaupyti, jeigu yra noro. Nerūkau ir retai išgeriu alkoholio, todėl atmetus visas būtiniausias išlaidas tų pinigų lieka užtektinai. Ar aš džiaugiuosi dabartine savo padėtimi? Taip, viskas kolkas gerai. Bet tikrai nenorėčiau visą gyvenimą dirbti tokio darbo ir gyventi UK, mane vistiek traukia Lietuva. Kada nors grįšiu, tik nežinau kaip greitai  P.S. parašiau šį rašinėlį įkvėptas uždarbis nario – vitenas.

Sveiki, neseniai emigravau ir išvykau į dažno lietuvio „išsvajotąją“ šalį – Angliją. Pastebėjau, kai kurie žmonės dalinasi patirtimi išvykę svetur. Todėl ir aš nusprendžiau su jumis pasidalinti pastebėjimais, bei patirtimi.
 
Netikėtai gavau pasiūlymą iš draugo, jog agentūra priimdinėja naujus žmones į konditerijos fabriką ir nusimato darbų, todėl ilgai nedvejojęs sutikau ir išvykau. Tiesa pasakius neturėjau ko ir prarasti, Lietuvoje paskutiniu metu darbo neturėjau, nors per daug pastangų ir nedėjau į paieškas. Kad būtų aiškiau, man 24m.
 
Taigi atvykstu į UK, kitą dieną nukeliauju į agentūros biurą ir gaunu išspręsti anglų kalbos testą. Problemų testas nesukelia, iškart gaunu rašytis darbo sutartį. Pasako, laukti skambučio dėl „induction“ (čia kaip ir apmokymas prieš darbą, pagrinde darbo taisyklės ir sauga). Kas įdomiausia po šios paskaitos dar vienas testas, iš to ką mačiau ir girdėjau. Žodžiu, kitą dieną jau einu į darbą. Esu nusiteikęs, kad bus baisu, teks arti kaip vergui ir pan. Bet kadangi nebijau darbo, mąstau, kad viskas bus gerai, jei nepatiks bet kada galiu grįžti namo.
 
Įžengiu į patalpas, užsidedu galvos tinklelį (kuris yra būtinas) ir traukiu link valgyklos „canteen“ kur manęs ir daugelio kitų žmonių laukia agentūros darbuotojas ir paskirsto darbus. Pirmą dieną gaunu darbą prie 14 linijos. Nemažai paklaidžiojau kol susiradau persirengimo kambarį, chalatą, batus ir dar vieną tinklelį ant galvos tik kitos spalvos. Tiesa, galvos tinklelių yra nemažai spalvų ir kiekviena spalva reiškia tam tikras pareigas.
 
Kol nueinu iki 14 linijos gaunu nusiplauti rankas 2 kartus ir dar 2 kartus panaudoti antibakterinį tirpalą. Tokios taisyklės, kadangi tiesiogiai teks liesti pyragėlius, todėl griežtai reikia plauti rankas. Pasakau „superviser‘iui“, kad šiandien mano pirma diena darbe ir mano nuostabai, jis ganėtinai maloniai viską paaiškina ir parodo ką reiks daryti. Prie linijos dirba 5 žmonės, vienas dėlioja „skeletus“ indelius, į kuriuos kiti dėlioja plikytus pyragėlius, vadinamus „eklerais“ ir gale vienas žmogus prižiūro, kad indeliai ir eklerai būtų savo vietose ir pan. Džiaugiuosi, kad darbas pakankamai lengvas, nesmirda jokios mėsos, žuvys ar vištos kaip kituose fabrikuose. Dar groja angliškas radijas darbo fone, visai smagu. Šiek tiek erzina, kad linijos juda ganėtinai greitai ir reikia kartais paskubėti, o ir nugara nedžiūgauja. Jeigu nespėji, padeda šalia esantys kolegos ir niekas nepurkštauja.
 
Po darbo parėjau namo su pavargusiom kojom ir nugara, nors nieko keisto, juk pirma diena ir visą laiką teko stovėti. Prie linijos žmonės keičiasi pozicijomis įvairiais laiko intervalais, kas pusę valandos, kas valandą, tai priklauso nuo susitarimo. Gerai, nes nereikia užsibūti vienoje vietoje visą laiką, nes morališkai būtų per sunku. Nors ir taip jaučiasi robotizmas, tie patys judesiai, prygalėliai ir visa kita.
Iš viso fabrike yra 21 linija. Visose linijose esmė ta pati, tik skirtinga produkcija gaminama. Tortai, sausainiai, spurgos, eklerai, traifai, želės ir t.t. Pagrinde naudoja kremą, šokoladą, karamelę, džemą ir kitus saldumynus. Darbe, labai griežtai draudžiama valgyti produkciją, jeigu pamato – meta iš darbo. Todėl ragautojų nepasitaiko, bet kas dirba ilgesnį laiko tarpa, žino tam tikras vietas kur galima užsislėpus prikimšti pilvą :D
 
Keista, bet tikėjausi, kad darbe sutiksiu vien tik budulius ir šiaip visokius grybautojus, bet yra visai normalių žmonių. Dažno tikslas užsidirbti pinigų ir pan. Lietuviai, kuriuos pažįstu dauguma irgi normalūs, pasilabinam, pasikalbam, bet per daug į draugystes nesileidžiu, nes nenoriu. Fabrike labai daug lenkų. Manau, kad lenkai sudaro apie 60% visų darbuotojų, toliau 20% anglų, 15% lietuvių, na ir 5% latvių. Pagrinde dirba jaunimas, bet yra ir pagyvenusių žmonių.
 
Įdomiausia dalis, darbo užmokestis. :) Taip, minimumas. 6,19£/h ir priklauso kiek valandų išdirbama per savaitę. Fabrike yra dvi pamainos A ir B. Kiekviena pamaina dirba slenkančiu grafiku, 4 dienos po 10h ir 4 dienos laisvos. Kurie dirba per agentūrą, gali dirbti kienvieną dieną, jeigu yra noro ir darbo, todėl ir uždirbti įmanoma daugiau, bet labai daug nesiplėsiu. Šiaip vidutiniškai žmogus uždirba apie 1k svarų į mėnesį.
 
Daugelis pasakytų, kad toks darbas „bukina“ ir jie būtų teisūs :D Tačiau, apsišlifavus galima susirasti geresnį ir daugiau apmokamą darbą, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.
 
Pabaigai pasakysiu, kad niekas čia jūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Pinigai iš dangaus nebyra, tenka dirbti ir pakankamai sunkokai. Bet įmanoma susitaupyti, jeigu yra noro. Nerūkau ir retai išgeriu alkoholio, todėl atmetus visas būtiniausias išlaidas tų pinigų lieka užtektinai. Ar aš džiaugiuosi dabartine savo padėtimi? Taip, viskas kolkas gerai. Bet tikrai nenorėčiau visą gyvenimą dirbti tokio darbo ir gyventi UK, mane vistiek traukia Lietuva. Kada nors grįšiu, tik nežinau kaip greitai  P.S. parašiau šį rašinėlį įkvėptas uždarbis nario – vitenas.

Turėjau problemų su akimis, bandžiau gydytis vietinėje ligoninėje pas gydytoją, bet nelabai kas gavosi (nors buvo daug dėta pastangų, gydytoja stengėsi). Tad poto išsiprašiau siuntimo į Kauno klinikas, ten kur gydytojai specializuojasi akių susirgimais. Galvojau, pagaliau viskas bus gerai, susidariau planelį ką pasakosiu ir t.t.Po registracijos laukiau apie mėnesį laiko, o kai nuvažiavau prabuvau puse dienos klinikose ir kai atsisėdau šalia gydyojo ir pradėjau konsultuotis, greitai buvau nutrauktas ir paklaustas keleto klausimų. Kuomet leido kalbėti, gydytojas mačiau surfino autogido puslapyje ir ieškojo motociklų. Spėju gerai įsiklausė :D taip kad, nieko gero nepešęs grįžau namo. O atsiliepimus gerus girdėjau apie šį gydytoją. Ko gero jis buvo geras tiems, kurie įgrūdo centų į kišenę...

Sveiki, neseniai emigravau ir išvykau į dažno lietuvio „išsvajotąją“ šalį – Angliją. Pastebėjau, kai kurie žmonės dalinasi patirtimi išvykę svetur. Todėl ir aš nusprendžiau su jumis pasidalinti pastebėjimais, bei patirtimi.
 
Netikėtai gavau pasiūlymą iš draugo, jog agentūra priimdinėja naujus žmones į konditerijos fabriką ir nusimato darbų, todėl ilgai nedvejojęs sutikau ir išvykau. Tiesa pasakius neturėjau ko ir prarasti, Lietuvoje paskutiniu metu darbo neturėjau, nors per daug pastangų ir nedėjau į paieškas. Kad būtų aiškiau, man 24m.
 
Taigi atvykstu į UK, kitą dieną nukeliauju į agentūros biurą ir gaunu išspręsti anglų kalbos testą. Problemų testas nesukelia, iškart gaunu rašytis darbo sutartį. Pasako, laukti skambučio dėl „induction“ (čia kaip ir apmokymas prieš darbą, pagrinde darbo taisyklės ir sauga). Kas įdomiausia po šios paskaitos dar vienas testas, iš to ką mačiau ir girdėjau. Žodžiu, kitą dieną jau einu į darbą. Esu nusiteikęs, kad bus baisu, teks arti kaip vergui ir pan. Bet kadangi nebijau darbo, mąstau, kad viskas bus gerai, jei nepatiks bet kada galiu grįžti namo.
 
Įžengiu į patalpas, užsidedu galvos tinklelį (kuris yra būtinas) ir traukiu link valgyklos „canteen“ kur manęs ir daugelio kitų žmonių laukia agentūros darbuotojas ir paskirsto darbus. Pirmą dieną gaunu darbą prie 14 linijos. Nemažai paklaidžiojau kol susiradau persirengimo kambarį, chalatą, batus ir dar vieną tinklelį ant galvos tik kitos spalvos. Tiesa, galvos tinklelių yra nemažai spalvų ir kiekviena spalva reiškia tam tikras pareigas.
 
Kol nueinu iki 14 linijos gaunu nusiplauti rankas 2 kartus ir dar 2 kartus panaudoti antibakterinį tirpalą. Tokios taisyklės, kadangi tiesiogiai teks liesti pyragėlius, todėl griežtai reikia plauti rankas. Pasakau „superviser‘iui“, kad šiandien mano pirma diena darbe ir mano nuostabai, jis ganėtinai maloniai viską paaiškina ir parodo ką reiks daryti. Prie linijos dirba 5 žmonės, vienas dėlioja „skeletus“ indelius, į kuriuos kiti dėlioja plikytus pyragėlius, vadinamus „eklerais“ ir gale vienas žmogus prižiūro, kad indeliai ir eklerai būtų savo vietose ir pan. Džiaugiuosi, kad darbas pakankamai lengvas, nesmirda jokios mėsos, žuvys ar vištos kaip kituose fabrikuose. Dar groja angliškas radijas darbo fone, visai smagu. Šiek tiek erzina, kad linijos juda ganėtinai greitai ir reikia kartais paskubėti, o ir nugara nedžiūgauja. Jeigu nespėji, padeda šalia esantys kolegos ir niekas nepurkštauja.
 
Po darbo parėjau namo su pavargusiom kojom ir nugara, nors nieko keisto, juk pirma diena ir visą laiką teko stovėti. Prie linijos žmonės keičiasi pozicijomis įvairiais laiko intervalais, kas pusę valandos, kas valandą, tai priklauso nuo susitarimo. Gerai, nes nereikia užsibūti vienoje vietoje visą laiką, nes morališkai būtų per sunku. Nors ir taip jaučiasi robotizmas, tie patys judesiai, prygalėliai ir visa kita.
Iš viso fabrike yra 21 linija. Visose linijose esmė ta pati, tik skirtinga produkcija gaminama. Tortai, sausainiai, spurgos, eklerai, traifai, želės ir t.t. Pagrinde naudoja kremą, šokoladą, karamelę, džemą ir kitus saldumynus. Darbe, labai griežtai draudžiama valgyti produkciją, jeigu pamato – meta iš darbo. Todėl ragautojų nepasitaiko, bet kas dirba ilgesnį laiko tarpa, žino tam tikras vietas kur galima užsislėpus prikimšti pilvą :D
 
Keista, bet tikėjausi, kad darbe sutiksiu vien tik budulius ir šiaip visokius grybautojus, bet yra visai normalių žmonių. Dažno tikslas užsidirbti pinigų ir pan. Lietuviai, kuriuos pažįstu dauguma irgi normalūs, pasilabinam, pasikalbam, bet per daug į draugystes nesileidžiu, nes nenoriu. Fabrike labai daug lenkų. Manau, kad lenkai sudaro apie 60% visų darbuotojų, toliau 20% anglų, 15% lietuvių, na ir 5% latvių. Pagrinde dirba jaunimas, bet yra ir pagyvenusių žmonių.
 
Įdomiausia dalis, darbo užmokestis. :) Taip, minimumas. 6,19£/h ir priklauso kiek valandų išdirbama per savaitę. Fabrike yra dvi pamainos A ir B. Kiekviena pamaina dirba slenkančiu grafiku, 4 dienos po 10h ir 4 dienos laisvos. Kurie dirba per agentūrą, gali dirbti kienvieną dieną, jeigu yra noro ir darbo, todėl ir uždirbti įmanoma daugiau, bet labai daug nesiplėsiu. Šiaip vidutiniškai žmogus uždirba apie 1k svarų į mėnesį.
 
Daugelis pasakytų, kad toks darbas „bukina“ ir jie būtų teisūs :D Tačiau, apsišlifavus galima susirasti geresnį ir daugiau apmokamą darbą, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.
 
Pabaigai pasakysiu, kad niekas čia jūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Pinigai iš dangaus nebyra, tenka dirbti ir pakankamai sunkokai. Bet įmanoma susitaupyti, jeigu yra noro. Nerūkau ir retai išgeriu alkoholio, todėl atmetus visas būtiniausias išlaidas tų pinigų lieka užtektinai. Ar aš džiaugiuosi dabartine savo padėtimi? Taip, viskas kolkas gerai. Bet tikrai nenorėčiau visą gyvenimą dirbti tokio darbo ir gyventi UK, mane vistiek traukia Lietuva. Kada nors grįšiu, tik nežinau kaip greitai  P.S. parašiau šį rašinėlį įkvėptas uždarbis nario – vitenas.

Tavo vardas toks pat grazus kaip ir mano :D

Sveiki, neseniai emigravau ir išvykau į dažno lietuvio „išsvajotąją“ šalį – Angliją. Pastebėjau, kai kurie žmonės dalinasi patirtimi išvykę svetur. Todėl ir aš nusprendžiau su jumis pasidalinti pastebėjimais, bei patirtimi.
 
Netikėtai gavau pasiūlymą iš draugo, jog agentūra priimdinėja naujus žmones į konditerijos fabriką ir nusimato darbų, todėl ilgai nedvejojęs sutikau ir išvykau. Tiesa pasakius neturėjau ko ir prarasti, Lietuvoje paskutiniu metu darbo neturėjau, nors per daug pastangų ir nedėjau į paieškas. Kad būtų aiškiau, man 24m.
 
Taigi atvykstu į UK, kitą dieną nukeliauju į agentūros biurą ir gaunu išspręsti anglų kalbos testą. Problemų testas nesukelia, iškart gaunu rašytis darbo sutartį. Pasako, laukti skambučio dėl „induction“ (čia kaip ir apmokymas prieš darbą, pagrinde darbo taisyklės ir sauga). Kas įdomiausia po šios paskaitos dar vienas testas, iš to ką mačiau ir girdėjau. Žodžiu, kitą dieną jau einu į darbą. Esu nusiteikęs, kad bus baisu, teks arti kaip vergui ir pan. Bet kadangi nebijau darbo, mąstau, kad viskas bus gerai, jei nepatiks bet kada galiu grįžti namo.
 
Įžengiu į patalpas, užsidedu galvos tinklelį (kuris yra būtinas) ir traukiu link valgyklos „canteen“ kur manęs ir daugelio kitų žmonių laukia agentūros darbuotojas ir paskirsto darbus. Pirmą dieną gaunu darbą prie 14 linijos. Nemažai paklaidžiojau kol susiradau persirengimo kambarį, chalatą, batus ir dar vieną tinklelį ant galvos tik kitos spalvos. Tiesa, galvos tinklelių yra nemažai spalvų ir kiekviena spalva reiškia tam tikras pareigas.
 
Kol nueinu iki 14 linijos gaunu nusiplauti rankas 2 kartus ir dar 2 kartus panaudoti antibakterinį tirpalą. Tokios taisyklės, kadangi tiesiogiai teks liesti pyragėlius, todėl griežtai reikia plauti rankas. Pasakau „superviser‘iui“, kad šiandien mano pirma diena darbe ir mano nuostabai, jis ganėtinai maloniai viską paaiškina ir parodo ką reiks daryti. Prie linijos dirba 5 žmonės, vienas dėlioja „skeletus“ indelius, į kuriuos kiti dėlioja plikytus pyragėlius, vadinamus „eklerais“ ir gale vienas žmogus prižiūro, kad indeliai ir eklerai būtų savo vietose ir pan. Džiaugiuosi, kad darbas pakankamai lengvas, nesmirda jokios mėsos, žuvys ar vištos kaip kituose fabrikuose. Dar groja angliškas radijas darbo fone, visai smagu. Šiek tiek erzina, kad linijos juda ganėtinai greitai ir reikia kartais paskubėti, o ir nugara nedžiūgauja. Jeigu nespėji, padeda šalia esantys kolegos ir niekas nepurkštauja.
 
Po darbo parėjau namo su pavargusiom kojom ir nugara, nors nieko keisto, juk pirma diena ir visą laiką teko stovėti. Prie linijos žmonės keičiasi pozicijomis įvairiais laiko intervalais, kas pusę valandos, kas valandą, tai priklauso nuo susitarimo. Gerai, nes nereikia užsibūti vienoje vietoje visą laiką, nes morališkai būtų per sunku. Nors ir taip jaučiasi robotizmas, tie patys judesiai, prygalėliai ir visa kita.
Iš viso fabrike yra 21 linija. Visose linijose esmė ta pati, tik skirtinga produkcija gaminama. Tortai, sausainiai, spurgos, eklerai, traifai, želės ir t.t. Pagrinde naudoja kremą, šokoladą, karamelę, džemą ir kitus saldumynus. Darbe, labai griežtai draudžiama valgyti produkciją, jeigu pamato – meta iš darbo. Todėl ragautojų nepasitaiko, bet kas dirba ilgesnį laiko tarpa, žino tam tikras vietas kur galima užsislėpus prikimšti pilvą :D
 
Keista, bet tikėjausi, kad darbe sutiksiu vien tik budulius ir šiaip visokius grybautojus, bet yra visai normalių žmonių. Dažno tikslas užsidirbti pinigų ir pan. Lietuviai, kuriuos pažįstu dauguma irgi normalūs, pasilabinam, pasikalbam, bet per daug į draugystes nesileidžiu, nes nenoriu. Fabrike labai daug lenkų. Manau, kad lenkai sudaro apie 60% visų darbuotojų, toliau 20% anglų, 15% lietuvių, na ir 5% latvių. Pagrinde dirba jaunimas, bet yra ir pagyvenusių žmonių.
 
Įdomiausia dalis, darbo užmokestis. :) Taip, minimumas. 6,19£/h ir priklauso kiek valandų išdirbama per savaitę. Fabrike yra dvi pamainos A ir B. Kiekviena pamaina dirba slenkančiu grafiku, 4 dienos po 10h ir 4 dienos laisvos. Kurie dirba per agentūrą, gali dirbti kienvieną dieną, jeigu yra noro ir darbo, todėl ir uždirbti įmanoma daugiau, bet labai daug nesiplėsiu. Šiaip vidutiniškai žmogus uždirba apie 1k svarų į mėnesį.
 
Daugelis pasakytų, kad toks darbas „bukina“ ir jie būtų teisūs :D Tačiau, apsišlifavus galima susirasti geresnį ir daugiau apmokamą darbą, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.
 
Pabaigai pasakysiu, kad niekas čia jūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Pinigai iš dangaus nebyra, tenka dirbti ir pakankamai sunkokai. Bet įmanoma susitaupyti, jeigu yra noro. Nerūkau ir retai išgeriu alkoholio, todėl atmetus visas būtiniausias išlaidas tų pinigų lieka užtektinai. Ar aš džiaugiuosi dabartine savo padėtimi? Taip, viskas kolkas gerai. Bet tikrai nenorėčiau visą gyvenimą dirbti tokio darbo ir gyventi UK, mane vistiek traukia Lietuva. Kada nors grįšiu, tik nežinau kaip greitai  P.S. parašiau šį rašinėlį įkvėptas uždarbis nario – vitenas.

Na matai bėda Lietuvoje yra ta, kad ne visi yra tokie kaip tu ir ne visi vienodai mąsto :). O jei rimtai - gi būkim realistai. Ieško ir normalios įmonės darbuotojų per darbo biržą, visi nori sutaupyti ir daugiau uždirbti, su Lietuvos sąlygoms verslui, na tai nėra čia ką kalbėti, kad ieško čia įmonės profų ir moka jiems normaliai. Turiu giminaičių, kurie baigę magistrantūras savo srityje dirba už 1500-2000 litų/mėn ir jau daugiau nei keli metai, plius dirba didmiesčiuose, t.y. Vilnius, Kaunas. Sakai, cituoju: "Normalios įmonės tikrai neieško jaunų motyvuotų darbuotojų per darbo biržą. Jos juos stengiasi graibytis jau iš universitetų suolų ar naudoja originalesnius būdus darbuotojų paieškai nei darbo birža." - na ir ką jos moka tiems studentams? Ieško tiesiog vergų kad pusvelčiui artų, nes žino, kad studentai arba ką tik baigę ir darbo niekur negaus, o tie ir džiaugias kad va čia dirbu vienoj iš didžiausių Lietuvos įmonių o gaunu į rankas varganas kapeikas 1000-2000lt didmiestyje...
Pats vėl gi čia rašai, kad gauni ne minimąlų užmokestį, bet kiek tau lieka kas mėnesį pinigų - štai kur klausimas? Keli centai turbūt.
Tai geriau dirbt UK fabrike ir negalvot apie pinigus, plius lieka kas mėn apie 1000-2000 lt., ko nepasakysi apie Lietuvą ir jos išsimokslinusius darbuotojus.
 
 
Nelyja, bet gauna tiek, kiek aukščiau minėta bent jau emigrantai kiek žinau.

Aš tai nematau nieko keisto, tai ką baigęs studijas žmogus turi darbo biržos slenkstį mint ar dirbt už 800 lt? Kiek iš tų, kurie baigia studijas, susiranda darbą?
Dar vienas pastebėjimas - darbo biržoj kai pamatai skelbimus, kad ieškomas tarkim direktorius, su aukštais reikalavimais, išsilavinimu, patirtimi ir kalbų žinojimu, o alga siūloma po mokesčių 800 litų; arba mačiau ieškojo profesionalaus krepšininko, pageidautina su lkl patirtimi, dar ten velniažin kiek reikalavimų ir siūloma alga irgi 800 litų po mokesčių..., tai jau geriau dirbt Anglijos fabrike ir žinot kad bent jau dėl pinigų niekada neskaudės galvos.

Nemanau, kad be reikalo, įgavau tam tikrų žinių, kurias sėkmingai buvau pritaikęs samdomame darbe. Pradirbau šiek tiek daugiau nei pusantrų metų Lietuvoje, iškart kai baigiau studijas. Bet atėjo, toks momentas, kai viskas labai atsibodo ir norėjau pasikeitimų, todėl trenkiau savo darbą. Be to, norėjau praplėsti akiratį ir įsitikinti ar labai blogai būti "juodadarbiu" užsienyje :) Labai teisingai sakai, reiks grįžus į Lietuvą su šviežia galva imtis veiksmų, ačiū.
 
 
Sveikas, dėkui už pasiulymą, būtent taip ir padariau! :)

Tai visa laimė, kad keičiamės vietomis, tai nėra taip blogai :) Bet linijos buvo iš pat pradžių. Dabar esu persikėles į packingą, dėl ko esu daug laimingesnis. Papasakosiu daugiau kitoje savo rašinėlio dalyje.
 
 
 
Aš jau seniau norėjau brūkštelti mintis apie darbą fabrike, bet kaip šiandien pamačiau kitą uždarbietį rašantį, pamaniau, kad gera proga pasireikšti :D
 
 
Esu mažame miestelyje - Newark on Trent. Džiaugiuosi, kad visur kur reikia nueinu pėstute. Nereikia transporto ir pan. Darbas už 20min. nuo mano gyvenamos vietos, tai kiekvieną rytą "pasportuoju" :)
 
 
Sveikas. Teip, baigiau Vilniaus technikos kolegiją, mašinų gamybos vadyba. Metalo apdirbimas ir panašiai.

Sveiki, neseniai emigravau ir išvykau į dažno lietuvio „išsvajotąją“ šalį – Angliją. Pastebėjau, kai kurie žmonės dalinasi patirtimi išvykę svetur. Todėl ir aš nusprendžiau su jumis pasidalinti pastebėjimais, bei patirtimi.
 
Netikėtai gavau pasiūlymą iš draugo, jog agentūra priimdinėja naujus žmones į konditerijos fabriką ir nusimato darbų, todėl ilgai nedvejojęs sutikau ir išvykau. Tiesa pasakius neturėjau ko ir prarasti, Lietuvoje paskutiniu metu darbo neturėjau, nors per daug pastangų ir nedėjau į paieškas. Kad būtų aiškiau, man 24m.
 
Taigi atvykstu į UK, kitą dieną nukeliauju į agentūros biurą ir gaunu išspręsti anglų kalbos testą. Problemų testas nesukelia, iškart gaunu rašytis darbo sutartį. Pasako, laukti skambučio dėl „induction“ (čia kaip ir apmokymas prieš darbą, pagrinde darbo taisyklės ir sauga). Kas įdomiausia po šios paskaitos dar vienas testas, iš to ką mačiau ir girdėjau. Žodžiu, kitą dieną jau einu į darbą. Esu nusiteikęs, kad bus baisu, teks arti kaip vergui ir pan. Bet kadangi nebijau darbo, mąstau, kad viskas bus gerai, jei nepatiks bet kada galiu grįžti namo.
 
Įžengiu į patalpas, užsidedu galvos tinklelį (kuris yra būtinas) ir traukiu link valgyklos „canteen“ kur manęs ir daugelio kitų žmonių laukia agentūros darbuotojas ir paskirsto darbus. Pirmą dieną gaunu darbą prie 14 linijos. Nemažai paklaidžiojau kol susiradau persirengimo kambarį, chalatą, batus ir dar vieną tinklelį ant galvos tik kitos spalvos. Tiesa, galvos tinklelių yra nemažai spalvų ir kiekviena spalva reiškia tam tikras pareigas.
 
Kol nueinu iki 14 linijos gaunu nusiplauti rankas 2 kartus ir dar 2 kartus panaudoti antibakterinį tirpalą. Tokios taisyklės, kadangi tiesiogiai teks liesti pyragėlius, todėl griežtai reikia plauti rankas. Pasakau „superviser‘iui“, kad šiandien mano pirma diena darbe ir mano nuostabai, jis ganėtinai maloniai viską paaiškina ir parodo ką reiks daryti. Prie linijos dirba 5 žmonės, vienas dėlioja „skeletus“ indelius, į kuriuos kiti dėlioja plikytus pyragėlius, vadinamus „eklerais“ ir gale vienas žmogus prižiūro, kad indeliai ir eklerai būtų savo vietose ir pan. Džiaugiuosi, kad darbas pakankamai lengvas, nesmirda jokios mėsos, žuvys ar vištos kaip kituose fabrikuose. Dar groja angliškas radijas darbo fone, visai smagu. Šiek tiek erzina, kad linijos juda ganėtinai greitai ir reikia kartais paskubėti, o ir nugara nedžiūgauja. Jeigu nespėji, padeda šalia esantys kolegos ir niekas nepurkštauja.
 
Po darbo parėjau namo su pavargusiom kojom ir nugara, nors nieko keisto, juk pirma diena ir visą laiką teko stovėti. Prie linijos žmonės keičiasi pozicijomis įvairiais laiko intervalais, kas pusę valandos, kas valandą, tai priklauso nuo susitarimo. Gerai, nes nereikia užsibūti vienoje vietoje visą laiką, nes morališkai būtų per sunku. Nors ir taip jaučiasi robotizmas, tie patys judesiai, prygalėliai ir visa kita.
Iš viso fabrike yra 21 linija. Visose linijose esmė ta pati, tik skirtinga produkcija gaminama. Tortai, sausainiai, spurgos, eklerai, traifai, želės ir t.t. Pagrinde naudoja kremą, šokoladą, karamelę, džemą ir kitus saldumynus. Darbe, labai griežtai draudžiama valgyti produkciją, jeigu pamato – meta iš darbo. Todėl ragautojų nepasitaiko, bet kas dirba ilgesnį laiko tarpa, žino tam tikras vietas kur galima užsislėpus prikimšti pilvą :D
 
Keista, bet tikėjausi, kad darbe sutiksiu vien tik budulius ir šiaip visokius grybautojus, bet yra visai normalių žmonių. Dažno tikslas užsidirbti pinigų ir pan. Lietuviai, kuriuos pažįstu dauguma irgi normalūs, pasilabinam, pasikalbam, bet per daug į draugystes nesileidžiu, nes nenoriu. Fabrike labai daug lenkų. Manau, kad lenkai sudaro apie 60% visų darbuotojų, toliau 20% anglų, 15% lietuvių, na ir 5% latvių. Pagrinde dirba jaunimas, bet yra ir pagyvenusių žmonių.
 
Įdomiausia dalis, darbo užmokestis. :) Taip, minimumas. 6,19£/h ir priklauso kiek valandų išdirbama per savaitę. Fabrike yra dvi pamainos A ir B. Kiekviena pamaina dirba slenkančiu grafiku, 4 dienos po 10h ir 4 dienos laisvos. Kurie dirba per agentūrą, gali dirbti kienvieną dieną, jeigu yra noro ir darbo, todėl ir uždirbti įmanoma daugiau, bet labai daug nesiplėsiu. Šiaip vidutiniškai žmogus uždirba apie 1k svarų į mėnesį.
 
Daugelis pasakytų, kad toks darbas „bukina“ ir jie būtų teisūs :D Tačiau, apsišlifavus galima susirasti geresnį ir daugiau apmokamą darbą, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.
 
Pabaigai pasakysiu, kad niekas čia jūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Pinigai iš dangaus nebyra, tenka dirbti ir pakankamai sunkokai. Bet įmanoma susitaupyti, jeigu yra noro. Nerūkau ir retai išgeriu alkoholio, todėl atmetus visas būtiniausias išlaidas tų pinigų lieka užtektinai. Ar aš džiaugiuosi dabartine savo padėtimi? Taip, viskas kolkas gerai. Bet tikrai nenorėčiau visą gyvenimą dirbti tokio darbo ir gyventi UK, mane vistiek traukia Lietuva. Kada nors grįšiu, tik nežinau kaip greitai  P.S. parašiau šį rašinėlį įkvėptas uždarbis nario – vitenas.

Sveiki, neseniai emigravau ir išvykau į dažno lietuvio „išsvajotąją“ šalį – Angliją. Pastebėjau, kai kurie žmonės dalinasi patirtimi išvykę svetur. Todėl ir aš nusprendžiau su jumis pasidalinti pastebėjimais, bei patirtimi.
 
Netikėtai gavau pasiūlymą iš draugo, jog agentūra priimdinėja naujus žmones į konditerijos fabriką ir nusimato darbų, todėl ilgai nedvejojęs sutikau ir išvykau. Tiesa pasakius neturėjau ko ir prarasti, Lietuvoje paskutiniu metu darbo neturėjau, nors per daug pastangų ir nedėjau į paieškas. Kad būtų aiškiau, man 24m.
 
Taigi atvykstu į UK, kitą dieną nukeliauju į agentūros biurą ir gaunu išspręsti anglų kalbos testą. Problemų testas nesukelia, iškart gaunu rašytis darbo sutartį. Pasako, laukti skambučio dėl „induction“ (čia kaip ir apmokymas prieš darbą, pagrinde darbo taisyklės ir sauga). Kas įdomiausia po šios paskaitos dar vienas testas, iš to ką mačiau ir girdėjau. Žodžiu, kitą dieną jau einu į darbą. Esu nusiteikęs, kad bus baisu, teks arti kaip vergui ir pan. Bet kadangi nebijau darbo, mąstau, kad viskas bus gerai, jei nepatiks bet kada galiu grįžti namo.
 
Įžengiu į patalpas, užsidedu galvos tinklelį (kuris yra būtinas) ir traukiu link valgyklos „canteen“ kur manęs ir daugelio kitų žmonių laukia agentūros darbuotojas ir paskirsto darbus. Pirmą dieną gaunu darbą prie 14 linijos. Nemažai paklaidžiojau kol susiradau persirengimo kambarį, chalatą, batus ir dar vieną tinklelį ant galvos tik kitos spalvos. Tiesa, galvos tinklelių yra nemažai spalvų ir kiekviena spalva reiškia tam tikras pareigas.
 
Kol nueinu iki 14 linijos gaunu nusiplauti rankas 2 kartus ir dar 2 kartus panaudoti antibakterinį tirpalą. Tokios taisyklės, kadangi tiesiogiai teks liesti pyragėlius, todėl griežtai reikia plauti rankas. Pasakau „superviser‘iui“, kad šiandien mano pirma diena darbe ir mano nuostabai, jis ganėtinai maloniai viską paaiškina ir parodo ką reiks daryti. Prie linijos dirba 5 žmonės, vienas dėlioja „skeletus“ indelius, į kuriuos kiti dėlioja plikytus pyragėlius, vadinamus „eklerais“ ir gale vienas žmogus prižiūro, kad indeliai ir eklerai būtų savo vietose ir pan. Džiaugiuosi, kad darbas pakankamai lengvas, nesmirda jokios mėsos, žuvys ar vištos kaip kituose fabrikuose. Dar groja angliškas radijas darbo fone, visai smagu. Šiek tiek erzina, kad linijos juda ganėtinai greitai ir reikia kartais paskubėti, o ir nugara nedžiūgauja. Jeigu nespėji, padeda šalia esantys kolegos ir niekas nepurkštauja.
 
Po darbo parėjau namo su pavargusiom kojom ir nugara, nors nieko keisto, juk pirma diena ir visą laiką teko stovėti. Prie linijos žmonės keičiasi pozicijomis įvairiais laiko intervalais, kas pusę valandos, kas valandą, tai priklauso nuo susitarimo. Gerai, nes nereikia užsibūti vienoje vietoje visą laiką, nes morališkai būtų per sunku. Nors ir taip jaučiasi robotizmas, tie patys judesiai, prygalėliai ir visa kita.
Iš viso fabrike yra 21 linija. Visose linijose esmė ta pati, tik skirtinga produkcija gaminama. Tortai, sausainiai, spurgos, eklerai, traifai, želės ir t.t. Pagrinde naudoja kremą, šokoladą, karamelę, džemą ir kitus saldumynus. Darbe, labai griežtai draudžiama valgyti produkciją, jeigu pamato – meta iš darbo. Todėl ragautojų nepasitaiko, bet kas dirba ilgesnį laiko tarpa, žino tam tikras vietas kur galima užsislėpus prikimšti pilvą :D
 
Keista, bet tikėjausi, kad darbe sutiksiu vien tik budulius ir šiaip visokius grybautojus, bet yra visai normalių žmonių. Dažno tikslas užsidirbti pinigų ir pan. Lietuviai, kuriuos pažįstu dauguma irgi normalūs, pasilabinam, pasikalbam, bet per daug į draugystes nesileidžiu, nes nenoriu. Fabrike labai daug lenkų. Manau, kad lenkai sudaro apie 60% visų darbuotojų, toliau 20% anglų, 15% lietuvių, na ir 5% latvių. Pagrinde dirba jaunimas, bet yra ir pagyvenusių žmonių.
 
Įdomiausia dalis, darbo užmokestis. :) Taip, minimumas. 6,19£/h ir priklauso kiek valandų išdirbama per savaitę. Fabrike yra dvi pamainos A ir B. Kiekviena pamaina dirba slenkančiu grafiku, 4 dienos po 10h ir 4 dienos laisvos. Kurie dirba per agentūrą, gali dirbti kienvieną dieną, jeigu yra noro ir darbo, todėl ir uždirbti įmanoma daugiau, bet labai daug nesiplėsiu. Šiaip vidutiniškai žmogus uždirba apie 1k svarų į mėnesį.
 
Daugelis pasakytų, kad toks darbas „bukina“ ir jie būtų teisūs :D Tačiau, apsišlifavus galima susirasti geresnį ir daugiau apmokamą darbą, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.
 
Pabaigai pasakysiu, kad niekas čia jūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Pinigai iš dangaus nebyra, tenka dirbti ir pakankamai sunkokai. Bet įmanoma susitaupyti, jeigu yra noro. Nerūkau ir retai išgeriu alkoholio, todėl atmetus visas būtiniausias išlaidas tų pinigų lieka užtektinai. Ar aš džiaugiuosi dabartine savo padėtimi? Taip, viskas kolkas gerai. Bet tikrai nenorėčiau visą gyvenimą dirbti tokio darbo ir gyventi UK, mane vistiek traukia Lietuva. Kada nors grįšiu, tik nežinau kaip greitai  P.S. parašiau šį rašinėlį įkvėptas uždarbis nario – vitenas.