Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
1. Įžanga
2. Trys (arba daugiau) 3. dėstymo 4. pastraipos
5. Užsklanda
Pasiimk juodraščio lapą.
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės. Rasinio_juodrastis.rar
