NerijusB

Atradau saitą, kuris gaudo visokius dealus iš skrydžių bendrovių - http://www.holidaypirates.com
Pasiūlymai tikrai šokiruojantys :D pvz return skrydžiai į Jav nekainuoja nė 200eurų. Arba Europa-Šanhajus-Australija-Šanhajus-Europa mažiau nei 700eur pasirenkant įvairiai datas (kiek kokiam mieste nori pabūt ir pan).

Manau, kad tikrai spėsit. Wizzair atskrenda anksčiau, o vartų užsidarymas nėra toks griežtas ir dažnai vėluoja.
Mano rekordas, tai išlipimas iš traukinio prie oro uosto likus 2min iki pakilimo, kokių 500m sprintas, prabėgimas pro security ir spėjimas į lėktuvą. Aišku gelbėjo, kad lėktuvas kažkodėl vėlavo pakilti.
Apskritai, paskutinius kokių 10-15 skrydžių atvarydavau į oro uostą tada kai būdavo vartų uždarymo laikas (t.y. apie pusvalandžiui iki skrydžio) ir visada spėdavau :) tad nereikia parintis, o adrenalinas sveika :)

Kažkaip neradau šioj temoj paminėto TransferGo. Čia šviežias lietuvių projektas, rekomenduoju. https://transfergo.com
Čia lentelė su palyginu panašių institucijų: https://transfergo.com/go/main.php?p=transfergo-pricing
Be to jie studentams daro akcijas, būna nemokamai daro pavedimus. Dar viena ausimi girdėjau, kad iki 20 svarų pavedimai netolimoje ateityje bus nemokami.

Hey, Finally, our campaign has been released!Dare With Us.
 

 
 
About our idea:
 
The World is a book, and those who do not travel read only a page!
 
Two guys from small country with a big dream. Dream to explore the world. Speaking only one foreign language, testing friendship, having only one person to trust...
 
We do not have to wait for years to start doing what we like. We gonna do it now, not tomorrow, not another day. Start with us!
 
We are living in society ruled by others. When you are small you have to go to kindergarten where you are constrained between frames, when you grow up you go to school, to college where you learn to think like others to reach goals that don’t belong to you. You can not get rid of those things because society will laugh at you and you can not reach your dream until you meet the rules.
It’s time for changes!
 
Two best friends, one goal, one dream, one opportunity.
 
We are following our dream to travel around the world. We dare to quit our jobs and education to finally make it happen. Not tomorrow, not after we finish our education and reach everything society wants. We will do it now!
 
We will make this trip as much interactive as possible letting you to feel the dream becoming reality.
Setting some rules to follow.
 
1) In the videos we’ll interview local people.
 
2) We’ll post 2 videos/day. Everyday.
 
3) You will influence our day adventures.
 
4) We’ll try to get invited to local's house to have a lunch or dinner.
 
5) Since we’re from basketball country we’ll visit sport clubs and offer them to take a challenge to play with us.
 
We will have our YouTube channel where we’ll post 2 videos a day. Also we’ll update our Facebook and Twitter every hour giving you the possibility to live the trip together! Even more you will be able to influence us by interacting on Facebook and Twitter. We’ll post possible activities and you will decide where and what we should do. Also we will answer your questions in our video series.
 
 
Dare With Us!
 
www.darewithus.com
 
http://www.indiegogo.com/darewithus If you believe in your dream you can donate us :) Thanks.

Atradau saitą, kuris gaudo visokius dealus iš skrydžių bendrovių - http://www.holidaypirates.com
Pasiūlymai tikrai šokiruojantys :D pvz return skrydžiai į Jav nekainuoja nė 200eurų. Arba Europa-Šanhajus-Australija-Šanhajus-Europa mažiau nei 700eur pasirenkant įvairiai datas (kiek kokiam mieste nori pabūt ir pan).

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

Kaip tik noriu pas tėvus ant namo statyti mini saulės elektrinę, tai prisiskaitinėjęs kažkiek esu. Kad į šįmetinį tarifą spėti, visus projektus reiktų visus dokus valstybei dėl paramos pateikti iki spalio vidurio, nes jie dar pustrečio mėn svarsto. Iki to laiko reikia susiveikt dokus iš Lesto, t.y. norint spėt reiktų suktis nerealiai greitai.
Toliau, antžeminės elektrinės pigesnės, plius priežiūrą daug lengvesnė. Bet statant plikame lauke, kainuotų saugojimas visų elementų. Todėl stogai geriau žiūrisi. Arba kažkokie laisvi plotai sodybose.
Dėl supirkimo tarifų - tai jie nemažės 12 metų nuo pasirašymo, valstybė įsipareigoja už tiek supirkinėti.
Lietuvoje saulės tikrai yra pakankama, lyginant su vidurio ir šiaurės Europomis. UK ar Ispanijoje neverta statyti saulės elektrinių, nes supirkimo tarifai daug mažesni.
Tarifą ne tiesiai iš biudžėto moka, bet čia kiek pamenu per VIAP "rinkliavas". Be to yra 10kW ribos nustatytos, kad pristačius daug saulės elektrinių neišaugtų elektros kaina vartotojams. Ispanai čia susidirbo mokėdami tiesiai iš biudžeto be didelių apribojimų, tai visi prisistatė elektrinių ir valstybė įsipareigojo daug jiems mokėti geru tarifu.
Kokie tarifai bus 2013m lb sunku pasakyt. Čia jau nauji valdžios vėjai turėtų pakreipti į kažkurį šoną energetikos laivą :) Tiesa, kainų komisija kažkokias ribas įdės. Pvz 2012 m tarifas buvo nustatytas gal tik šių metų vasarį. Tai nei juoktis, nei verkti kai tokia situacija :)

Kaip tik noriu pas tėvus ant namo statyti mini saulės elektrinę, tai prisiskaitinėjęs kažkiek esu. Kad į šįmetinį tarifą spėti, visus projektus reiktų visus dokus valstybei dėl paramos pateikti iki spalio vidurio, nes jie dar pustrečio mėn svarsto. Iki to laiko reikia susiveikt dokus iš Lesto, t.y. norint spėt reiktų suktis nerealiai greitai.
Toliau, antžeminės elektrinės pigesnės, plius priežiūrą daug lengvesnė. Bet statant plikame lauke, kainuotų saugojimas visų elementų. Todėl stogai geriau žiūrisi. Arba kažkokie laisvi plotai sodybose.
Dėl supirkimo tarifų - tai jie nemažės 12 metų nuo pasirašymo, valstybė įsipareigoja už tiek supirkinėti.
Lietuvoje saulės tikrai yra pakankama, lyginant su vidurio ir šiaurės Europomis. UK ar Ispanijoje neverta statyti saulės elektrinių, nes supirkimo tarifai daug mažesni.
Tarifą ne tiesiai iš biudžėto moka, bet čia kiek pamenu per VIAP "rinkliavas". Be to yra 10kW ribos nustatytos, kad pristačius daug saulės elektrinių neišaugtų elektros kaina vartotojams. Ispanai čia susidirbo mokėdami tiesiai iš biudžeto be didelių apribojimų, tai visi prisistatė elektrinių ir valstybė įsipareigojo daug jiems mokėti geru tarifu.
Kokie tarifai bus 2013m lb sunku pasakyt. Čia jau nauji valdžios vėjai turėtų pakreipti į kažkurį šoną energetikos laivą :) Tiesa, kainų komisija kažkokias ribas įdės. Pvz 2012 m tarifas buvo nustatytas gal tik šių metų vasarį. Tai nei juoktis, nei verkti kai tokia situacija :)

Bandžiau, tai veikia. Buvau pasiekęs 4,5val per parą miego limitą.
Kadangi sportuoju, atsisakiau. Kadangi miegas yra laiko švaistymas, tai mėginu išmokti sąmoningai sapnuoti. Tada galbūt sapnuose kažką pavyks nuveikti prasmingo. O ir kūnas bus pailsėjęs bent 7val:)

Dabar pagalvokime kas būtų jei tokia verslo struktūra, kaip Apple pirmoji sukurtų dviratį.
Juk būtų mums visiems "kapiec"
 
Pėdalus galėtum minti už dyką, bet stabdyti privalėtum už 5 USD :)
Norėsi prispūsti oro į ratus- 5 USD, nes oras į ratus privales būti pučiamas tik specialios pompos pagalba, ir tik per vieną užpatentuotą šlangą. :)
Nei vienas šlangas nuo kito dviračio netinka, nori pirkti "perehodniką" mokėk USD. :)
Bagažinė yra, bet pavežioti nieko negali, nes tai kertasi su licenzija, norėsi ką pavežti mokėsi USD. :)
iDviratis, važiuoja tikrai greitai, bet jo pėdalai minami labai sunkiai, jėgų pakanka dienai, o po to išsikrauna ir dviratis ir dviratininkas :)
Naujas iDviratis kainuoja, kaip trys kiti dviračiai, bet žmonės už logotipą ant rėmo ir baltą ar juodą stilizuotą rėmą galėtų paaukoti pusę savo vidaus organų. :(
Ir baisiausia ,kad IDviračio bosai padavė į teismą visu kitus dviračių gamintojus, nes pas juos ratai taip pat apvalūs, o Apple norėjo, kad būtų kvadratiniai.... :angry:
Juokas pro ašaras....tikra amerikietiška kapitalistinė svaojė...
 
papaišiau tokią "pievą" :P

Jau buvo minėtas uzdarbyje, bet pakartosiu: http://sistaminuten.ticket.se
Paskutinės minutės skrydžiai iš Švedijos oro uostų. Nuo skrydžių į vieną pusę iki kelionių su viešbučiais kelioms savaitėms.
Pats nesu skridęs, bet tą yra atlikę pažįstami. Kainos tikros :)
 
Pats esu radęs Tailandą, Meksiką už 300eurų pirmyn atgal. Skrydžius į/iš Egiptą už pora šimtų Lt.
 
Tingiu knaisiotis, bet pvz pracheckinau rytojaus skrydžius ir gali rasti 2sav Tailande su viešbučiu už ~650eur. Arba ~450eur be viešbučio.

Jau buvo minėtas uzdarbyje, bet pakartosiu: http://sistaminuten.ticket.se
Paskutinės minutės skrydžiai iš Švedijos oro uostų. Nuo skrydžių į vieną pusę iki kelionių su viešbučiais kelioms savaitėms.
Pats nesu skridęs, bet tą yra atlikę pažįstami. Kainos tikros :)
 
Pats esu radęs Tailandą, Meksiką už 300eurų pirmyn atgal. Skrydžius į/iš Egiptą už pora šimtų Lt.
 
Tingiu knaisiotis, bet pvz pracheckinau rytojaus skrydžius ir gali rasti 2sav Tailande su viešbučiu už ~650eur. Arba ~450eur be viešbučio.

Jau buvo minėtas uzdarbyje, bet pakartosiu: http://sistaminuten.ticket.se
Paskutinės minutės skrydžiai iš Švedijos oro uostų. Nuo skrydžių į vieną pusę iki kelionių su viešbučiais kelioms savaitėms.
Pats nesu skridęs, bet tą yra atlikę pažįstami. Kainos tikros :)
 
Pats esu radęs Tailandą, Meksiką už 300eurų pirmyn atgal. Skrydžius į/iš Egiptą už pora šimtų Lt.
 
Tingiu knaisiotis, bet pvz pracheckinau rytojaus skrydžius ir gali rasti 2sav Tailande su viešbučiu už ~650eur. Arba ~450eur be viešbučio.

Vienintelį savo gyvenime samdomą darbą dirbau 1992-iais metais. Juokinga, kad daugelis žmonių pasiekę tam tikrą amžiaus ribą, tarkim, po studijų baigimo, atkakliai ieško darbo. Tačiau kaip ir daugelis dalykų, kuriuos daro minia, šis nėra pats išmintingiausias.
Tiesą pasakius, jei esate sąmoningas ir racionalus, darbo susiradimas gali būti blogiausias jums gyvenime nutikęs dalykas. Yra daug geresnių būdų pragyventi užuot pardavinėjus savo laiką darbdaviams. Žemiau pateikiu dešimt priežasčių, kodėl neverta ieškotis darbo.
 
Priežastis nr. 1: reguliarus atlyginimas – tik kvailiams
 
Susirasti darbą ir mainyti savo laiką į pinigus iš pradžių atrodo visai nebloga idėja. Tik viena problema. Tai kvaila! Tai pats kvailiausias būdas generuoti pajamas! Kodėl? Nes jūs gaunate pajamas tik tuomet, kai dirbate. Ar įžvelgiate problemą? O gal jums jau “praplovė” smegenis, kad pinigus galima generuoti tik darbo vietoje?
Ar niekada nesusimąstėte, kad būtų gerai pinigus uždirbti ir tuo metu, kai nedirbate? Kas jums įdiegė nuostatą, jog pinigus galima užsidirbti tik esant darbo vietoje? Galbūt kitas darbuotojas, kuriam smegenys “praplautos” jau seniai?
Ar gyvenimas nebūtų paprastesnis jei jums mokėtų netgi tada, kai miegate, valgote ar žaidžiate su savo vaikais? Užmokestis 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Jūsų augalai auga be jūsų pagalbos. Kodėl nepadarius to paties su savo sąskaita banke?
Kam rūpi, kiek valandų jūs dirbate? Vos keletas žmonių visame pasaulyje domisi, kiek laiko praleidžiate biure. Darbdaviams nerūpi jūsų laikas – jiems rūpi vertė, kurią jie gauna. Kiek laiko man užtrunka parašyti šį straipsnį? 3 valandas. O jeigu užtruktų 6 valandas, ar gaučiau dvigubai didesnį honorarą?
Žinoma, nereikėtų jaustis blogai jei jau kažkas “gręžia” iš jūsų brangų laiką. Daugelis racionalių žmonių pradeda nuo to, tačiau ilgainiui šie supranta, jog mainyti laiką į pinigus yra neefektyvu ir kad yra geresnių būdų pasipelnyti. Ir iš tiesų, geresnių būdų yra.
Protingi žmonės kuria sistemas, kurie generuoja pajamas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai gali būti nuosavas verslas, internetinio portalo sukūrimas, tapimas investuotoju ar pajamų generavimas iš kūrybinės veiklos. Sistema sukuria ilgalaikę vertę, iš kurios generuojamas ateities pelnas. Tuo tarpu visą savo laiką galite sutelkti naujiems pajamų šaltiniams kurti (esamai sistemai tobulinti ar naujai sistemai kurti).
Žinoma, pradžioje teks investuoti nemažai laiko ir pastangų savo pajamų generavimo sistemai sukurti. Bet jums nebūtina išradinėti dviračio – pasinaudokite jau esamomis idėjomis, pritaikykite jas savoje rinkoje. Vos tik pradėsite, palaikymas nebereikalaus tiek daug laiko.
 
Priežastis nr. 2: ribota patirtis
 
Jums galbūt atrodo, jog darbą susirasti gerai vien dėl patirties. Jūs įgaunate patirties gyvendami, nepriklausomai nuo to – turite darbą ar ne. Darbas duoda patirties tik darbo srityje, o patirtis įgaunama už jos ribų, taigi naudos praktiškai nėra. Atsisėskite ir nieko nedarykite keliems metams, galėsite vadinti save patyrusiu medituotoju, filosofu ar politiku.
Problema ta, jog darbe jūs kartojate tuos pačius veiksmus daugybę kartų. Jūs nemažai išmokstate pradžioje, o vėliau sustojate. Tai verčia jus pražiopsoti galimybę įgyti naujos patirties, kuri būtų daug vertingesnė. Ir jei jūsų riboti įgūdžiai taps nebepaklausūs rinkoje, tuomet iš patirties visiškai jokios naudos. Paklauskite savęs, kiek jūsų patirtis bus verta po 20-30 metų? Ar jūsų darbo pareigos tuomet egzistuos?
Pagalvokite, kuri patirtis jums būtų naudingesnė: žinios, kaip atlikti konkretų darbą puikiai, t.y. toks, kuriame jūs mainytumėte savo laiką į pinigus, ar žinios, kaip generuoti didelius finansus, t.y. toks, kurio dėka nebereikėtų rūpintis darbu? Nežinau kaip jūs, bet aš mieliau pasirinkčiau antrąjį variantą. Manau, jog tai daug naudingiau.
 
Priežastis nr. 3: visą gyvenimą trunkanti priklausomybė
 
Darbo susiradimas yra, tarytum, įstojimas į žmonių domestikacijos programą. Joje jūs išmokstate, kaip būti geru gyvūnu savo šeimininkui. Apsižvalgykite ir įdėmiai įsižiūrėkite. Ką matote? Ar žmonės, esantys aplink darbe, yra tikrai laisvi žmonės? O gal jūs gyvenate narve, kuriame talpinami sąmoningumo neturintys gyvūnai?
Kai pradedate dirbti naujoje įmonėje, iš pradžių keletą savaičių praleidžiate mokymuose (tai ir yra domestikacijos programa). Jūsų vadovas apdovanoja jus už gerą elgesį, tačiau baudžia už blogą elgesį, t.y. netinkamai atliktą darbą. Ar jūsų viduje dar yra kibirkšties gyventi? Tuomet išsilaisvinkite iš gyvūnų narvo ir tapkite nepriklausomi.
 
Priežastis nr. 4: per daug burnų, kurias reikia išmaitinti
 
Darbuotojų atlyginimas yra labiausiai apmokestinamos pajamos. Mokesčių sistema sukurta taip, jog atskirtų kiek iš tiesų jūs, kaip darbuotojas, sunaudojate darbo išteklių. Net ir darbo stalas biure, kuriuo naudojatės, yra išskaičiuojamas iš jūsų atlyginimo.
Kita dalis jūsų pajamų keliauja bendrovės investuotojams dividendų pavidalu. Tai labai daug burnų, kurias reikia išmaitinti. Jūs gaunate tik labai nedidelę dalį tos vertės, kurią sukuriate. Turėtumėte gauti trigubai daugiau už tai, ką gaunate.
 
Priežastis nr. 5: pernelyg didelė rizika
 
Daugelis žmonių tiki, jog susirasti darbą yra paprasčiausias ir saugiausias būdas išgyventi. Kvailiai. Ar savęs pastatymas į tokią poziciją, kai kitas žmogus gali pasakydamas du žodžius (“Jūs atleistas”) panaikinti visą saugumą? Ar vienas pajamų šaltinis tikrai užtikrina saugumą?
Pati mintis, jog darbas yra pats saugiausias būdas generuoti pajamas yra kvailokas. Jūs negalite būti saugus, jeigu pats nekontroliuojate darbo – darbuotojai turi mažiausią kontrolę įmonėje. Jeigu jūs esate darbuotojas, tikrosios jūsų darbo pareigos vadinasi “profesionalus lošėjas”.
 
Priežastis nr. 6: taikstymasis prie boso
 
Kai susiduriate su idiotu verslininkystės pasaulyje, jūs galite atsukti jam nugarą ir nueiti kita kryptimi. Kai susiduriate su idioti korporaciniame pasaulyje, jūs turite atsukti jam priekį ir pasakyti: “Atsiprašau, bose”. Ar žinojote, kad žodis “bosas” kilęs iš vokiško žodžio, reiškiančio “bulius”?
Daugelyje kompiuterinių žaidimų, bosas yra blogietis, kurį paskutiniame žaidimo lygyje reikia nužudyti. Taigi, jeigu jūsų bosas yra tikras “bulius”, ką tai reiškia jums? Kad jūs privalote taikstytis prie jo. Vėlgi, jokios nepriklausomybės, tik dar vienas trūkumas, sukeliantis diskomfortą.
 
Priežastis nr. 7: maldavimas padidinti atlyginimą
 
Kai norite padidinti savo pajamas, jums reikia prisėsti kartu su savo vadovu ir paprašyti jo padidinti atlyginimą. Ar tai tikrai geras jausmas? O galbūt jus domintų galimybė pačiam nuspręsti kiek norite uždirbti pinigų, t. y. be kitų žmonių leidimo? Tuomet kurkite verslą. Jei vienas klientas jums pasakys “ne”, jūs paprasčiausiai galite imti dirbti su kitu klientu.
 
Priežastis nr. 8: ribotas socialinis gyvenimas
 
Daugelio žmonių socialinis gyvenimas sukasi apie jų darbą. Jie susitikinėja su tais pačiais žmonėms, dirbančiais tame pačiame verslo sektoriuje. Vien tai jau reikštų socialinę mirtį. Šiems žmonėms pokalbiai apie naujausią “Windows” operacinės sistemos versiją ar naujausią konkurentų produktų seriją yra patys įdomiausi.
Jeigu vienas iš jūsų bendravergų parduodamas kitai įmonei – tai reiškia, jog praradote draugą? Jeigu dirbate srityje, kurioje dominuoja vyrai, tai reiškia, jog neturite progos pabendrauti su moterimis? Kodėl nenusprendus pačiam su kuo norite socializuotis?
 
Priežastis nr. 9: laisvės praradimas
 
Reikia nemažai pastangų, jog prijaukintum ir “išdresiruotum” darbuotoją. Pirmas dalykas, kurį privalo padaryti darbdaviai, tai sutramdyti žmogaus savarankiškumo jausmą. Naujiems darbuotojams primetamos taisyklės, apribojimai bei visokios “politikos”. Taip žmogus tampa paklusnus, nes bijo būti nubaustas.
Darbuotojams nurodoma kaip jie turi rengtis, kalbėti, judėti ir t.t. Mes neleidžiame darbuotojams mąstyti patiems, taip? Kartais bendrovės politika net neleidžia pasidėti augalo ant savo darbo stalo.. Laisvi žmonės žino, jog tokios taisyklės ir apribojimai yra kvaila. Vienintelė protingų žmonių politika: “Būk gudrus ir daryk, ką mėgsti”.
 
Priežastis nr. 10: tapimas bailiu
 
Ar pastebėjote, jog samdomi darbuotojai sugeba skųstis apie bendrovės problemas iki soties? Bet jie nenori sprendimų, jiems užtenka pasiskųsti ir suversti kaltinimus kam nors iš aplinkos. Taip, kaip darbo susiradimas atima laisvę, taip ir laisvės praradimas paverčia mus bestuburiais bailiais. Jeigu negalite pavadinti savo boso “šikniumi” nebijodami, kad galite prarasti darbą, tuomet jūs nebesate laisvas. Jūs tapote kažkieno nuosavybe.
Jei dirbate su bailiais visą dieną, ar nemanote, jog dalį to bailumo perimsite ir jūs? Žinoma, kad taip. Tik laiko klausimas, kada imsite aukoti kilniausias savo žmogiškumo dalis vardan baimės: iš pradžių drąsa, po to sąžiningumas, vėliau patikimumas, galiausiai nepriklausomybė. O dabar didžiausia jūsų baimė yra pripažinti tiesą – kuo tapote. Nesvarbu, kiek laiko vergaujate – galite būti nepriklausomas.
 
Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/desimt-priezasciu-neieskoti-darbo-29818.html?page=1
Straipsnio autorius: Styvas Pavlina, verslas.in
 
Man patiko, o ką manote jūs apie tas 10 priežasčių neieškoti darbo?

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

Anot 2011 metų Gartner Tyrimų ataskaitos, 50% organizacijų valdančių inovacinius procesus juos geimifikuos dar iki 2015 metų. Ką reiškia ši tyrimo išvada ir kas ta Lietuvoje vis plačiau apkalbama geimifikacija?
 
Geimifikacija nėra kažkas naujo ir stebuklingo. Šis procesas atsirado ne dabar, ne praeitais metais, o egzistavo, galima sakyti, nuo civilizacijos susiformavimo pradžios. Elementarus ir daug kur naudojamas geimifikacijos pavyzdys – kariniai laipsniai. Kuo geresnis karys (“žaidėjas”) esi, tuo aukštesnį laisnį turi.
 
Kalbant terminais, geimifikacija(ang. Gamification) yra įvairių verslo ar gyvenimo procesų sužaidybinimas, žaidimo elementų panaudojimas skatinant atlikti tam tikrus veiksmus. Tai technika sukurta siekiant padidinti verslo produktyvumą ir labiau įtraukti klientą.
 
Pasakoti kas yra geimifikacija galima daug ir plačiai, tačiau mane labiau domina akivaizdūs ir aiškūs geimifikacijos pritaikymo gyvenime ir versle pavyzdžiai.
 
http://www.youtube.com/watch?v=zSiHjMU-MUo
 
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
 
http://www.youtube.com/watch?v=cbEKAwCoCKw
 
Šie video akivaizdus pavyzdys, kad žmonės tokie sutvėrimai, kurie daro tik tai kas jiems malonu, sukelia azartą, priverčia jaustis ypatingais, išskirtiniais. Žmonėms patinka žaisti ir, svarbiausia, laimėti. Jei kažkoks veiksmas sukelia žmonėms laimę, jie tą veiksmą kartos dažniau. Tai Linkmumo teorija (ang Fun Theory), kurią iliustruoja visi trys video.
 
Žaidimų dizaineris profesorius Jesse Schell jau piešia ateitį kurioje kiekvienas žmogaus veiksmas ir sprendimas bus motivuojamas žaidimų. Kiekvienas procesas turės taškus, taisykles ir apdovanojimus. J.Schell įsivaizduojamoje ateityje galbūt net valdžia skirs taškus už vaikščiojimą pėščiomis vietoj važiavimo su automobiliu, reklamuotojai seks žmonių žvilgsnį ir skirs taškus už tai kad šie atkreipė dėmesį į reklamą. Įdomi ateitis laukia, ar ne?
 
Anot J.Schell žaidimą sudaro trys pagrindiniai punktai:

Tikslas (išsivalyti dantis su dantų šepetėliu)
Taisyklės (valytis dantis 2 min)
Atsakas (valant dantis, gaunamas signalas, kurispaverčiamas žinute ant veidrodžio – jame matome surinktus taškus, papildomus taškus už kiekvieną ilgiau dantis valytą sekundę ir pan).

 
Pasak J.Schell, esant tokiai sistemai, tiek 5-metis, tiek 20-metis valys dantis valandų valandas…
 
Šios geimifakacijos formulės paslaptis – momentinis atsakas. Žmogui patinka žinoti rezultatą ir juo mėgautis iškart. Internetas, ir ypač socialiniai tinklai sudarė itin palankias salygas geimifikacijai. Visi mūsų pasiekti, uždirbti taškai iškart atsispindi pvz ant mūsų Facebook sienos. Pvz tuo sėkmingai naudojasi Foursquare aplikacija – aplankius vietą, žmogus “užsižymi” – gauna taškų. Nauda verslui – skatina vietos žinomumą ir suteikia pasitenkinimą žmogui.
 
Geimifikaciją galima nagrinėti iš įvairių aspektų. Tačiau įdomu kaip Jūs, paprasti ir nepaprasti lietuviai įsitraukiate į geimifikacijos procesą? Ar jaunieji verslinkai estae girdėję apie geimifikaciją ir svarstote kaip tai galėtumėte panaudoti savo versle? O gal būdami vartotojais jaučiate jog patekote į geimifikacijos pinkles?
 
PS. terminas geimifikacija (ang. Gamificaton) dar neturi patvirtinto lietuviško atitikmens, todėl šiame įraše leidau sau naudoti sulietuvintą anglišką terminą. Jau dabar galima rasti straipsnių, komentarų, kur geimifikacija lietuviškai vadinama sužaidybinimu, žaidyba, žaidimizacija, tad gal būt greitu metu turėsime oficialų terminą.

Laba diena,
 
Įvetinkite projektą Himnai.lt - http://www.himnai.lt
 
Galima perskaityti himnų tekstus ir lietuviškus vertimus, pasiklausyti vokalinio įrašo, paskaityti svarbiausius faktus.
 
Čia yra jau 76 pasaulio šalių himnai (iš maždaug 200). Jų nuolat daugėja, maždaug po vieną per mėnesį, tačiau beveik visos pagrindinės ar Lietuvai artimos valstybės jau yra.

Sveiki,
 
Taigi, pirmasis mano tinklapis, pirmoji įgyvendinta idėja. Straipsnių kol kas dar nedaug, nes puslapis gyvuoja dar tik savaitę, tačiau nuo šiol stengsiuos kasdien įdėti po naują. Laukiu kritikos bei pastabų ne tik apie dizainą, bet ir turinį, reklamų išdėstymą, patogumą ir kt. - juk visą laiką yra kur tobulėti.
 
Pagrindinis lietuvaeuropoje.com tikslas – padėti žmonėms suprasti, kad Lietuva nėra pati skurdžiausia valstybė su prasčiausia valdžia. Čia irgi galima gyventi gerai, o emigracija nėra vienintelė išeitis.
 
NUORODA
 
Dėkoju iš anksto.

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

Aš galvoju apie kitokį taisymo variantą:
Galbūt tiesiog reiktų spaudžiant mygtuką "Taisyti" ar "Radau klaidą" pakoreguoti kažkurią dalį ir tada submitinti. Toliau pranešimo rašytojas, moderatorius bei koks nors patvirtintas kalbininkas gautų notification apie norimą pataisyti tekstą. Ir galėtų arba patvirtinti pakeitimą arba jį atmesti.
Galbūt reiktų kurti kokią duombazę šalia, kurioje būtų siunčiami visi tokie taisymų siūlymai. Bet kada prisijungęs prie jos matytum kaip kokį žodį, sakinį rekomenduojama taisyti. Galbūt jau šioje vietoje galima žaisti su "like" ir pan.

Aš galvoju apie kitokį taisymo variantą:
Galbūt tiesiog reiktų spaudžiant mygtuką "Taisyti" ar "Radau klaidą" pakoreguoti kažkurią dalį ir tada submitinti. Toliau pranešimo rašytojas, moderatorius bei koks nors patvirtintas kalbininkas gautų notification apie norimą pataisyti tekstą. Ir galėtų arba patvirtinti pakeitimą arba jį atmesti.
Galbūt reiktų kurti kokią duombazę šalia, kurioje būtų siunčiami visi tokie taisymų siūlymai. Bet kada prisijungęs prie jos matytum kaip kokį žodį, sakinį rekomenduojama taisyti. Galbūt jau šioje vietoje galima žaisti su "like" ir pan.

Ir kaip tai saugos gyvybes? Juk ir dabar egzistuoja alkotesteriai kuriuos visi gali nusipirkti. Jei yra promilių - nevažiuok! Daug paprasčiau būtų kokį alkoholio kvapo daviklį užmontuot su lempa ant automobilio stogo - jei salone "kvepia", lempa įsijungia :) Vairuotojui visvien px, jei jis jau nusprendė girtas važiuot, o aplinkinai matys atvažiuojant "su alko-švyturėliu" ir pasitrauks iš kelio. Va tada ir sutaupysim gyvybių!!! Jei atvirai, man px kiek girtų žmonių žūva vairuodami, man rūpi tik tie, kurie nekaltai žūsta dėl tokių vairuotojų kaltės.

Manau forume būtų naudinga funkcija, kuri "beraščio" parašytą sakinį ar dalį teksto leistų kitiems pataisyti, paaiškinti.
 
Na, sakykim būtų papildomas mygtukas prie "atsakyti" ir "daugybinis citavimas". Tarkim mygtuko pavadinimas būtų "pranešimo klaidos". Jame visi norintys galėtų ištaisyti rastas klaidas, bet pats originalus pranešimas liktų nepakitęs, o pakoreguotas tekstas ir išaiškintos klaidos būtų rodomos po pranešimu atsidarančiame lange paspaudus mygtuką "pranešimo klaidos".
 
Bent jau man, darančiam klaidas, tai būtų naudinga. Manau ne man vienam kartais būna, kad tiesiog nežinai kaip suregsti sudėtingesnį sakinį, tada arba eksperimentuoji ir rašai "kaip atrodytų teisinga", arba rašai sakinį tiesiog paprasčiau.

Tikrai neblogai atrodo sistema, šaunuoliai!
Tik reiktų įvesti kokybės sistemą. Pvz Vilniuje yra 5 baldžiai ir man norėtųsi žinoti kaip įvertino klientai juos :)
 
Pats esu sugalvojęs sistemą naujiems versliukams, tai jei domintų panašus projektas, galėčiau plačiau papasakot, brūkštelk į PM.

Kiekvienas turi savo patirtį. Vieniems vienaip, kitiems kitaip atrodo :)
Aš nemačiau kažkokių didelių kliūčių dirbti Olandijoje paslaugų sektoriuje nemokant olandų kalbos.
 
Kalbant apie ofisus, ten dar labiau nereikia olandų kalbos:) čia jau ne vieną ir ne du pvz žinau :) Lb daug tarptautinių firmų, kur įmonės aplinkoje oficiali kalba yra anglų.
 
Prisegu failą su darbo agentūromis Olandijoje. Yra nurodyta sritis, kur specializuojasi, kontaktai bei pastabos. Tikiuosi kam nors pagelbės :)
http://www2.zippyshare.com/v/25000696/file.html