ValentasD

ValentasD, aiškiai renkiesi profesiją ne iš širdies :) Gerai kolegos sako, neskubėk priimti sprendimo, dėl kurio gali gailėtis visą gyvenimą. Pailsėk metus, pakeliauk po užsienį su couch surfing ar pan., sportuok arba susirask kokį darbą.. Per tuos metus skirk laiką domėtis savimi, kas tau patinka, kam esi gabus ir ieškok, kur geriausiai galėtum save realizuoti..
 
Ne esmė koks tipo popierius kabės tau ant sienos.. SVARBIAUSIA, tavo pomėgiai turi sutapti su kryptim, kuria žadi eiti visą gyvenimą ir, atmink, kiekvienas vingis ar krypties keitimas, tave pastato vėl prie starto linijos.. kuo daugiau kartų keisi savo apsisprendimą, tuo labiau atitolinsi visas savo svajones.. Tad neskubėk priimti pirmą sprendimą, o tada eik iki galo ir įgyvendink visus tikslus iš eilės. Sėkmės, tau, brolau :)

Tu vadini save apkerpėjusiu? Tik jau nereikia. 22 metų gali egzus išlaikyti puikiai, tuo labiau, kad jie kuo toliau, tuo lengvesni. Atsiversk programas egzaminų ir mokykis. Ir neabejok - ko jau ko, o dėl tokių egzaminų, kaip šie, nereikia dejuoti. Aš pats visiem keturiem egzam per mėnesį pasiruošiau, aišku aš mokykloj buvau, tai tau atgamint žinias tikrai netruks ilgiau šešių mėnesių. Sėkmės. Tu per šitą laiką gali daug dirbdamas pasiruošti lietuvių, istorijai, biologijai, chemijai, matematikai, fizikai. Garantuoju. Bet čia jau dirbti reikia.

Tą patį ir Zed Shaw sako iš Python: http://learnpythonthehardway.org/book/advice.html
 
Verta paskaityt viską :P

Tą patį ir Zed Shaw sako iš Python: http://learnpythonthehardway.org/book/advice.html
 
Verta paskaityt viską :P

Tą patį ir Zed Shaw sako iš Python: http://learnpythonthehardway.org/book/advice.html
 
Verta paskaityt viską :P

Sveiki,
 
taigi ištiko mane kažkokia krizė. Visada maniau, kad žinau, jog noriu studijuoti biochemiją, tačiau dabar tuo laaaabai abejoju, tuo labiau, kai po bakalauro negausi jokio normalaus darbo, turi arti ligi PhD, kas yra didesnis pasiryžimas, nei medicina. Mąsčiau ir apie mediciną, tačiau neišsivaizfuoju savęs neatsitraukiant nuo knygų, o pats mokslo ilgis tik dar labiau šiurpina, nes jei ir ištverčiau ligi klinikinių dalykų ir man tas būtų kančia, męsti aš nebegalėčiau, nes tai būtų 3 metai nuleisti tualete. Pradėjau programuot nesenai, susidomėjau, labai patiko, tačiau neturiu nei pažymio, nei egzamino. Taigi: nesu įsitikinęs ar noriu leisti savo dienas universitete, apsikabinęs medžiagą, kuri galbūt įdomi, bet paprasčiausiai reikalauja labai ilgų studijų, be to mano troškimas - būti nepriklausomu ir dirbti sau, tačiau neišsivaizduoju kaip tai galima įgyvendinti. Kartais tiesiog noriu pabėgti nuo visos visuomenės, kur nors į čiabuvių gyvenvietes, kur bent jau būčiau tarp žmonių, kurie GYVENA, gamtoje, kartu, be visokių stresų, kuriuos dabar išgyvenu. Dabar iš tikro gailiuosi, kad praleidau daugybę savo laiko mokslui, visokiem žaidimam internete, MOKIAUSI LABAI GERAI, TAČIAU NEŽINAU, DĖL KO. Galbūt turit man patarimų?

Sveiki,
 
taigi ištiko mane kažkokia krizė. Visada maniau, kad žinau, jog noriu studijuoti biochemiją, tačiau dabar tuo laaaabai abejoju, tuo labiau, kai po bakalauro negausi jokio normalaus darbo, turi arti ligi PhD, kas yra didesnis pasiryžimas, nei medicina. Mąsčiau ir apie mediciną, tačiau neišsivaizfuoju savęs neatsitraukiant nuo knygų, o pats mokslo ilgis tik dar labiau šiurpina, nes jei ir ištverčiau ligi klinikinių dalykų ir man tas būtų kančia, męsti aš nebegalėčiau, nes tai būtų 3 metai nuleisti tualete. Pradėjau programuot nesenai, susidomėjau, labai patiko, tačiau neturiu nei pažymio, nei egzamino. Taigi: nesu įsitikinęs ar noriu leisti savo dienas universitete, apsikabinęs medžiagą, kuri galbūt įdomi, bet paprasčiausiai reikalauja labai ilgų studijų, be to mano troškimas - būti nepriklausomu ir dirbti sau, tačiau neišsivaizduoju kaip tai galima įgyvendinti. Kartais tiesiog noriu pabėgti nuo visos visuomenės, kur nors į čiabuvių gyvenvietes, kur bent jau būčiau tarp žmonių, kurie GYVENA, gamtoje, kartu, be visokių stresų, kuriuos dabar išgyvenu. Dabar iš tikro gailiuosi, kad praleidau daugybę savo laiko mokslui, visokiem žaidimam internete, MOKIAUSI LABAI GERAI, TAČIAU NEŽINAU, DĖL KO. Galbūt turit man patarimų?

Tokius šūdus nusipirk ir pradėk minkyt kasdien, kai neturi ką veikt.
 
http://www.tigershop.lt/uploads/c_product/2500056_picture_4215_1.jpg

Nu mano senukas 5 metų tikrai jau nebebūtų tinkamas kelionei :) Nu taip, jei kas sulūžtų, tai galima gauti pagalbą, bet vistiek geriau maksimaliai apsidrausti. O taip mane sudominot labai šituo dalyku, kelionėm ilgom, tai išlėkiau per šitą karštį 30 km nuvažiavau. Retai važinėju, bet dabar pradėsiu. Gal kada susitiksim entuziastai į kokį žygį. Niekada nežinai.

University of Sheffield

+1 už pavardę :D

Sveiki,
 
taigi ištiko mane kažkokia krizė. Visada maniau, kad žinau, jog noriu studijuoti biochemiją, tačiau dabar tuo laaaabai abejoju, tuo labiau, kai po bakalauro negausi jokio normalaus darbo, turi arti ligi PhD, kas yra didesnis pasiryžimas, nei medicina. Mąsčiau ir apie mediciną, tačiau neišsivaizfuoju savęs neatsitraukiant nuo knygų, o pats mokslo ilgis tik dar labiau šiurpina, nes jei ir ištverčiau ligi klinikinių dalykų ir man tas būtų kančia, męsti aš nebegalėčiau, nes tai būtų 3 metai nuleisti tualete. Pradėjau programuot nesenai, susidomėjau, labai patiko, tačiau neturiu nei pažymio, nei egzamino. Taigi: nesu įsitikinęs ar noriu leisti savo dienas universitete, apsikabinęs medžiagą, kuri galbūt įdomi, bet paprasčiausiai reikalauja labai ilgų studijų, be to mano troškimas - būti nepriklausomu ir dirbti sau, tačiau neišsivaizduoju kaip tai galima įgyvendinti. Kartais tiesiog noriu pabėgti nuo visos visuomenės, kur nors į čiabuvių gyvenvietes, kur bent jau būčiau tarp žmonių, kurie GYVENA, gamtoje, kartu, be visokių stresų, kuriuos dabar išgyvenu. Dabar iš tikro gailiuosi, kad praleidau daugybę savo laiko mokslui, visokiem žaidimam internete, MOKIAUSI LABAI GERAI, TAČIAU NEŽINAU, DĖL KO. Galbūt turit man patarimų?

+1 už pavardę :D

+1 už pavardę :D

+1 už pavardę :D

+1 už pavardę :D

Kiekvieno pasirinkimas kur padėti savo smegenis - arba negerti ir panaudoti jas, siekiant aukštesnių tikslų, arba gerti ir po truputį mažinti nebeatsikuriančių neuronų skaičių smegenyse :) Aš asmeniškai nesuvokiu, kas ten jum taip skanu, man pvz. visokie jūsų alūs šlykštu, apie stipresnius iš viso nešneku. Aišku, kas nepiktnaudžiauja, nieko tokio, bet jeigu moki susilaikyti, tai dar geriau, nes dar ir valią ugdai ir "neini su banda". Be to pastebėjau, kad po visų alkoholių pasidaro nebeskanus natūralus maistas, t.y. nebesijaučia skonio, todėl ir perka daug kas čipsus prie alaus, nes tik taip jaučia, kad kažką valgo. Paskaityk Dominyko Veličkos knygą apie vyną, va ten yra gėrimo kultūra aprašyta kaip anksčiau būdavo. Dauguma gėrė ir labai retas su alkoholizmu turėjo problemų. Va iš tokio ir šaipydavosi anksčiau, o dabar kažkaip atvirkščiai.

Galiu ir daugiau nuotraukų įkelti, tik kokių norit? Nes nelabai išgalėsiu visų 233 kol kas foto įdėt, arba papraščiau - FB - Edgaras Aušvicas :)

Kiekvieno pasirinkimas kur padėti savo smegenis - arba negerti ir panaudoti jas, siekiant aukštesnių tikslų, arba gerti ir po truputį mažinti nebeatsikuriančių neuronų skaičių smegenyse :) Aš asmeniškai nesuvokiu, kas ten jum taip skanu, man pvz. visokie jūsų alūs šlykštu, apie stipresnius iš viso nešneku. Aišku, kas nepiktnaudžiauja, nieko tokio, bet jeigu moki susilaikyti, tai dar geriau, nes dar ir valią ugdai ir "neini su banda". Be to pastebėjau, kad po visų alkoholių pasidaro nebeskanus natūralus maistas, t.y. nebesijaučia skonio, todėl ir perka daug kas čipsus prie alaus, nes tik taip jaučia, kad kažką valgo. Paskaityk Dominyko Veličkos knygą apie vyną, va ten yra gėrimo kultūra aprašyta kaip anksčiau būdavo. Dauguma gėrė ir labai retas su alkoholizmu turėjo problemų. Va iš tokio ir šaipydavosi anksčiau, o dabar kažkaip atvirkščiai.

Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę ir galvą ant pečių. Jeigu jam/jai atrodo, kad kartais išgerdamas neperlenkia lazdos ir aplinkiniai mato, kad taip nėra ir šitai netrukdo gyvenimui, tai viskas OK. Kai tai pradeda trukdyti, tada jau reikia rūpintis, nors mano nuomone vis vien geriau net neragauti :) Man asmeniškai niekada nereikėjo alaus ir niekada net nemąsčiau parduotuvėj tokio nusipirkt. Tai čia žodžiu kaip kam. :)

Mano abejonių tarp keleto labai panašių profesijų problema yra ta, kad aš bijau nepataikyti, ten kur man labiausiai tiktų. Visada žinojau, kad siesiu save su mokslu, ypatingai biologiniais mokslais, bet iki šiolkremtu lyg ir paskutinį etapą, kurią būtent sritį pasirinkti. Apytiksliai jau ir žinau, dėl šios srities buvau Kaune, klausiau paskaitų tos srities žmonių, iš to ką naujo išmokau rašiau egzaminą, paaukojau laiką, kad įsitikinčiau, jog ateityje man nekils klausimų : "Wtf I am doing here" . Aš irgi tos pačios nuomonės, kad pirmiausia turi dirbti darbą, kuris būtų ir tavo hobis. Tuo būdu gal ir pinigų uždirbsi, bet man jų reikia tik tiek, kad gyventi kukliai, o kiekviena diena būtų vis kitokia, nes tikiu jog mokslas yra ta sritis, kur kasdien yra kažkas naujo. Geras postas. Thumbs up.

Mano abejonių tarp keleto labai panašių profesijų problema yra ta, kad aš bijau nepataikyti, ten kur man labiausiai tiktų. Visada žinojau, kad siesiu save su mokslu, ypatingai biologiniais mokslais, bet iki šiolkremtu lyg ir paskutinį etapą, kurią būtent sritį pasirinkti. Apytiksliai jau ir žinau, dėl šios srities buvau Kaune, klausiau paskaitų tos srities žmonių, iš to ką naujo išmokau rašiau egzaminą, paaukojau laiką, kad įsitikinčiau, jog ateityje man nekils klausimų : "Wtf I am doing here" . Aš irgi tos pačios nuomonės, kad pirmiausia turi dirbti darbą, kuris būtų ir tavo hobis. Tuo būdu gal ir pinigų uždirbsi, bet man jų reikia tik tiek, kad gyventi kukliai, o kiekviena diena būtų vis kitokia, nes tikiu jog mokslas yra ta sritis, kur kasdien yra kažkas naujo. Geras postas. Thumbs up.

Mano abejonių tarp keleto labai panašių profesijų problema yra ta, kad aš bijau nepataikyti, ten kur man labiausiai tiktų. Visada žinojau, kad siesiu save su mokslu, ypatingai biologiniais mokslais, bet iki šiolkremtu lyg ir paskutinį etapą, kurią būtent sritį pasirinkti. Apytiksliai jau ir žinau, dėl šios srities buvau Kaune, klausiau paskaitų tos srities žmonių, iš to ką naujo išmokau rašiau egzaminą, paaukojau laiką, kad įsitikinčiau, jog ateityje man nekils klausimų : "Wtf I am doing here" . Aš irgi tos pačios nuomonės, kad pirmiausia turi dirbti darbą, kuris būtų ir tavo hobis. Tuo būdu gal ir pinigų uždirbsi, bet man jų reikia tik tiek, kad gyventi kukliai, o kiekviena diena būtų vis kitokia, nes tikiu jog mokslas yra ta sritis, kur kasdien yra kažkas naujo. Geras postas. Thumbs up.

Kaip ir kiekvieną mielą darbo dieną ponas Justas praleidžia rytą prie radijo imtuvo, klausydamasis LRT radijo stoties balso. Vakar, kaip ir kiekvieną trečiadienį, eterį okupavo šaunioji Z. Kelmickaitė ir užvedė aštrią diskusiją - kodėl Lietuvoje (o gal ne tik?) jaunuoliui sunku rasti darbą. Atrodo, tai iki stuburo smegenų įstrigusi tema. Teisingai, tačiau būtina akcentuoti vieno universiteto atstovo žodžius, kuriuose nurodyta bent jau trečdalis faktų, kodėl diplomuoti jaunuoliai neranda darbo. Ir kaip tie žodžiai skamba? Kas atspės? Manau, kad niekas neatspės. Ogi aš jų ir nesakysiu. Kol kas.
 
Šia žinute galbūt griaunu šio forumo prasmę, tačiau pasakysiu atvirai, remdamasis didžių (daug pasiekusių) žmonių patirtimi: kuo mažiau svajosi, galvosi, mąstysi apie pinigus - tuo daugiau jų turėsi. Ir tai yra ne kažkokia nesąmonė, o visiška realybė. Nors ir nemėgstu daug kalbėti apie save, bet prisipažinsiu, kad galvojau galvojau apie pinigus, bet. Tas galvojimas nebuvo įkomponuotas kiekviename žingsnyje, nesiekiau iš kiekvienos idėjos naudos - aplamai, dauguma mano idėjų yra išmąstytos ne dėl uždarbio, o dėl savęs. Ir tas galvojimas apie pinigus būdavo galbūt kokį kartą per mėnesį, atsigulus po sunkios darbo dienos į lovą. Tai net ne galvojimas, o tiesiog svajojimas. Svajojimas apie gerą namą ir pan. Kaip daugelis žino, svajotojams [su tikslu] yra daug lengviau siekti tikslo nei paprastiems žmonėms, kurių lūpose atsispindi žodžiai: vai, ateis ta diena ir rasiu, o dabar aš išgersiu. Kuomet ateis bus tas lemtingas darbo paieškos metas, tas pats žmogus liūdnai niūniuos: vai, nerandu darbo...
 
Paminėsiu vieno uždarbiečio mintį:
Ar jūs pritariate šiam jaunuoliui? Ar aš pritariu? Dieve (jei toks esi), kad daugiau tokių žmonigalvių (atleiskite už išsireiškimą) būtų! Pinigai yra mylimo darbo ir didelių pastangų rezultatas. Iš to net gi galima išvesti formulę: mylima sritis + didelės pastangos = pinigai. Ar skaitydami šią, trečią, pastraipą, jūs vis dar galvojate apie pinigus?
 
 
Paminėsiu to paties uždarbiečio mintį:
Pyk - nepyk, mielas kolega, bet čia tu padarei faktinę savo ateities (egzistencijos) klaidą! Tu galvoji apie pinigus! Kas būtų, jei kiekvienas mielas žmogus, vos tik pradėjęs dirbti, galvotų apie pinigus? Ogi paprastas dalykas įvyktų - smarkiai sumažėtų darbo kokybė. Grįžtant prie citatos, taipogi ir pagirsiu autorių: gerai baigta mokykla - gerai baigtas universitetas. Ir STOP! Paskutiniame teiginyje: "susirasti gerą samdomą darbą ir dirbti" privaloma išbraukti žodį "gerą". Kodėl? Todėl, kad tau reikia tiesiog darbo. Minėdamas "gerą darbą" kasi sau duobę. Mes vėl grįžtame prie minties, kad neturime galvoti apie tai, kas mums duos finansinės naudos.
 
 
O štai čia mano mylimo (nesupraskite blogai) ir gerbiamo nario, kuris užsiima IT, nuomonė:
Čia tiktų posakis: nemesk kelio dėl takelio. Vis dėl to, jeigu teiginyje "lėkti iš lietuvos" turima galvoje, kad išvykti studijuoti į kitą šalį, neturiu nieko prieš - tai net gi naudinga. Dabar pasamprotaukime apie užsienį:
 
Ir aš būsiu lietuvis,
Ir čia ir tenais,
Bet nebūsiu turtingas -
Čianai, Lietuvoj
 
Nors kiek ir pažeidėme savo taisyklę - nekalbėti apie pinigus, tačiau kartais taisykles reikia laužyti, norint kažką įrodyti. Taigi, mielieji emigrantai, mūsų džentelmenai, ar jūs daug uždirbate? Taip, galbūt ir daug (juk dažnas grįžtate pilnomis kišenėmis), tačiau ar lengvai? Kiek žinau, ne vienas grįžta su prasta sveikata. Beto, ar jums patinka tas darbas? Daugeliui, manau, pakrypčiotų galvomis. O dabar paklausiu daug siekusių, apie pinigus negalvojusių žmonių, kurių didžioji dalis dabar leidžia atsikvėpti: ar daug uždirbate? Ar jums patinka jūsų darbas? Manau, kad į visus klausimus būtų teigiamas atsakymas. Tik teigiamas.
 

http://www.blogas.lt/uploads/r/rosyta/230912.jpg

 
 
Kad nepagalvotumėte, jog aš tik samprotauju, padovanosiu jums gaivų lietų, pirmą patarimą, kurį pats paskyriau viršuje esančios citatos autoriui:
Vėl gi grįžkime prie savo blevyzgų: toks dalykas, kaip čia uždirbsiu daug, ten uždirbsiu mažai - neegzistuoja. Vienintelė problema, su kuria tikrai gali rimtas žmogus susidurti uždarbiaudamas, yra nurodyta šioje mano paties rašytoje citatoje:
Kaip matote patys, čia yra kalbama apie labai didelius lūkesčius. Apie tai, kas parašyta toje citatoje, mes neturime teisės galvoti tol, kol nepasiekėme tos ribos, kuomet mūsų gimtoji šalis būtų per silpna susidoroti su mūsų pagimdyta idėja.
 
Taigi, pradedame gilintis į šios žinutės sentenciją. Viskas, ką aš jums noriu pasakyti, yra tai: ne apie pinigus mes turime galvoti, o apie savo protą ir atlyginimo suma priklauso ne nuo šalies, srities ar darbdavio, o nuo paties TAVĘS. Vietoje to, kad mes galvotume apie pinigus, verčiau praturtinkime savo žinias, nes tos žinios mums ir suteiks tai, apie ką galvoti yra sakyčiau... Nuodėminga.
 
Pats laikas suprasti, kas yra žinios ir kada mums žinios yra naudingos. Turbūt visi pritariate, kad mokykla ir universitetas yra standartiniai mokymo objektai, kuriuose įgauname tvirtą įvairių žinių, bet silpną savo srities, profilį. Sakydamas, kad mes turime gilinti savo žinias, turiu galvoje ne plėsti savo bendrąjį profilį, o stiprinti savo srities žinias. O čia pateikiu faktą: tie, kurie daug laisvo laiko praleidžia sąžiningai "kraudamiesi" žinias savo mėgiamai profesijai (kurie žino, kuo nori būti), pasiekia daug daugiau nei tie, kurie mokyklose gauna aukštus įvertinimus, tačiau laisvalaikį švaisto į visas puses ir nelabai susigaudo savo ateities požiūryje. Ir tai yra neginčytinas faktas - apmėtykite mane muilu, "išmaudykite" sniega - aš vistiek sakysiu tą patį. Žinoma, visada yra išimčių: pasiseka ir tiems ir kitiems, pasiseka net kas dieną mąstantiems apie pinigus, tačiau čia yra savotiški niuansai - galbūt turtingi tėvai ar pan. Tačiau, pinigai neprideda žinių. Pinigai atima žinias.
 
Štai radau dar vieną savo paties parašytą šiurkščią, bet prasmingą tiesą:
Nepaminėjau to, kad sėkmingas gyvenimas - tai skausmingas gyvenimas. Yra sakoma: per kančias į žvaigždes. Joks žmogus nepasiekia daug gulėdamas lovoje galvodamas apie pinigus. Būna laimės kūdikių, kurie laimi loterijose - tai tiesiog sėkmė. Puiku, jeigu jūs dalyvaujate loterijose - tai tik sveikintinas žingsnis. Tiesa, nepamirškite tokio dalyko, kad loterijos sukurtos tokiu principu, kad bet kokiu atveju pralobsta ne lošėjai, o loterijos vadovai (jei tu ir laimėsi milijoną, loterijos fonde bus 10 kartų didesnė suma sukrauta tiesiog iš nesėkmingų žmonių). Grįžtant prie temos, noriu paminėti, kad mes kiekvienas turime, tiesiog privalome atrasti savo mylimą sritį. Vienam tai lengva, kitam sunku. Štai aš jau būdamas 14 metų žinojau, kad gyvenimą siesiu su IT - dabar man 19 metų ir mano mąstysenoje yra tik vienas pokytis dėl savo profesijos: aš dar labiau noriu siekti kažko siekti IT nei būdamas 14 metų. IT nėra lengvas dalykas, kolega Washkys yra pasakęs, kad IT čia ne mokslai, o technologijos lemia žinių gausą. Svarbiausia bet kokio IT specialisto paskirtis yra gebėti greitai ir tinkamai rasti reikiamą informaciją, nes informacijos apie IT yra tiek daug, kad jai apdoroti neužtektų nei 100 žmonių galvų. BET. Reikia mokytis, reikia siekti - konkurencija vis dėl to yra ir kiekviena tinkamai išnaudota minutė reiškia labai daug. Aš dievinu tokius žmones, kurie "kapstytis" savos profesijos link pradeda jau paauglystėje. Jei jie tai daro sąžiningai ir uoliai, 90proc. tikimybė, kad jei jie nueis tinkamu keliu, jie pasieks labai daug.
 

http://www.jezus.lt/img/resized/wysiwyg/Straipsniai/sekme.jpg

 
 
Visiškai kita kalba apie vadinamus invalidus (esu girdėjęs tokią nuomonę iš vieno mokslininko apie jaunuolius, kurie baigę mokyklą nežino ko nori ir kur "stoti", tad renkasi populiariausias specialybes). Tokius žmones aš vadinu tiesiog nesėkmingais žmonėmis. Jie nežino nieko: nei savo, nei aplinkinių žmonių vertės. Rinktis specialybę "iš oro" žvalgantis į populiariausias specialybes yra paskutinis žingsnis nedarbingumo diplomo link (taip aš vadinu diplomą, kuomet žmogus su juo negauna darbo). Kodėl tokie žmonės neranda darbo? Būkime optimistai, tokius variantus "iš oro" renkasi nemąstantys žmonės, kurie galvoja, jog tuos 3-6 metus lengvai "atsėdės" kursuose ir susiras darbą. Jie neįdeda jokių pastangų, mokosi standartiškai, o mes žinome, kad standartiškas mokymasis šiais laikais neduos nieko - nori daug pasiekti, tuomet mokykis, mokykis ir dar kartą mokykis.
 
Štai populiariausios specialybės: vadyba, teisė, ekonomika, psichologija... Ir kas iš to? Žinote, kodėl jos populiariausios? Nes egzistuoja ta nesveika banga, kuomet vienais metais įstojo daug, galbūt protingų ir žinančių ko nori, abiturientų, o sekančiais metais tos pačios specialybės link pradėjo pulti nemąstančių abiturientų pulkas, pamatę, jog tai populiariausia specialybė! Dar vienas niuansas, kodėl neranda to darbo - tai elementarus atvejis, kuomet trūksta darbo vietų. O darbo vietų trūksta tik neišmanėliams. Žmogų su gera galva gali priimti ir į užpildytą darbo rinką. Žinoma, teisė, vadyba ir pan., yra tokios disciplinos, kur reikia ir patirties, tačiau žmogui su gera galva patirties netrūks. Gera galva yra ne ta galva, kuri mokykloje gali mokytis aukštais balais ir nieko daugiau, o ta galva, kuri geba pažinti save ir žino, kas yra teisinga, o kas ne.
 
Vėl grįšiu prie savęs ir paminėsiu trumpą savo istoriją. O man pinigai buvo šlykštūs. Mano tikslas buvo tobulėti. Pakakdavo sugadinti kompiuterį, o po to jį taisyti, kad gebėčiau susigaudyti - ogi kas yra kas. Atėjo laikas, kuomet žmonės pradėjo kreiptis pagalbos į mane, nors aš nė nesisiūlydavau. Taip žmonių gausa vis didėjo, didėjo, kol nusprendžiau viską oficializuoti. Įkūriau servisą, daug projektų susijusių su servisu, tačiau apie pinigus aš negalvojau. Net ir dabar, turėdamas darbą tiesą pasakius geroje įmonėje, taip pat dirbdamas savo servise, aš neskaičiuoju pinigų - didžiąją dalį jų taupau (turbūt velniai žino kam), aš stengiuosi niekada negalvoti apie tuos pinigus, o tiesiog pasinerti į darbą. Galvojimas apie pinigus yra atvirkščiai proporcingas pinigų kiekiui.
 
Ir , nustokite galvoti apie pelningas idėjas. Jūs esate lyg perdirbimo aparatas: į jūsų galvą ateina nepelninga idėja >> savo žinių pagalba ir didelėmis pastangomis idėją paverčiate pelninga.
 
Ir tai, ką pasakė universiteto atstovas (atkelta iš pirmos pastraipos): kiekvienas žmogus tik savo dėka patiria pokylius ar nuosmukius - niekas kitas nekaltas dėl to, kad žmogus neranda darbo, tik jis pats. Ši mintis yra gili, bet teisinga. Dar vienas aspektas, kurį paprėžė tas žmogus (gaila, neprisimenu pavardės): jaunuoliai tiesiog per daug galvoja apie pinigus ir per daug įvertina save.
 
Aš esy laimingas dėl tų žmonių, kurie siekia tikslo negalvodami apie finansinę naudą, o tiesiog mylėdami savo darbą. Mes kiekvienas privalome gerbti savo protą, o ne pinigus. Protu, o ne užpakaliu mes uždirbame pinigus. Susimąstykime savo ateitimi :)

Rašykit jūs samprotavimą ir nereiks čia spėliot tų autorių :D