Pagal Tavo logiką, užsieniečiui (tarkim, ispanui) nusipirkus žemės sklypą Lietuvoje, tas žemės sklypas tampa Ispanijos Karalystės nuosavybe? Gal puodelį logikos? :)
Pagal Tavo logiką, užsieniečiui (tarkim, ispanui) nusipirkus žemės sklypą Lietuvoje, tas žemės sklypas tampa Ispanijos Karalystės nuosavybe? Gal puodelį logikos? :)
Pagal Tavo logiką, užsieniečiui (tarkim, ispanui) nusipirkus žemės sklypą Lietuvoje, tas žemės sklypas tampa Ispanijos Karalystės nuosavybe? Gal puodelį logikos? :)
Aš, žinoma, galėjau gyventi ant sauso davinio, per mėn išleisti 50 svarų maistui, niekur neiti, nieko nesipirkti, gyventi pagal darbas-namai-darbas-namai-Lietuvon principą, bet ne to aš atvažiavau. Plius, vežiausi nedaug daiktų, tad iš pradžių algą išleisdavau dar negavęs kitos algos, vėliau pradėjau optimizuoti savo išlaidas, ir gale gavosi taip, kad mano viena alga dar nepajudinta, o ryt jau pervedą dar vieną. Na, su vakareliais tai tiesa :D Jei mėgsti tūsinti - nepražūsi :)
Birželio pabaiga, sesija artėja į pabaigą. Sesijos pabaigos laukiu labiau nei įprastas studentas - po jos juk išskrendu dviem mėnesiams į Škotiją - gyventi, dirbti, gerai laiką praleisti. Nors pinigai nėra prioritetas numeris vienas - tačiau parsivežti ką nors daugiau nei magnetą su Škotijos vaizdais norėtųsi.
Pradžia
Sesija baigta (nors ir ne itin sėkmingai), šmutkės supakuotos,cigaretės nupirktos, bilietas atspausdintas. Naktinė kelionė Vilnius -Karmėlava, mašina aikštelėje palikta, bagažas priduotas, check-in padarytas, diržai prisegti - kylam! Skridau ramia širdimi - žinojau kad nebūsiu vienas, manęs lauks, mane palaikys. Gal ir visai karališkai, palyginus su kitais tautiečiais, kurie keliauja į Jungtinę Karalystę visiškai vieni, be artimųjų,nežinodami kur gyvens, ir ką dirbs. Aš skrendu pas brolį - nors ir toliau, bet vistiek namai. Dėl manęs jau sutarta darbo vietoje, skambutis dėl National InsuranceNumber interviu padarytas (nors ir ne aš skambinau, bet kam tai rūpi), pasitikimas oro uoste garantuotas. Pagalvoju, kad gal visai neblogai čia man nuskilo - geriau nei arti Lietuvoje kokioje nors kavinėj. Žinoma, draugai, pažįstami - to trūks, bet kas sakė, kad negaliu tokių susirasti ir čia, Edinburge? Iš minčių pažadina stiuardesė - prašo užsisegti saugos diržus, nes beveik pasiekus Edi pateikėme į oro duobes. Krato neblogai, bet užtat tik kelias minutes. To užtenka kad išsibudinčiau, ir pažvelgęs pro iliuminatorių išvysčiau rūke skendintį Forth Bridge - Edinburge esu nebe pirmą kartą, tad suprantu, kad tuoj leisimės. Slėgis po truputį krenta, lėktuvas ruošiasi leistis, bumpt! ir standartiniai keleivių plojimai nusileidus. Niekada nesupratau, kodėl jie ploja. Bet tegu pasidžiaugia- negi gaila man? Tylėdamas, vis dar su ausinukais ausyse pasiimu savo rankinį bagažą, prieš išlipdamas iš pačio lėktuvo tarsteliu trumpą cheers! stiuardesei. Ji man linkteli ir nusišypso Leisdamasis link autobuso, peržvelgiu kontingentą ir net nenustembu - matosi, kad pusė atvyko dirbti juodo darbo. Visai kaip ir aš - tik aš vasarai, ne ilgiau. Tikrai. Autobuso durys užsidaro, važiuojam apie penkias minutes, ir pasiekę kelionės tikslą išlipam. Pasų kontrolė. Laukiau beveik 20 minučių, kol stovėjau pirmas, ir gavau šansą parodyti savo vyšniavą pasą, bei galėjau pasiimti lagaminą. Einu link atvykimo salės. Staiga išsišiepiu iki ausų - daugiau nei po pusės metų pamatau brolį su jo mergina. Stiprus rankos paspaudimas ir broliškas apsikabinimas, ir švelnus pakštelėjimas į žandą nuo sesės. Kas iš to, kad ji man ne giminė? - Man ji jau sesuo, ir taškas. Išėję iš oro uosto iškarto sėdam į 35 autobusą, ir judam į centrą. Kelionė - 45 minutės,per jas spėjam pasikalbėti, pasipasakoti. Atvažiuojame į Princess Street. Kadangi dar nieko nevalgiau, užeinam į McDonals's. Tryse sumokam 12 svarų.Kadangi moku iš lietuviškos kortelės, kaina šiek tiek neramina, bet vėliau priprasiu nebeversti valiutos. Papietavę pasivaikštom po miestą - parodo, kur vyks mano interviu dėl NIN, kartu užeinam į banką,kad atsidaryčiau sąskaitą. Be jos dirbti negalima. Užeinam į LothianBuses -reikia nusipirkti mėnesinį bilietą - palieku 54 svarus. Vėlgi moku lietuviška kortele, tai vėliau žiūrint banko išrašą vėl nejauku darosi. Standartiškai foto gavosi prasta - nedraugauju su fotoaparatais. Negano to, dar klaida pavardėje. Bet čia smulkmena, svarbu galiojantis mėnesinis bilietas. Kadangi jau beveik 13h, Vita išskuba į darbą - dirba vakarinėj pamainoje, nuo 14h iki 22h. Mes su Mariumi grįžtame namo. Diena buvo ilga, bet smagi. Nulūžtu 10h vakaro.
Interviu, dokumentų pildymas,darbo pradžia.
Kitą dieną atsikeliu vienas. Marius dirba nuo 7,30, Vita vėl nuo 14h, todėl dar miega. Kambariokas - nuo 6 ryto. Kambarioko mergina - nuo 8. Tad šeimininkauju virtuvėj pats. Papusryčiavęs pasiimu visus reikalingus dokumentus, ir išvažiuoju į miestą. Pirma - interviu dėl NIN. Nenorėdamas pavėluoti esu 20 minučių anksčiau. Išgeriu kavos, pavartau kažkokį mados žurnalą, ir girdžiu kaip labai netaisyklingai taria mano pavardę - ateinu.Aptarnauja senyvo amžiaus darbuotojas. Įdomus seniokas, mėgsta pajuokauti. Pildydamas anketą seniokas juokais paklausia ar aš tikrai neturiu vaikų. Juokais atsakau, kad mano žiniomis tokių nėra. Abu nusijuokiam. Klausimas dėl orientacijos - vėl juokais klausia ar aš tikrai ne gėjus. Šiek tiek piktokai pasižiūriu, iškart atsiprašo ir nusijuokia. Tik tada supratau, kad jis vėl juokavo. na, nieko. Užpildžius anketą, seniokas pažada, kad per 7-14dienų gausiu laišką su savo NIN ir galėsiu pradėti dirbti. Padėkoju,jis palinki man sėkmės. Išeinu. Toliau bankas. Einu centrine gatve, kol pamatau šviečiančią raudoną Santander'o iškabą. Užpildau dokumentus, nuskenuoja mano IDir teises, pažada per savaitę atsiųsti kortelę ir sąskaitos numerį. Dienos darbai baigti - liko sulaukti trečiadienio - pagaliau interviu į darbą.Antradienio vakare išsiaiškinu kaip reikės važiuoti - kadangi tiek Marius, tiek Vita, tiek kambariokas Egis dirba ten pat - išaiškina greitai - sėdi į 34,važiuoji apie 20 minučių, kol nepamatai fabriko dešinėj pusėj. Simple? Simple. Trečiadienio rytas. Atsikeliu 7, kad nepramigčiau ir nepavėluočiau į interviu,kuris bus 9h. Susitvarkęs viską, 8h laukiu stotelėje. Po kelių minučių atrieda autobusas. Lipu į antrą aukštą, kad nepasimesčiau važiuodamas, ir nenuvažiuočiau per toli. Autobusas važiuoja apie 20 minučių, ir staiga stotelėje sustoja 10-iai minučių. Panikuoju kaip mažas vaikas pametęs tėvus parduotuvėje. Skambinu Mariui, bandau aiškinti kur esu. Jis mano, kad pravažiavau. Susiparinu. Esu velniai žino kur, iki interviu 15 minučių. Išlipu iš autobuso. Sakydamas kokias matau gatves, ir objektus šalimais, meldžiu, kad Marius žinotų kur esu. Jis atsidaręs Google Maps pasako, kad esu netoli darbo,reiks tik porą km nueiti pėsčiomis. Nusiraminu. Pasižiūriu į laikrodį - liko 10minučių ir porą kilometrų. Niekada nebuvau stiprus bėgikas. Pasileidžiu bėgte,vis dar laikydamas telefoną prie ausies. marius diktuoja instrukcijas, kol galop pamatau fabriką. Liko 3 minutės, o aš jau prie vartų. Lenta skelbia, kad esu prie "Burton's Biscuits". Na, spėjau. Marius išeina pasitikti,pakalbam, pasako, kas laukia per interviu manęs. Tiksliau mūsų visų, nes stovime gal 15 žmonių grupė, ir visi skirtingų tautybių, skirtingų rasių. Ateina agentūros atstovė Paulina. Miela lenkaitė. Atsiveda į ofisą, pasako, kad tai pirmoji dalis - Interview. Vėliau bus antroji - Induction. Per interviu duoda tokį lengvą testą, kad būtų gėda jame suklysti (valandų pavertimas AM-PM,paprastoji matematika, teksto suvokimas iš 3 sakinių ir 2 klausimų apie kompaniją) Žodžiu, kaip Marius sakė - testas patikrinti, ar nesi d*bilas. Viską padarau be klaidų. Užpildau sutartį, tačiau sudvejoju dėl NIN ir banko sąskaitos. Jų reikia būtinai, o man dar neatsiuntė jų paštu. Pasakau visa tai Paulinai. Ji liepia nesijudinti - atnešiu vėliau. Atrodo, viskas baigta,užtrukau apie valandą. Paklausia, ar galėsiu ateitį į antrą dalį - Induction -antrai valandai. Sutinku. Po Interview grįžtu namo. Dar turiu laiko, tad pažiūriu filmą. Vėl išvažiuoju iš namų į darbą. Šį kartą be nuotykių. Pasirodo,vyko remonto darbai, ir autobusas kuris važiavo tuo laiku turėjo nusukti kitu keliu. Matau jau SAVO fabriką dešinėj. Išlipu. Nueinu link vartų, vėl mūsų grupelę pasitinka agentūros (Red Rock) atstovas - šį kartą Sebastianas. Irgi lenkas. Nors, visi tame ofise lenkai. Supažindina su saugos instrukcijomis,papasakoja apie darbą, ką darysime. Vėl duoda klausimyną - šį kart žymiai sunkesnį, tačiau tai tik formalumas. Taisydamas darbus pasako, kas ką blogai parašė, kadangi tai tiesiogiai susiję su darbu, ir nedaryti klaidų darbe.Paėmęs mano darbą, pažiūrėjęs į pavardę šypteli: 'Oh, the famous brother!". Kažkaip net gera širdy pasidaro, kad žino mane ir mano brolį.Nusišypsau: "Yap, that's me". Popierizmas baigtas, aprodo fabriką. Dydis - kaip 5 futbolo stadionai į ilgį, ir kokie 3-4 į plotį. Nifiga sebia pastatėlis. Nuo vieno fabriko galo iki kito nuėjome per 10 minučių. Taip, jis TOKIO dydžio. Po Induction grįžtu namo. Beliko sulaukti laiškų dėl NIN ir banko sąskaitos, ir galėsiu dirbti. Penktadienį prabundu nuo skambučio į duris - atvyko paštininkas. Apsidžiaugiu gavęs savo svarbiuosius dokumentus. Iškart viską persiunčiu Mariui, ir jau po poros valandų sulaukiu skambučio iš Sebastiano -klausia, ar galėčiau šiandien 10h vakaro būti darbe? Garsiai pasitikslinu, ir kambariokas pataria - geriau dirbk iš ryto (6-14/day shift) arba po pietų(14-22/back shift) nei naktį (22-6/night shift). Pasakau, kad norėčiau rytinės arba popietinės pamainos. Jis supranta mane, ir siūlo ateiti pirmadienį 7 ryto, kad užpildyčiau visus likusius dokumentus, ir galėčiau pradėti dirbti.Padedu ragelį, ir širdį užplūsta euforija - pagaliau!
Darbas
Taigi, pirmadienį - į darbą. Jausmai dvejopi – džiaugsmas, kad pagaliau pasiekiau savo tikslą, ir galėsiu leisti uždirbtus pinigus, o ne tuos kuriuos atsivežiau, ir jie po truputį ėjo į pabaigą. Kas šiek tiek neramino?Tai, kad dirbsiu fabrike. Atsiliepimų apie darbą fabrike girdėjęs esu tokių, kad net šiurpas krėtė – nuo nuolatinio nekvietimo į darbą, iki nugaros skausmų,kurie gerai nesibaigia. Tačiau atvažiavau ne tinginiauti. Tad pirmadienį jau esu darbe. Duoda safety boots, ausų kištukus, ir spintelės raktą. Taip pat pasakė mano ID numerį, su kuriuo galėsiu identifikuotis, kad atėjau į darbą. Taigi darbo dienos pradžia paprasta. Ateini į darbą apie 15-20 minučių anksčiau, kad spėtum persirengti, susitvarkyti, ir lygiai 6h dirbtum. Na, kadangi mano pirma diena, tai aš nuo aštuonių. Pirmas dalykas atėjus į darbą – užsidėti tinklelį plaukams – hairnet. (Dirbantys per agentūras skirstomi į baltus ir žalius. Tik pradėję dirbti gauna baltus hairnet'us yra matomi iš toli, kaip naujokai ir nieko nemokantys. Žali – nuolatiniai agentūros darbuotojai, pradirbę daugiau nei mėnesį, ir preziumuojama, kad jie viską moka.Taip pat yra mėlynos, raudonos ir geltonos kepurės. Mėlynieji dirba tiesiogiai įmonei (Burton's Food), raudoni – fire engineers,geltonų matęs tik vieną škotę, kuri pastoviai sėdi valgykloje, tad negaliudaug pasakyti apie tai. Taip pat turint barzdą reik užsidėti snood'ą – daiktą, kuris uždengia barzdą nuo galimo kontakto su produkcija.) Tik tada persirengti, užsidėti darbinius batus, ir pasiimti apsiausta, kuris dengia tavo rūbus – overall'ą. Persirengus, reikia būtinai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas – juk darbas su maistu. Atlikus visas plovimo procedūras, įeini į fabriką. Stovi tokie aparačiukai, į kuriuos suvedus savo ID numerį (mano buvo 159), ir uždėjus ant jo delną, tave identifikuoja (clock-in). Toliau eini prie milžiniškos lentos (labourboard) ir ieškai savo pavardės, ir vietos kurioje dirbsi. Paprastai visi turėdavo nuolatines savo vietas, tačiau kartais išmėtydavo po visą fabriką. Darbo vietos buvo vadinamos plantáis . Maniškis buvo Plant 4. Gaminome Rich Tea sausainius. Kad ir kaip bebūtų keista, visą laiką pradirbau Plant 4, išskyrus tas dienas, kai paprašydavau over-times. Aiškumo dėlei pasakysiu, kad pagrindinės pozicijos būdavo packing ir pickin. Packing'as- stovi prie konvejerio, ir monotoniškai 8h delioji sausainių pakuotes į dėžes. Picking – pačių sausainių rinkimas nuo konvejerio ir dėjimas į pakuotes. Mano plant'as buvo tiek automatizuotas, kad reikėjo tik pakuoti. Mane apmokė vienas lenkas Jacob, kuris buvo vienas maloniausių žmonių sutiktų visam fabrike. Kadangi esu pakankamai imlus naujovėms, greit įkutau, ir antroj dienos pusėj jau sekėsi neblogai. Ikitol, kol pasikeitė pakuotė, ir sausainius reikėjo dėti kitokiu principu. Tadajau sausainiai krito žemėn, nieko nebespėjau ir labai nervavausi, nes darbas buvo komandinis, ir jei vienam nesisekdavo, visos pakuotės krisdavo ant žemės.O sunkiausia vieta – kad konvejeris niekada nesustoja. Tad įsivažiuoti sunku,ir ypač, kai gamintojai keičiasi, ir reikia skirtingai pakuoti. Vienas juokingiausių dalykų – stovim su kolega ir pakuojam Morrison's 400 gr sausainių pakuotesuž 60p, o prieš mus dirbantys pakuoja lygiai tuos pačius sausainius, tik M&S 300gr pakuotes už 2 svarus. Taip išmokau, kad parduotuvėse dažniausiai reikia rinktis pigiausias prekes, nes dažniausiai produktas bus tas pats. Mūsų plant'e dirbome aš, 3 lenkai, 2 škotai, vienas pakistanietis, vienas australas,vienas bulgaras ir rusė. Plantleader'iai ir meneger'iai buvo visi škotai. Juos suprasti būdavo labai sunku, nes ta anglų kalba, kurios moko mokykloje visiškai nepalyginama su tuo, kaip kalba patys anglai. Todėl greit gavau pravardę Mr.America.
Darbinės pertraukos, bent mano pamainai būdavo pakankamai paprastos. Kadangi dirbome nuo 6 iki 14, tai turėjo dvi ilgąsias pertraukas, ir dvi trumpąsias. Nuo 7 iki 8 pasikeisdami gaudavome 15min toilet break, nuo 8 iki 10 būdavo tea break, kuris trukdavo pusvalandį,nuo 10 iki 11 dar vienas toilet break, ir paskutinis, ilgasis lunchbreak, kuris irgi trukdavo pusvalandį, trukdavo nuo 11 iki13h. Kadangi keisdavomės keturiese, tai sistema būdavo labai paprasta ir nesudėtinga. Kartais darbo metu grodavo radijas, kuri prablaškydavo rutiną.Artėjant 14 valandai, laukdavome backshift'o kurie turėdavo ateiti preciziškai tiksliai. 13:57 suskambėdavo pirmas skambutis, kuris reikšdavo, kad galima daryti clock-out jei jau yra atėjusi tavo pamaina. Jei ne – lauki antro skambučio kuris nuskamba 14:00. Tada jau nepriklausomai nuo to, ar atėjo tavo pamaina, viską gali mesti, ir eiti namo.
Darbo ypatumai
Maistas: valgyti galima buvo arba savo atsineštą maistą, arba pirkti valgykloje. Maistas valgykloje buvo ganėtinai skanus, neskaitant kelių neaiškių produktų kurių skonis šlykštus. Pavalgyti pusryčius ir pietus sočiai buvo galima už 4 svarus. Gaminantis namie išleidi panašiai, bet žinai ką valgai bent. Kolektyvas: jis buvo tikrai labai draugiškas. Su kiekvienų galėdavau pakalbėti apie viską. Su lenkais dažnai kalbėdavom apie panašumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir šiaip labai daug bendrų temų rasdavom. Su škotu buvo labai smagu pakalbėti apie futbolą - buvo didelis Edinburgo Hearts fanas, ir labai nekentė V. Romanovo. Paaiškino kuo skiriasi kiltas nuo sijono: "No, it's not a fu*king skirt. If I would be wearing some underwear, it would be a skirt. But now I have my balls swinging in the wind". Galiu pridurti, kad visi buvo draugiški, ir vieni iš kitų visada juokdavomės, ir juokavome tikrai juodai (pakistanietį vadinome fuc*ing terrorist, ir jis nepyko, ir vadino mus visus white as*holes) Asmeniškai pats gavau pravardę Mr. America dėl savo anglų kalbos tarimo. Lenkai: labai draugiški ir mandagūs. Greičiausiai man labai pasisekė, nes kiek teko girdėti, jie buvo vieni normaliausių visame fabrike. Labai smerkė per Lietuvos-Lenkijos rungtynes išsišokusius lenkų sirgalius, ir palaikė mūsiškius. Tikrai buvo apie ką pakalbėti su visais trimis, nes buvo baigę universitetą, bet dėl prastos situacijos Lenkijoje emigravo iš jos. Labai patiko sugebėjimas pasišaipyti iš pačių lenkų Jungtinėje Karalystėje: "I drink a lot, i smoke weed, I work 6 days per week. Because I am Polish. That's why." Britų požiūris į užsienčius: nors užsienčių yra labai daug fabrike, tačiau tai nereiškia, kad jie atima darbo vietas iš pačių škotų. Škotai patys nelabai ištveria tokio sunkaus darbo fabrike. Tačiau nepaisant to, jie labai nemėgsta lenkų. Mane dėl kalbos ir vardo panašumo irgi norėjo priskirti prie lenkų. Kol piktai nepakalbėjau, kad esu lietuvis, tol neatstojo. Buvo atvejis, kai su lenku kalbėjomės prieš darbo pradžią, ir priėjusi plantleader'ė pasakė "Talk your fuc*king Polish at home, lads". Tuomet supratau, kad jiems beveik visi užsieniečiai yra lenkai, ir jie nes nesiaiškins kur ta Lietuva yra. Vardas: Nors esu Dainius, ir kiek prašydavo, visada garsiai ir aiškiai spell'indavau D-A-I-N-I-U-S, jie to nei suprato, ir negalėjo ištarti. Tad britams buvau Danny, rusams - Danil, australui ir pakistaniečiui - Daniel. Kad ir kaip bebūtų keista, bet vieninteliai lenkai bandė ištarti mano vardą teisingai, ir jiems tai pavyko. Darbo laikas.:Būdavo labai sudėtinga, nes sužinodavai ar dirbi tik dieną prieš tai, kokią 16h. Parašydavo SMS kada darbas, ir turėdavai patvirtinti. Kartais būdavo taip, kad patvirtindavai savo pamainą, o atsikėlęs ryte 4:30 rasdavai žinutę, kad tau "day-off". Žinoma, geriau, nei nuvažiavus į fabriką sužinoti, kad jie neturi darbo tau. Ačiū dievui, man taip nepasitaikė. Bet kaip supratau iš kalbų. būdavo neretai taip. Kalbėsena: būdavo labai sunku suprasti tai, ką škotai bando sušvepluoti. Tas pats, kas mūsų kalbą palyginti su kokia žemaičių tarme. Taip pat keistai su valandomis būdavo "half seven" reikšdavo ne 6:30, o 7:30 (half past seven). Kaip ir kodėl jie tą "past" praleisdavo, nesupratau. Bet pasimokiau atėjęs į darbą porą kartų anksčiau.
Laisvalaikis
Iš pradžių pačiam atrodė, kad laisvo laiko bus labai daug. Darbas baigiasi 14h, namie būdavau apie 15h. Šiek tiek atsipūsdavau, nes 8 valandas praleidus ant kojų skaudėdavo ne tik jas, bet ir nugarą. Pirmomis dienomis labai atsipalaiduoti padėdavo alus - niekada nebūčiau pagalvojęs, kad mažas buteliukas šalto alaus galėjo suteikti tokią palaimą. Tačiau taip nebuvo dažnai - po truputį įsivažiuojant į darbo ritmą, alaus nebereikėdavo. Būdavo, grįžti iš darbo, palendi po dušu, nuo pečių nusiplauni prakaitą ir sausainių kvapą. Tada ką nors pasidarydavau pavalgyti - kadangi maistą gaminomės kartu su broliu ir jo mergina, darydavome pakankamai daug - kad užtektų pavalgyti namie, ir liktų įsidėti į darbą. Pasidaręs valgyti, ir po valgio šiek tiek leidęs maistui susivirškinti eidavau į sporto klubą. Nors, taip būdavo tik pirmomis dienomis. Ėjimo būdavo apie 25 minutės, važiuoti autobusu - apie 10. Sporto klubas patiko - moki 19 svarų per mėnesį, ir vaikštai kada nori (klubas dirbo 24/7). Vienintelis trūkumas (o gal labiau privalumas), kad mokėti reikėdavo per DirectDebit - nebuvo nei man Lietuvoje įprastų administratorių, kurie duodavo raktą nuo rūbinės spintelių, nei rūbinės - nieko. Ateini į sporto klubą, prie apsaugos vartų suvedi savo aštuonženklį PIN kodą, ir patenki į sporto klubą. Įeiti į persirengimo kambarius tas - suvedi kodą, ir tu jau viduj. Reikdavo nešiotis savo spynelę, nes viskuo pasirūpinti turėjai pats - tačiau kaip už 19 svarų per mėnesį buvo tikrai labai neblogai. Sporto klubas pakankamai naujas, modernus - PureGym. Po sporto klubo apie 7 vakaro grįždavau namo. Ir vakaras kaip ir baigtas - kadangi keldavausi apie 4:30, tai norint gerai išsimiegoti tekdavo eiti miegoti 8 vakaro. Nors, kaip Egis sakė - nesvarbu kada eisi miegoti - ar 8, ar 12 vakaro, vistiek neišsimiegosi, ir jausiesi kaip š*das. Ir tai buvo tiesa. Savaitgaliai buvo labai OSOM, nes nereikdavo eiti miegoti su šviesa, o keltis su tamsa. Savaitgalį dažniausiai važiuodavome į miestą, vakarop su lietuviais draugais susirinkdavome pas mus pavakaroti - BBQ, alus, kalijanas, kartais klubai. O tada jau vėl ateina sekmadienio vakaras, ir eini 8 miegoti, nes pirmadienį darban.
Naktinis gyvenimas
Buvau labai dėkingu laiku Edinburge - vasarą. Tuomet, kai jos pabaigoje vyksta didžiausias pasaulyje menų festivalis - Edinburgh Fringe Festival. Būnant Edinburge jo nepamatyti - tas pats kas būnant McDonald's nesuvalgyti mėsainio. Šimtai programų, tūkstančiai pasirodymų, artistai iš įvairių šalių - to niekada nebuvau matęs gyvenime. Centre artistų tiesiogine prasme pilna "ant kiekvieno kampo" - nuo piešėjų rankomis ir stiklu, iki dainininkų, šokėjų, ir magų. Asmeniškai buvo "Katerina Vrana: Feta With The Queen" ir "Chris Cross: Seeing Is Not Believing..." Pirmasis buvo graikės stand-up'as apie kultūrinius, etninius ir kitokius skirtumus tarp šalių - Graikijos ir JK. Buvo pašiepiamas oras, perdėtas mandagumas, pati karalienė, du kranai vonioje, stereotipai - viskas, su kuo susiduria užsieniečiai Jungtinėje Karalystėje. Nors pasirodymo metu salė buvo pilna, ir tą daugumą sudarė britai, visi juokėsi iš to juodo humoro pasirodymo, kuriame britai buvo labai pašiepti. Antrasis pasirodymas buvo mago. Na, formaliai magas. Nelabai jam ten kažkas gavosi, nes atėjo išgėręs, ir kažko apsivartojęs (nors nenustebčiau, jei čia buvo įvaizdžio dalis). Pasirodymas buvo ne tiek žadinantis smalsumą, kiek juokingas - tačiau savo auditoriją atrado. Pasirodymai buvo nemokamai, bet aukos buvo priimamos. Ir tikrai daug kas metė ne tik monetas, bet ir kupiūras. Kalbant apie naktinį gyvenimą ne festivalio metu - buvome lietuvių kokteilių bare "aBSOLUTELY", naktiniuose klubuose "Capital" ir "Silk" lotynų Amerikos šokių klube "El barrio". Kadangi pats esu labiau klubinės muzikos mėgėjas, tad traukdavau į Silk'ą arba Capital'ą. Silk'as patiko tuo, kad gėrimai buvo salyginai nebrangūs (po 1-2 svarus) ir muzika buvo tikrai nebloga. Kas nepatiko - tualetuose esantys juodukai, kurie labai jau kiša savo paslaugas - kvepalai, ledinukai ir etc. Capital'e muzika taip pat nebloga, tačiau jis tolimesniame miesto centro gale, tad kartais vien dėl atstumo ten neidavome. Plius, gėrimų kainos nepalyginamai aukštesnės su Silk'u.
Buitis ir kaimynai
Gyvenome, kaip jau dažnai įprasta Britanijoje, sublokuotame 2 aukštų namuke. Įėjimu dalinomės su pakankamai jauna veterinare škote. Ji turėjo 2 šunis, kurie labai mėgdavo garsiai paloti. Už sienos - šeima su vaikais kurie labai mėgdavo mušti būgnais. Ačiū Dievui, tėvai būdavo supratingi, ir vaikai pernelyg neįsijausdavo. Kita vertus visi tie žmonės turėjo kaimynus 5 lietuvius, kurie mėgdavo tūsinti ir neatsisakydavo garsios muzikos savaitgaliais. Keletą kartų buvo atėję paprašyti patildyti muziką, nes negalėdavo susikalbėti (kaip supratote, sienos nebuvo pačios storiausios). Kaimynė, su kuria dalinomės ne tik įėjimu, bet ir mažu kiemeliu nebuvo labai supratinga ir išmani, iš kartais šunų ekskrementai kieme pragulėdavo po kelias dienas. Kitas gana erzinantis dalykas - nemokėjimas suprasti, kad mes ne jos tarnai. Kadangi gyvenome kaip ir kartu, tai ir priklausė šiukšlių konteineriai visiems. Ir juos reikėdavo tam tikromis dienomis išstumi į gatvę, kad išvežtu šiukšles (ant durų vidinės pusės buvo kalendoriukas su 4 spalvomis nuspalvintomis dienomis, kad būtų aišku, kurį konteinerį išstumti į gatvę - buitinių atliekų, žaliųjų atliekų, stiklo, arba popieriaus). Tačiau arba ji per daug dažnai susipainiodavo, ir išstumdavo ne tuos konteinerius, ko pasekoje turėdavo su tuo pačiu pilnu konteineriu turėdavome pragyventi dar dvi savaites. Bet kaip sakoma, čia smulkmenos. Kadangi mes dažnai baliavodavome, tai kaip kyšį už garsią muziką nunešdavome keptos lietuviškos mėsos, o ji mainais pasidalindavo pyragu, kurį dažnai kepdavo.Visumoje - kaimynė tikrai gera, ir draugiška - nepalyginsi su niurgzliais kaimynais, kokie yra Lietuvoje.
Gyvenamoji vieta, parduotuvės, maistas ir jo kainos.
Gyvenome labai patogioje vietoje - centras, universitetas, sporto klubas, parduotuvės - viską pasiekti galima buvo per mažiau nei 15 minučių kelionę autobusu. Artimiausią parduotuvę - babajinę - buvo galima pasiekti per minutę. Tesco - 5 minutės, Lidl - 10. Pigiausia būdavo apsipirkti Lidl'e - savaitei pavalgyti galima buvo nusipirkti už 40-50 svarų 3 asmenims (žalios mėsos, duonos, dažovių, makaronų, vaisių, pieno, sulčių, etc). Tesco maistas buvo brangesnis apie 20%. Tačiau jei reikdavo kokio vieno-kito produkto (pieno, sausų pusryčių, daržovių ar vaisių) eidavome į Tesco. Alaus kaina - vidutiniškai apie 2 svarus už litrą. Mes negerdavome tų pigių lenkiškų alų - rinkdavomės vokišką, belgišką alų. Kitas alkoholis - romo litras apie 17 svarų, degtinės - apie 13. Niekada neprašykite draugų, kurie vyksta į turistinę kelionę po Škotiją nupirkti viskio - geriamo viskio litras kainuoja apie 25 svarus. Kai gyveni ir dirbi ten, tai nėra daug, palyginus su lietuviškomis kainomis. Tačiau vežti lauktuvėms, ypač kai važiuoji su lietuviškais pinigais, tai yra ganėtinai brangu. Kartais, kai labai tingėdavosi daryti valgyti, arba būdavo savaitgalis, ir ruošdavomės į miestą - aplankydavome kebabinę. Netoli namų, skaniai gamina - kaina nuo 5 iki 10 svarų už picą arba kebabą. Picų nepalyginsi su lietuviškomis - skanios, traškios, didelės, ir sočios. Kebabai - tik bandelėje, su daug mėsos, daržovių ir t.t. (tikrai ne tai, ką matome Lietuvoje - nuo tų bent pavalgyti galima, ir žinai, kad tikrai gan sveika). Nerekomenduoju pirkti hotdog'ų nes skaniausia dalis jame turbūt bus bandelė. Dešrelės skonis šlykštus, ir kaip vienas draugas apibūdino - ne dešrelė, o negro p*mp*las. Manau, kad Ernestas (Loganas) ir kiti buvę ten man pritartų. Maistas darbe - ganėtinai skanus - už pusantro svaro galima gauti skanų kepsnį su bulvėmis fri (chips). Sriuba - apie pusė svaro, ir dažniausiai būna trinta. Kiek mačiau darbe, tai visi škotai ją valgo mirkydami duonos gabalą į sriubą, ir valgydami tą šlapią masę. Pusryčiams būdavo arba sausi pusryčiai (nusiperki pakelį dribsnių ir pakelį pieno) arba kažkokia angliškų pusryčių atmaina - į lėkštę įkrauna scrambled eggs, kurie greičiausiai padaryti iš miltelių, pupelių pomidorų padaže (tiksliau pomidorų padažo su pupelėmis) ir labai labai sūraus bekono. Ačiū dievui, kad darbe būdavo vandens fontanai, kurie išgelbėdavo, ir po poros valandų to sūrumo burnoje nebesijausdavo.
Oras, žmonės, šalis.
Kas labai nustebino, tai oras. Kad ir kaip visi yra įpratę prie lietingosios Škotijos, tačiau pirmą mėnesį kritulių nebuvo visai. Saulė kepino beveik kaip Lietuvoje, +25 pagal Celsijų buvo tikrai. Ta proga buvome ir prie jūros nuvažiavę - ko nedariau Lietuvoje gerus 7 metus, tą Škotijoje padariau per pirmą mėnesį. Paplūdimiai nebuvo patys tvarkingiausi, bet mes juk ne į Turkiją važiavome, tad mums tiko. Vanduo buvo šaltokas ir sūrus (pamiršęs buvau, kad jūra tai ne ežeras), tad pirmas gurkšnis privertė užsikosėti. Labai nustebino pradėjusi trauktis jūra - vėliau iki jos teko neblogai pasivaikščioti. Nors, po teisybei - nuėję gerą puskilometrį neištvėrėm. Vandens tik iki kelių, o dugnas beveik lygus. Tad kaip vaikai atsisėdome, ir sėdėdami pasimaudėme (kad ir kaip juokingai tai atrodė iš šalies). Per tą dieną įdegiau taip, kad oda nuo pečių pradėjo luptis dar tą vakarą. Jausmas nebuvo pats maloniausias, bet viduje džiaugiausi, kad neturėsiu "baltų marškinėlių" įdegio. Kas liečia patį kraštą - reto grožio šalis. Neįsivaizduojat koks malonumas naktį sėdėti virš miesto ir gerti alų, bei grožėtis vakarėjančiu Edinburgu. Kita kalnuotosios šalies pusė - kalnai pačiame mieste. Tad jei reikia kur nors nueiti, beveik visada pasitaikys kalnas arba pakalnė. Ir ne šiaip koks, kurio beveik nesijaučia, o toks, į kurį ir uždusti gali belipdamas. Žmonės labai draugiški, malonus, be kompleksų. Gal tai apsimetinėjimas, bet tai žymiai maloniau nei niurzgliai lietuviai, kuriems viskas netinka, viskuo jie nepatenkinti.
Lietuviškas maistas
Tik atvažiavus, kas be ko, buvo sunku buvo priprasti prie vietinio maisto - pieno skonis sintetinis, juodos duones nelabai yra, grietinės nerasta. Dėkui Dievui, visai netoli namų buvo lenkiškų maisto prekių parduotuvė. Kad ir kaip netikėtai varškės Lietuvoje ne itin valgęs, pirmas mano produktas nusipirktas lenkinėje buvo varškė su grietine. Prie viso to pridėjus šiek tiek uogienės gavosi visai padorus desertinis patiekalas. Žinoma, pieno produktai lenkiški, bet vis ne skysta britiška grietinėlė, kurią sunku suprasti kaip vartoti. Šiek tiek daugiau pagyvenęs ten, atradau dar vieną parduotuvę - rusiškų, lenkiškų, lietuviškų, gruziniškų prekių asortimentas nebuvo pats didžiausias, bet tai džiugino širdį. Tik užėjęs nusipirkau lietuviškos duonos, riebios lietuviškos grietinės, du indelius lietuviškų rūgštynių ir Vytauto vandens. Žinoma, kainos didelės - už viską palikau beveik 8 svarus, tačiau bent kas nors lietuviško. Išsiviriau skanios rūgštynių sriubos, ir mėgavausi ja beveik 3 dienas. Žinoma, jos kokiam mėnesiui buvau atsivalgęs po to karto, bet tikrai buvo verta. Lietuviškas alus - pusantro svaro už puslitrinį "Švyturio ekstra" pasirodė daugoka, tad nepirkau. Vokiškas "Budweiser" arba olandiškas (berods) "Bavaria" buvo taip pat neblogi. Duona, nors ir su lietuviška etikete, tačiau nebuvo labai lietuviška - kepta lenkų gamykloje Anglijoje. Tačiau geriau nei balta britiška. Už visą tai kokiam Lidl'e bučiau sumokėjęs kokius 4 svarus maximum, tačiau žinot kaip sako - lietuviškas maistas visur geriausias.
Radiniai
Turbūt menka naujiena, kad Anglijoje/Škotijoje gatvėje rasti visai neblogos kokybės daiktą nieko keisto. Na, mes nebuvom išimtis. Kartą einant į visai šalia esančią babajinę užstebėjom kažką labai panašaus į komodą. Kadangi kieme nebuvo nei staliuko, nei kažko panašaus į jį, tai nusprendėm prigriebti jį. Didžiausias bėda - kad ėjau su Jolanta, o komoda buvo gana sunki. Tačiau 100 metrų nuėję per 15 minučių su ta komoda, buvome kieme, ir turėjome improvizuotą stalelį. Kokybė jo nebuvo įspūdinga, bet žinoti kaip sakoma - dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Taip pat anksti ryte eidami į darbą su Mariumi pastebėjome visai neblogos kokybės baltą gražią sofutę. Kadangi jos pasiimti į namus, ir nepavėluoti į darbą neturėjome galimybių, tad nusprendėm grįždami iš darbo ją prigriebti. Deja, grįžtant kažkas mus aplenkė, ir jos jau nebebuvo. O būtų tikusi pas mus.. Dar vienas super radinys - spinta. Ėjom su Egiu į jo universitetą, ir netoli fakulteto pastebėjom į konteinerį atremtą išrinktą spintą. Pagalvoję, kad jos mus reikia, nusprendėm vėliau grįžti. Pasiėmėm Marių, ir pradėjom ją dalimis tempti namo - kaip voverės riešutus. Tuo metu tikrai pasijautė, kad Škotija yra labai kalnuota šalis, ir įprastinis kelias nuo univero iki namų, trukęs 5 minutes dabar virto 15 minučių didelės spintos nešimo į kalną. Na, per 3 valandas susinešėm spintą - su veidrodžiais, durimis, rankenomis ir net varžtais. Kitą dieną ją susirinkome - ir po 2 valandų supratome, kodėl taip keikėmės ją nešdami - prieš mus stovėjo trys spintos, ir mėtėsi pusė ketvirtos. Nifiga sebia. Bet kaip nemokamai, ir neblogos kokybės mums tiko. Taip pat jau be manęs jie yra parsinešę neblogos kokybės stiklinį žurnalinį staliuką, 5 kėdes, didžiulį fotelį, ir medinį stalą, kuris vėliau vėl buvo išneštas prie konteinerio. Ką dar manau verta paminėti - kad britai turi labai keistą požiūrį. kaimynas turi stalą - man irgi jo reikia. Ne tiek kiek reikia, bet nenoriu atsilikti nuo jo. Taip kieme pas mus atsirado beveik 400 svarų kainuojantis stalo ir 4 kėdžių rinkinys, kurį nusipirko kaimynė, matyt, pamačiusi, kad šalia gyvenanti kaimynų šeima irgi turi stalą. Ir visai nesvarbu, kad ji prie to stalo beveik nepraleido laiko, ir juo mėgavomės mes. Tačiau ji jį turėjo, ir jai, tikiuosi, buvo gera dėl to, kad neatsilieka nuo kaimynų.
Nuotykiai
Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir iš neapsiėjo be nuotykių. Labiausiai streso ir baimės įvaręs nutikimas buvo, kai brolis ir kambariokas su draugėmis grįžo kelioms savaitėms į Lietuvą, tad likau visame bute vienas. Pasakė, kad nelaikyčiau lango net pridaryto (gyvenome pirmame aukšte) kai esu darbe, ar mieste. Na, pasakė, ir šventa. Kadangi laisva diena, atsikeliu gerokai įdienojus. Sumąstau, kad reikia vykti į miestą. Pasiemu raktus, sėdu į autobusą, ir jau centre. Praleidžiu geras 4 valandas, apsiprekinu neblogai, grįžtu namo su 3 maišais pirkinių. Išlipu iš autobuso, ateinu į kiemą, rakinuosi duris, ir jos nesirakina! Atrodo, kad būtų užstrigusios. Arba, kad iš vidaus užtrenkė. Sunerimstu. Pradeda lynoti. Prisimenu, kaip brolis pasakojo, kad jam irgi taip buvo nutikę - paklibino spyną 15 minučių į visas puses, raktą pasukinėjo, atsirakino ir tiek žinių. Bandau ir aš. Šnipštas. Praeina pusvalandis. Vis dar nieko. Apsidžiaugiu, kad bent į darbą rytoj nereikia - nei drabužių, nei rakto, nei pinigų neturiu, ir stoviu su trimis maišais daiktų. Užpanikavęs skambinu broliui į Lietuvą. Sakau situacija - ramina, sako, viskas ok, man irgi taip yra buvę, pasukiok raktą kaip sakiau. Bandau, vis dar nieko. Galvoju, kad reiktų spynų meistrą išsikviesti. Tada net nupurto - alga tai tik rytoj, o su savimi turiu tik 10 svarų, namie maximum 20 guli. Lietuvišką kortelę, kaip ir visas kitas korteles palikau namie. Ačiū Dievui, kad Wi-Fi iš namų veikia, tad pradedu ieškoti emergency locksmith'o. Randu vieną, skambinu. Sako: šimtas svarų, būnu po pusvalandžio. Primetu, kad nei grynais, nei lietuviškoje kortelėje, kuri guli namie, tiek neturiu. Susirandu dar vieną spynų meistrą netoli namų. GoogleMaps rodo, kad pėstute iki jo 15 minučių. Tačiau ir užsidaro jis už 15 minučių. galvoju, velniop, bėgsiu. Atbėgu per 10. GoogleMaps rodo, kad esu vietoje. Tačiau jokios iškabos, jokio ženklo, kad ten būtų spynų meistras nėra. Girdžiu kaip bažnyčios varpas mušą 6. Panika juoda. Šalia dirba parduotuvėlė. Užeinu pasiklausti, ar žino apie spynų meistrą, dirbantį netoliese. Nieko nežino, čia tokio nėra. Nusprendžiu pasiskambinti duotu numeriu. Deja, skambindamas į Lietuvą išnaudojau visą sąskaitą. Laimei mergina pasiūlo savo telefoną. Skambinu - nekelia. Padėkoju merginai, ir išeinu. Grįžtu namo nosį nukabinęs. Atsisėdu ant laiptų. Pradedu galvoti. Turiu raktus, bet negaliu įeiti į namus. Neturiu pinigų spynų meistrui. Negaliu net paskambinti broliui, nes sąskaita baigėsi, netoliese esanti babajinė kurioje galėčiau papildyti sąskaitą jau nebedirba. Išeidamas užrakinau suknistą langą, tad net per jį įlipti negaliu. Ateina SMS. Kažkodėl nudžiungu. Manau, kad meistras rado praleistą skambutį, parašė žinutę. Perskaitau. Garsiai lenkiškai nusikeikiu - ryt 6h ryto darbe. Te tau, boba, devintinės. Staiga išgirstu lojimą - kaimynės šunis kažko nerimsta. Apsidžiaugiu. Pabeldžiu pas ją. Girdžiu šunis prie durų. Tyla. Pabeldžiu dar kartą. Šunys suloja, bet visa dar tyla. Užmetu akį per langą - mašinos nematyti. Reiškia ir kaimynės nėra. Dar kartą nusikeikiu. Suskamba telefonas - skambina Marius, matyt, pasiteirauti, ar pavyko įeiti. Pakeliu, pasakau, kad nekažką. Pasiūlo parašyti lietuviams draugams, ar priims pernakvoti. Sakau, kad net sąskaitos neturiu. Jis pažada parašyti, gal pavyks ką suveikti. Po 5 minučių perskambina, pasako, kad priims. Atrodo, kad Puntukas nuo akmens nukrito - Lukas gyvena Sighthill'e - 5 minutės pėstute iki darbo. Nuvažiuoju su visais savo daiktais pas jį, pernakvoju ant sofutės, palikęs daiktus pas jį, nueinu į darbą. Atidirbęs pamainą, nieko nevalgęs ir piktas, kad vis dar negaliu įeiti į namus, gaunu sms nuo Mariaus - už valandos namuose bus spynų meistras, kurį atsiuntė agentūra. Ta proga iškart nueisiimu visą algą, pasiemu daiktus, ir skubu namo. Meistras neveluoja, viską sutvarko, ir dar nemokamai. Ar gali būti geriau? Pagaliau pasidedu savo daiktus, atrakinu tą nelemtą langą, kad turėčiau avarinį įėjimą, jeigu ką. Siunčia velniop darbą, kuris ką tik atsiuntė sms, ir kviečia rytoj (šeštadienį) į darbą. Man savaitgalis. Pagaliau.
Pabaiga
Per du mėnesius uždirbau beveik 1300 svarų, iš kurių beveik 300 išėjo nuomai. Maistui netaupiau (žalią mėsą pirkdavau 3-4 kartus per savaitę, nevengdavau lašišos, vaisių, alaus (kas be ko). Nusipirkau nemažai daiktų, drabužių (į PRIMARK užeidavau tik tokių drabužių, kur kokybė nelabai svarbi (darbinės maikės kojinės ir etc), nes prekindavausi NEXT, H&M ir panašiose parduotuvėse. To pasekoje parsivežiau beveik 300 svarų į Lietuvą.
„Bitės“ ir „Tele2“ karas. Noras nuvilioti klientus ar įrodymas, jog vartotojų poreikiai keičiasi?
Trumpai apžvelgsiu šiomis dienomis vykstantį „karą“ tarp dviejų operatorių Bitė ir Tele2.
Kaip ir daugelis pastebėjo, kompanija Bitė „smogė“ žemiau juostos ir viešai išjuokė Tele2 akcentuojamą pigumą. Pirmieji žingsniai pradėti žengti jau seniai, kai Bitės taikinyje buvo tiek Omnitel, tiek Tele2 klientai. Bitė – pirmasis operatorius užakcentavęs šiuo teikiamus privalumus: neterminuotas sutartis, telefonų draudimą (kuris buvo iš tiesų brangus), greitą telefonų aparatų taisymą bei kitas papildomas paslaugas, kurios kasdieniam vartotojui yra ne tik patogios, tačiau ir atneša taip norimos pridėtinės vertės.
Kompanija Bitė siekė pagrįsti savo „aukštų“ kainų politiką ir sukurti papildomos pridėtinės vertės Bitės abonentams. Be išvardintų „pliusų“, kompaniją visiems savo abonentams, netikėtai suteikė tiesioginės naudos: didelį kiekį SMS, o nuo lapkričio 1d. dienos visiems abonentams esamą interneto planą padaugino iš 3 (jeigu turėjote užsisakę 1GB planą, dabar turite 3Gb planą už tą pačią kainą).
Būtina paminėti, jog Bitė taip pat pirmoji operatorė, kuri oficialiai paskelbė „dog friendly“ akciją. Reiškia, jog nuo šiol į salonus gali užsukti vartotojai su savo keturkojais. Visi išvardinti veiksmai bėgant laiku vartotojų pasąmonėje susigulėjo ir daugelis ėmė galvoti: „Ei... Šiam operatoriui aš, kaip vartotojas, tikrai rūpiu, jis manimi gali rūpintis labiau nei bet kas kitas“. Tačiau norint dar labiau įsitvirtinti rinkoje kompanija Bitė pasirinko jai nebūdingą ir agresyvią kampaniją – žemų kainų politiką.
Kas gi nutiko?
Bitė didindama savo lojalumą vartotojams ir kurdama papildomą pridedamąją vertę nusprendė „smogti“ aršiausiam rinkos dalyviui - Tele2 kompanijai, kuri prisivilioja didelį kiekį vartotojų, negalinčių kas mėnesį savo paslaugoms išleisti 40-80lt.
Pirmiausia Bitė visą savo dėmesį nukreipė į išankstinių mokėjimo paslaugų vartotojus, kurie pasižymi žemo lygio lojalumu, mažomis išlaidomis telekomunikacijų paslaugoms, tačiau labai dideliu aktyvumu ir sugebėjimu greitai įsisavinti naują informaciją bei reaguoti į naujus pokyčius. Tikslinė šių vartotojų rinka yra moksleiviai ir studentai, kurie bėgioja vis kitą operatorių ir taip bando sutaupyti papildomą litą. Kaip ir reikėjo tikėtis Tele2 „smogė“ atgal ir dar kartą įrodė savo žodžius, jog jie visuomet bus pigiausias operatorius rinkoje.
Tačiau kokia iš to nauda?
Kaip ir visuomet kilus kainų karui laimi tik vartotojas, kuriam pateikiami keli pasiūlymai, beveik nesiskiriantys vienas nuo kito, tačiau turintys savo pliusus ir minusus.
Kas pralaimėjo?
Šiai dienai pralaimėtoją matau vieną – Omnitel bendrovę, kuri kaip ir visuomet gana vangiai reaguoja į rinkos pokyčius.
Kas laimėjo?
Manau rezultatus galėsim skelbti po 2-3 mėnesių.
Kitos pastabos
Kompanija Bitė pirmoji iš trijų operatorių perėjo nuo įprastinio 4P marketingo prie pasaulio rinkas keičiančio ir vartotojams didesnę pridėtinę naudą teikiančio SAVE marketingo. Tai yra labai sveikintinas žingsnis ir pavyzdys kitiems, ne tik gigantams, kad laikas keistis.
pasuko panele is bite, pakalbejom, paprasiau jos nr, uz 10min gavau sms su numeriu, paprasiau fb, paziurejus nebesinorejo pereit i bite ir paneles numerio.
Na, manyčiau šitas planas nėra orientuotas į tuos, kurie naudojasi internetu. O jei nori naudotis internetu - savotiška kompensacija už žemas pokalbių ir SMS kainas :)
Šita kelionė žiūriu vis populiarėja tarp lietuvių, o aš vienas iš tų, turėjęs malonumą šią vasarą truputį pasivaikščiot:) Truputį pareklamuosiu, nes juo daugiau praeis, juo smagiau.
Spalio penktą sėdėjau ant viduramžiais laikyto pasaulio krašto – Fisterros. Žmonės tikėjo, jog tai yra viso pasaulio pabaiga ir už vandenyno toliau, jau visiškai nieko nebėra. Sėdėdamas gryždavau mintimis į kelionę, aplankytus miestus, miestelius, sutiktus žmones, nuovargį, besitęsiantį kelias savaites, ir supratau, kad tai pati įdomiausia kelionė, kurią patyriau. Camino de Santiago – kelias besitęsiantis per Ispaniją, kuriuo piligrimai vaikščioja jau per 1000 metų. Pagrindinis tikslas – Santiago de Compostella miestas, kuriame, pasak istorijos, yra Šv.Jokūbo palaikai. Apie kelią sunku papasakoti, nes kiekvieno potyriai yra visiškai skirtingi. Kaip ir priežastys kodėl žmonės jį eina. Pavyzdžiui, vokietės, norinčios įrodyti sau, kad sugebės pereiti kelią, ispanė, turinti 10 dienų atostogas ir norinti tiesiog aktyviai praleisti laiką, Italas, bėgantis nuo streso savo gyvenime, amerikietė, dekojanti dievui už sėkmingai susiklosčiusį gyvenimą ar škotas, stengiantis pabėgti nuo chroniško nuovargio ir depresijos. Sutikome ir veikėją, palikusį šeimą, darbą ir gyvenimą, ir išėjusį paskui Jėzų. Taigi priežastys labai jau skirtingos, bet tuo pačiu ir vienodos, nes daugybė žmonių bėga nuo rutinos ir ryžtasi kažkam naujo. Asmeniškai sutiktas vyriausias žmogus – tai 70-metis danas, tačiau girdėjau, jog buvo ir vyresnių. Taip pat, teko matyti žmones einančius su visa šeima. Apie camino išgirdau studijuodamas ketvirtame kurse. Tiesa, tada tiesiog buvo mintis, jog būtų smagu pabandyti, bet nieko daugiau. Praslinkus metams po studijų, susisiekėme su draugu, buvusiu grupioku/kambarioku ir planas gavos daugiau mažiau spontaniškas - ,,nu varom? Varom‘‘. Aš pats asmeniškai, ilgą laiką negalėjau įvardinti tikslių priežasčių, tikriausiai ir dabar negalėčiau. Prie to, jog norėta pamatyti šiaurinės Ispanijos gamtą, pakeliauti, susipažinti, ir suprasti kodėl žmonės iš viso pasaulio veržiasi į kelią, tikriausiai ir buvo noras įrodyti kažką sau. Gyvenime man trūkdavo kantrybės, o šis kelias buvo proga jos šiek tiek įgauti. Taigi, praėjus metams po studijų, ir tebeieškant aiškaus gyvenimo plano, rugpjūčio antroje pusėje, turėdami bilietus į Prancūziją(iš ten prasidėjo mūsų maršrutas), padėjome pirmą žingsnį Santiago link. Pajudėjome iš Saint Jean Pjed de Port miestelio Prancūzijos/Ispanijos pasienyje, bei kuriame gavome savo piligrimo pasą, ir turėjome tikslą pasiekti Santiago de Compostella( 800 km), bei-minėtą pasaulio kraštą Fisterra(100km), bei dar vieną piligrimų tikslą – Muxia(30km).Taigi planas buvo suvaikščioti 930 km.Prisipažinsiu, pirmosios dvi savaitės buvo sudėtingos, dažnokai būdavo akimirkų, kai galvojau tik kaip pasiekti nakvynės tašką. Beje, nakvynės taškai – tai vadinamosios Albergės. Tai specialūs piligrimų nakvynės namai, į kuriuos būsi priimtas tik pateikęs įrodymą, jog esi piligrimas ir eini Camino, tai yra, parodęs savo piligrimo pasą. Čia, gavęs štampą gauni nakvynę, dušą, ir jeigu pasiseka, turi virtuvę, pasigaminti vakarinę. Nakvynės kaina varijavo nuo 5 iki 10 eurų. Tačiau kelyje galėjai rasti donativo albergių, kurios veikė aukojimo principu. Tai yra, atėjęs, gauni nakvynę, dušą, bei dažniausiai vakarinę, kurią gamini kartu su kitais piligrimais. Kitą rytą, prieš išeidamas tolyn, paaukoji nenustatytą sumą – eurą, du, tris ar daugiau. Iš šių pinigų, šeimininkai kitą dieną ruošia vakarinę kitos dienos piligrimams. Šios vietos man labiausiai įstrigo, kadangi jose atmosfera buvo super jauki, ir jausdavais tarsi namie, pajusdavai, kad šeimininkai stengiasi dėl kiekvieno piligrimo nuoširdžiai ir dedikavę savo gyvenimus, kad tik tau būtų kuo patogiau. Pavyzdžiui, radome tokią Albergę jau antrąją žygio dieną, kai vakare, pavargę pasiekėme nedidelę gyvenvietę, kurios buvusiam vienuolyne veikė donativo albergė. Buvome labai svetingai sutikti, pamaitinti, apgyvendinti, o vakare kartu su keliais piligrimais susirinkome vienuolyno antrajame aukšte, kur susėdę ratu dalijomės išgyvenimais, kelionės tikslais ir šios kelionės norais. Pasitaikė ir tokių vietų, kur gailėjaisi užsukęs, kur nebuvo leidžiama pasikrauti telefono, ar reikalaujama, jog privalai užsisakyti vakarienę, kitaip negausi lovos. Arba, kur šeimininkas visą laiką atrodė apsinešęs, o vieta nevalyta nuo pat atidarymo. Šiek tiek vėliau, prisiklausę istorijų apie ,,bed bugs‘‘ - blakes, gyvenančias matracuose ir prilendančias į miegmaišius bei visus rūbus, bei kankinančias naktimis, pradėjom atidžiau tikrint nakvojimo vietas. Visada galvojau, kad bus sunku gerai išsimiegot dėl aplinkinių knarkimo, tačiau dažniausiai būdavau toks pavargęs, kad užtekdavo priliesti pagalvę su galva, ir štai jau tu kelies. Niekaip nesupratau, kaip 60-metė senutė gali taip stipriai ir garsiai knarkti. O knarkalių būdavo daug. Jei tekdavo miegoti, dar su 70 žmonių vienoj patalpoj, tikrai atsiras bent 10 paprastų knarkalių, ir bent 5, knarkiantys, ir gadinantys orą kaip traktoriai. Pagalvodavau, jog niekad nebuvau girdėjęs žmogaus taip garsiai knarkiančio., Pirmas kelias savaites jaučiaus tarsi sapne, viskas atrodė šiek tiek nerealu. Atrodė, jog tik pagalvojau, jog smagu būtų pereiti kelią, o štai tu jau čia, dainuoji vienuolyne prieš būrį užsieniečių Keistuolių teatro ,,Keitės miestai‘‘. Kaip minėjau, sunkiausia buvo įsivažiuot ir priprast prie ėjimo. Kovojau su pėdų skausmais ir amžinai trinančia pečius kuprine. Ačiū dievui, pasisekė ir neturėjau nei vienos pūslės ant kojų eidamas. Mano bendrakeleivis, išviso prisitrynė aštuonias, o ir buvo tokių, kurie dėl puslių turėjo daryti pertraukas kelioms dienoms. Pavyzdžiui, Austrė, pradėjusi, po kelių dienų, turėjo tokias gilias pūsles, jog teko kreiptis į chirurgą dėl jų. Svarbiausia batai, o aš pataikiau nusipirkt patogius ir gerus. Dabar pagalvojus, jog teko eit per kalnus, per miškus, asfaltu, žvyru ir t.t., tai jie atlaikė idealiai. Kai kūnas priprato prie kasdienio ėjimo, pradėjau mėgautis visa kelione, atstumą skaičiuot ne kilometrais, o valandomis, o ir nueit 20 kilometrų atrodė juokas. Mėgavaus kalnais, kadangi Lietuvoje jų neturime, o tai man buvo pirma proga jais kopti. Kalbant apie draugiją, kelyje tu niekada nebūsi vienas. Gali rinktis, eiti vienas arba kartu su prieš minutę susipažintu japonu, australe, korėjiete, ar airiu, ką tik ėjusiu neteisinga kryptimi 15 kilometrų ir tenorinčiu į barą ar ispanu, įsitikinusiu, kad tu turi suprasti jų kalbą. Mane labiausiai žavėjo tai, jog kelyje tu atsibudęs ryte, susikrauni daiktus ir tiesiog eini. Ir niekada nežinai kas tavęs tą dieną laukia. Nežinai nei ką sutiksi, nei kur nakvosi, nei kas laukia sekančiame kilometre. Kalbant apie finansus, dienos biudžetas svyruodavo apie 15 eurų. Kartais mažiau, kartais daugiau, priklausomai nuo aplinkybių. Visai kelionei, įskaitant bilietus, daiktus pirktus prieš, ir pinigus, išleistus kelionėje per 45 dienas, išėjo kiek daugiau nei 4000 litų. Taigi šitą kelionę rekomenduočiau visiems, norintiems ištrūkti iš rutinos, ar tiesiog besijaučiantiems pasimetusiais gyvenime. Aš pats savęs nepriskirčiau prie religinio tipo žmonių, tačiau čia bent trečdalis sutiktų žmonių ėjo vedini religinių įsitikinimų. Sutikau net Ispaną dviratininką su protezu. Nors jis ir keliavo vienodu tempu su ėjikais, tačiau manau, kad sugebėjo pasiekt Santiago de Compostella. Net jeigu ir neturite mėnesio eiti 800 km, daugelis žmonių paskirdavo savo 2 savaičių atostogas ne tam, kad poilsiaut prie jūros, o tam, kad nueit bent keletą šimtų kilometrų, idant pajust šio kelio atmosferą. Visgi čia svarbiausias ne tikslas, o pati kelionė.
Mobiliojo ryšio bendrovė „Bitė Lietuva“ pirmoji iš didžiųjų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių pristato neribotų pokalbių planą. Manoma, kad šis pasiūlymas gali smarkiai pakeisti Lietuvos mobiliąją rinką.
Planą „Laisvė“ bus galima įsigyti nuo šiandien, jo vartotojai už 22 Lt per mėnesį galės skambinti ir rašyti SMS neribotai ir be papildomų sąlygų. „Norime supurtyti Lietuvos mobiliojo ryšio rinką. Tikimės, kad ši naujovė pakeis telekomunikacijų rinką. Svarbiausia, kad galimybė bendrauti neribotai keis ir mūsų klientų įpročius. Nuo šiol kalbėti telefonu galime negalvodami apie ribas“, – šiandien spaudos konferencijoje sakė „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Fredas Hrenchukas.
Pasak jo, neriboti mokėjimo planai yra pasaulinė tendencija.
„Daug šalių visame pasaulyje jau turi tokius mokėjimo planus. Kai tokią paslaugą pristatėme kaimyninėje Latvijoje, vartotojų elgesys pasikeitė“, – tvirtino p. Hrenchukas.
Pasak „Bitės“ vadovo, po neriboto plano pristatymo Latvijoje operatorius keičiančių vartotojų skaičius išaugo keturis kartus, vartotojų prakalbamo laiko trukmė – maždaug trečdaliu.
„Bitės“ vadovas sako, kad neriboti planai turėtų iš esmės pakeisti konkurenciją mobiliame sektoriuje. Jei dabar konkuruojant labai svarbi kaina, tai atsiradus neribotam planui minutės kaina tapo nereikšminga.
„Vartotojai operatorių pradėjo rinktis dėl kitų savybių – rūpesčio klientais, papildomų paslaugų kiekio ir geros patirties. Į tai „Bitė“ ir telkia savo dėmesį“, – teigia „Bitės“ vadovas.
Andrius Baranauskas, „Tele2“ atstovas spaudai sakė kol kas negalintis pasakyti, ar jų įmonė pasiūlys panašią paslaugą klientams.
„Kad ir kaip būtų, „Tele2“ visada buvo, yra ir bus kainų lyderiai“, - pabrėžė p. Baranauskas.
„Omnitel“ taip pat nebuvo linkę konkurentų pasiūlytų naujovių.
„Mes nuolat planuojame ir ruošiame naujus sprendimus ir inovacijas savo klientams. Kai tik pasiūlysime naujovių, arba naujus verslo modelius, mūsų klientai bus pirmieji, kurie apie tai sužinos“, - rašoma VŽ atsiųstame „Omnitel“ komentare.
Plačiau: http://vz.lt/article/2013/11/5/bites-bomba-neriboti-pokalbiai-uz-22-lt#ixzz2jmCD5dRf Smagi naujiena, idomu, kaip tinklai atlaikys? :)
Meciau karo akademija, va preaitus metus atsimokiau ir isejau. Sekmes uzdirbant.
Studijos karo akademijoje, kam idomu:
Suskamba matigalnikas. Kelimasis 6 val ryto (isskyrus sestadieni, sekmadieni - siomis savaites dienomis galima siektiek ilgiau, berods visa valanda pamiegoti).
Nesvarbu koks oras lija, sninga ar puga nesioja medzius nuo zemes daroma manksta (jeigu jau bjaurus oras tai kartais budetojas suteikia malone daryti manksta didziajame sporto komplekse)
Poto seka rytinis svarinimasis, iskart poto eina visi rykiuoteje pusryciauti,
Po pusryciu atliekamas rytinis patikrinimas, po kurio seka veliavos kelimas bei 'paradas' rykiuotes aiksteje. Tik primadieniais buna, kad ir karininkai zygiuoja, o seip iki penktadienio imtinai zygiuoja tik kariunai. Sestadienis, sekmadienis = priklauso koks budetojas, budavo, kad ir po viena eidavome. Beja, kol keliamos veliavos kuopu aukstus valo tos dienos darbo grupes, zodziu smaginasis su svabromis ir skudureliais.
Zodziu einam toliau...
Is karto po visu situ ceremoniju seka paskaitos, paskaitos trunka iki pat pietu, i paskaitas ieina ir fizo paskaiteles, fizo paskaitos trunka tikrai ne kas diena, pas mus budavo du kartai per savaite.
Po paskaitu vel rykiuoteje zygiuoja pietauti, kartais net ir su kuopos ar bataliono daina!
Po pietu eina toks labiau lankstus grafikas, buna, kad aukstesni kursai (vadai), duoda veiklos, taip sakant blizgini kambari arba seip uz koki zaliota atlieki kokia nors ju sugalvota bausme (gali buti ten rasyti pasiaiskinimus, sveisti kuopa ir t.t. (priklauso nuo to kokie buriu vadai, kuopininkai ir burininkai)), galima eiti sportuoti, zodziu kaip praktika byloja laiko ne per daugiausia, dazniausiai mokslais uzsiemama naktimis, savo miego laiku, kas "studentui" kerta per dusia, juk keltis 6val ryto, o naktines mokslu valandos tirpsta.
Na poto eina vakariene, iprastinis transportavimosi ritualas, paskui leidziamos veliavos ir eina kariunai miegoti.
Kariunu pirmakursiu stipendija - 130 Lt, nuo antro semestro pakyla, bet jeigu turejote bent viena skola pirmame semestre tai toliau megausites 130 Lt uzdarbiu.
Paskaitos... +- lesykla. lesdavom lesdavom ir dar karta lesdavom.
Dar buna atliekamos tarnybos, reikia mokytis instrukcijas PP budetojo, PP budetojo padejejo, bataliono budeojo ir kitas instrukcijas, nes priaugant prie LKA, teks atlikineti tarnybas, kartais net savaitgaliais.
Dabar del savaigaliu. Zodziu jeigu turite bent viena neissitaisyta neigiama, pvz matematikos (oooo matematika... sedejau LKA istisus menesius), sedesite savaitgali akadeje, nesvarbu, kad jusu seima jusu lauks. Na aisku galesite rasyti prasyma, kad isleistu, bet cia jau kuopos vado maloneje sitie reikaliukai. Galiu pasakyti, kad kai as studijavau tai buvau zaliocikas tai namus retai matydavau, nemazai tokiu budavo, kurie kvepuodavo savaitgaliais akades oru, kaip tuo metu draugai megaudavosi studentiska laisve. O net ir turedami galimybe 'patusinti' nepamirskite, kad tarnaudami LKA negalite tureti papildomo pajamu saltinio be KAS sutikimo, o gal jau galima, nebepamenu ar prieme ta istatyma ar ne, zodziu, kad ir kaip bebutu tusinsite uz menesios 'stipke', kuri siekia varganus 130 Lt.
Dainavau as chore, choras... nori ar nenori teks dainuoti, nes ne jusu zodiz svarbus siuo klausimu, cia viska srendzia choro dievas, chormeisteris, kuris hm... galima sakyti savo balsu auksciau net uz virsininka :D
Pratybos.. Na linksmoji dalis, nebudavo jose man problemu, bet uztat gryze galesite draugams pasipasakoti kaip smagiai jus instruktoriai lavino izdivalkem, zodziu jeigu megstate isukius, kai ant jusu rekia, begate iki sirdies sustojimo, pratybos jums patiks :) zygiai po kelias desimtis kilometru su ekipuote irgi bus smagi atrakcija, na ziemos pratybos buvo irgi fainos, kai teko sliauzti per sniega (musu uzmarstuma taip gyde instruktorius), na patikekite bus 'linksma'! stokite i LKA!
Atsimokes 1 kursa, buvau ismestas/isejau, nes studiju metu jau turejau suzadetine, kuriai deja nelabai sekdavosi skirti laiko del akademijos priciundasu ir tekdavo sokineti per tvora, du kartus budavu pagautas. Deja dar pries mane ismetant padaviau prasyma pats iseiti, isejau, bet pries visai paliekant akade teko pasirasyti ant ismetimo ir ant isejimo popieriu. Beja, nelabai LKa megejai paleisti kariunus, teko savaite sedeti akadeje kol paruose isakyma, sedejau ir sedejau, be jokio tolko, kai tuo metu artejanciom vestuvems galejau ruostis.
P.S. kam idomu kariuomeneje yra rotacija, o karininkams ji ipatingai galioja, reiskia jeigu turesite ltn. laipsni ir turesite zmona pvz. ar mergina, nu nesvarbu tai jeigu jus issius tarnauti i kokia Klaipeda, o jus vilnietis tai poto nesiskuskite, kad kariuomene neatsizvelgia i jusu seimos interesus, nes Lietuvoje kariuomene eina pirmiau seimos.
Zodziu isejau, turiu dabar zmona, planuojam vaika, gyvenu Anglijoje, Oxforde, pries dvi dienas su zmona radejome nomuotis savo nama, taip sakant turime savo gyvenima ir dirbu restorane padaveju, uzdirbu tiek kiek leitenantas negauna (ltn. alga 2800lt i rankas), dabar as gaunu 1-1.5 tukstancio svaru per menesi, na dar pridejus zmonos alga tai gyventi ir taupyti ateiciai iseina.
In conclusion, jeigu turite minciu stoti i LKA, nestokite, nes galvojate, kad kitur nepaims del 'nekazka' pazymiu, stokite tik jeigu ruosiates savo ateiti paaukoti tevynei.
Kiekviena diena isskyrus savaitgalis prasideda 6 valanda ryto, tada rytine manksta, pusryciai, veliavos pakelimas. Prasideda paskaitos kurios trunka po 1.5 h, i diena turiu maximm 3 paskaitas, taciau tai nereiskia, kad turiu laisvo laiko. Kiekviena diena fizo fokultetyvai (taspats kas paskaita galima sakyti ), kelis kartus i savaite lyderio ugdymas, kartais dar buna susitikimas su aukstus postus uzimanciais zmonemis (pvz: kariuomenes vadu, akademijos virsininku ir pan.). Yra begale neformalaus ugdymo uzsiemimu, as kaip aktyvus zmogus megstu tokius dalykus, priklausau krepsinio, tinklinio, virves traukimo rinktinems, lankau sokius, chora. Prie dienos rutinos priprantama, sunkiausia buna per karines savaites, kai atrodo kad net oras isielektrines nuo amzinos itampos. Buna kartais sunku ne tiek psichologiskai kiek fiziskai, pvz. per paskutinias bazinio kariuno kurso pratybas, as su savo kursiokais turejau iveikti per 96 h apie 100 km topografinio zygi, su zygio ekipuote (~30kg). Is tu 96h miegojom apie 10h, naktymis arba zygiavom, arba kasem apkasus. Taip ir tobulejam, kad galetumem apsaugoti visus jus, lietuvos piliecius. :)
Aš esu Artūras, užsiregistravau šiam tinklalapį norėdamas užsidirbti pinigų ir taip padėti savo tėvams. Esu aktyvus, sportiškas, daugeliui matomas puikiu verslininku žmogus. Tačiau gyvenime pasirinkau kitą kelią šiuo metu studijuoju ir tarnauju tėvynės labui (LKA) galima būtų išsireikšti taip. Manau suprantate, kad kitokios galimybės užsidirbti neturiu, kaip tik internetu, tad bandysiu surasti bendraminčių, žmonių su kuriais bendradarbiaujant galima būtų kažką naudingo nuveikti.
speju jog tai ir yra tavo ivardyjimas cashbackas. Pardavejai tiesiog sakai jog nori tuo paciu nusiimti nuo korteles pinigu ir tiek. As anksciau taip darydavau IKI parduotuvese, buna pardavejos naujos nesupranta ko as noriu :)
bliamba dirbti tai tikrai noriu. Bet mokymasis universitete ir darbas stroikėse smarkiai prasilenkia, ypač laiko atžvilgiu. Jau geriau puse etato vakarais maximoj dirbti...
Sveiki, noriu parodyti savo keletą logotipų. Piešiu dar tik 3 mėn, tad daug darbų neturiu, nors tai manau neturi reikšmės. Vis sukuręs ką nors geresnio, kelsiu čia. Noriu nuomonių, kritikos.
Keletas Warren Buffet citatų. Man asmeniškai labai patiko :)
- Apie pajamas: Nepasitikėk tik vienu pajamų šaltiniu. Susikurk mažiausiai du. - Apie išlaidavimą: Jei perki daiktus, kurių tau nereikia, tuoj teks pardavinėti tuos, kurių reikia. - Apie taupymą: Taupyti reikia ne tai, kas liko neišleista. Leisti reikia tai, kas liko nuo taupymo. - Apie rizikavimą: Nematuok upės gylio abiem kojomis. - Apie lūkesčius: Sąžiningumas yra labai brangi savybė. Nesitikėk jo iš pigių žmonių. - Apie vaikus: Vaikams reikia duoti tiek, kad jie galėtu daryti bet ką, bet ne tiek, kad galėtu nebedaryti nieko.
Nusprendziau pasidalinti pluginu sarasu. Nes daznai forume pasitaiko klausimu butent apie pluginus. Visas WordPress pluginu naujienas susekti dazniausiai buna sunku. Tad parinkau svieziasnius ir vienu zodziu ivairius.
Dar:
Instagram pluginai Receptų pluginai
Comment Images Tinklarascio skaitytojai savo komentare gales palikti ne tik teksta, bet ir paveiksliuka. Palaikomi sie formatai: PNG, GIF, JPG ir JPEG. Paminesiu kad pluginas veikia dik su defaul komentarais. Neveikia su tokiais pluginais kaip: JetPack, IntenseDebate arba Disqus comments. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png Invite Friends to Register Pluginas leis pasidaryti kontaktu forma, kurios deka lankytojai gales siusti savo draugams email pakvietimus kad tie uzsiregistruotu jusu tinklarastije. Tam kad sis pluginas veiktu, jusu tinklarastije turi butu ijungta nauju nariu registracija. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png WP Job Manager Tai gan idomus ir kas svarbiausia 'nesveriantis' pluginas, kuris prie jusu paprasto WordPress prides darbo skelbimu funkcija. Pluginas leis registruotiems bei sveciams talpinti darbo skelbimus, redaguoti juos ir keisti skelbimo statusa. Taip pat yra funkcijos su elektroniniu pastu ir t.t. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png Crowdfunding by Astoundify http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/Crowdfunding-by-Astoundify.jpg Tai kazkas panasaus i Kickstarter ir Indigogo. Tad galesite tokio pobudzio projekta realizuoti ir WordPress pagalba. Ir/arba panaudoti kitiems tikslams pritaikant pagal savo poreikius. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png Widget Importer & Exporter Sis pluginas daro valdikliu (Widget) kopijas. Jis bus labiau reikalingesnis ko gero tiems, kurie dirba su dydziuliu kiekiu tinklarasciu. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png Metro Style Social Widget http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/Metro-Style-Social-Widget.jpg Man asmeniskai labai patrauklus pluginas. Bet dar neteko naudoti, nes nerandu kur pritaikyti. Jis leis jums pasidaryti ne tik metro styliumi socialinius mygtukus sidebar'e, bet ir 'suristi' su socialiniais tinklais. Pagal nutylejima yra tokie soc. tinklai: Facebook, Twitter, Google+ ir RSS. Bet yra galimybe naudoti ir LinkedIn, Youtube ir Pinterest. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png OnePress Social Locker Labai lengvas ir paprastas pluginas, kuris praktiskai privers jusu lankytojus dalintis soc. tinkluose jusu turiniu. Labai daug nesiplesiu... bet paminesiu kad yra: Facebook Like, Tweet ir Google+. Bet as asmeniskai tokio plugino niekada nenaudociau. :) http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png Recipe Card Puikus pluginas kulinariniam tinklarasciui. Recipe Card leis jums ivairiai apipavidalinti receptu pateikima, o jusu lankytojams atspauzdinti jusu kulinarini sedevra. Labai svarbu pamineti kad pluginas receptus automatiskai optimizuoja (pritaiko) paieskos sistemoms ir pateikia recepto kaloriju skaiciu ir t.t. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png All In One Schema.Org Rich Snippets http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/Rich-Snippets.jpg Manau viskas matosi is pateikto paveiksliuko. Pluginas dirba su snipet'ais. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png Q2W3 Fixed Widget Puikus pluginas atliekantis savo funkcija. Atradau ji gan nesenai. Paziurekite video.
http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png Google Typography http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/google-typography.jpg Tai Google sriftu pluginas. Jo deka turesite dydelia sriftu kolekcija savo tinklarastije ir galesite juos naudoti kur tik papuola. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png Social Gallery Lite http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/social-gallery-lite-2.jpg Facebook fanatams sis pluginas tikrai patiks. Tai puiki alternatyva jau atsibodusiam lightbox-efektui. Kiekvienas paveiksliukas tures sonine dali, kurioje bus Facebook komentarai bei LIKE mygtukas. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png Contact Us Page http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/contact-us.jpg Apie si plugina daug nesnekesiu. Kaip matote i plugina ieina google zemelapis. Jame bus pavaizduotos jusu tinklarascio autoriu gyvenamos vietos. Is esmes toks pluginas labiau tinka verslui. Galima sugalvoti daug kitu budu kaip ji panaudoti. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png Related Posts by Zemanta Tokio tipo pluginu egzistuoja labai daug. Bet manau kas nauja... tas traukia demesi. Tad siulau isbandyti tiems, kuriems reikia realizuoti prie posto panasiu straipsniu sarasiuka. Sio plugino privalumas butu jo administravimo (nustatymu) puslapis. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png
Standartine WP paieska veikia istikruju labai blogai. Pagal kategorijas, tagus bei vartotojo laukus visiskai neiesko. Jau nekalbant apie komentarus ir t.t.
Tad siulau pagerinti paieska ir savo tinklarasti padaryti dar labiau patraukliu.
Maistas ir internetas puikiai sugyvena - vieni raso apie restorana kuriame pietavo o kiti tiesiog dalinasi savo virtuves patirtimi. WordPress leidzia tai daryti itin paprastai, siulydama gausybe ivairiu pluginu, kurie sukurti maisto blogeriams. Tad panarses internete radau nemokamu pluginu sarasiuka.
1. GetMeCooking Recipe Template http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/fd01.png Siuo plugino pagalba receptus galesite iterpti i bet kuri jusu tinklarascio posta ar puslapi. Galesite pritaikyti .css o svarbiausia sis pluginas pritaikytas paieskos sistemoms. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png
2. ReciPress http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/fd02.png Pluginas leis sukurti atskira meta bloka, kuriame galesite nurodyti recepto aprasyma, porciju kieki, laika, ingredientus ir t.t. Yra 3 isvaizdos variantai, taip pat galimybe panaudoti sidebar'e. Kaip ir pirmasis, sis pluginas optimizuotas paieskos sistemoms. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png
3. Recipe Card http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/fd03.png Sis pluginas padarys jusu tinklarasti visiems besidomintiems maistu dar patrauklesni. Jis padeda receptus padaryti dar grazesniais, juos issaugoti ar net atspauzdinti. Yra galimybe panaudoti savo pasirinktas spalvas, kad priderinti plugina prie bendros svetaines isvaizdos. I viena irasa galite iterpti is karto kelis receptus.
4. Easy Recipe http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/fd04.png Pluginas leis apie recepta surasyti daug ivairiu duomenu. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png
5. ZipList Recipe Plugin http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/fd06.png Sis pluginas taip pat turi daug ivairiu recepto informacijos galimybiu. O svarbiausia jis pritaikytas Google’s Recipe View, kas pritaiko recepta specialiai googl'ui. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png
6. Zuppler Online Ordering http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/fd07.png Pluginas labiau skirtas restoranams arba kazkokioms kavinems. Jo deka lankytojai gales uzsakyti maista tiesiai jusu tinklapije. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png
7. WPMenuMaker http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/fd08.png O su situo galesite sukurti restorano ar kavine meniu. Taip pat yra kategorijos ir galimybe iterpti nuotraukas. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png
8. All in One Schema.org Rich Snippets http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/fd09.png Pluginas paieskos sistemose (Bing, Google, Yahoo ar Facebook) jusu tinklarasti padaro dar patrauklesniu. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png
9. Kitchenbug http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/fd10.png Sis pluginas kaip ir daugelis kitu. pritaikytas paieskos sistemoms, jis generuoja tag'us, snippet'us, http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png
10. ShopEat – Recipe to Grocery List http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/fd12.png Pluginas leidzia ingredientus atspauzdinti ir sudaryti pirkiniu sarasa skirta butent tam receptui. Puikus pluginas ir dar graziai apipavidalintas. http://jpeg.lt/paveiksleliai/1/company.banner_shadow-1e4a817e1901919630f2266c0100126a.png
Dainylo gavo reakciją nuo Bandiz Referendumas - Tautos valia
Dainylo gavo reakciją nuo Impaler "Bitės“ bomba: neriboti pokalbiai ir sms už 22 Lt
Dainylo gavo reakciją nuo Irmantask Pavardes istrinimas facebooke