Donciukas222

Turiu dvi greito maisto picerijas Vilniuje - "PIZZART".
Galiu pagelbėt picomis arba su maitinimo verslu susijusiais klausimais.:)
www.picumenas.lt

Kur tu buvai prieš mėnesį :lol:

Svarbu paeme uz pusantro metro tapeta ir stai jau idomu pasidare, o kiek pries tai suglamze tu tapetu i siuksliadeze jau nutyli. Kaip saknat visi per ta manau perejom, gal kiti dar trypia tuo keliu. :)

Sveiki.
 
Praejo kiek daugiau nei 20 dienu nuo mano galutinio gyvenimo dugno pasiekimo is kurio pakilti be pagalbos jau nebepajegsiu... Ilgai galvojau ir nusprendziau pasidalinti savo istorija su jumis, galbut tai pades kam nors isvengti tokios padeties, galbut kazkas kol dar ne per velu susimastys apie tai ir grys i realu gyvenima.
Istorija nebus labai trumpa, taigi taupydami laika neskaitykite jos vien del to, kad paskaite komentuotumete bet ka ir rinktumeties postus. Tema aktuali turetu buti dviems zmoniu tipams:
1. zmonems, kurie galvoja pradeti zaisti azartinius zaidimus is pinigu tikedamiesi lengvu pinigu ir zmonems kurie jau zaidzia azartinius zaidimus is pinigu megejiskai (profesionaliu loseju, kurie zino ka daro tai neliecia);
2. zmonems, kurie turi daug atliekamu pinigu ir galetu/noretu pasinaudoti mano beviltiska suituacija, kad uzdirbtu "investuodami i mano gyvenima" (tokiu net neabejoju neatsiras, bet nebeturedamas ka prarasti bandau griebtis siaudo...).
 
Trumpai apie viska is pradziu.
 
Gimiau ir augau nedideliame miestelyje netoli Siauliu. Mokykloje sekesi pakankamai gerai, kad galeciau galvoti apie ateiti ("galva ant peciu turejau"). Miestelyje nebuvo jokiu lazybu punktu, jokiu kazino taigi nebuvo net jokiu minciu apie azartinius zaidimus (na neskaitant tu mokyklisku "seiko" pazaidimu is rudu centu mazomis sumomis per pertraukas). Deja neismokau vertinti pinigu. Vasaromis padirbes nusipirkdavau nauja telefona ar kazka panasaus ir vel budavau be pinigu. Ju man nereikejo. Tevai nelepino pinigais, bet turejau kruvas draugu, kuriems nebuvo problema, kad pastoviai bunu be pinigu. Visada kviesdavosi i visokiausius tusus ir panasiai, tereikedavo paciam atsirinkti su kuria kompanija noriu praleisti koki savaitgali net negalvojant kur gauti bent kiek pinigu toms savaitgalio islaidoms. Gyvenimas atrode nuostabus, del nieko nereikejo sukti galvos. Pabaiges 12 klasiu istojau i Siauliu kolegija (i universiteta nenorejau stoti, nes prisiklauses buvau, kad baigus kolegija rasti darba lengviau, nes kolegijoje igyjama daugiau praktiniu ziniu). Persikrausciau gyventi i Siaulius. Cia ir prasidejo kelione zemyn, kuri truko 5 metus.
 
Pirmieji metai
 
Istojau i IST (informaciniu sistemu technologijos). Susiradome su dviem draugais kur gyventi ir isvykome i Siaulius. Atitrukus nuo tevu cia pasirode tikras rojus, galejome vestis mergas i namus, tusintis namuose kada tik panoreje. Kadangi buvau linksmas visada, megdavau bendrauti tai netrukus jau Siauliuose turejau didziuli rata draugu. Visiems labai patikdavo mano nuolatinis juokavimas, taigi del pinigu vel nereikejo sukti galvos, vel tusai ir panasiai man budavo nemokami, vel turedavau pasirinkimo laisve kur, kada ir su kuo noriu leisti laika. Sakydavo net kad jie nezinojo kas yra linksmas tusas kol jame nesudalyvaudavau as. Viskas buvo puiku, nekildavo problemu derinant linksmybes su paskaitomis. Bet Siauliuose nemazai kazino, lazybu punktu. Is pradziu nezinojau net kas tai yra ir ramiai praeidavau pro sali. Nuolat pleciant draugu rata atsirado keletas azartisku zmoniu. Pradejau lankytis kazino, lazybu punktuose. Lankydavausi ten pakankamai daznai, bet tik kaip stebetojas. Palaipsniui daresi vis idomiau ten lankytis, bet rizikuoti bijodavau nors ir nevertinau pinigu. Laikui begant kartais pabandydavau imesti keleta litu i aparatus, retkarciais pora litu pastatydavau topsporte ar orakule uz neralius tapetus. Pralosus bent 5 litus budavo labai gaila, keikdavausi kam taip padariau. Potraukio didelio dar nebuvo. Prasidejus moklsu antram semestrui su grupioku nusprendeme isvaziuoti i Anglija padirbeti pusmeti ir gryze stoti i kita specialybe (Nusprendeme, kad nebus is musu informatiku, nors pirmame semestre net nebuvo specialybiniu dalyku). Meteme mokslus. Susiradome pazystamu pas kuriuos turejome isvaziuoti, nusiunteme savo duomenis, per painta nupiestus parasus, kad galetu suoargnizuoti mums darbo sutartis kol mes Lietuvoje. Reikejo laukti kol viskas bus sutvarkyta. Nezinodamas kiek laiko reikes laukti net nebandziau ieskoti darbo Siauliuose. Nors ir nesimokiau likau Siauliuose, labai jau patiko "savarankiskas" gyvenimas. Nedirbant, nesimokant atsirado begales laisvo laiko. Daznejo tusai, klubai. Po vienos isvykos i kluba buvau sumustas triju asmenu. Ilgai gulejau ligonineje, daktarai sake, kad buvo realus pavojus gyvybei. Po sio ivykio kardinaliai pasikeiciau. Pradejau bijoti bendrauti, neliko jokio linksmumo, net nebesportavau, pradejau visko vengti. Taip pasibaige pirmieji "savarankisko" gyvenimo metai, per sumusimus nebeisvaziavau i Anglija (grupiokas iki dabar ten dirba ir net negalvoja gryzti i Lietuva).
 
Antrieji metai
 
Istojau i kita specialybe, ji jutau, kad patiks labiau. Is praeitu metu buvo uzskaityta dauguma paskaitu taigi pirma semestra laisvo laiko turejau bet kiek. O laisvo laiko namuose nesinorejo nuolat leisti, Siauliuose vis dar buvo pilna draugu, bet kazkodel pasirinkau didziaja laiko dali leisti su tais, kurie dienas leisdavo kazino. Kuo toliau tuo labiau pradejau uzsidegti azartu, jau pralaimedavau nebe po 5 litus, o po 20, kas tuo metu atrode daug. Vis sakydavau (pralaimejes ta 20 litu), kad nebeisiu daugiau ten, bet... Laikui begant pradejome i kazino eiti ir su kambarioku. Kuo toliau, tuo labiau didejo pralosiamos/islosiamos sumos. Praejus pusmeciui jau buvome uzsikabine losmimuose. Bet daznai sekdavosi. Atvyke po savaitgalio gimtajame miestelyje, pasideje daiktus bute skubedavome i kazino. Jau be jokios baimes ar nerimo issikeisdavome visus pinigus, kuriuos duodavo tevai ir pradedavome serti aparatus. Gaudavome 50-100 litu savaitei, jau sekmadienio nakti daznai namo gryzdavome su 200-300 litu. laukdavome kitos dienos, kad vel galetume lekti i kazino. Lazybos neuzkabino, nes ten reikejo pastacius pinigus laukti kol suzais komandos, o kazino viskas vyko taip greitai, nereikejo jokios kantrybes ten. Dazniausiai sekdavosi pora dienu, ketvirtadieni jau turedavome tik ant autobuso bilietelio gryzti i namus. Studijoms skirdavau labai mazai laiko, paskaitu nebelankydavau, bet problemu neturejau, puikiai sugebedavau savarankiskai pasiruosti per trumpa laika atsiskaitymams. Paskaitas leidau kazino. Pradejo nebesisekti losimai. Prasidejo skolos. Tada dar 100 litu atrode daug, taigi i skolas nelysdavome daugiau nei 100lt (nes daznai tiek duodavo tevai gryzus savaitgali namo ir galedavome grazinti skolas). Antrieji "savaranksiko" gyvenimo metai paliko liguista protrauki i losimus. Gaila, bet tuo metu man taip neatrode. Budavo, kad net pasijuokdavau is draugu, kurie nelosia, man smagu buvo, kad zinojau toki "lengva buda gauti pinigu", neskaiciavau, kad bendrame balanse esu minuse ir kuo toliau tuo didesniame, tiesiog dziaugdavaus laimejes butent ta diena. Gryzus vasaros atostogoms ilgejausi kazino, retkarciais nuvaziuodavau i Siaulius palosti.
 
Tretieji metai
 
"Nuostabiausieji" metai. Pagaliau sulaukiau 21 metu. Nuo tada kai uzsikabinau ant losimu aparatu buvo labai idomu kaip atrodo Olympic kazino vidus, kaip ten tas zaidimas prie gyvu stalu, kaip ten tie apratai su neribojamomis galimybemis praturteti. B licenzijos losimu aparatai jau tapo nebeidomus kai pirma karta apsilankiau A licenzijos losimu salone - Olympic. Prasidejo zaidimai ruleteje. Ten jau reikejo didesnio kapitalo nei 50-100 litu. Prasidejo didesnes skolos, kreditai. Kaip sakoma pradedantiesiems sekasi. Sekesi ten ir man. Labai sekesi. Per kelias dienas laimejau virs 1000 litu, tai buvo nerealus laimejimas kai buvau prates zaisti aparatuose kur didziausias laimejimas 200 litu per sukima. Na, bet kaip sakoma nesidziauk rades, neverk pametes. Per pora dienu viska ir pralosiau. Pradejau vis skolintis pinigu is draugu, bunant studentu smscredit dave paskola. nejutau i koki liuna klimpstu. Draugai pradejo kalbeti apie tai, jog laikas man nustoti lankytis kazino. Nevertinau ju pastabu. Kartais pasisekdavo laimeti ir grazinti skolas, bet neilgam. Prasidejo visiska beprotybe. Laimejes 500 ar daugiau as vistiek nesustodavau, zaisdavau kol nebeturedavau nieko. Po to keikdavau save. Ne del to, kad skolinuosi ir losiu, o del to, kad laimejes nesustoju.
 
Ketvirtieji metai
 
Vel pasibaigus vasarai gryzau i Siaulius. Mokslai pradejo visai neberupeti, na bet vistiek sugebejau savarankiskai viska ismokti per itin trumpa laika, parasyti diplomini ir pabaigti mokslus. Visas demesys buvo sutelktas i kazino. Vis dar nejauciau, kad tai yra liga. Pradejau losti is bet kokiu pinigu. Net tevu duotus pinigus, kad susimokeciau uz moksla pralosiau, gerai kad kolegija dave paskola ant mokslo po to. Visada budavau atsakingas uz buta, kuri nuomodavomes keliese. Su buto savininkais atsiskaitydavau as surinkes pinigus is bendranuomininku. Liga pasike toki laipsni, kad net surinkes nuomos pinigus skubedavau i kazino... Draugai vis intensyviau ragindavo mesti zaidimus. Neklausiau. Meluodavau tevams, draugams, kad tik gauciau pasiskolinti pinigu ir skubedavau zaisti...
 
Penktieji metai
 
baiges mokslus likau gyventi Siauliuose. Kaip ir turi buti darba pagal specialybe galima gauti tik per pazystamus, na retais atvejais jei tikrai geras specialistas esi tai gal irgi imanoma. Specialistas geras nebuvau, patirties lygiai 0. Isidarbinau apsaugoje. Isidarbinus visi kreditai nebijodami teikdavo paskolas. Pasiemiau kreditus is visur kur tik imanoma. Viska pralosiau. Atejus metui grazinti kredita skolindavaus is kitur. Taip skolos dar labiau augo. Protas gryzo kai jau buvo per velu, kai turejau didziule skola. Jau mazdaug metai kai nebelosiu kazino. Realiame kazino. Retkarciais nedidelemis sumomis pazaisdavau unibete live kazino, ten jau suprasdamas ka darau zaidziau minimaliai, laimedamas praktiskai ant cigareciu ir to pilnai iuztekdavo, jokio noro zaisti nebebuvo. Dirbant ir gaunant nedidele alga, kurios net neuztenka pratesti kreditu terminams issikapstyti yra labai sunku... Gerai, kad vis rasdavau ka papildomai padirbeti, kiek galejo padejo tevai, po truputi mazinau skolas. Buvau isiskolines kiek daugiau nei 20k litu. Nuolatinis stresas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nuo nervu prasidejo ligos, pradejo slinkti plaukai, kuna pradejo berti neaiskiomis puslemis. Nebuvo net stimulo eiti i ligonine pasirodyti. Niekas tapo nebeidomu. Po truputi taip egzistuodamas sumazinau skolas iki sumos, kuri jau teike optimizmo, vel pradejau ziureti i gyvenima taip kaip reikia, o ne taip kaip i laza. Po tiek kanciu atrode, kad viskas bus gerai. Ir stai vel staigus suolis i dugna. Atsirado galimybe lengvai uzsidirbti 4-5k litu dirbant patinkanti darba. Bet tam reikejo investicijos. Didziaja dali pinigu susiskolinau vel is kreditu ir draugu. Keletas kreditu kazkodel suteike paskolas nors jau kuri laika nebedirbau net apsaugoje. Na atrode viskas pavyks. Viskas ir butu pavyke jeigu ne lemtinga mano klaida pries dvidesimt kelias dienas... Mazdaug tuo metu buvo mano 24 gimtadienis, dar is skolu neissivadaves nusprendziau nesvesti. Draugai suorganizavo toki lengva baliuka vistiek. Veliau jis pasirode visai ne lengvas. Visi prigereme, susipykau su drauge ir girtas sedau i draugo masina. Nesivaldydamas isvaziavau, net negalvodamas kur. Sudauziau ne savo masina. Praradau teises. Gavau bauda. Policijos garbes ir orumo izeidimas, policijos nurodymu nevykdymas tuo metu man buvo tarytum privalomas dalykas prie visu ivykiu. Dziaugiuosi, kad buvo naktis, viskas ivyko ten kur ir diena buna mazai eismo, nenukentejo nekalti zmones. Savo sio poelgio jokiu budu nepateisinu, puikiai suvokiu kaip kvailai ir neatsakingai pasielgiau, kaltinu tik save taigi nereikia dar papildomu izeidzianciu komentaru. Na ir ka turime po sunkiu metu bandant sugryzti i normalu gyvenima? Pasiektas skolu rekordas. Per viena nerealiai kvailai praleista vakara skola pasieke rekordine suma. Tiksliai net neskaiciavau, nera noro net zinoti sumos... Suma turetu buti 25-30k litu. Virs 20 dienu jau nieko nebedarau, gryzo berimai, depresija, nemiga. Nuleides rankas sedziu, jausmas lyg siela jau paliko kuna. Ne gyvenu, o egzistuoju. Turiu keleta darbo pasiulymu su alga 1400-2000 litu per menesi, bet sedziu ir nieko nedarau. Visos mintys sukasi tik ant kokio medzio kabinti virve... Nebeisivaizduoju kaip galeciau savarankiskai pakilti is sio dugno. Nebera jegu dar keleta metu nematant gyvenimo egzistuoti beviltiskai bandant grazinti skolas. Vaziuoti i uzsieni? Turejau galimybe isvaziuoti pas viena is sio forumo nariu, bet jau buvo like nebedaug skolu, nenorejau palikti ju nesusitvarkes, kad nebutu bedu su antstoliais... Dabar jau per velu ten vaziuoti. Na ir isvaziuoti dabar tuo labiau negaliu, negalima palikti tiek skolu, nes gryzus is uzsienio skolos neaisku kiek kartu butu isauge. Nors net neturiu pas ka isvaziuoti, is daug draugu liko tik keli, kurie, deja, niekuo negali padeti sioje situacijoje.
Tikiuosi padesiu atmerkti akis tiems kam dar nevelu isvengti losimu ligos... Jeigu kas nors netycia galite kazka pasiulyti, patarti parasykite pm, jeigu kas nors galvosite ar verta "investuoti" tai is karto parasau, kad per menesi galeciau grazinti tik po ~1000 litu, taigi tai butu ilgalaikis reikalas, procentus sutikciau didelius moketi, nes nebeturiu kur trauktis, arba saka arba paskola, kitu variantu nebeturiu...
Uz savo susiklosciusia situacija atsakingas ir kaltas esu tik as, taigi zmones nerinkite postu man kartodami tai ka as puikiai suvokiu.
Aciu kas skaitete, nezinau ar suprantamai ir risliai cia isejo nupasakoti, nezinau ar tai pades kazkam...

Prieš kelias savaites išsiviriau kavos ir su rytiniu laikraščiu rankoje prisėdau paklausyti radijo. Sukinėjau bangų paieškos rankenėlę ten ir šen, kol staiga mano dėmesį patraukė aksominis vieno senio balsas. Jis kalbėjo kažką apie 1000 kamuoliukų. Aš susidomėjau, pagarsinau radiją ir patogiai atsilošiau krėsle.
 
- Gerai, – ištarė senis, – galiu lažintis, kad esate labai užimti darbe. Taip buvo vakar, taip yra šiandien, taip bus rytoj. Tegu atlyginimas ir geras, bet už šiuos pinigus jie perka jūsų gyvenimą. Pagalvokite, visą tą laiką jūs nematote savo artimų ir mylimų žmonių. Nė už ką nenoriu tikėti, kad šitiek laiko jums reikia dirbti, kad suvestumėte galą su galu. Jūs dirbate, kad patenkintumėte savo norus. Bet žinokite, jog tai uždaras ratas – kuo daugiau pinigų uždirbate, tuo daugiau norisi ir tuo daugiau jūs dirbate, kad gautumėte dar daugiau. Vienu momentu reikia sugebėti stabtelėti ir savęs paklausti: „O ar tikrai man reikalinga dar viena palaidinė ar mašina?“. Ar dėl to jūs pasiruošę praleisti pirmą savo dukters šokių pasirodymą ar pirmąsias sūnaus sporto varžybas? Leiskite man jums kai ką papasakoti, kas išties padėjo atminti ir išsaugoti dalykus, kurie yra svarbiausiu mano gyvenime.
 
Tada jis pradėjo pasakoti savo „1000 kamuoliukų“ teoriją:
- Žiūrėkite, vieną gražią dieną aš sėdau ir suskaičiavau. Vidutiniškai žmogus gyvena 75 metus. Žinau, vieni gyvena trumpiau, kiti ilgiau… Na bet apytiksliai, gyvename apie 75 metus. Dabar 75 aš padauginu iš 52 (sekmadienių skaičius per metus) ir gaunasi 3900 – tiek sekmadienių jūsų gyvenime. Kai aš apie tai susimąsčiau, man buvo penkiasdešimt penkeri metai. Tai reiškė, kad aš pragyvenau, apytiksliai, jau 2900 sekmadienių ir man jų liko apie 1000. Nuėjęs į žaislų parduotuvę nusipirkau 1000 nedidelių plastmasinių kamuoliukų ir subėriau juos visus į permatomą stiklinį indą. Po to, kiekvieną sekmadienį, aš ištraukdavau iš ten po kamuoliuką…
 
Pastebėjau, kad matydamas, kaip kamuoliukų kiekis mažėja, aš ėmiau kreipti dėmesį į tikrąsias savo gyvenimo vertybes. Nėra stipresnės priemonės, kaip kad žiūrėti į mažėjantį tau skirtų dienų skaičių! Dabar paklausykite paskutinės mano minties, kuria su jumis pasidalinsiu, prieš apkabindamas savo mylimą žmoną ir išeidamas su ja pasivaikščioti. Šiandien ryte aš ištraukiau paskutinį kamuoliuką iš savo indo… Todėl, kiekviena sekanti diena, man yra dovana. Aš priimu ją su dėkingumu, dovanodamas savo mylimiems ir artimiesiems šilumą bei džiaugsmą. Žinote, manau, kad tai geriausias būdas nugyventi gyvenimą. Aš dėl nieko nesigailiu. Buvo malonu su jumis pasikalbėti, bet jau turiu skubėti pas savo šeimą. Tikiuosi iki susigirdėjimo!
 
saltinis: http://psichika.eu/blog/1000-kamuoliuku/
 
pagal sia 'ideja' galima tikrai issikelti tikslu tarkim iki to laikotarpio, kaip as ir padariau.
Straipsnis man patiko, pasidalinau. ;)

Apgaubkime facis1 savo tyra uždarbis.lt meile, gal žmogus atsivers ir pražys, iš beširdės būtybės su apsiaustu besišlaistančios po miesto parkus gūdžiais rudens vakarais, į meile savo artimui alsuojantį, didžiaširdį uždarbijos pilietį? :wub:

facis1 apie meiles reikalus tikriausiai zino tiek pat kiek 14 metis :D

Kvatoju is paskutines tavo eilutes ;DDDDD
O tai ka su pana ne malonu pasivaiksciot? Romantiskai pasisedet?
 
 
O kai buni po sunkios darbo dienos eisi pas drauga, kad jis tave apkabintu?
Padesi jam galva ant keliu?
Masaza gal irgi draugai padarys (masazas, tai ne sexas apie kuri jau kalbejai)

Turbūt ir draugų neturi, apskritai su niekuo nebendrauji, ir šeimos norėtum neturėt. Kam bendrauti su žmonėmis - tik laiko gaišimas. Geriau 80 metų dirbt, valgyt, šikt ir miegot.
O dėl pinigų tai irgi, jei tik tokius žmones pažįsti, kuriems iš tavęs tik pasipelnyt, kad išlaikytum... Liūdna tau :)

Gerai kol su ta meile viskas gerai, bet kai pradeda viskas duzti va tada tai laikykis :)
Kalbu cia apie rimtas, ilgalaikes draugystes, ne seip pasitrinimus.
 
O kas liecia planus ir t.t. Bent mane vienintele ta meile pastumejo kazko siekti, kazka daryti ir palaiko kiekviename zingsnyje. Cia va butent jau kalbu apie pinigus, kazko veikima ir t.t.
Jei ne ji turbut dabar sedeciau lauke su buteliu, dirbciau statybose arba is tevu dar kaulinciau pinigus.
 
 
Mano nuomone surasti ta tikraja meile ir ja islaikyti yra kur kas sunkiau nei sukurti ten kazkoki tai versla ar pasiekti kita savo tiksla.
 
P.S aciu zmonems kurie i sia IT bendruomene inesa bent kazkiek gyvumo, o ne tik programuojam, dizaininam ir nolifinam :D

Pastebėjau žmonių trukumus.
Kiek teko skaityti temas, žmonės pradeda diskutuoti apie pinigus, apie mokslus, emigracija.
 
Nejaugi jus nepastebit vertingesniu gyvenimo vertybių kai meilė ?.
Kai vaikinas ir mergina apsikabinę juda miesto centre. Kai bučiuojasi, sako viens kitam meilius žodžius.
Gali viens kita apkabinti, jausti šilumą, malone, džiaugsmą, gali visada padėti, palaikyti viens kitam, sunkmečiu laiku.
 
O netik tupi prie PC ir troliną, viens kitus kritikuoja.
Ar turit gyvenimo meiles ? Ar turite susikuria merginos idealą ? ar esate laimingi kartu ?
Padiskutuokime šia temą.
Nors karta pamirškime, pinigus, darbą, emigracija bei rūpesčius.
 
Su meilė visam uždarbis.lt nariams.

Sveiki,
Taigi sukuriau sioki toki puslapi.
Muzika bei filmai wav.lt
Kaip ir mantot puslapije yra ir bus tik muzika ir filmai.
 
Kolkas yra tik apie ~ 35 000 dainu ir 1 000 filmu.
Kiekviena daina galima isimesti i favoritus paspaudus ant zvaigzdutes kuri yra salia dainos , o favoritu sarasa rasi nukeliaves i kategorija "Mano favoritai".
Radus neveikiancia daina ji automatiskai isitrina.
Puslapis issikiria nuo kitu tuo , kad jame nera prikrauto sudo.
Tik klausimas kas jums puslapije nepatinka ? Ir ko truksta?
Komentuokit.
 
Dekui uz demesi ;]

Lietuviškas alus - geriausias pasaulyje ir tai pripažįstu ne tik aš, bet ir gurmanai
 
Į temą. Picerijos sėkmė priklauso ne tik nuo skanios picos, bet ir nuo išskirtinio ir skanaus padažo. Ukmergėje Fokus picerija yra populiariausia, nes ten patiekamas labai skanus, jų receptūros padažas. Garnatuoju, kad patiekus savos gamybos skanų padaža tikrai sulauksi daugiau klientų

Baisiai erzina, kad neatsakius į klausimą viską reikia pradėt iš naujo. Turiu omeny paprastą žaidimą. Neteisingai atsakius galėtų tiesiog atsiverst kitas klausimas ir tiek. Sėkmės plėtojant.

Kada pagaliau bus įvesta taisyklė, kad negalima kritikuoti parduodamo projekto kainos. Kažkaip nusibodo matyti, kai rašoma: "Ką čia mokėti už tokį gaidį, jis vertas max 30 lt". Augant žmonių susidomėjimui interneto projektais kaip investicijų galimybe nerimtai atrodo forumas, kuriame "leidžiama" kainų luba yra pietų kaina. Kai pasiskaitai tokius pranešimus, tai atrodo, kad tik 12m. vaikai čia lankosi, kurie gyvena iš tėvų kišenpinigių. Kaina per aukšta? Praėjai pro šalį.
 
Prašau jūsų pritarimo, kad bent ši forumo skiltis būtų pakelta į aukštesnį lygį, nes dabar atbaidomi perspektyvių ir gal tik augančių projektų pardavėjai.

Nežinau, ar nepažeidžiu forumo taisyklių, reklamuodamas savo knygą, bet manau, kad uzdarbis.lt auditorijai tokia knyga tikrai pasirodys įdomi.
 
Taigi, pristatau e-knygą "Kaip kurti web-projektus", kurioje iš savo dešimties metų patirties išdėsčiau 50 patarimų, susijusių su web-projekto kūrimu nuo pat idėjos išgryninimo etapo iki jau sukurto tinklalapio pristatymo potencialiems lankytojams ar klientams.
 
Knyga skirta ne programuotojams ir ne dizaineriams. Čia nerasite nei programinio kodo, nei nuorodų į dizaino šablonus, nei programavimo kalbų aprašų. Pagrindinė auditorija yra tie žmonės, kurie nori kurti savo web-verslą ir nežino, nuo ko pradėti arba su kokiais sunkumais teks susidurti. Tiesa, šiek tiek techninių detalių bus paliesta, tad ypač ši knyga naudinga, jei esate ir savo projekto idėjos autorius, ir šiek tiek nusimanote apie tai, kaip vyksta pats kūrimas iš technologinės pusės.
 
Pabandysiu išvardinti priežastis, kodėl skirtingiems žmonėms ši knyga pravers:

Jei esate web-programuotojas, bet jau seniai svajojate ne dirbti kažkam, o užsidirbti būtent iš savo idėjų ar projektų – knygoje rasi būtent tokią informaciją, nes tokį kelią praėjau pats;
Jei tiesiog turite galvoje gerą idėją, bet nieko bendro neturite su programavimu – ne bėda, ši knyga ir skirta ne programuotojams, o daugiau žmonėms, norintiems paversti savo idėją sėkmingu projektu;
Jeigu turite verslo patirties, bet norite žengti į internetą – tai ši knyga padės ir jums, papasakos apie būtent internetui skirtų projektų užkulisius ir pagalius, kurie į ratus lenda pakeliui į sėkmę.

Prisegu PDF versiją su knygos turiniu ir penkiais pirmais skyriais nemokamai, o visą knygą galite įsigyti šiame puslapyje.
Kaip-kurti-web-projektus-short.pdf

Ei, kas yra jūsų galvose, kai užsiregistruojate čia tikėdamiesi ką nors apgauti? Ar manote, kad iš tų apgailėtinų smulkių apgavysčių milijonus susikrausite ir visą gyvenimą taip pragyvensite?
 
O kas bus, kai užaugsite ir po kelių metų norėsite susirasti normalų darbą? Kiekvienas galimas darbdavys pirmiausia įves tavo vardą į Google - ir vargu, ar ką nors dar po to iš jo išgirsi, - kaip neišgirs nei Marius, nei Simas, nei Irmantas.
 
Ar suvokiate, kad apie jūsų esamą "darbo patirtį" informacija geriau prieinama nei jūsų Facebook anketos? Ir tai niekur nedings - nei po metų, nei po dviejų.
 
Įsivaizduok, kad tau jau 30 ar 40, neradęs darbo susikūrei savo (legalų) verslą ir ieškai verslo partnerių. Jie taip pat įves tavo vardą į Google. Spėk, koks bus pirmas žodis, kurį jie pamatys šalia tavo vardo ir pavardės? "Vagis". Manai, kas nors dar gaiš nors minutę domėtis, kada tai buvo? Aš tikrai negaiščiau. Vagis yra vagis - tai etiketė visam gyvenimui.
 
Tad nevokit, vaikai. Neverta.
 
Geriau nusipirkit gerą knygą apie verslą, programavimą ar bet kokia kita praktiška tema - ir pradėkit mąstyti, kaip patiems kažką sukurti. Sukurti, o ne griauti.

Tada gali pamiršti kaimyno pagalbą už dyką iškilus kokiai problemai :D

Kaip jau pastebejot lauke salta, o kai salta, tai ir masinos nesikuria (Ideja kilo kambariokui nusipirkus nauja akumuliatoriu). Gal si ideja ir nenes daug pelno ir teisiskai iteisinus jis is vis neverta vargo. Bet jeigu kas neturite ka veikti, tai kiekviena ryta prie savo daugiabuvio matau daug kaimynu, kuriems nepavyksta uzsivest masinu. Taigi reikia atsarginio akumuliatoriaus, ikroviklio ir "krokodilu". Isdalinai savo korteles per kelis namus ir lauki skambucio, o uz uzvedima paimi 10 lt, kurie manau tikrai neplesytu kisenes. Sia ideja pasidalinau tik del to, kad ir paciam gali iskilti si problema ir visai butu nieko, jeigu kaimunysteje butu kas uzsiima.

Sveiki visiems forumo dalyviams,na ir pirmiausia prisistatysiu,esu Mindaugas 35 metu,siaulietis taip susikloste kad sesti metai kaip gyvenu anglijoj.Apie si jusu foruma buvau girdejes is draugu anksciau,nusprendziau pasizvalgyti,pamaciau patiko prisireginau...pagal specelybe esu stalius staklininkas beveik be stazo :rolleyes: cia uk tapau dazytoju jau galim sakyt su stazu :D mano darbas susijes su dazymu milteliniu budu,na technologija is naujesniu,sukurta amerikieciu Nordson.Bet siaip dirbu jau daugeli metu ir galvoju, o ka as cia veikiu?ir veiksiu toliau?nejaugi as ir mano seima taip ir liksime cia uk?taip ir kursime pridetine verte anglams?o ne tevynej lietuvoj.Taip jau gyvenime susikloste kad pasirinkau ne tas specialybes,jau nuo vaikystes buvau uzsispyres prekeivis,abu tevai dirbo visa gyvenima prekyboje ir as manau kad gimiau su ta gyslele,visada prisigalvodavau visokiu smulkiu ir stambesniu versliuku,pirkdavau ir parduodavau mane tie dalykai uzvezdavo ir pakraudavo kaip kokia batareika:)ir visa tai isliko iki siol ne vien as cia uk dirbu bet ir laisvalaikiu perku parduodu,na man tai patinka mane tai tiesiog veza:)nors to pelno buna taip kad kartais uzsidirbi labai nedaug bet matau kad tai mano srytis.O su siuolaikinem technologijom ir internetu labai daug galima nuveikti idomaus ir naudingo darbo...Turiu siokiu tokiu ideju,ir manau kad siame forume pasisemsiu minciu ir naujoviu regeneruoti ateityje gal butent ir savo kokia rimtesne ideja,gal surasiu bendraminciu,o gal tai man bus sancas ir zingsnis uzsikabinti ir ateityje sukurus kazka savo gryzti i ta musu graziaja lietuva,kurti ir tobuleti lietuvoje o ne cia svetur,nelabai moku isreiksti minciu rasant,na ir dekoju visiems kas skyre minutele siam mano prisistatymui.Taigi sveiki dar syki visiems

Zinok nesutinku su tavim. As visa laika toks budavau su panelem ir ko pasekoje man labai patinkanti panele pasiringdavo kita. Reikia buti labai paslaptingam ir kartais abejingam - bet nepersistengti. Kuo lengviau tave pana "gaus" tuo labaiu nevertins, reikia taip padaratyt kad ir del taves truputi pakovotu bet jei jau taip nesigauna tai cia faktas kad jos visiskai ir apsoliuciai nedomini

Man žmona neleidžia merginos turėti :(

Ir dar vienas klausimelis, po kiek laiko jums pana 'dave' ir po to davimo kiek laiko dar isdraugavote? :D

(Iš praeities nujaučiant, jog laukia "Liepsnojanti tema")
 
Žmogus uždavė klausimus, kurie jam rūpi. Galbūt tokių pačių turi ne jis vienas, tik kitas niekada jų neišdrįs užduoti. Galbūt tau jie atrodo kvaili – nieko tokio.
 
Jeigu nenori į juos atsakyti, tiesiog nerašyk. Priešingu atveju – rašai ne į temą. Visi atsakymai ne į temą bus trinami.
 
Jei autorius būtų norėjęs rašyti apie save, būtų taip ir padaręs.
 
(Noriu tikėti, jog šiame forume nors viena tema apie santykius gali nenueiti į lankas)

Būtent nemanau, kad kažkas pirks kinietišku prezervatyvus :D
Juk made in China :)