Man asmeniskai nei viena jauna mergina turinti 50+seniuka neatrodo normaliai.Grynai isskaiciavimas.Pinkevicius su Valentaite,Rudokas su zmona,Vilcinskas su jaunele. Taip pat nenormaliai neatrodo vyrukas 30-35m be seimos.Reiskias kazkas su tuom zmogum negerai.Ne todel,kad yra kazkokios tai normos ar standartai,tiesiog..Seima,gimtoji salis,yra tas dalykas kuris veza. Turi seima,vaika,vaiku,normaliai uzdirbi=gyveni pilnaverti gyvenima.Uzdirbi pakankamai,gali keliauti kur tik nori.Gali socializuotis kaip uzsinori ir kur uzsinori.Seima tikrai nera kliutis.Pagrindine kliutis-pinigai.Pinigai suteikia laisve. Galit aiskinti iki pamelynavimo savo vienisiaus gyvenimo privalumus,bet manes neitikinsit:)
Ar tai butu 30 ar 35 nesvarbu, tiksliu ribu niekam ir nereikia cia nustatinet. Esme, kad laikas bega ir prabega. Ir ko neprivalgei neprilaizysi.
Sakai gali "pasiimt" pana? Nu aisku, kad gali, gali ta padaryt ir 45 budamas, ypac jeigu turi BMW ir uzkacelinta bicepsa, pilna tokiu pavyzdziu aplink. Bet as ne apie tokius pasiemimus kalbu, o apie tikra pilnaverte seima. Ir ne, cia ne romantika, cia reikalaujantis dideliu bendru pastangu kurinys. Daug didesniu pastangu, nei pinigu uzdirbimas arba keliones. Ar gal tau prie sirdies tokios poros, kaip ponas Trampas ir Melanija?
Kitas aspektas - jeigu sugebi mastyti/kalbeti risliai, gerai uzdirbi ir save prisiziuri tai turedamas seima gyvensi daug geresni gyvenima negu vienisius, nes kai yra su kuom laime pasidalint tada ji dar didesne. Ir po pasauli pakeliausi ir visas kitas svajones igyvendinsi.
Galbut tau pagalvojus apie seima iskyla pries akis scena is "Married with Children", kur Bandis sedi ikises ranka i klyna? Tada itariu augai netinkamoje aplinkoje.
Aš pabūsiu velnio advokatas, nes aš niekaip nesuprantu šiuolaikinių NOMAD'ų.
O aš tai siūlyčiau rinktis 1 variantą ir socializuotis čia, gimtojoje šalyje. Atvažiavęs ir nieko neturėdamas gali pradėti vaikščioti į visokius meetup'us pagal savo pomėgius, gali pradėti užsiiminėti patinkančia veikla (joga, laipiojimas, skaidymas, dviračiai, pėsčiųjų žygiai, baidarės, wake, kite ir kitas sportas, knygos - veiklų yra sočiai). Atsiras draugų pagal pomėgius, su kai kuriais gal ir artimesnis ryšys bus. O keliaujant po pasaulį sutiksi daug įdomių ir gerų žmonių, bet jie ir liks tik blyksnis tavo gyvenime.
Čia daugiau požiūrio klausimas. Yra žmonės, kuriems labai svarbu turėti vaikų ir tai visa gyvenimo prasmė. Kiti netgi turėdami artimą žmogų nenori turėti vaikų. Dar kiti iš viso nenori nieko prisileisti ir geriausiai jaučiasi vieni. Pamąstyk kas tau labiausiai patinka. Nes aišku kad su vaikais po pasaulį tikrai nepakeliausi, tai 2 variantas atpuola. Jei nori sukurti rimtus santykius, turėti žmoną - manau kad 2 variantas irgi atpuola. 1 Variantas atrodo žaviai, kol esi jaunas, viskas gerai, tūsai ir draugai supa kasdien. O po to kas? Apie 30 gyvenimo metus po truputį draugai pradeda atkritinėti - vesti, susilaukti vaikų, nusėda į šeimyninį gyvenimą ir savaime aišku su savo gyvenimo ritmu jau tu iškrenti iš jų rato. Arba jie iškrenta (čia požiūrio klausimas). Vėliau jau ir prasideda visokie sveikatos sutrikimai (neduok dieve kokia nors trauma ar pan., o vėliau dėl ligų). Būdamas nomad pamatysi, kad lieki vienas kaip pirštas - nei draugų, nei šeimos, jokios socialinės aplinkos.
Tas Nomad judėjimas dabar yra labai smagus, kol visi nomadai yra jauni ir sveiki, saulė šviečia ir t.t.. Kaip bus po kokių 10 - 20 metų? Kaip sakiau - priklauso nuo to, koks tu žmogus. Jei tu būdamas 1 jautiesi gerai - viskas ok. Bet žmopgus yra socialinė būtybė, pvz., man pati geriausia diena - praleista su savo vaikais. Bet ką reiškia vaikas supras tik tas, kas turi vaikų ir kas jų nori. Tad ir grįštant prie tavo klausimo - ką daryti - sakyčiau pirmiausia pagalvok kokie tavo ateities planai. Kokią įsivaizduoji senatvę - su banglente kažkur paplūdymyje ar su vaikais ar anūkais kažkur prie namų?
Issirinkai geriausia UK miesta, sveikinu. Studijos irgi matomai nanuejo niekais, karjera prasideda tinkamoje vietoje. Nickas reprezentatyvus. Puikiai :)
Aciu aciu! Galesi poto papasakok savo gyvenimo pasiekimus per tas 8valandas per diena ir laisvus savaitgalius :) Bus idomu isgirsti kiek daug pasiekei gyvenime :)
Man tai irgi keista - visi vos baigę universitetus ir padirbę metus jau nori turėti nuosavą butą/namą, apynaujį automobilį ir uždirbti bent 1500€ per mėn (ir dar jaustis per mažai įvertintais). "Tas 1000€" - jei abu po tūkstantį uždirbą šeimoj (ai, nors dabar tokių šeimų mažai - kiekvienas sau, kad tik naudos kuo daugiau išpešt), tai viena alga pragyvenimui kita būstui taupyt/paskolai. Ai nors irgi dabar ne taip... Gi reikia naujausio aifono, firminių rubų, prabangių papuošalų, paošti prabangiausiuose klubuose, premium ar limuzino klasės automobilio (lavono, nes pigiausią pirko ir dar derėjosi ilgai) su kuriuo per metus 10k tepravažiuoji ir tai tik mieste daugiausia - juk prestižas viskas. Po to išsikelt vestuves už buto kainą, paskui išsiskirt, teliką per pusę pjaunant, ir prašant buto šeimininko gražiuoju nutraukt nuomos sutartį, nes nei vienas nenori pasilikti tokiam dideliam bute gyvent...
Sveiki. Sugalvojau sukurti šią temą, kurioje galėtume pasidalinti darbo pokalbių specifika bei patirtimi. Panašiausią temą, kurią pavyko rasti tai Kodėl išsiuntus 150 CV niekas nepaskambina. Dalykus, kuriuos rašysių bus didžiąja dalimi susiję su darbo specifiką į kurią orientuojuosi aš asmeniškai (klientų aptarnavimas/paslaugos), tad darbo pokalbiai, kuriuos turėjau aš ir darbo pokalbiai, kuriuos turėjote/turėsite Jūs gali kardinaliai skirtis.
Mano asmeninė patirtis - pradžia:
2016 vasarą baigiau LEU studijas (anglų filologija su pedagogikos pakraipa) iš karto pradėjau ieškoti darbo klientų aptarnavimo/paslaugų sektoriuje. Tereikėjo kelių savaičių kol priėmė į darbą visiškai šviežią viščiuką. Darbas kaip darbas, yra pliusai ir minusai. Per daug nesigilinant į detales, po kelių mėnesių teko atsisveikinti su šiuo darbu dėl mano-darbdavio nesutarimų. Praėjus kažkiek laiko vėl pradėjau ieškotis darbo. Turėjau DAUG darbo pokalbių, pastebėjau tam tikras tendencijas, su kuriomis norėčiau pasidalinti.
Prologas: Įdarbinimo įmonės-agentūros
Įdarbinimo įmonės-agentūros nėra blogas dalykas savaime. Darbdaviai naudojasi jų paslaugomis, kad gautų geriausią darbuotoją neinvestuojant savo laiko ir resursų. Tačiau iš žmogaus ieškančio darbo perspektyvos tai yra tam tikra prasme laiko gaišimas. Duosiu konkretų pavyzdį: teko eiti į darbo pokalbį dėl kliento aptarnavimo pozicijos į įdarbinimo agentūra, kuri buvo visai kitam miesto gale. Ten asmuo priėmęs mane pradėjo skaityti darbo skelbimo aprašymą (kurį pats buvau perskaitęs kelis kartus, iš karto priminė darbo biržos darbuotojų monologus). Po to, pokalbis pasistūmėjo link manęs, mano patirties, kompetencijų, norų ir pan. Pokalbio pabaigoje asmuo paprašė užpildyti IQ testą namuose, kurį atsiųs į elektroninį paštą. Tikriausiai pirmas ir paskutinis spręstas IQ testas (rezultatų gaila nepasakė, dabar kai pagalvojau dar turiu jo kontaktus, būtų visai nieko jeigu atsiųstu :) ) Jam parašius e-laišką, kad praėjau testą, man teks palaukti kol gausiu atsakymą dėl antrojo darbo pokalbio. Jeigu antrąjį darbo pokalbį praeičiau, manęs lauktu trečiasis. Žodžiu vaizdas aiškus.
Dar vienas aspektas, dėl ko įdarbinimo agentūros kartais užknisa tai darbdavio anonimiškumas. Pavyzdžiui, naršai CV tinklapyje, randi idealų darbą (reikalavimai, darbo pobūdis), pažiūri kas per įmone, o ten puikuojasi įdarbinimo agentūros pavadinimas su jos logotipu. Kai žinai į kurią įmonę/įstaigą darbinies gali iš anksto pasiskaityti apie ją atsiliepimus, panagrinėti įmonės istoriją, sužinoti kokia yra jos reputacija ir panašiai.
Apie tokias agentūras kaip Biuro tai net nematau tikslo kalbėti. Vienam iš šeimos narių teko vasarai įsidarbinti klientų aptarnavime per šią įmonę. Iš visų dalykų tai labiausiai apverktinas yra apgailėtino dydžio atlyginimų vėlavimas kelis mėnesius. Žmogui, kuris turi paskolą, finansinių įsipareigojimu net neverta žiūrėti į tą pusę (nors geriau pagalvojus žmogus turintis finansinių įsipareigojimų niekada neieškotų darbo klientų aptarnavimo srityje, bet tiek jau to).
TOP 5 universalūs darbo pokalbio klausimai
1. Kokia jūsų darbo patirtis? 2. Kodėl išėjote iš praeito darbo? 3. Kodėl norite dirbti būtent pas mus? 4. Kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka ir panašaus tipo klausimai. 5. Atlyginimo klausimas. BONUS: Ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę?
Darbdavys yra visada suinteresuotas įdarbinti patį geriausią žmogų iš tos savaitės - mėnesio kandidatų sąrašo. Mano galva didžiausi kriterijai, kuriais jie vadovaujasi yra patirtis <- kompetencijos-išsilavinimas <- asmeninės savybės. Net ir neturint patirties vistiek sugebėjau pabaigęs studijas įsidarbinti į vieno didžiausių bankų klientų aptarnavimo skyrių. Kaip tai pavyko? Išryškink tai ką turį, o ne ko neturi. Visai įmanoma, kad yra dalykų, kuriuos pamiršai įrašyti į CV kaip patirtį. Mano atveju, tai atlikta pedagoginė praktika mokyklose, bei anglų mokytojo freelance veikla buvo atramos taškai, kuriuos naudojau kai buvo teiraujamasi dėl mano darbo patirties. Tad vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos teko išgirsti tai kokia yra jūsų darbo patirtis / matome, jog dirbote [įrašykite darbo vietą čia], ar galėtumėte papasakoti daugiau. Šio klausimo galimas tęsinys yra KODĖL IŠĖJOTE IŠ TOS DARBO VIETOS. Į tokį klausimą reikia atsakyti labai atsargiai. Žinau, kad darbo birža mato kada jūs patys išeinate iš darbo, o kada jūs atleidžia darbdavys. Sunku pasakyti, ar potencialus darbdavys gali pamatyti tai, tad būtų gerai jeigu čia yra žmonių, kurie turi verslą ir įdarbina žmonės pasireikštų šiuo klausimu. Tai yra svarbu, nes galite apsimeluoti ir sakyti, kad išėjote dėl tam tikros priežasties, nors tiesa yra tokia, kad prastai dirbote ir įmonei neapsimokėjo turėti su jumis reikalų. Taip pat būkite atsargus/-i dėl pačios priežasties. Niekada nesakykite "susipykau su darbdaviu dėl ..., "darbas neatitiko lūkesčių" arba "mane atleido dėl...". Paprasčiausia ir saugiausia yra sumeluoti (taip sumeluoti, nes jūs ieškote darbo, kad nenumirtumėte badu, o sakyti tiesą dėl apgailėtino atlyginimo ar darbo sąlygų praeitame darbe kaip priežastį yra absurdiška esant tokiom sąlygom - jūs kovojate už savo gerbūvį. Iš visų įmanomų vietų per darbo pokalbį esant ekstra situacijai meluoti patariu būtent kai darbdaviui iškyla klausimas dėl išėjimo priežasties ir niekur daugiau). Trečias dažniausias klausimas, kurį teko girdėti tai "kodėl norite dirbti būtent pas mus". Iš karto prisimenu paveikslėlį internete, kuriame į tokį klausimą žmogus ieškantis darbo darbdaviams atsako "visada buvau suinteresuotas nemirti badu". Žinoma to pasakyti negalite, nes tokios replikos rezultatas gali būti 15/85 - sukelsite juoką ir greitai pasakysite "juokauju žinoma, pagrindinė priežastis kodėl pasirinkau jus yra..." arba likusį darbo pokalbio laiką darbdavys stipriai sučiaupęs lūpas, nepakeldamas galvos toliau uždavinės jums šaltai klausimus kas yra lygu jo galvoje "noriu, kad šis pokalbis kuo greičiau baigtusi". Ketvirtas dažnai girdėtas klausimas "kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka" ir panašaus tipo klausimai. Manau tai yra gan subjektyvus dalykas, tad komentuoti šio klausimo nematau prasmės. Ir paskutinis klausimas, kuris yra užduodamas visada kaip taisyklė darbo pokalbio pabaigoje yra atlyginimas. Pastebėjau, kad yra 60/40 tendencija. 60 procentų darbdavių vietoje to, kad pasakytų koks yra atlyginimas tiesiog pasiteiraus jūsų pageidaujamo atlyginimo. Tai yra gudrus klausimas dėl kelių priežasčių. Pasakę per mažą sumą atrodysite desperatiškai, o per didelę - per daug pasitikintis/-i savimi ir iš esmės minusas darbdavio užrašuose, nes lyginant kandidatus pagal pageidautiną atlyginimo dydį atsidursite žemiau. Visada patartina paieškoti panašaus darbo pobūdžio atlyginimo internete, forumuose ir per draugus prieš einant į darbo pokalbį. Šiaip konkretus atlyginimas visada yra pasakomas antrojo/trečiojo darbo pokalbio metu. 40 procentų darbdavių tiesiog pasako iškart koks yra atlyginimas ir kartais papildomas klausimas "ar toks atlyginimas jus tenkintų?". Taip pat CV portaluose darbdavių rodančių ir nerodančių atlyginimo skaičius yra neproporcingas. Bijau sumeluot, bet greitai bus patvirtintas įstatymas dėl įmonių prievolės įrašyti atlyginimą savo darbo skelbimuose, pataisykite jeigu klystu.
EDIT: dar pridėčiau vieną klausimą - "ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę"? Tai klausimas-saugiklis, kurio esmė patikrinti ar jums bent kažkiek rūpi būsima įmonė, kurioje žadate dirbti.
Ko nesakyti
VISADA stenkitės nesiplėsti atsakant į darbdavio klausimus. Šioje vietoje gal skaitydami net ir nesutiksite su manimi "ką šitas retromind imbicilas čia rašo, aišku, kad būti atviram, nebūti robotu per darbo pokalbį yra pliusas". Kai atsakydami į klausimą pasakote daugiau nei reikia, tai galite darbdavio galvoje pakišti papildomą klausimą, kurį panaudos prieš jus. Žinoma nereikia atsakinėti žodžiais TAIP arba NE, bet išsiplėsti nepatariu, nes su kiekvienu žodžiu didinate riziką pasakyti kažką netinkamo, išsiplėsti iki tiek, kad atsiras daugiau klausimų nei atsakymų. Taip pat dėl riboto laiko (darbo pokalbio trukmė 25-60 min). Kalbėdami daugiau nei reikia, galite sukurti "daug plepančio" įvaizdį, kuris gali būti neigiamas arba kartais net teigiamas dalykas (klientų aptarnavimas/prekybos agentas). Nesenai užtikau darbo skelbimą iš Transcom ir skambėjo jis maždaug taip "... mėgsti daug plepėti? Prisijunk prie...). Iš tiesų pats darbo skelbimas kvepėjo pigiai...
Taip pat stenkitės būti kiek įmanoma formaliu ir įsitempusiu. Kartais gali būti, kad vadovas, darbdavys, žmogiškųjų išteklių atstovas yra jaunesnis už jus arba maždaug tokio pat amžiaus. Jus galite atsipalaiduoti, numesti šiokį tokį juokelį, kai matote, kad darbo pokalbis klostosi labai gerai. Taip pat galite pasąmoningai panaudoti žodį, dėl kurio labai gailėsitės. Pavyzdžiui, vieną kartą per darbo pokalbį, kalbant apie "kodėl norėčiau dirbti jūsų įmonėje" panaudojau žodį papulti. Pats žodis papulti siejasi su atsitiktinumu, lengvabūdiškumu ir net savaime yra nevartotinas šiame kontekste. Kodėl aš pasakiau "papulti", net ir šiandien nežinau. (to darbo negavau :] ). Kai kuriose pokalbių šou, dalyviai yra susodinami į nepatogias kėdes. Priežastis paprasta, kai žmogus sėdi šiltoje, patogioje kėdėje jis atsipalaiduoja, atsiranda saugumo iliuzija. Kai žmogus sėdi nepatogioje - šis natūraliai įsitempia, yra naudojama daugiau raumenų grupių. Žmogaus protas artikuliuoja greičiau ir tiksliau, nes pasamonėje yra siunčiama žinia, kad "NENORIU ILGIAU ČIA SEDĖTI, NORIU, KAD VISKAS GREIČIAU BAIGTUSI". Žinoma jūs nepasirinksite savo kėdės per darbo pokalbį, bet tiesiog norėjau atkreipti į tokį, atrodo nepastebimą dalyką, kad net ir menkiausias atsipalaidavimas gali ateiti iš patogaus sedėjimo, o tai gali jums pakenkti.
Rečiau užduodami universalūs klausimai
1. Kokios yra jūsų gerosios 5 asmeninės savybės? 2. Kokia yra jūsų stiprioji ir silpnoji pusė. 3. Koks yra didžiausias jūsų pasiekimas? 4. Ko galite "atnešti" į mūsų darbovietę? 5. Ką veiktumėte su 1 mil eurų (rimtai, ERGO Lietuva buvo uždavę tokį klausimą). 6. Kokie yra jūsų pomėgiai? 7. Kokiose srityse jums reikėtų pasitobulinti (klausia darbo į kurį pretenduojate kontekste, žinoma). 8. Kaip jus apibūdintų jūsų draugai? 9. Ką darytumėte X situacijoje? (kalbant apie klientų aptarnavimą kaip pavyzdys - su jumis susisiekia klientas, tuo metu neturite jam/jai reikalingos informacijos, ką darote toliau? Atsakymas - atsiprašote ir pažadate susisiekti kai tik gausite klientą dominančią informaciją. Jeigu dirbate ne klientų aptarnavime, pagalvokite kokia yra banaliausia - dažniausia naujoko problema dirbant tą darbą) 10. Kiek laiko įsivaizduojate save dirbant pas mus? Šis klausimas tikriausiai yra pats kvailiausias iš visų, net už tą, kuriame klausia ką veiksite su milijonu eurų. Kodėl? O gi todėl, kad mes neesame ekstrasensai su atidarytomis čiakromis ir negalime pasakyti kas nutiks ateityje. Juk nepasakysi "iki gyvenimo galo" nes skambės absurdiškai. Labai norėčiau, kad žmogus dirbantis žmogiškųjų išteklių sferoje galėtų pakomentuoti šio klausimo prasmę ir kaip reikėtų į jį atsakyti. 11. Kaip elgiatės stresinėse situacijose? / Kaip dažnai susiduriate su stresu darbe?
Jūsų klausimai darbdaviui
Klausimas darbdaviui yra visada universalus pliusas, nes taip parodote, kad jums ne vis vien, esate pasiruošęs/-usi šio darbo pozicijai užimti nors ir rytoj. Mano rekomenduoti klausimai darbdaviui jeigu į juos nebuvo atsakytą per darbo pokalbį / darbo skelbime:
Labiausiai patartini klausimai darbdaviui:
1. Koks yra idealus kandidatas šiam darbui? 2. Kokios yra karjeros galimybės? 3. Kas jums labiausiai patinka šiame darbe? (Pastaba. Dažniausiai per darbo pokalbį su jumis sėdi 2 arba 1, o rečiau 3 žmonės. Vienas iš jų bus jūsų vadovas, kitas bus žmogiškųjų iškelių sektoriuje dirbantis asmuo, kurio darbas iš esmės ir yra priimti žmones į darbą naudojant tam tikrą klausimyną/metodiką, padėti vadovui priimti galutinį sprendimą, o trečias, kurio gali būti arba nebūti - papildomas žmogiškųjų išteklių sektoriuje dirbantis asmuo, jeigu yra daugiau nei viena komanda - kitos komandos vadovas arba tiesiog asmuo dirbantis toje įmonėje, kuris esant reikalui balsuos 1/2 arba 2/1 scenarijuose. Klausiant šio klausimo 2 arba 3 asmenys sėdintys su jumis turės skirtingus atsakymus, tad pagalvokite ar iš vis verta klausti šio klausimo. 4. Ar yra apmokymai ir kokia yra jų trukmė? 5. Kokiose srityse ši įmonė/įstaiga galėtų pasitobulinti arba koks yra šiuo metu didžiausias iššūkis šioje įmonėje?
Klausimai, kuriuos patartina klausti jeigu jaučiate kūnu, jog šis darbo pokalbis yra teisinga vieta ir laikas (pokalbio atmosfera):
1. Ar jūs susisieksite su manimi, net jeigu atsakymas dėl šios darbo pozicijos būtų neigiamas? (Pastaba. Kai kurios įmonės, ypatingai įdarbinimo agentūros, susisieks su jumis tokiu atveju). 2. Kaip jūs pamatuosite mano pasiekimus šiame darbe, sakykime, kad ir už 6 mėnesių? 3. Ar jums yra tam tikrų abejonių dėl ko šis darbas galbūt nėra skirtas man? 4. Koks yra pats svarbiausias dalykas, kurį galėčiau pasiekti per ateinančius 2 mėnesius šiame darbe? 5. Kaip jūsų įmonė pamatuoja sėkmę?
Darbo pokalbis be žodžių
Darbo pokalbis nėra vien klausimai ir atsakymai. Šiokią tokią jūsų sėkmės dalį sudaro ir dalykai, kuriuos mato akys arba jaučia kūnas. Jūsų akių kontaktas, apranga, kvepalai, punktualumas, rankos paspaudimas, kūno kalba ir net eisena. Prisiminkite, kad pirmas įspūdis yra pats svarbiausias. Čia panašiai kaip teatro pasirodyme, labiausiai žmonės įsimena pasirodymo pradžią ir pabaigą. Šiaip šia tema yra rašomos atskiros knygos, tikrai visko detaliai aprašyt čia neįstengsiu. Galėčiau rekomenduoti perskaityti „Influencer: The Power to Change Anything“ ir populiariosios psichologijos straipsnius, bet apsiriboti vien lietuviška literatūra tikrai nerekomenduoju, dėl to rekomendavau anglišką knygą, tiems kas moka angliškai.
Atpažinkite vilką avies kailyje net nenuėjus i darbo pokalbį
Darbo skelbimas, net ir mažai turintis informacijos gali pasakyti apie įmonę labai daug.
Neigiami dalykai
Diskriminacijos aspektas.
Dėl lyties, religinių įsitikinimų, finansinių galimybių ir kt. diskriminacijos požymiai, kurie signalizuoja, jog įmonė yra linkusi diskriminuoti tam tikrus visuomenės sluoksnius.
1. Reikalavimas turėti nuosavą automobilį. Žmogus, kuris važinėja viešuoju transportu / neįperką nuosavo automobilio liks nusivylęs. 2. Pageidavimai dėl šeimyninės padėties. Čia gal labiau moterims, kurios galimai netolimoje ateityje planuoja šeimą. 3. "Darbas siūlomas jaunatviškame, energingame kolektyve". Girdėta? Deje, kai tokią eilutę pamatote žinokite vieną - prioritetas teikiamas tik jaunų asmenų įdarbinimui.
Didelių įmonių darbo skelbimai.
1. Jūsų komandos vadovas bus jūsų dievas. 2. Kompetencijų siaurumas. Dirbdami didelėje įmonėje, tikimybė, kad dirbsite monotonišką ir siauro-mastymo darbą ženkliai padidėja. 3. Karjeros laiptai praktiškai neegzistuoja, nes jūs neegzistuojate žmonėms dirbantiems paskutiniuose dangoraižio aukštuose. Karjerą galėsite pasiekti tik per lovą, per gimines, bet ne per sunkiai ir gerai nudirbtą darbą. 4. Jūsų idėjos praktiškai niekada nebus įgyvendintos. Tai ne dėl to, kad idėjos yra blogos, labiau dėl to, kad įmonėje, kurioje dirbsite idėjos realizavimo sparta yra labai lėta jau nekalbant apie individus, kurie jums pavydės (o tokių bus didelėse įmonėse, net neabejokite). 5. Jūs - daiktas. Pats, kaip ir minėjau, dirbau vieno banko (skandinaviško) klientų aptarnavimo skyriuje. Kiekvieną dieną jaučiausi kaip daiktas, nes neturėjau asmeninės erdvės, besikeičianti darbo vietos politika "pagal skandinavišką modelį" yra į depresiją varantis variklis - negali pasidėti savo asmeninių daiktų, nes kitą dieną dirbsi visai kitam gale, negali turėti savo stresinio kamuoliuko, kurį gali pamaigyti, tu mažai kuo skyries nuo spausdintuvo ar lempos. Tu esi daiktas ir susitaikyk su tuo. 6. Jautiesi mažyčiu mikroorganizmu, kurio pati egzistavimo prasmė yra apskritai abejotina. Gali pasireikšti vidutinio amžiaus krizė anksčiau laiko.
"Jūs pas mus dirbsite ne ilgiau kaip kelis mėnesius" darbo skelbimai.
Tokius atpažinti yra labai paprasta. Jeigu matote vieną iš šių eilučių darbo skelbime, turėkite omenyje, kad asmeniui, atsakingam už šio darbo skelbimo platinimą pritrūko žodžių ir įrašė kaip vieną arba kelis įmonės pliusų fundamentalius dalykus, be kurių joks darbuotojas nesutiks dirbti šio reklamuojamo darbo.
1. Laiku mokamas atlyginimas (super, nereikės porą savaičių gyventi pusbadžiu) 2. Visos socialinės garantijos (ačiū, kad sumokat už mane PSD, PVM ir kaupiat pensiją) 3. Draugiškas kolektyvas (nes dažnai būna nedraugiškas kolektyvas) 4. Darbą šiuolaikiškoje ir patikimoje kompanijoje (nes dažnai būna nešiuolaikiškų ir nepatikimų kompanijų). 5. Neturinčius darbo patirties apmokome (pas mus dažnai keičiasi žmonės šioje pozicijoje :( ). 6. [tuščia] (mes nelabai ką galime pasiūlyti jums apart atlyginimo, arba mums tiesiog nerūpi jūsų lūkesčiai)
Teigiami dalykai
1. Profesinio tobulėjimo galimybes. 2. Karjeros perspektyvas ir motyvuotą / konkurencingą atlyginimą. 3. Visas darbui reikalingas priemones. 4. Apmokymus prieš pradedant darbą. 5. Sveikus užkandžius / šviežius vaisius / kavą darbo metu. (kai kam gali pasirodyti šitas labai keistas, bet patikėkite, kartais praverčia ir pasako šį bei tą apie įmonės vidinę darbo kultūrą).
Ačiū mielas drauge, kad perskaitei mano visą, pusę metų sukauptą žinių bagažą, kurį įgijau dirbant ir beieškant darbo. Su nekantrumu lauksiu jūsų komentarų bei kritikos vietose, kuriose galbūt nusišnekėjau ir žinoma jūsų asmeninės patirties ir patarimų ieškant darbo ir dalyvaujant darbo pokalbiuose. B-)
Tai, kad visi jie nevykusiai padaryti. Reikia jaukios aplinkos bei greito ir paprasto paieškos filtro :). Plius, kad būti gerai pritaikytas prie nešiojamų įrenginių. O investavus į reklamą greitai čia iškiltum į google pirmas pozicijas.
Bet va ieškoti, kas veža reikia daryti su kažkokia tai autorizavimo sistemą, kad vežėjas būtu identifikuotas gal ir sunkiai prilips, bet paeginti gali. Čia, kad būtu mažiau visokių nužudymų ir panašiai.
Gi jau pilna šios problemos sprendėjų, kad ir tas pats skelbiu.lt ir n kitų puslapių, kur gali dėti skelbimus, tačiau dauguma kaip kelia šiuos skelbimus į FB, taip ir kels. Kodėl? Jeigu domina butas/kambarys, per FB greitai su žmogumi gali susisiekti, paprašyti papildomų nuotraukų ir t.t. + ten keli nemokamai, iškart parodoma draugams, draugų draugams :)
Lietuvoje dėl tėvų kvailumo ir gimsta daugiausiai vaikų. Susirandi merginą tik tam, kad ją turėti bei pagrindinis kriterijus renkantis - skaniai valgyt daro/per daug nepisa proto. Po metų netyčia „užduri“ vaiką, tu jo kaip ir nenori, bet nenorėdamas jos įžeist siūlydamas darytis abortą pasirašai jį turėti. Tėvai/uošviai skatina ženytis, nes kaip gi vaikas gims ne šeimoje? Po 3-5 metų ~ 50%, kad ieškosi skyrybų advokato. Šito scenarijaus bijau labiau nei smegenų aneurizmos ar krokodilų.
As tiksliai nezinau, kodel beveik visi turi vaiku. Gal is kvailumo? Daug priezasciu. Kodel tevai tave pagimde?
Jeigu esi uztikrintas, kad tau ju nereikia, puiku. Bet jei abejoji, gali taip sulaukt kokiu 40 - 45 metu ir vistiek uzsikraut sita varga ant peciu :) O tada jau bus sunkiau, nebent kazkoki labai solidu kapitala busi sukaupes ir niekuom nereiks rupintis.
Apie koki mano pavyzdi tu kalbi? Saves ieskojima iki 35? Taip, cia beda. Mano akimis, didele beda :D
ir vėl aš čia su savo žaidimais! Šį kartą pristatau nedidelį gamejam projektas per 3 mėnesius virtusį gana neblogai išdirbtu arkadiniu žaidimu. Pirmas, kuriame nėra paršo personažo... kol kas. Išvaizda apgaulingai vaikiška, bet pereit visus 30 lygių (bus daugiau) reikės nevaikiškų nervų, reakcijos ir taiklumo. Yra ir keli nesibaigiantys kliūčių ruožai, bet su tais dar man reikėtų padirbėt. Ir built-in lygių kūrimo sistema, kuri leidžia sukurtus kambarius siųst į internetą ir parsisiųst turint unikalų kodą.
Jei kyla klausimas ka daryti su pinigais ar kur investuoti - pirma investuok i save, i ziniu gavima, tam ,kad nekiltu tokiu klausimu, o toliau vest diskusija manau beprasmiska.
Daugelis iš mūsų kartais susimąstome apie sėkmę, pasisekimą versle ir gyvenime. O jeigu mūsų paklaustų, kas lemia žmonių sėkmę versle ir gyvenime? Manau būtų įmanomą kažką atsakyti, bet šiandien pateiksiu 8 kertinius dalykus vedančius link sėkmės.
Taip pat, noriu pridurti, kad tai nebus vien mano pamąstymai. 7 metus Richard St. John tyrinėjo ir ieškojo optimaliausios sėkmės formulės, apklausdamas virš 500 sėkmingų žmonių, tarp kurių buvo Bill Gates, Steve Jobs, Seth Godin ir daugybė kitų. Remsiuos šiais tyrimais, keliomis perskaitytomis knygomis apie sėkmę, sėkmingo verslo įgyvendinimą, bei savo nuomone.
1. Aistra ir entuziazmas.
Vidinė ugnelė, aistra ir entuziazmas mūsų daromai veiklai yra vienas pagrindinių dalykų. Pamirškime tokius žodžius, kaip: tingiu, vėliau, ir taip gerai, neapsimoka, kas iš to... Taip pat, motyvuokime save, dažniau matydami savo srities pasisekusius žmones, klausydami jų istorijų, pasisemdami žinių ir drąsiai jų klausiant.
Darykime tai ką mėgstame ir nuo ko jaučiame malonumą, o ne siekime greitai pasipelnyti ir gauti kuo daugiau pinigų. "I would pay someone to do what I do" - Carol Colleta
Jeigu darysime ir sieksime to kas mus veža ir kas mums patinka, pinigai ateis patys.
2. Daug darbo
Nepakanka 2 ar 4 valandų per dieną, kad pasiektume daug. Puikus pavyzdys Ilja Laursas, kuris daug ir sunkiai dirbo su savo GetJar ir pirmas atostogas turėjo tik po 6 ar 7 metų. Tai tik parodo, kad turime daug dirbti, domėtis ir tobulėti savo srityje.
"It's all hard work. Nothing comes easily. But I have a lot of fun." - Rupert Murdoch, CEO @ Big Cheese.
Įdėkime daug darbo, bet tuo pačiu ir mėgaukimes dideliu ir sunkiu darbu. Nes pats Steve Jobs yra pasakęs, kad darykime tai, kas patinka ir nereikės dirbti nei vienos dienos savo gyvenime!
3. Siekimas pačio geriausio
Mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Turėkime labai didelius, globalinius tikslus ir jų siekime. O jeigu kažkam tai atrodys juokinga, pažiūrėsime, kas juoksis vėliau. Kai Bill'as Gates'as kūrė Microsoft, daug aplinkinių vadino jį kvailiu ir didėlių dėžių (kompiuterių) žiurke. Puikiai matome, kuo viskas bagėsi ir kas juokiasi dabar.
Siekime patys gauti kuo daugiau žinių. Tobulėkime kiekvieną dieną, žiūrėkime online seminarus, mokymus, skaitykime knygas ir bendraukime su savo srities profesionalais. Nebijokime klausti, o galbūt ir pakviesti susitikti pabendrauti. Metų skirtumas - ne problema.
"To be successful put your nose down in something and get damn good at it!" - Alex Garden.
Nepamirškime, geriausias to siekimas - bandyti, bandyti ir dar kartą bandyti.
4. Susitelkimas ir lengva disciplina
Susitelkime ir susikoncentruokime į vieną dalyką ir nesiblaškykime per daug kitur. Matykime savo tikslą ir nuoširdžiai jo siekime. Pabandykite atsisakyti naktinio blaškymosi mieste, po klubus su alkoholiu ir grįžimo paryčiais. Tai pakeiskime vyno taure ar alaus bokalu su bendraminčiais vakare, bendraujant ir gvildenant įdomias, naudingas temas.
5. Stumkime save į priekį
"Push yourself . Physically, mentally, you gotta push, push, push." - David Gallo
Stumkime save nuo drovumo ir nedrįsimo kažko paklausti, ar kažkur nueiti. Būkime drąsus, bei pasitikintys savimi ir tai ką darome. Ne abejokime kažkuo, o tiesiog darykime.
Drovumą ir abejones - pamirškime ir ištrinkime!
Kaip ir minėjau, mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Jeigu manysime, kad mes per prasti, kad galbūt neįmanoma to pasiekti - taip ir bus. Jeigu sieksime ir tikėsime, kad viskas įmanoma, kad mes būsim geriausi pasaulyje - taip ir bus, o jei ne tiksliai taip, tai bent jau arti to.
Beabejo, nevisada lengva save pastumėti ir padrąsinti. Tuomet tam turime savo mamas, kolegas ir bendraminčius. Visada pastūmėkime savo draugus ar gimines į priekį, suteikime jiems pasitikėjimo.
6. Parodykime save, bei savo veiklą
Dauguma sako, jog nori būti millionieriais. Puiku! Sukurkime vertę, kurią žmonės norės pirkti. Žmonės dažniausiai perką daiktą, kuris jiems suteiks tam tikrą vertę ar jausmą.
Geriausias pavyzdys yra Steve Jobs, kuris sukūrė itin vertingą prekinį ženklą - Apple. Puikiai žinome, kad žmonės Apple produktus dažniausiai perka dėl obuoliuko, kuris jiems suteikia gero įvaizdžio ir patogumo jausmą.
Neslėpkime savo idėjų, sudarykime planą, kaip mes jas pateiksime ir sukursime vertę, kurios norės žmonės.
7. Idėjos
Ką daryti, kad kiltų idėjos? -
Klausykite ir stebėkite aplinką Būkite smalsus Dažnai klauskite kitų ir savęs Analizuokite ir spręskite problemas Susipažinkite su įdomiais žmonėmis
Pasakokime savo idėjas kitiems, klauskime ar mūsų idėja jiems padėtų. Klauskime patarimų ir nebijokime, kad mūsų idėją kažkas pavogs! Tai yra dažna daugelio baimė, neatskleisti idėjos, nes ji yra tokia gera ir vertinga, kad jeigu kažkas sužinos iškarto susikraus turtus ir ją pavogs. Taip nėra.
Pailiustruosiu tai itin gera Ilja Laurso fraze: "Idėja yra niekas - darbas yra viskas." - Ilja Laurs
8. Nepasiduokime ir bandykime daug kartų
Statistiškai 1 iš 9 idėjų būna pasisekusi, tad nebijokime bankrutuoti. Ištikrųjų bankrotas yra pakankamai geras dalykas, nes save atlaisvini naujoms idėjoms ir įgauni itin vertingos patirties.
Su kiekviena nesėkme, didinsime savo tikimybę pasiekti kažko daugiau, tad jokiu būdų nepasiduokime. Bandykime, kurkime, bankrutuokime, vėl bandykime, ir vėl nebijokime kristi, bet vieną kartą tikrai pasiseks, nes būsime įgavę itin daug patirties ir žinių.
Pabaigai
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad tai yra vieni didžiausių dalykų vedantys link sėkmės. Turėkime visada tai galvoje, prisiminkime ir tobulėkime kartu. Šį straipsnį rašiau turėdamas tikslą suteikti žinių apie šiuos 8 kertinius dalykus, bei motyvuoti. Motyvacijai taip, pat pridedu itin motyvuojantį ir įkvepianti trumpą vaizdo įrašą:
Aliexpresse kai kurie pardavėjai graviruoja norimus tekstus ant laikrodžių. Ir, išgraviravus pavadinimą ant kiniško laikrodžio, tai dar nebus brandas. :)
Nesuprantu tokių temų prasmės. Jau kiek prikurta jų... Vienas turi 1k €, kitas 5k €, trečias 40k €, o skirtumo tarp jų nėra - visi nori būti verslininkais, kalti "bapkes", bet net nežino, ką nori daryti ir sako "parašysiu į forumą ir man pasakys, kokį verslą sukurti, o tada būsiu turtingas verslininkas". Nu kas čia per nesąmonės. Negi vis dar nesuprantat, kad niekas nepasakys nieko čia forume? Ir net jei pasakytų "gamink/pardavinėk x produktą, nes didelė paklausa, gerai uždirbsi", kas iš to? Su tiek info vis tiek verslo nesukursit. Tad kam gaišti savo ir kitų laiką. :)
Aurenas sureagavo į Mindogas Kaip pradeti nauja gyvenima naujoje salyje/mieste dirbant remote darba?
Aurenas gavo reakciją nuo domukas Zalios Kortos Loterija (DV-2018)