loco

O mane nuo tokių obuolių kur taiko dvigubus standartus ir nežino situacijos.. Šaunuolis kad įskundė ane ,o taigi jis prisipažino kad pats slėpė bet jį pagavo. Šita vieta praleidai gudruti? Čia buvo vaiko paskundimas vmi nes patį grybą pagavo tai jis čia taip ir ant kitų išsiliejo "teisinguolis". Dėl įmonės aš nei ten dirbu nei būnu nei matau.. O dirba iš artimų žmonių kad paskūsiu man nuo to geriau nebus o tas žmogus gali ir darba prarasti, kai prasti finansai jam tai to mažiausiai dabar reikia. Išeis iš darbo gal pats praneš.. Sakau nori padėt eik ir klausinėk žmonių ar moka juodais ir skūsk firmas o ne forume dydvyrį vaidink..

tipo dabar dirbi ne belekoki,o prestizini :lol:

Buvai nepilnametis? gaudavai iš tam tikro šaltinio nuolatines pajamas kurių neapskaitei? iš kur ištraukei, kad du mėnesius jie domėjosi tavim? kokios sankcijos tau grėsė už tuos 20 litų? Nes jei kažkas grėsė ir mokėjai, tai atleisk, bet čia jau tavo kvailumas, o ne VMI efektyvaus darbo rezultatas.
 
Šiame forume dažnai pastebiu, kad diskusija perauga ne į konkretų temos autoriaus klausimą, o tiesiog į kažkokią teoriją aplamai apie viską, kur kažkas kažką girdėję, skaitę, nedaskaitę, kaip turėtų būti, kaip yra ir pan.
 
Šiuo atveju atsakau tik į temos autoriaus klausimą. Nieko jam nebus su tuo VMI žinau N tokių pavyzdžių. Jei VMI ir sureaguos, šitoj situacijoj labai lengva viską susitvarkyti. Taip, kad negąsdinkit vaikų su savo teorijom, nes praktika dažniausiai būna visiškai kitokia su begale niuansų.

Tas tai taip, na šiaip yra keletas vietų, pvž loftas arba bildukas, bet iš esmės tai visada tie patys veidai ten lankosi. :)
Kitas variantas užsirašyti į kokius kursus, seminarus ir ten bandyti susipažinti su žmonėmis, rasti bendrų interesų, galbūt rasi ir antrą pusę.
 
 
Visiškai tau pritariu. :)
 
P.S
 
Jei kada vyksi į tą pusę pasivažinėti dviračiu, tai siūlau užsukti ir į Platelius, yra padarytas nuostabus dviračių takas aplink visą ežerą, ten taip nerealu. :)

Jei tik yra galimybė, tai neįsivaizduoju, kaip galima nevarinėti į Klaipėdą, pajūrį ir t.t. :) Jei turėčiau tokią galimybę, tai tikrai lankyčiausi dažnai, būčiau prie jūros, valyčiau protą ir mintis... Be galo dievinu jūrą, ir pati Klaipėda yra nuostabi. Taip pat, skaityčiau knygas ošiant jūrai, važinėčiau ramiomis Klaipėdomis gatvėmis dviračiu, kad ir iki Palangos (ten man atrodo yra gana ilgas dviračių takas) Tiesiog, explore'inčiau kuo daugiau. Man irgi nepatinka klubai. Yra tikrai daug labiau prasmingesnių būdų leisti laisvalaikį ir tam nebūtina turėti daug (ar išvis turėti) draugų, arba laukti, kol jie atsilaisvins ir galės su tavim leisti laiką. Nes šiandieninėje visuomenėje tarsi nenormalu būti vienam, eiti į kiną vienam, į kavinę vienam, keliauti vienam, vaikščioti vienam. Tie žmonės... tapo tokie priklausomi vieni nuo kitų.

Namai yra namai.žmona nuolat zirzia kad darba susirasciau normalu,sedejimas namie atrodo kaip nieko neveikimas, ypac prie kompo, manau ne man vienam taip :D

Nesu dirbantis žmogiškųjų išteklių sferoje, bet paaiškinsiu šio klausimo prasmę: darbdaviui reikalingi darbuotojai ilgam laikui, o ne tie kas ateina ir po keletų dienų-savaičių-mėnesių išeina. Todėl šio klausimo tikslas yra pabandyti išsiaiškinti ant kiek tu esi rimtas ir planuoji ilgam ten likti.
 
Neteisingi atsakymai: „Nežinau“, „aš ne ekstrasensas“, „iki pensijos“, „30 metų ir daugiau“ ir t.t.
 
Teisingas atsakymas: nereikia sakyti tikslių skaičių, bet reikia padaryti įspūdį, kad planuoji dirbti ilgai. Pavyzdžiui aš į šitą klausimą atsakau taip - „Jūs galite matyti iš mano CV, kad aš nešokinėju iš vienos vietos į kitą ir dirbau kiekvienoje įmonėje po 3-5 metus ir ilgiau. Jeigu jūsų įmonėje viskas yra taip, kaip parašyta skelbime ir kaip jūs spėjote papasakoti – tada dirbsiu tiek pat ir ilgiau“.

Gėris tokie straipsniukai, tik kad minusas, jų prisiskaičius ir turint mažai interviu praktikos sunku viską panaudot. Aš asmeniškai daugiausiai demesio kreipiu išvaizdai, savo paties klausimams, nei kaip atsakyti į galbūt užduosimus klausimus. Toliau balso tembrą, važiuojant į pokalbį visada prasidainuoju, kad balsas būtų stipresnis, plius bandau kreipti dėmesį savo elgsena, užkabinti ne tik pačiu pokalbiu turiniu, o kaip jį vedu ir delioju tekstą.
 
Plius nebijau užduot nepatogių klausimų kodėl mane pakvietėt, kodėl aplamai kandidatus kviečiat, kokiu būtų vertinsit darbo pokalbius (kas pagrazina, kas nedasako kažko) internete galima rast lb daug patarimų dėl klausimų. Nuo kaledų turėjau 12 pokalbiu, nors kvietimų daugiau iš vieno išmetė, nes "nepagarbiai" elgiaus, 2uose užverčiau klausimais, tad po40-50min nebeišlaikė ir pasakė turiu eiti, kitam darbo valandos baigėsi. :D trijuose pats atsisakiau, - iškart netiko. Po kai kurių prašiau paskambinęs pakomentuoti savo sprendimus del kandidaturos - verta, bent sužinai savo realias galimybes darbui, bei atgalinį ryšį, fukk investuoju savo laiką, pinigus juk į tai. Na čia kai kurie iš kraštutinių atvėju, dalis fake - tik del praktikos, bet pasitikėjimo prideda . Šiaip verta perklausti, ką tuo norite sužinoti? Kartais per didelis atvirumas irgi minusas
 
 
iš patirties su idarbinimo agentūrom yra tokia ITC, teiravaus del darbo(transporto srityje), užduodi klausimą, o jiem tai visiskas Greek, toliau teiruojies kur siusti maila@itc .tt " A international transport center?" :D Viskas su tuo lyg ir būtų gerai, bet retai kur tuos galutinius sprendimus priima jie. Hm, ir tie pokalbio specifika yra daug jų be stresinio, gali apsimest labai draugišku(atsipalaiduosi), abejingu, neturinčiu laiko (privalėsi įtikint, vaizduos netikintys) etc. Yra daugybė būdu manipuliuoti tuo. (I. Nazare-aga, manipuliuotojai tarp mūsų A++) Kaip jau rašet 'stengtis išlikti formaliu ir įsitempusiu' kiek susiduriau gan svarbu. O šiaip pats labiausiai stengiuos atrodyt nuoširdžiu ir nesivaikyt madų, nekalbėt pagal šablonus etc.

Sveiki. Sugalvojau sukurti šią temą, kurioje galėtume pasidalinti darbo pokalbių specifika bei patirtimi. Panašiausią temą, kurią pavyko rasti tai Kodėl išsiuntus 150 CV niekas nepaskambina. Dalykus, kuriuos rašysių bus didžiąja dalimi susiję su darbo specifiką į kurią orientuojuosi aš asmeniškai (klientų aptarnavimas/paslaugos), tad darbo pokalbiai, kuriuos turėjau aš ir darbo pokalbiai, kuriuos turėjote/turėsite Jūs gali kardinaliai skirtis.
 
Mano asmeninė patirtis - pradžia:
 
2016 vasarą baigiau LEU studijas (anglų filologija su pedagogikos pakraipa) iš karto pradėjau ieškoti darbo klientų aptarnavimo/paslaugų sektoriuje. Tereikėjo kelių savaičių kol priėmė į darbą visiškai šviežią viščiuką. Darbas kaip darbas, yra pliusai ir minusai. Per daug nesigilinant į detales, po kelių mėnesių teko atsisveikinti su šiuo darbu dėl mano-darbdavio nesutarimų. Praėjus kažkiek laiko vėl pradėjau ieškotis darbo. Turėjau DAUG darbo pokalbių, pastebėjau tam tikras tendencijas, su kuriomis norėčiau pasidalinti.
 
Prologas: Įdarbinimo įmonės-agentūros
 
Įdarbinimo įmonės-agentūros nėra blogas dalykas savaime. Darbdaviai naudojasi jų paslaugomis, kad gautų geriausią darbuotoją neinvestuojant savo laiko ir resursų. Tačiau iš žmogaus ieškančio darbo perspektyvos tai yra tam tikra prasme laiko gaišimas. Duosiu konkretų pavyzdį: teko eiti į darbo pokalbį dėl kliento aptarnavimo pozicijos į įdarbinimo agentūra, kuri buvo visai kitam miesto gale. Ten asmuo priėmęs mane pradėjo skaityti darbo skelbimo aprašymą (kurį pats buvau perskaitęs kelis kartus, iš karto priminė darbo biržos darbuotojų monologus). Po to, pokalbis pasistūmėjo link manęs, mano patirties, kompetencijų, norų ir pan. Pokalbio pabaigoje asmuo paprašė užpildyti IQ testą namuose, kurį atsiųs į elektroninį paštą. Tikriausiai pirmas ir paskutinis spręstas IQ testas (rezultatų gaila nepasakė, dabar kai pagalvojau dar turiu jo kontaktus, būtų visai nieko jeigu atsiųstu :) ) Jam parašius e-laišką, kad praėjau testą, man teks palaukti kol gausiu atsakymą dėl antrojo darbo pokalbio. Jeigu antrąjį darbo pokalbį praeičiau, manęs lauktu trečiasis. Žodžiu vaizdas aiškus.
 
Dar vienas aspektas, dėl ko įdarbinimo agentūros kartais užknisa tai darbdavio anonimiškumas. Pavyzdžiui, naršai CV tinklapyje, randi idealų darbą (reikalavimai, darbo pobūdis), pažiūri kas per įmone, o ten puikuojasi įdarbinimo agentūros pavadinimas su jos logotipu. Kai žinai į kurią įmonę/įstaigą darbinies gali iš anksto pasiskaityti apie ją atsiliepimus, panagrinėti įmonės istoriją, sužinoti kokia yra jos reputacija ir panašiai.
 
Apie tokias agentūras kaip Biuro tai net nematau tikslo kalbėti. Vienam iš šeimos narių teko vasarai įsidarbinti klientų aptarnavime per šią įmonę. Iš visų dalykų tai labiausiai apverktinas yra apgailėtino dydžio atlyginimų vėlavimas kelis mėnesius. Žmogui, kuris turi paskolą, finansinių įsipareigojimu net neverta žiūrėti į tą pusę (nors geriau pagalvojus žmogus turintis finansinių įsipareigojimų niekada neieškotų darbo klientų aptarnavimo srityje, bet tiek jau to).
 
 
TOP 5 universalūs darbo pokalbio klausimai
 
1. Kokia jūsų darbo patirtis?
2. Kodėl išėjote iš praeito darbo?
3. Kodėl norite dirbti būtent pas mus?
4. Kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka ir panašaus tipo klausimai.
5. Atlyginimo klausimas.
BONUS: Ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę?
 
Darbdavys yra visada suinteresuotas įdarbinti patį geriausią žmogų iš tos savaitės - mėnesio kandidatų sąrašo. Mano galva didžiausi kriterijai, kuriais jie vadovaujasi yra patirtis <- kompetencijos-išsilavinimas <- asmeninės savybės. Net ir neturint patirties vistiek sugebėjau pabaigęs studijas įsidarbinti į vieno didžiausių bankų klientų aptarnavimo skyrių. Kaip tai pavyko? Išryškink tai ką turį, o ne ko neturi. Visai įmanoma, kad yra dalykų, kuriuos pamiršai įrašyti į CV kaip patirtį. Mano atveju, tai atlikta pedagoginė praktika mokyklose, bei anglų mokytojo freelance veikla buvo atramos taškai, kuriuos naudojau kai buvo teiraujamasi dėl mano darbo patirties. Tad vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos teko išgirsti tai kokia yra jūsų darbo patirtis / matome, jog dirbote [įrašykite darbo vietą čia], ar galėtumėte papasakoti daugiau. Šio klausimo galimas tęsinys yra KODĖL IŠĖJOTE IŠ TOS DARBO VIETOS. Į tokį klausimą reikia atsakyti labai atsargiai. Žinau, kad darbo birža mato kada jūs patys išeinate iš darbo, o kada jūs atleidžia darbdavys. Sunku pasakyti, ar potencialus darbdavys gali pamatyti tai, tad būtų gerai jeigu čia yra žmonių, kurie turi verslą ir įdarbina žmonės pasireikštų šiuo klausimu. Tai yra svarbu, nes galite apsimeluoti ir sakyti, kad išėjote dėl tam tikros priežasties, nors tiesa yra tokia, kad prastai dirbote ir įmonei neapsimokėjo turėti su jumis reikalų. Taip pat būkite atsargus/-i dėl pačios priežasties. Niekada nesakykite "susipykau su darbdaviu dėl ..., "darbas neatitiko lūkesčių" arba "mane atleido dėl...". Paprasčiausia ir saugiausia yra sumeluoti (taip sumeluoti, nes jūs ieškote darbo, kad nenumirtumėte badu, o sakyti tiesą dėl apgailėtino atlyginimo ar darbo sąlygų praeitame darbe kaip priežastį yra absurdiška esant tokiom sąlygom - jūs kovojate už savo gerbūvį. Iš visų įmanomų vietų per darbo pokalbį esant ekstra situacijai meluoti patariu būtent kai darbdaviui iškyla klausimas dėl išėjimo priežasties ir niekur daugiau). Trečias dažniausias klausimas, kurį teko girdėti tai "kodėl norite dirbti būtent pas mus". Iš karto prisimenu paveikslėlį internete, kuriame į tokį klausimą žmogus ieškantis darbo darbdaviams atsako "visada buvau suinteresuotas nemirti badu". Žinoma to pasakyti negalite, nes tokios replikos rezultatas gali būti 15/85 - sukelsite juoką ir greitai pasakysite "juokauju žinoma, pagrindinė priežastis kodėl pasirinkau jus yra..." arba likusį darbo pokalbio laiką darbdavys stipriai sučiaupęs lūpas, nepakeldamas galvos toliau uždavinės jums šaltai klausimus kas yra lygu jo galvoje "noriu, kad šis pokalbis kuo greičiau baigtusi". Ketvirtas dažnai girdėtas klausimas "kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka" ir panašaus tipo klausimai. Manau tai yra gan subjektyvus dalykas, tad komentuoti šio klausimo nematau prasmės. Ir paskutinis klausimas, kuris yra užduodamas visada kaip taisyklė darbo pokalbio pabaigoje yra atlyginimas. Pastebėjau, kad yra 60/40 tendencija. 60 procentų darbdavių vietoje to, kad pasakytų koks yra atlyginimas tiesiog pasiteiraus jūsų pageidaujamo atlyginimo. Tai yra gudrus klausimas dėl kelių priežasčių. Pasakę per mažą sumą atrodysite desperatiškai, o per didelę - per daug pasitikintis/-i savimi ir iš esmės minusas darbdavio užrašuose, nes lyginant kandidatus pagal pageidautiną atlyginimo dydį atsidursite žemiau. Visada patartina paieškoti panašaus darbo pobūdžio atlyginimo internete, forumuose ir per draugus prieš einant į darbo pokalbį. Šiaip konkretus atlyginimas visada yra pasakomas antrojo/trečiojo darbo pokalbio metu. 40 procentų darbdavių tiesiog pasako iškart koks yra atlyginimas ir kartais papildomas klausimas "ar toks atlyginimas jus tenkintų?". Taip pat CV portaluose darbdavių rodančių ir nerodančių atlyginimo skaičius yra neproporcingas. Bijau sumeluot, bet greitai bus patvirtintas įstatymas dėl įmonių prievolės įrašyti atlyginimą savo darbo skelbimuose, pataisykite jeigu klystu.
 
EDIT: dar pridėčiau vieną klausimą - "ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę"? Tai klausimas-saugiklis, kurio esmė patikrinti ar jums bent kažkiek rūpi būsima įmonė, kurioje žadate dirbti.
 
Ko nesakyti
 
VISADA stenkitės nesiplėsti atsakant į darbdavio klausimus. Šioje vietoje gal skaitydami net ir nesutiksite su manimi "ką šitas retromind imbicilas čia rašo, aišku, kad būti atviram, nebūti robotu per darbo pokalbį yra pliusas". Kai atsakydami į klausimą pasakote daugiau nei reikia, tai galite darbdavio galvoje pakišti papildomą klausimą, kurį panaudos prieš jus. Žinoma nereikia atsakinėti žodžiais TAIP arba NE, bet išsiplėsti nepatariu, nes su kiekvienu žodžiu didinate riziką pasakyti kažką netinkamo, išsiplėsti iki tiek, kad atsiras daugiau klausimų nei atsakymų. Taip pat dėl riboto laiko (darbo pokalbio trukmė 25-60 min). Kalbėdami daugiau nei reikia, galite sukurti "daug plepančio" įvaizdį, kuris gali būti neigiamas arba kartais net teigiamas dalykas (klientų aptarnavimas/prekybos agentas). Nesenai užtikau darbo skelbimą iš Transcom ir skambėjo jis maždaug taip "... mėgsti daug plepėti? Prisijunk prie...). Iš tiesų pats darbo skelbimas kvepėjo pigiai...
 
Taip pat stenkitės būti kiek įmanoma formaliu ir įsitempusiu. Kartais gali būti, kad vadovas, darbdavys, žmogiškųjų išteklių atstovas yra jaunesnis už jus arba maždaug tokio pat amžiaus. Jus galite atsipalaiduoti, numesti šiokį tokį juokelį, kai matote, kad darbo pokalbis klostosi labai gerai. Taip pat galite pasąmoningai panaudoti žodį, dėl kurio labai gailėsitės. Pavyzdžiui, vieną kartą per darbo pokalbį, kalbant apie "kodėl norėčiau dirbti jūsų įmonėje" panaudojau žodį papulti. Pats žodis papulti siejasi su atsitiktinumu, lengvabūdiškumu ir net savaime yra nevartotinas šiame kontekste. Kodėl aš pasakiau "papulti", net ir šiandien nežinau. (to darbo negavau :] ). Kai kuriose pokalbių šou, dalyviai yra susodinami į nepatogias kėdes. Priežastis paprasta, kai žmogus sėdi šiltoje, patogioje kėdėje jis atsipalaiduoja, atsiranda saugumo iliuzija. Kai žmogus sėdi nepatogioje - šis natūraliai įsitempia, yra naudojama daugiau raumenų grupių. Žmogaus protas artikuliuoja greičiau ir tiksliau, nes pasamonėje yra siunčiama žinia, kad "NENORIU ILGIAU ČIA SEDĖTI, NORIU, KAD VISKAS GREIČIAU BAIGTUSI". Žinoma jūs nepasirinksite savo kėdės per darbo pokalbį, bet tiesiog norėjau atkreipti į tokį, atrodo nepastebimą dalyką, kad net ir menkiausias atsipalaidavimas gali ateiti iš patogaus sedėjimo, o tai gali jums pakenkti.
 
Rečiau užduodami universalūs klausimai
 
1. Kokios yra jūsų gerosios 5 asmeninės savybės?
2. Kokia yra jūsų stiprioji ir silpnoji pusė.
3. Koks yra didžiausias jūsų pasiekimas?
4. Ko galite "atnešti" į mūsų darbovietę?
5. Ką veiktumėte su 1 mil eurų (rimtai, ERGO Lietuva buvo uždavę tokį klausimą).
6. Kokie yra jūsų pomėgiai?
7. Kokiose srityse jums reikėtų pasitobulinti (klausia darbo į kurį pretenduojate kontekste, žinoma).
8. Kaip jus apibūdintų jūsų draugai?
9. Ką darytumėte X situacijoje? (kalbant apie klientų aptarnavimą kaip pavyzdys - su jumis susisiekia klientas, tuo metu neturite jam/jai reikalingos informacijos, ką darote toliau? Atsakymas - atsiprašote ir pažadate susisiekti kai tik gausite klientą dominančią informaciją. Jeigu dirbate ne klientų aptarnavime, pagalvokite kokia yra banaliausia - dažniausia naujoko problema dirbant tą darbą)
10. Kiek laiko įsivaizduojate save dirbant pas mus? Šis klausimas tikriausiai yra pats kvailiausias iš visų, net už tą, kuriame klausia ką veiksite su milijonu eurų. Kodėl? O gi todėl, kad mes neesame ekstrasensai su atidarytomis čiakromis ir negalime pasakyti kas nutiks ateityje. Juk nepasakysi "iki gyvenimo galo" nes skambės absurdiškai. Labai norėčiau, kad žmogus dirbantis žmogiškųjų išteklių sferoje galėtų pakomentuoti šio klausimo prasmę ir kaip reikėtų į jį atsakyti.
11. Kaip elgiatės stresinėse situacijose? / Kaip dažnai susiduriate su stresu darbe?
 
Jūsų klausimai darbdaviui
 
Klausimas darbdaviui yra visada universalus pliusas, nes taip parodote, kad jums ne vis vien, esate pasiruošęs/-usi šio darbo pozicijai užimti nors ir rytoj. Mano rekomenduoti klausimai darbdaviui jeigu į juos nebuvo atsakytą per darbo pokalbį / darbo skelbime:
 
Labiausiai patartini klausimai darbdaviui:
 
1. Koks yra idealus kandidatas šiam darbui?
2. Kokios yra karjeros galimybės?
3. Kas jums labiausiai patinka šiame darbe? (Pastaba. Dažniausiai per darbo pokalbį su jumis sėdi 2 arba 1, o rečiau 3 žmonės. Vienas iš jų bus jūsų vadovas, kitas bus žmogiškųjų iškelių sektoriuje dirbantis asmuo, kurio darbas iš esmės ir yra priimti žmones į darbą naudojant tam tikrą klausimyną/metodiką, padėti vadovui priimti galutinį sprendimą, o trečias, kurio gali būti arba nebūti - papildomas žmogiškųjų išteklių sektoriuje dirbantis asmuo, jeigu yra daugiau nei viena komanda - kitos komandos vadovas arba tiesiog asmuo dirbantis toje įmonėje, kuris esant reikalui balsuos 1/2 arba 2/1 scenarijuose. Klausiant šio klausimo 2 arba 3 asmenys sėdintys su jumis turės skirtingus atsakymus, tad pagalvokite ar iš vis verta klausti šio klausimo.
4. Ar yra apmokymai ir kokia yra jų trukmė?
5. Kokiose srityse ši įmonė/įstaiga galėtų pasitobulinti arba koks yra šiuo metu didžiausias iššūkis šioje įmonėje?
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Klausimai, kuriuos patartina klausti jeigu jaučiate kūnu, jog šis darbo pokalbis yra teisinga vieta ir laikas (pokalbio atmosfera):
 
1. Ar jūs susisieksite su manimi, net jeigu atsakymas dėl šios darbo pozicijos būtų neigiamas? (Pastaba. Kai kurios įmonės, ypatingai įdarbinimo agentūros, susisieks su jumis tokiu atveju).
2. Kaip jūs pamatuosite mano pasiekimus šiame darbe, sakykime, kad ir už 6 mėnesių?
3. Ar jums yra tam tikrų abejonių dėl ko šis darbas galbūt nėra skirtas man?
4. Koks yra pats svarbiausias dalykas, kurį galėčiau pasiekti per ateinančius 2 mėnesius šiame darbe?
5. Kaip jūsų įmonė pamatuoja sėkmę?
 
 
Darbo pokalbis be žodžių
 
Darbo pokalbis nėra vien klausimai ir atsakymai. Šiokią tokią jūsų sėkmės dalį sudaro ir dalykai, kuriuos mato akys arba jaučia kūnas. Jūsų akių kontaktas, apranga, kvepalai, punktualumas, rankos paspaudimas, kūno kalba ir net eisena. Prisiminkite, kad pirmas įspūdis yra pats svarbiausias. Čia panašiai kaip teatro pasirodyme, labiausiai žmonės įsimena pasirodymo pradžią ir pabaigą. Šiaip šia tema yra rašomos atskiros knygos, tikrai visko detaliai aprašyt čia neįstengsiu. Galėčiau rekomenduoti perskaityti „Influencer: The Power to Change Anything“ ir populiariosios psichologijos straipsnius, bet apsiriboti vien lietuviška literatūra tikrai nerekomenduoju, dėl to rekomendavau anglišką knygą, tiems kas moka angliškai.
 
 
Atpažinkite vilką avies kailyje net nenuėjus i darbo pokalbį
 
Darbo skelbimas, net ir mažai turintis informacijos gali pasakyti apie įmonę labai daug.
 
Neigiami dalykai
 
Diskriminacijos aspektas.
 
Dėl lyties, religinių įsitikinimų, finansinių galimybių ir kt. diskriminacijos požymiai, kurie signalizuoja, jog įmonė yra linkusi diskriminuoti tam tikrus visuomenės sluoksnius.
 
1. Rei­ka­la­vi­mas tu­rė­ti nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį. Žmogus, kuris važinėja viešuoju transportu / neįperką nuosavo automobilio liks nusivylęs.
2. Pa­gei­da­vi­mai dėl šeimyninės pa­dė­ties. Čia gal labiau moterims, kurios galimai netolimoje ateityje planuoja šeimą.
3. "Dar­bas siū­lo­mas jau­nat­viš­ka­me, ener­gin­ga­me ko­lek­ty­ve". Girdėta? Deje, kai tokią eilutę pamatote žinokite vieną - prioritetas teikiamas tik jaunų asmenų įdarbinimui.
 
Didelių įmonių darbo skelbimai.
 
1. Jūsų komandos vadovas bus jūsų dievas.
2. Kompetencijų siaurumas. Dirbdami didelėje įmonėje, tikimybė, kad dirbsite monotonišką ir siauro-mastymo darbą ženkliai padidėja.
3. Karjeros laiptai praktiškai neegzistuoja, nes jūs neegzistuojate žmonėms dirbantiems paskutiniuose dangoraižio aukštuose. Karjerą galėsite pasiekti tik per lovą, per gimines, bet ne per sunkiai ir gerai nudirbtą darbą.
4. Jūsų idėjos praktiškai niekada nebus įgyvendintos. Tai ne dėl to, kad idėjos yra blogos, labiau dėl to, kad įmonėje, kurioje dirbsite idėjos realizavimo sparta yra labai lėta jau nekalbant apie individus, kurie jums pavydės (o tokių bus didelėse įmonėse, net neabejokite).
5. Jūs - daiktas. Pats, kaip ir minėjau, dirbau vieno banko (skandinaviško) klientų aptarnavimo skyriuje. Kiekvieną dieną jaučiausi kaip daiktas, nes neturėjau asmeninės erdvės, besikeičianti darbo vietos politika "pagal skandinavišką modelį" yra į depresiją varantis variklis - negali pasidėti savo asmeninių daiktų, nes kitą dieną dirbsi visai kitam gale, negali turėti savo stresinio kamuoliuko, kurį gali pamaigyti, tu mažai kuo skyries nuo spausdintuvo ar lempos. Tu esi daiktas ir susitaikyk su tuo.
6. Jautiesi mažyčiu mikroorganizmu, kurio pati egzistavimo prasmė yra apskritai abejotina. Gali pasireikšti vidutinio amžiaus krizė anksčiau laiko.
 
"Jūs pas mus dirbsite ne ilgiau kaip kelis mėnesius" darbo skelbimai.
 
Tokius atpažinti yra labai paprasta. Jeigu matote vieną iš šių eilučių darbo skelbime, turėkite omenyje, kad asmeniui, atsakingam už šio darbo skelbimo platinimą pritrūko žodžių ir įrašė kaip vieną arba kelis įmonės pliusų fundamentalius dalykus, be kurių joks darbuotojas nesutiks dirbti šio reklamuojamo darbo.
 
1. Laiku mokamas atlyginimas (super, nereikės porą savaičių gyventi pusbadžiu)
2. Visos socialinės garantijos (ačiū, kad sumokat už mane PSD, PVM ir kaupiat pensiją)
3. Draugiškas kolektyvas (nes dažnai būna nedraugiškas kolektyvas)
4. Darbą šiuolaikiškoje ir patikimoje kompanijoje (nes dažnai būna nešiuolaikiškų ir nepatikimų kompanijų).
5. Neturinčius darbo patirties apmokome (pas mus dažnai keičiasi žmonės šioje pozicijoje :( ).
6. [tuščia] (mes nelabai ką galime pasiūlyti jums apart atlyginimo, arba mums tiesiog nerūpi jūsų lūkesčiai)
 
Teigiami dalykai
 
1. Profesinio tobulėjimo galimybes.
2. Karjeros perspektyvas ir motyvuotą / konkurencingą atlyginimą.
3. Visas darbui reikalingas priemones.
4. Apmokymus prieš pradedant darbą.
5. Sveikus užkandžius / šviežius vaisius / kavą darbo metu. (kai kam gali pasirodyti šitas labai keistas, bet patikėkite, kartais praverčia ir pasako šį bei tą apie įmonės vidinę darbo kultūrą).
 
Ačiū mielas drauge, kad perskaitei mano visą, pusę metų sukauptą žinių bagažą, kurį įgijau dirbant ir beieškant darbo. Su nekantrumu lauksiu jūsų komentarų bei kritikos vietose, kuriose galbūt nusišnekėjau ir žinoma jūsų asmeninės patirties ir patarimų ieškant darbo ir dalyvaujant darbo pokalbiuose. B-)
 
P.S pridedu video gerai nuotaikai :D
 

Naujas veidas forume - nieko gero nežada! :D

cia kalba sel
http://d.ibtimes.co.uk/en/full/1438910/fingerprint-cocaine-test.jpg

10 eurų yra labai maža suma, kad daryti išankstinės išvadas.
 
 
 
 
 

Arba tu neišklausei iki galo to webinaro arba kažko nesupratai. Kalbėtojas turbūt turėjo galvoje, kad 5usd - tai vidutinė konversijos kaina. O tai nereiškia, kad iškart paleidus reklamą jau po pirmų 5 dolerių turėsi pardavimą. Čia gryna loterija tokiu atveju. Kartais tie pardavimai užplūsta tik po kurio laiko, kai išleista jau koks 50 ar 100 dolerių. Be to, jei target'inama ant cold traffic, tai dar sunkiau tikėtis greitų pardavimų. Plius konversija konversijai nelygų. Neaišku, ką tu ten pardavinėji. Norint pasiekti gerų rezultatų reikia nuolat testuoti skirtingas reklamos formas, vizualizacijas auditorijas ir pan. Aklai paleidęs vieną reklamą už kelis eurus 99% atvejų stebuklų nesitikėk :)

Zmogui vos ne depresija, o jus cia apie seima, vaikus ir skyrybas garantuotas. Jau matau kaip su virve rankoje ant taburetes lipa temos autorius :)
Jei rimtai - keisti teks viska is pagrindu kaip ir jau auksciau zmogus minejo. Ka ir kaip - niekas uz tave nesugalvos.
Lengviausias ir pigiausias budas pokyciams - sportas. Kiekvienas mazas pasiekimas jausis kaip nedidele asmenine pergale. Jei po truputi isivaziuosi - teks pradeti daryti viska teisingai o ne bet kaip. Pradesi ieskoti informacijos, patarimu, galbut atrasi bendraminciu. Jei viskas vystysis sekmingai - prades keistis ir likusi aplinka, igausi pasitikejimo savimi. Reikalai pajudes.
Geriausiai iliustruojantis visa sita mano rasliava paveiksliukas:
http://thinkingmomsrevolution.com/wp-content/uploads/2012/05/zoeypic.jpg

Lietuvoje dėl tėvų kvailumo ir gimsta daugiausiai vaikų. Susirandi merginą tik tam, kad ją turėti bei pagrindinis kriterijus renkantis - skaniai valgyt daro/per daug nepisa proto.
Po metų netyčia „užduri“ vaiką, tu jo kaip ir nenori, bet nenorėdamas jos įžeist siūlydamas darytis abortą pasirašai jį turėti. Tėvai/uošviai skatina ženytis, nes kaip gi vaikas gims ne šeimoje? Po 3-5 metų ~ 50%, kad ieškosi skyrybų advokato. Šito scenarijaus bijau labiau nei smegenų aneurizmos ar krokodilų.

Pamiršai pridėti, kad GERA moteris, nes jei šalia k**va tai dar daugiau įvairių problemų bus :). O geros, kaip žinia nesimėto ir be to, tupėdamas emociniam dugne, moteris tik atstumsi, o ne pritrauksi.

Yra du variantai šiame gyvenime:
1. Priimti, kad gyvenimas yra beprasmis ir nieko nedaryti, bet kentėti tą egzistencijos skausmą. (Didelė ar ne to kaina spręsti tau)
2. Priimti, kad kiekvienas veiksmas turi prasmę, pasekmes. (Jokio veiksmo nedarymas taip pat - veiksmas, tik ilgiau užtrunka įžvelgti jo pasekmes)
 
 
 

Tai tikriausiai per paskutinius metus geriausias projektas kurį teko matyti.
 
Filmavimai įdomūs, daugiau info nei sumontuotoje laidoje:)
 
Be to, viena iš mano įmonių yra šios laidos partnerė ir remia ją:)
 

Dar reikėtų pridėti, kad informacijos yra labai daug, prieinami įvairūs kursai ir nematau didelės problemos daugiau ar mažiau neblogą SEO pasidaryti pačiam, reikia tik laiko noro ir pačiam maloniau. :)

16mečio pezalai, sedėk mokykloj ir mokykis ir filmų mažiau žiūrėk, gyvenimas ne filmas.

O
MY
GOSH!
 
Nemoki tu rašyt, žioply.
 
Žodžiams "sakinio" ir "taisyklingai" nereikia lietuviško raidyno. Dabar paskaityk, kaip tu šituos žodžius parašei.
 
Taip pat, žodis "lietuviškų", o ne "Lietuviškų".
 
Iš IT pusės, raidžių nereikia niekur "instaliuoti". Jas įjungi ir išjungi (kai nebereikia).

Cia turbut ironija ar ne :D
žmonės užsisako shopify, integruoja prekes dropshipingo (pvz is oberlo) ir ieško marketingo specialisto su labai dosniu pasiūlymu - duoti jam dalelytę pelno. Geras marketingistas žinokit užsidirba ir gali pats susikūrt ta eshopą, jeigu labai norės.

UAB rimciausia, ypac jei dirbsit uzsienio rinkose tai ir banku saskaitos ir kiti dalykai bus lengviau pasiekiami turint UAB. Ten ir valdovai visi trys galesit buti :) Arba Mazoji Bendrija, ten irgi berods daug bendrasavininku gali buti.

3 vadovai :D toks jausmas, kad nesvarbu imone, svarbu tik pareigos joje :D su tokiu poziuriu toli neisit :)
 
Pries draugus pasigirt tipo, as Vadovas :D
 
P.S ir jeigu tik tryse busit, tai kam vadovausit, vadovai? :D

Aš esu iš Mažeikių, nupasakosiu kokia situacija yra iš tikrųjų:
 
 
Mažeikiai, kad ir nedidelis miestas, bet pramonės aplink palyginus nemažai, kad ir ta pati gamykla AB "Orlen" yra didelis svertas mūsų miestui.
Atlyginimai nei dideli, nei maži nuo minimumo iki 600 EUR ir daugiau, priklausomai nuo to kur dirbi ir ką dirbi, ir kiek dirbi. Moterims situacija yra liūdnesnė darbo vietų ne per daugiausia, todėl yra aršiai kovojama net dėl vietos kurioje siūloma minimali alga.
 
Būstų kainos priklauso nuo rajono, geresniuose kainos prasideda nuo ~15K EUR, prastesniuose iki ~15K EUR. Aišku kaina priklauso nuo to ar namas renovuotas, ar remontai padaryti ir t.t.
Būsto nuomos kaina nuo 40 iki 120 EUR, už 100 EUR būstas su visais įmanomais patogumais, remontais, baldais ir t.t... :)
Veiklos čia yra, miestas labai sutvarkytas ir gražus, dygsta nauji kvartalai, steigiasi įvairios įmonės. Aplink daug ežerų, vietų kur galima gerai praleisti laiką vasara, sutvarkyti parkai.
Turime boulingą, ledo areną, klubų, ypatingai daug maisto įstaigų. Dienos pietūs gerame restorane ~3 EUR, tas pats kas valgykloje.
 
Na, o N. Akmenė, tai ten vagystės, nusikaltimai, darbo nėra. Butą gali išsinuomoti nemokamai, kad tik mokesčius mokėtum ir nuomotojas jau bus labai laimingas, o jei dar mokėsi kokį 20EUR tai išvis ant rankų nešios ir į giminių balius pasikvies. :D :)