hustz

Sveiki. Kadangi šiandien laukia bemiegė naktis, nusprendžiau papasakoti apie savo labai trumpą patirtį dirbant naktiniame klube. Nors dirbau tik dvi savaites, ir išėjau dėl asmeninių priežąsčių, bet užsidirbau gan nemažai kaip per tokį laikotarpįir įgyjau naudingos patirties. Bet a[ie viską iš pradžių.
 
Darbo susiradimas.
 
Kaip, galbūt, kai kurie yra skaitę, esu vasarą praleidęs Škotijoje, dirbdamas fabrike. Taigi grįžęs po jos, tvarkiausi savo CV, papildžiau, gražiai apipavidalinau ir tik baigęs redaguoti (pamenu buvo antradienio vakaras, rugsėjo pradžia) FB'e pamačiau, kad vienas lankomiausiu naktinių klubų Vilniuje ieško salės darbuotojo (floorstaff, barboy - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi). Kadangi buvau ką tik baigęs savo CV, parašiau jiems į email, prikabinau CV, ir laukiau. Trečiadienį važiuojant į universitetą, apie 8 valandą ryto sulaukiau skambučio - laba diena, gavome jūsų CV, mums patikote, ar galite po pietų ateiti į pokalbį. "Why not?" pagalvojau. Taigi po pietų aš jau Vilniaus centre, sulaukiu administratorės, įeiname į klubą, papasakoja ką reikės daryti, kada ateiti į darbą, kada išeiti, ir kitas darbo smulkmenas. Klausia kada galiu pradėti? - Sakau: nors ir šiandien. Bet tą dieną nereikėjo (trečiadienį) tad pasakė, kad būčiau ketvirtadienį 15h. Perspėjau kad galėsiu būti tik apie 17h, kadangi turiu reikalų universitete. Jai tiko, viską sutarėm, ir išsiskyrėm.
 
Darbo rutina.
 
Taigi grafikas gana aiškus - ketvirtadieniai ateiti 15h, penktadieniais ir šeštadieniai - 20h. Klubas dirba 23:00-06:00 tad man buvo šiek tiek keistoka kam taip anksti atsigrūsti reikia. Pasirodo, ketvirtadienis - sanitarinė diena, todėl daugiau nei 8h turime tvarkyti VISKĄ - šveisto sofas odine, tvarkyti rūkyklą, blizginti staliukus ir etc. Administratorė pedantė, tad labai nekažką. Pabraukia ranka per staliuką, stelažą ar sienas - randa dulkių, viską per naujo turi valyti. Viską susitvarkę, išsiblizginę, apie 22:00 turėdavome sunešti gėrimus į barus. Kadangi barai būdavo 2, o mes 4 - tai viską susitvarkydavome gana greitai - per maždaug pusvalandį sunešdavome visas gaiviųjų gėrimų dėžes, alkoholį ir etc. Sunešę barą, gaudavome pertrauką iki 23:30. Per tą laiką galėdavome pavalgyti, parūkyti, galvą grynam ore pravėdinti. Pusę 12 jau reikėdavo būti salėse, ir pradėti prižiūrėti tvarką. Kadangi, kaip minėjau, buvome 4, tai vienas support'as prižiūrėdavo pagrindinį barą (nešdavo stiklines, ledukus etc) kitas shotų barą (analogiškai) o likę du - VIP sofutes ir rūkyklą. Kadangi buvo trys VUP zonos, tai aš pasiėmiau dvi VIP zonas, o kolegai palikau vieną VIP'ą ir rūkyklą, mano darbas buvo gana aiškus - vaikštai po salę, prižiūri savo zoną, surinkinėji tuščias stiklines, butelius, kur šlapia - ten pavalai. Kadangi juodo darbo nebijau, tai man sunku nebuvo. Plius, kadangi klubas gan populiarus, tai kiekvieną darbo naktį sutikdavau kokį nors pažįstamą ar net kelis, bendraudavau su klientais ir panašiai. Apie 5 ryto liaudies pradėdavo mažėti, tai buvo galima lengviau atsipūsti, pradėti rimčiau tvarkytis - sofutes išsiplauti, kad kitą dieną nereikėtų, pagalves susirinkti ir etc.
 
Tvarkymasis
 
Sunkiausia ir labiausiai nervinusi darbo dalis. Nesvarbu, kad turi savo zoną, ir atsakai už ją, tačiau po klubo darbo laiko visi turi dirbti solidariai - tiek barmenės, tiek supportai išeina kartu. Tad barmenės susineša barą atgal, išsivalo baro grindis, viską susišluoja, priduoda pinigus adminei ir laukia kitų. Tuo tarpų supportai turi išvalyti rukyklą (dviese išvalydavome per 1 valandą, tačiau kartais adminė rasdavo prie ko nors prisiknisti). Toliau - konfeti šlavimas. Net nebežinau kada lengviau jį šluoti - ar kai jis būna sausas, ar kai sulaistytas įvairiais kokteiliais. Tačiau iššluoti reikėdavo, tad keikdavausi juodai, jei tekdavo šluoti man. Nors klubas užsidarydavo 6 ryto, išeidavome kažkur 8, kartais net vėliau. Grįžti namo, pamiegi - 8 vakaro vėl klube.
 
Finansinė pusė.
 
Per 2 savaites algos gavau apie 350 litų. Nelabai pats supratau kodėl tiek, ir ne daugiau, ar mažiau. Nors darbo sutartyje buvo nurodytas valandinis atlyginimas, tačiau nesutapo nė su vienu mano skaičiavimu (skaičiavau grynas klubo darbo valandas, ir dauginau iš pradirbtų dienų, skaičiavau realaus darbo valandas - nuo kada atėjau į klubą, iki kada išėjau ir dauginau iš darbo dienų, ir optimalaus - nuo kada turėjau ateiti, iki klubo užsidarymo, ir dauginant iš darbo dienų.). Adminės paklausęs, kodėl gavau būtent tokią sumą - nesugebėjo nieko dorai paaiškinti, apart to, kad "kiek pasakė, tiek ir daviau". Kas liečia arbatą - kiekvieną naktį barmenes atidėdavo tam tikrą sumą nuo savos arbatos, sumesdavo į krūvą, ir mes pasidalindavome 4-iese. Arbatpiniagiai svyravo nuo 30 iki 50 litų už vakarą. Tačiau kartais pavykdavo pasidaryti ir asmeninių arbatpinigių - dažnai vaikštai prie VIP staliukų, tvarkai jais, pavalai kai išpila gėrimus dažnai, ir jie atsidėkoja - vieni monetomis, kiti kupiūromis. Didžiausia arbata nuo vieno stalo - 50 litų. Tad bendrai paėmus, tiek alga, tiek arbata per 2 savaites buvo apylygės, ir uždirbau apie 700 litų.
 
Kolegos
 
Žmonių buvo daug - 3 valytojos, 4 supportai, apie 8-10 barmenių ir ~10 apsauginių. Valytojos buvo vriednos - cigaretes palikęs ant stalo, galėdavai jų nersati (ne tai, kad vieną pasiimtų, bet visą pakelį pasisavina) dažnai išgerindėavo. Supportai - vienas labai maladec bahūriukas, su juo, nors ir nedirbu, bet vis dar palaikau bendravimą. Kiti - dirbę atmestinai, ir mano žiniomis ten nebedirba. Barmenės -vienos draugiškos, kitos ne. Buvo viena pažįstama iš anksčiau, bet irgi išėjo. Su keliomis susibendravome, kitų iki šiol nemėgstu. Apsauginiai - nors ir atrodo agresyviai, tačiau iš tikro labai malonūs žmonės, yra apie ką pakalbėti su jais.
 
 
 
Taigi, dėl nesuderinamumo su mokslai (kai baigi darbą penktadienį ryte 8 valandą, ir tau reikia būti 9h univere, ir išklausyti 3 paskaitas po 2h nemieogjus, jauti kaip šarikai galvoje pradeda atsisukinėti. Taigi vien dėl negalėjimo dirbti ir suderinti mokslo su darbu teko išeiti. Kas labai pradžiugino, kad prieš pasirašant popierius visus, paskambino adminė, ir pasakė, kad norėtų mane turėti, jei nedirbčiau ketvirtadieniais, ale padarytų man išimti. Pasakiau, kad jei jai reikia paplidomo žmoguas tik šiam savaitgaliui, laisvai galiu padirbti, nenumirsiu. Tačiau ji atšovė, kad žmogų jai rasti ne bėda, tačiau jai patiko kaip gerai aš dirbau, ir nori turėti mane vien dėl to. Ką gi, negalėjau skųstis, turint omeny, kaip stengiausi.
 
Kitas klubas
 
Istorija būtų baigta, bet dar yra ką papasakoti. Prieš keletą savaičių draugo FB sienoje pamačiau, kad jis ieško žmogaus, kuris galėtų padirbti barboy'umi kitam naktiniame klube vietoj jo, kadangi pats negali dirbti, nes dėl univero studijų turi būti Kaune. Taigi, parašiau jam, pasakiau, kad galiu padirbėti, ir ketvirtadienį buvau klube apsitarti dėl visų detalių. Viską sutarėm, pasakė ką reikės daryti, iki kelių dirbsim ir etc. Ateiti į darbą - 9 vakaro, kai klubas atsidaro 10 vakaro. tai buvo mano ausims, palyginus su pirmuoju klubu.Darbas buvo kiek kitoks nei pirmajame klube - dirbau vienas, aprūpinti stiklinėmis ir laimu bei mėtomis turėjau 2 barus, ir turėjau tik nurinkti stiklines kur rasdavau. Barmenai prikolni nesiprandavo dėl nieko - kai pagrindiniame bare beveik baigėsi stiklinės, ir aš laksčiau pirmyn-atgal jas nešiodamas, man pasakė: Nesiparink seniuk, matai, dar turiu 2 stiklines, žmonės norės išgerti - palauks. Palyginus su pirmu klubu, kur buvo pastovi įtampa, čia dirbti buvo vienas malonumas. Prieš ateinant čia, draugas, kurį pakeičiau, pasakė, kad palyginus su ankstesne darboviete čia bus labai lengva: palyginus su pirmu klubu, čia lengvas pasivaikščiojimas bus. Darbo pabaiga - nenuspėjama. Kadangi klubas closing time neturi, tuo naudojasi ir džiaugiasi likę Vilniaus barmenai, kurie ten eina tūsinti po savo darbo. Tad 6 ryto dar sveikiniesi su klientais, o atsisveikinti pradedama apie 8-9 ryto. Nuo baro nuneši visas nešvarias stiklines, baro gumas, pasimi algą, ir eini namo. Jei greit sukiesi - per 15 minučių gali išeiti namo.
 
Papildymas: Šį penktadienį sulaukiau skambučio. Skambino antrojo klubo administratorė, ir klausė, ar esu suplanavęs savaitgalį. Atsakiau, kad priklausomai nuo to, ko jai reikia, galiu bandyti koreguoti savo planus. Norėjo, kad padirbėčiau to klubo rūbinėje. Kadangi kalbėjo šiek tiek desperatiškai, sutikau. Darbas kaip ir aiškus - ateini 10-15 minučių prieš atsidarant klubui, susitvarkai rūbinės žetonus, pasiruoši kaip viskas tau patogiau, ir dirbi. Tik tie žmonės, kur dirbo ties rūbinės projektu, turbūt nepagalvojo, kad 9 pakopų laipteliai rūbinėje nėra labai malonu. Iš pradžių nesijaučia jų, bet kai reikia nusileisti ir pakilti kelis tūkstančius kartu per naktį, ryt jaučiasi labai gerai. Rūbinė nėra didelė, vietos praeiti nebuvo daug, kabyklos buvo viena šalia kitos, tad kai sukabini daug striukių dviem aukštais, paskui būna labai sunku ištraukti tas, kurios būna toliausiai nuo praėjimo, ir dar uždengtos kitomis. Kadangi žetonų skaičius nesiekė 200, o lankytojų buvo LABAI daug, tai teko suktis iš padėties, ir kabintis atėjusiu kartu striukes ant vieno kabliuko, kad dar labiau apsunkino aukščiau minėta padėtį. Būdavo labai sunku, kai supainiodavai numeriukus. Duoda žmogus striuke, tu paduodi jam numeriuką, ir leidiesi žemyn pakabinti striukės. Nusileidęs supranti, kad ant to numeriuko jau yra pakabinta kažkieno striukė, ir pradedi galvoti "Pareik, Antanai, ant švenčių...". Daug kas pameta numeriukus - tada susimoka 20 litų, kurie eina ne į rūbininko kišenę, ir apibūdinę savo striukę, ir pasakę kas yra kišenėse užeina pas mane ieškotis. Per vakarą tokių būna 5-7. Kitas atvejis - pameta numeriuką, ir jau yra per girti, kad nupasakotų, kaip atrodo jų striukė. Tokiems striukių neduodavau, ir turėdavo laukti iki galo (8 ryto) arba eiti namo be striukių, ir atsiimti jas kitą dieną (viena mergina taip buvo palikusi kompo tašę, telefoną, dvi striukes, ir smigusi tualete).
 
Kas liečia arbatpiniagius - nesvarbu kur dirbi, juos gauti galimybė visada yra. Pirmą savaitę dirbdamas barboy'um iš klientų negavau arbatos, tačiau barmenai numetė 10 litų, tai kaip ir geriau nei nieko. Rūbinėj - atvirkščiai. Užsieniečiai beveik visada palieka monetų - litą arba du. Lietuviai - išimtinais atvejais. Viena kompanija, atėjusi apie 7 ryto, už 4 striukes paliko 10 litų arbatos. Vienas bahūras, neradęs savo žetono, tačiau nusileidęs pas mane, ir neradęs savo striukės, paliko 20 litų. Bjauriausi tie, kur ateina, numeta belekaip striukė, ir laukia, kol juos aptarnaus. Nei "labas", nei "ačiū" - pagarbos nulis. Tačiau būna tokių, kurie ateina, pasisveikina, mandagiai paklausia kaip sekasi, padėkoja, ir palieka arbatos.
 
Tad chebra, kai einat į klubą, nepagailėkit lito-kito personalui, kuris jus aptarnauja - ar tai rūbininkas, ar barmenas, ar floorstaff'as. Vistiek išleisite kelis šimtus, o darbuotojai taip prisiduria prie algos kapeiką-kitą. Kalbant apie tikslesnius skaičius - per savaitgalį arbatos gavau daugiau negu algos. Skaičiaus tikslaus nesakysiu, bet pilnam bakui kuro, ir geram puslitriui degtinės užtektų ;)
Tai tiek mano trumpos ir klubinės darbo patirties, laukiu klausimų :)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas kavinėje
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

Yra viena labai aiški priežastis, kodėl neturėtumėte mokėti už skelbimų talpinimą. Norite žinoti kokia? Atsakymas čia:
 

parduoduperku.lt/nemokek

deleted

Imčiau, jei 3000 pinigų turėčiau. Galima aišku paprastesnį, su hdd mažesniu, nes nežinau ką talpinsi, gal vien SSD užtektų 256gb. Galima įkišti i3 4 kartos procesorių ir 660 OC gpu, bet čia jau visiškai biudžetinis variantas gautusi.

Keistai pasirodė "nereik monstro už 1000lt", o biudžetas neribotas galima sakyti. :D

Ne su tokia vaizdo plokšte žaidimus žaisti, ta pati intel HD geresnė. Driver'ius nors įsirašęs? Kokius žaidimus mėgini žaisti?

O tai ultrabook'ai perkami žaidimams žaisti? :D

50lt daugiau nei nori. Jei būtinai iki 1400, galima dėti 650ti ir ssd vieną iš pigesnių.

Tuoj bus.
 
Vaizdo plokštė vos nusileidžia, o CPU gauna apie 3k daugiau taškų už intelinį variantą.

Nors pats antivirusinės nenaudoju jau kelis metus, bet rekomenduoju Avast, tarnavo tikrai gerai.

Tik seniems laptopams eina keisti vaizdo plokštę.

USB tiek galios neturi...

Parsisiūsk driver genius 12 + crack iš tpb.sx, turėtų iš karto atrasti, ir dar kelis trūkstamus.

.

Su subine klauseisi. Pats ZOOM naudoju, nei vienas iš tėvų sąskaitos nekontroliuoja, pats viską darau, tik limitai kelis kartus mažesni.

Nuoroda: http://0xff.lt/uzdarbisplius
 
Kol kas, puslapyje laikau porą projektukų, bet gali būti, kad iš nuobodulio pridėsiu ir daugiau. Kol kas buvo "privačiam" naudojimui, bet kodėl gi nepasidalinus? Gal dar idėjų kokių duosite, tad tikrai verta :)
 
Temų kėliklis
http://0xff.lt/common/UTB.png
 
Šiek tiek jQuery koduko, sukurto per vieną dieną. Iš principo, skirtas savų temų pridėjimui, kad būtų galima sužinoti, kada jas galima pakelti į viršų. Iš bėdos, galima naudoti ir temų pažymėjimui bei stebėjimui (gal kiek vėliau ir ši funkcija bus pridėta).
Rezultatai už'cache'inami trumpam laikui, kad nelaužytume forumo :)
 
Narių žymėtojas
http://0xff.lt/common/UT.png
 
Jau buvau kiek anksčiau rašęs apie šį skriptą pasiūlymų skiltyje.
Skirtas vartotojų žymėjimui bet kokiu tekstu, spalva. Gerai pasižymėti nemėgstamus narius :huh:
 
Taip pat, pridėta ir uždarbis.lt portalo vartotojų, žinučių statistika, kam labai įdomu :)
 
 
Tikrai norėčiau išgirsti, ką galėčiau naujo sukurti, patobulinti ^_^

http://i.qkme.me/3qyz1w.jpg
 
Kiek gali freepost'inti?

http://i.qkme.me/3qyz1w.jpg
 
Kiek gali freepost'inti?

http://i.qkme.me/3qyz1w.jpg
 
Kiek gali freepost'inti?

.

.

Kiek kainuoja svetainė? Kiek kainuoja SEO paslaugos? Kiek kainuoja programavimas? Va kokius klausimus girdi milijonai IT paslaugų tiekėjų kiekvieną dieną.
 
Aš ilgą laiką ir buvau toks užsakovas. Aš stengiausi perpirkti paslaugas kuo pigiau, stengdavausi nusipirkti kažkokių daržovių turguje pigiau, net stengiausi sutaupyti tiesiog kirpykloje. Tačiau vieną dieną aš supratau, kad kokybiškų ir pigių paslaugų tiesiog nebūna. Ilgą laiką kirpdavausi kirpykloje, kurioje už galvos kirpimą mokėjau po 15 Lt, tačiau mano vienam draugui patarus, aš surizikavau nueiti į profesionalią kirpyklą, pagal draugo patarimą. Rezultatu aš buvau tiesiog priblokštas. Man buvo išplauta galva malonios ir seksualios kirpėjos, maža to ji man dar ir masažavo galvą. Vėliau sekė plaukų kirpimas, kuris irgi buvo vienas malonumas. Tačiau, vienas ryškiausių momentų, kurie man įstrigo buvo tas, kad man paprašius padaryti šukuoseną, kuri man tiktų, kirpėja iš karto, be jokių klausimų pradėjo daryti šukuoseną. Prisiminus mano praeitas kirpėjas, visos jos tiesiog atšaudavo, kad aš pats turiu žinoti, kaip man reikia kirptis. Bet juk , aš ne įvaizdžio stilistas, kaip aš galiu žinoti, kokia šukuosena man tinka? Taigi, būtent šis nutikimas man padėjo suprasti, kodėl specialistų kainos yra būtent tokios, kokios jos yra. Specialistai neklausia klausimų, kas yra geriau, jie iškarto pateikia sprendimą ir pradeda jį daryti. Išėjęs iš kirpyklos, vien tą pačią dieną gavau keturis komplimentus iš merginų, ko niekada nebūdavo, kai kirpdavausi pas pigiąją kirpėją.
 
Aš manau, kad lygiai tokios pačios taisyklės galioja ir su internetinėmis svetainėmis. Mes visada galime nusipirkti dizainą už 50, 100, 200 ar 400 litų. Bet tai niekada nebus profesionalus sprendimas. Negana to, kad dažniausiai tokio specialisto (o gal geriau paslaugos diletanto) patirtis yra per maža, kad pateikti tikrai kokybišką darbą (kad ir kaip jis stengtųsi), jūs, užsakovas, sugaišite daug savo brangaus laiko, taisydamas ir komentuodamas dizainą, bet dirbdamas su dizaineriu prie kompiuterio ar net gyvai susitikus. Kita vertus kirpykloje susipažinau su žmogumi, kuris netaupo pinigų. Susipažinau su asmeniu, kuris turi kompaniją ir gavau užsakymą projektui už, kurį buvo dosniai atsilyginta. Kitaip tariant aš atsidūriau prabangioje kirpykloje, erdvėje, kurioje lankosi turintys pinigų žmonės. Štai kodėl verta pirkti paslaugas pas tuos, kurie kainuoja brangiau. Pas juos ofise susipažinsite su naujais partneriais, kurie padės jums skintis kelią versle. Štai kodėl auksinis bilietas į Bransono renginy virš tūkstančio litų, todėl kad jus galėtumėte susipažinti su milijonieriais, su kuriais susipažinus galėtų pasikeisti jūsų gyvenimas...
 
Dažnai užsakovas svarsto, koks skirtumas yra tarp specialisto, kuris atlieka paslaugas už 10000 Lt ir 500 Lt, ir dažniausiai nesugeba surasti jokio logiško paaiškinimo. Tačiau aš galiu pasakyti Jums paprastai – skirtumas yra didelis. Sumokėjus mažesnę sumą, jūs sugaišite begales laiko, ir sugadinsite daug nervinių ląstelių, nes darbas dažnai nebus toks koks turi būti ir jums reikės kankintis su specialistu. Viskas gal ir būtų neblogai, bet tai dar ne viskas. Nusipirkę svetainę už 500 Lt, nebaigsite savo darbų, nes turėsite užsisakyti programuotoją, seo specialistą, galbūt analitiką, o tada galbūt dar kartą dizainerį. Su lig kiekvienu pigiu specialistu jūs tiesiog būsite priverstas vis leisti ir leisti savo pinigus. Taip, tai gali būti pigiau, nei 10000 lt, tačiau ką mes vertiname? Ar mes norime tiesiog profesionalaus darbo, be jokio streso, ar mes norime prie kiekvieno mažo elemento tiesiog gaišti savo laiką ir diskutuoti su specialistu kas geriau. Apibendrindamas manau, kad žymiai geriau yra nusipirkti svetainę už 10000 Lt nei už 500 Lt, nes pirmuoju atveju jūs žinosite, kad darbai visi bus tiesiog profesionaliai atlikti, ir jūsų sėkmės tikimybė žymiai didesnė. Jei esate iš tų užsakovų, kurie perka pigias svetaines ir naudojasi pigių specialistų paslaugomis, pripažinkite patys sau – ar tai Jums tikrai apsimoka? Ar apsimoka gaišti tiek laiko, apturėti tiek streso ir būti pakančiam nesėkmės atvejo minčiai?
 
Noriu jums prisipažinti – šį tekstą parašyti mane įkvėpė knyga, kuri dar yra neišleista. Tačiau aš turėjau progą šią knygą perskaityti. Šią knygą parašė mano draugas Aleksandras Chudinskis, kuris yra A. Chudinskio studijos direktorius bei firminio stiliaus specialistas. Knyga bus visiškai nemokama, ja pasidalinsiu čia, uždarbis.lt forume spalio 22 d. Nuostabiausia yra tai, kad šioje knygoje radau tokios naudingos informacijos, kurios nesu suradęs niekur kitur. Pavyzdžiui, kodėl pigi svetainė kainuoja daug daugiau, arba kaip išpešti daugiau naudos iš svetainės kūrimo specialistų. Ši knyga skirta svetainių užsakovams, todėl iš anksto perspėju, jog joje bus per daug tiesos, todėl dizaino ir svetainių kurėjams patarčiau jos neskaityti.
 
Taip pat ten rasite ir mano įžvalgų, kaip veikia skaitytojus mažai informacijos uždarbis.lt temoje bei internetinėje svetainėje.
 
Kviečiu jus diskusijai: Kas geriau, pigi svetainė ar brangi?

Prieš daugiau nei 30 metų, atsiradus pirmiesiems asmeniniams kompiuteriams, du visiškai skirtingi vyrukai iš JAV pradėjo , tiesiogine to žodžio prasme, karą kompiuterinių technologijų rinkoje. Atrodytų visiškai normalu,kad dvi komercinės kompanijos „kariauja" dėl rinkos ar pelno maržos, bet ši situacija pasirodė kur kas įdomesnė. Visas įdomumas slypėjo tų kompanijų vadovų - Steve Jobs ir Bill Gates – skirtingame supratime, ko reikia eiliniam vartotojui, įsigijusiam asmeninį kompiuterį.
 
Bill Gates pasirinko verslo strategiją, kurios esmė - kurti tik programinę įrangą kompiuteriams ir visiškai nesukti galvos dėl programinės ir techninės įrangos suderinamumo – pagrindinės Microsoft konkurentės, Apple, gaišaties priežasties. Microsoft, licencijuodama savo sukurtą operacinę sistemą Windows tokiems kompiuterinės technikos gamybos milžinams, kaip IBM, „karo" pradžioje lengvai užėmė didžiąją dalį rinkos ir ,svarbiausia, aplenkė Apple.
 
Net ir matydamas aiškų Microsoft dominavimą, Steve Jobs neišsižadėjo dviejų stipriausių savo bruožo savybių: noro viską kontroliuoti ir perfekcionizmo.Jis, kurdamas puikius, techniškai išpuoselėtus kompiuterius, tikėjo, kad vartotojai patys nežino ko nori, todėl pažabojo laisvą jų pasirinkimą ir nei licencijavo savo sukurtą operacinę sistemą kitiems kompiuterines technikos gamintojams, nei leido naudoti kitas OS Apple kurtuose produktuose. Noras kontroliuoti pasireikšdavo net ir tuo, jog norint pakeisti vieno iš pirmųjų Apple kompiuterių detalę,reikėdavo arba turėti specialų į rinką neišleistą atsuktuvą, arba nešti kompiuterį į licencijuotą kompiuterių taisyklą. Steve Jobs šventai tikėjo, kad vartotojai turėdami galimybę atskirai rinktis techninę, o paskui tik programinę įrangą ar kitaip modifikuot iproduktą, gali jį tik sugadinti ir tuo pačiu sumažinti sau malonumą juo naudotis, todėlvisuose Apple produktuose jis išlaikė visišką kontrolę.
 
Po kurio laiko, jau atsiradus išmaniųjų telefonų rinkai,pagrindiniu atsaku į Apple išleistą iPhone su iOS tapo Android OS. Kaip ir prieš tris dešimtmečius Microsoft, telefonai su Android operacinė sistema siūlė visišką vartotojų pasirinkimo laisvę: nuo failų įsikėlimo ikitelefono detalių pakeitimo, o Apple ir toliau išlaikė kontroliavimą ir , pasak S.Jobs, neleido neapsisprendusiems vartotojams sugadinti produkto.
 
Susikirtus šioms genialioms filosofijoms, technologijų pasaulyje atsirado nauji terminai: fragmentacija (atvira), kurią skatino Microsoft su Windows bei Google su Android OS, ir integracija (uždara), kurios šalininkai buvo Apple. Taigi, šiuo straipsniu pabandysiu atsakyti į klausimą, kuri iš šių filosofijų duoda daugiau naudos eiliniam kompiuterinių technologijų vartotojui.
 
Integracija
 
Integracija – technologijų verslo filosofija, kurios esmė - visą gamybos procesą kontroliuoja viena pagrindinė įmonė. Kompanijų, kurios vadovautųsi šia filosofija, nėra gausu, bet puikūs pavyzdžiai: Apple bei daugelis automobilių gamintojų. Tikriausiai nedaugelis įmonių vadovų drįsta vadovautis integracijos principais dėl paprasčiausio papildomo darbo krūvio.Juk norint suderinti techninę įrangą su gražiu dizainu, o galiausiai dar ir su programine įrangą, reikia įdėti žymiai daugiau pastangų negu sukuriant tik programinę arba tik techninę įrangą. Bet integracija turi ir vieną įmonėms naudingą savybę , kurią taip mėgsta Apple. Jeigu kompanija vadovaujasi integracijos principais, ji prisiima visišką atsakomybę už savo gaminius. Tai reiškia, kad niekas kitas, tik pati kompanija gali sugadinti savo gaminį, o produktui sulaukus sėkmės, nereikia pastarosios su niekuo dalintis.
 
Dauguma integracinių įmonių mūsų akis, ausis ir visas likusias kūno dalis džiugina puikiais marketingo sprendimais. Vienas puikiausių šio reiškinio pavyzdžių – Apple. Jeigu ne naujo produkto laukimas, o galiausiai ir jo pristatymas, jeigu ne ištaigingos Apple parduotuvės ir kitos iki tobulumo išdirbtos net mažiausios smulkmenos, tikriausiai pasaulyje nebūtų termino –fanboy'izmas.
 
Būtent šis reiškinys užtemdo žmonių protus ir leidžia kompanijoms iš dalies manipuliuoti savo klientais. „Manipuliuoti" gal kiek ir per skambus žodis, bet kaip kitaip pavadinti Apple politiką, kuri net neleidžia savarankiškai pasikeisti telefono baterijos? O jau net nekalbu apie programinės įrangos modifikavimą ar būtinumą naudoti dar vieną Apple sukurtą programą,norint įkelti failus į savo mobilų aparatą. Taigi naudodamasis bent vienu Apple produktu, tu priverstinai turėsi naudoti ir kitą, o vėliau ir dar kitą, kol galiausiai visiškai „įklimpsi" arba kitais žodžiais tariant: tapsi Fanboy'ju,kuris bet kokia kaina gina savo naudojamus produktus, nes yra visiškai nuo jų priklausomas.
 
Kadais kovojus prieš „Didįjį Brolį", Apple kompanija po truputį pati juo tampa. Prieš įsigydami Apple produktą, klientai turi viską gerai apgalvoti ir nuspręsti, ar tikrai dėl gero produkto verta gerokai patuštinti piniginę, bet vis tiek neturėti pilnavertės produkto kontrolės.
 
Fragmentacija
 
Aiškinti kas yra fragmentacija jau turbūt nebereikia. Tai turėjote suprasti iš pirmosios straipsnio dalies. Jeigu visgi dar yra tokių,kuriems reikia paaiškinimo, tai fragmentacijos definiciją suformuluokite patys,galvodami apie ją, kaip apie visišką integracijos priešingybę. Visus pagrindinius fragmentacijos principus atspindinti Android OS, priešingai nei iOS, leidžia ir laisvą failų įkėlimą į mobilų aparatą, ir detalių pakeitimą. Taigi,fragmentacijos principus naudojančios kompanijos ne tik kuria atskiras produkto sudedamąsias dalis, bet ir į produkto modifikavimą pagal kliento norus žiūri daug liberaliau.
 
Dar viena puiki integracijos savybė – pažangos skatinimas.Tarkime, Samsung, LG, HTC ar bet kuri kita mobiliųjų telefonų kompanija,naudojanti Android OS, nori bent šiek tiek išsiskirti, todėl kuria savas, vis tobulesnes šios operacinės sistemos versijas. Žinoma skiriasi ir kiekvieno telefono modelio techninės specifikacijos. Neoficialiomis žiniomis šiuo metu yra daugiau negu 250 skirtingų mobiliųjų įrenginių, kuriuose įdiegta virš 100 skirtingų Android OS versijų.
 
Būtent šios savybės ir kelia didžiausią skausmą programuotojams bei vartotojams, turintiems senesnius telefono modelius su Android OS. Juk programuotojai labiausiai stengiasi savo kurtas programėles pritaikyti keliems naujausiems telefonams, pagrindinių telefonų gamintojų flagmanams, o senesnių telefonų turėtojams reikia pasitenkinti dažniausiai prastesne programėles kokybe. Prastesnė kokybė – tai rezoliucijos neatitikimas telefono ekrano atžvilgiu, prastesnė paveikslėlių, animacijos kokybė. Be viso to,tikriausiai neretam teko patirti nusivylimą, kai programėlė yra tiesiog nesuderinama turimam išmaniajam telefonui.
 
ITšnikas su aukštos klasės telefonu greičiausiai dėl suteikiamos laisvės sistemos modifikavimui rinksis Android negu iOS. Tuo tarpu senyvo amžiaus žmogus, tikriausiai, jeigu nusimanytų technologijose, rinktųsi iOS dėl lengvai perprantamo valdymo ir akiai mielo dizaino.
 
Taigi..
 
..kiekviena sistema orientuota tam tikrai masei žmonių. Dar kartą įrodyta tiesa, jog kas tinka vienam, visiškai gali netikti kitam. Todėl nekelkit dramos, jeigu jūsų draugas ar pažįstamas naudoja kitokią operacinę sistemą negu jūs. Taipogi, nepaisant visų šiame straipsnyje išsakytų faktų, nepamirškite,jog pasaulyje egzistuoja ne vien iOS ar Android OS. Juk gali būti, kad kaip tik SymbianOS,Windows Mobile, Blackberry OS ar dar daugelis kitų operacinių sistemų tenkina būtent jūsų įgeidžius, todėl prieš perkant naują išmanųjį telefoną verta išnagrinėti kiekvieną iš jų ir išsirinkti sau tinkamiausią.
 
 
 
 
 
 

http://ragefaces.s3.amazonaws.com/5041f6fdae7c704ffe000001/facepalm.png

Nu plet jūs sarkazmo visai nesuprantat. :D