Influx

Labai gera tema.
 
Pirmiausia: jeigu tavo idėja gera, ją anksčiau ar vėliau vis tiek nukopijuos, - tai neišvengiama. Jei sukursi pirmas, tai vis tiek klonas atsiras po kelių mėnesių - jei visi matys, kad tavo projektas sėkmingas.
 
Du svarbūs dalykai, kuriuos, norėčiau, kad suvoktų kiekvienas žmogus, turintis idėjų, bet negalintis jų pats įgyvendinti:
 

Idėja yra tik pradžia, pradinis taškas. Ją įgyvendinant atsiranda daugybė pakeitimų ir galutinis rezultatas retai kada bus lygiai toks, apie kokį galvoji prieš pradėdamas. Esmė - tavo idėją gali pavogti, bet tavo proto - ne. Šie žodžiai reikalauja išsamesnio paaiškino, todėl siūlau perskaityti nuostabų straipsnį: They Will Steal Your Idea. They Cannot Steal What Really Matters. Jei idėja yra techninė (reikia programavimo žinių) ir tu pats jos negali įgyvendinti, tau reikia ne darbuotojo, o partnerio (cofounder). Bet koks projektas internete niekada nėra baigtas - visada atsiras klaidų, trūkumų ar naujų funkcijų, kurias reikia sukurti. Paleisti projektą toli gražu nėra jį pabaigti kurti. Tai reiškia, kad tau programuotojo reikės visą projekto gyvavimo laiką. Ar tu nori jam nuolatos mokėti, dar nežinodamas, ar projektas bus sėkmingas? O kiek problemų bus, jei įdarbintas programuotojas vėliau dings ir reikės ieškoti kito? Turėdamas techninį partnerį gali būti ramus, jog darbas nenutrūks, nes abu siekiate tų pačių tikslų. Jei vidury nakties tavo projektas "nuluš", tai techninis partneris bus žmogus, kuris miegos apsikabinęs kompiuterį ir darys viską, kad jis veiktų kuo greičiau. Paprastam samdomui žmogui - tai ne darbo valandos ir ne jo projektas, jis miegos ramiai ir pradės dirbti iš ryto – nebent pulsi mokėti daugiau. Tiesa, gerą programuotoją rasti sunku. To paties autoriaus straipsnis: What To Look For In A Technical Co-Founder
O dabar tikra istorija situacijos, kurios tu bijai.
 
Keli vaikinukai turėjo idėją, bet nebuvo programuotojai. Savo universitete jie rado programuotoją, nupasakojo idėją ir sutarė, kad per porą mėnesių jis darbą atliks. Visą tą laikotarpį programuotojas juos informuodavo, kad "darbai klostosi puikiai". Galiausiai atėjus pabaigimo laikui jis pranešė, kad atsisako darbo ir jo nebaigs. Dar po kelių dienų jie išvysta savo idėją įgyvendintą - tik kitu adresu. Tas programuotojas - Mark Zuckberg, ta idėja - Facebook.
 
Visą istoriją (tikrai įdomi) galima išsamiai aprašytą rasti čia: http://en.wikipedia....Mark_Zuckerberg
 
Pats Markas to niekada nepaneigė ir neseniai tiems vaikinukams (broliams dvyniams) numetė keliasdešimt milijonų: http://en.wikipedia....cebook_lawsuits (dar eilinį kartą juos šiek tiek išdurdamas)
 
Išvada: turėdamas idėją, ieškok ne darbuotojo, o partnerio-kolegos, su kuriuo kartu ją įgyvendintumėte. Antraip dar prisišauksi antrą Zuck'ą :)

Klausimas: Kodėl man nepavyksta realizuoti verslo idėjos?
Atsakymai:
a) Ieškai atsakymo į šį klausimą, užuot bandęs realizuoti savo idėją.
b) Kaip ir seksui, taip ir verslui turi užaugti ir subręsti.
c) Per daug galvoji, o to rezultatas - nesugalvoji nieko.
 
Nieko stebuklingo, tik tiesa per mano prizmę, tai kaip galvoju aš.

Taigi pribrendo laikas pasidalinti mintimis. Tikriausiai daugelis turime šimtus idėjų, nežinome, kurią pasirinkti, o pasirinkę susiduriame su kliūtimis, kurios neleidžia nei plėtoti projekto, nei jį išlaikyti egzistavimo sąlygoje. Ką parašysiu, tai bus daugiau teorinės žinios, žvelgiant per socialinės psichologijos plotmę.
 
Kaip uždirbti milijoną?
 
Kiekviename knigyne yra "verslo fantazijų skyrelis", kuriame gausu knygų kaip praturtėti, kaip uždirbti milijoną. O ar žinote, kas be "pinigų" užkalimo siejas visas tas knygas? - tai įvadinė dalis, kurioje akcentuojama - "kas aš esu", jeigu manote, kad tai beletristika - jūs visiškai klystate. Jeigu žinote, kas ęsate ir žinote, ko norite - jūs jau turite beveik pusę milijono. Bėda ta, kad dalis mūsų esame "moratoriumo" busenoje ( kas aš esu? - nežinau, pats savęs to klausiu). Savimonės sukūrimas - raktas į sėkmę. Savimonė - žmogaus savistabos rezultatas. O savistaba - savęs tyrinėjimas. Bėda, kad nesugebame savęs, pakankamai tvirtai apibrėžti.
 
Turiu noro (motyvacijos), bet vis tiek neturiu milijono
 
Motyvacija - skambus žodis, turintis gilesnę prasmę - poreikių visuma. Nuo šito atspirties taško ir reiktų pradėti kalbėti. Visi turime poreikių, šiuo atveju nekalbu apie biologinius poreikius. Kas tas poreikis? o gi trūkumo būsena su jo pašalinimo mechanizmu. Yra toks dalykas kaip, tenkinamų poreikių svarbos sumažėjimas, netenkinamų svarbos išaugimas. Ka tai reiškia? Taigi tu esi sotus ir negalvoji apie maistą, o vat tavo pilnavertiškumo poreikis ne itin toks "laimingas". Vienas iš šio poreikio patenkinimo būdų - "pinigėliai". Kuo didesnis poreikio trūkumas - tuo radikalesni ir paprastesni patenkinimo būdai. Taigi siekdami internete užkalti daug pinigų, griebiamės idėjų, iš kurių daugiau pasipelnytume. Iš tikro, tai šaunu, bet... Apskritai, viso projekto plėtojimo metu mums reikia motyvacijos, tačiau išsikelti tikslai nepatenkina mūsų poreikių, dėl kurių ir kūrėme projektą, taigi dingsta susidomėjimas pačiu projektu - jį apleidžiame ir mūsų idėja patiria fiasko. Ir dar sykį pakilti "nusvilus" mums neleidžia sąmonėje esantys "įvikio vertinimo rezultatas".
 
 
Pasitikėjimas savimi - projekto testinumo varikliukas
 
Dar kitaip vadinamas "savo veiksmingumo lūkesčiais" mūsų projektui turi išties daugiau, nei patys galvojame. Kad pasitikėjimas idėja būtų tvirtas reikia: a) veiklos sritis turi būti tau svarbi b) turi turėti veiklai atlikti reikalingų žinių ir įgudžių c)reikia palankios aplinkos, kuri tave skatintų "mokymąsį" ir palaikytų nesėkmės atveju. Tikėk, nes: mūsų veiksmingumo lūkesčiai tampa save išpildančiomis pranašystėmis, t.y. tavo spėjimai apie nuo tavęs priklausančius įvykius, kuriuos tu pats gali paveikti ir taip išpildyti anksčiau savo pateiktas pranašystes.Pvz su studentu: jei studentas prognozuoja, kad jam nepasiseks išlaikyti egzamino, jis dės mažiau pastangų mokydamsis, kas reiškia mažesnį informacijos sukaupimą, t.y. jis tikrai neišlaikys, nes nesimokė. Lygiai taip pat galit pritaikyti savo idėjai, o ypač jos įgyvendimui.
 
Gal šiandien tiek, papildysiu vėliau, beja - kartais galvojam, kad labai aukšti tikslai yra progreso variklis. Tačiau psichologiniu atžvilgiu per aukšti tikslai ir per griežti atlikimo standartai lemia žemą sėkmę. Ką parašiau - atrodo viskas jau žinoma, kažkur girdėta, bet nepaudojimas, reiškia tik paties žmogaus duobės kasimasį po savimi..
 
Jeigu jau skaitote čia, tai dar noriu paminėti, norėjau, kad į tai pažvelgtumėt "kitu kampu", niekas ant lėkštutės neatneš nei įdėjų, nei tobulo jų įgyvendinimo, tik kiekvienas iš mūsų, interpretuodamas, pritaikydamas sau ir mokindamasis iš kitų - gali kažką bandyti pasiekti, o pirmiausia atsakyt sau - "kas aš toks esu", tada "kiek man reikia pinigų, kodėl man reikia būtent tiek pinigų, ir kaip tuos pinigus uždirbti),

ner

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Bet matai kas durniausia, kai net nežinai nuo ko pradėt. OK, puslapio įdėja. Kaip kas turi būti galiu sugalvoti, netgi tai mėgstu, apžvelgti konkurenciją irgi galiu, bet daugiau nieko nemoku. Ta prasme galima sakyti turiu tik įdėją išpildytą iki galo. Kas toliau? Ieškoti su baime dizainerius ir programuotojus... Wait, čia aš ir sustoju, tiesiog nežinau kodėl...
 
Čia yra gryna tiesa, nes pavyzdžiui visos mano įdėjos (nekalbam, kad neįgyvendinau ar net nepradėjau) gimė todėl, jog aš tokio dalyko pats pasigedau.

Atsimenu, anksčiau galva būdavo tuščia ir vis bandydavau ką nors išmąstyti, bet net jei kas nors vieną akimirką pasirodydavo super ("O, pagaliau sugalvojau!"), kelias dienas apie tai pamąsčius suvokdavau, jog iš tikrųjų ta idėja ne tokia ir gera.
 
Dabar idėjos gimsta savaime - jų sąrašas jau ilgesnis nei spėsiu kada nors įgyvendinti (užsienyje yra žmonių, kurie tokius savo sąrašus galiausiai paskelbia viešai, galbūt ir pats tai kada nors padarysiu).
 
Galvoju, kas pasikeitė. Labiausiai tai, jog pradėjau daugiau skaityti, daugiau domėtis kitų patirtimi, klausyti kažką sukūrusių žmonių kalbų.
 
Supratau, kad geriausios idėjos kyla ne tuomet, kai stengiesi specialiai jas sugalvoti, o kai eilinę gyvenimo dieną užsiimdamas eiliniais dalykais pastebi tai, ko tau trūksta ir ko dar nėra sukurta.
 
Dažniausiai - jei tau to tikrai reikia pačiam - tikriausiai reikia ir daugeliui kitų žmonių. Tad ko tuomet laukti?
 
Manęs paties nedomina idėjos / kūrimas dalykų, kurie man nereikalingi - vien tam, kad kažkas tuo galbūt naudosis. Žymiai didesnį malonumą jaučiu darydamas tai, kuo pirmiausia naudosiuosi aš pats.
 
Kaip pavyzdį galiu pateikti šį forumą: aš turėjau daugybę klausimų, bet prieš septynerius metus nebuvo vietos internete, kur galėčiau kam nors visus juos užduoti. Tai buvo asmeninis poreikis ir kartu pastebėtas trūkumas, kurį aš galiu pamėginti užpildyti (štai ir idėja!). Kaip laikas parodė, tokio forumo reikėjo ne man vienam.
 
Taigi aš stengčiausi galvoti ne apie tai, ko reikia kitiems, bet apie tai, ko reikia jums patiems.

Čia kažkas iš fantazijos pasaulio... Bet jei taip buvo tai sveikinu. :)
 
 
Pas mane panašu tik yra du BET: 1)niekad nepradedu savo įdėju įgyvendint 100%; 2)kartais svaigstu ilgai kaip 2ia viskas idealu, viskas gražiai išeis ir tik opa! sugalvoju pažiurėt ar kažko panašaus nėra, deja būna...
 
Nu jo, ką gi daugiau šikane veikt, jei ne įdėjos galvot. :D peace

O tu nepagalvojai, kad man taip galėjo tikrai būti? Jokių "+" nerašau, tiesiog tokia situacija buvo, ir aš ją papasakojau... Peace.
(Šitam postui prašau nedėti "+". Ačiū)

"Iš lempos".