Giedrius

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Koks protingiausias konflikto sprendimo būdas? Konflikto išvengti. Man, kaip vaikinui, be abejonės užvirtų kraujas. Bet protas, o ne emocijos turėtų imti viršų. Suprantama, kad man toks epizodas labai nepatiktų, tačiau, jei likčiau be pusės dantų (vaizdžiai kalbant) mano mergina dėl to manimi tikrai labiau nesididžiuotų. Protinga mergina suvoks situaciją, suvoks ją realistiškai ir nesitikės iš vaikino to, ko ji ir negali arba netūrėtų tikėtis.
 
Aš manau, kad visų pirma reikėtų iškelti klausimą ar vaikinas (ir ne tik jis, juk mergina tokiais veiksmais irgi nėra sužavėta) turėtų kaip nors reaguoti į tokį įvykį ar ne. Pirmiausiai reikia atsakyti ar kvailiams bus duotas kelias ar kvailius bus bandoma pamokyti. Jeigu duosim kelią, gal tiesiog mintyse suvokim, jog ne visiems mums vienodai pasisekė su protu ir kad ši situacija, kad ir užgautų tą vyriškąjį ego, kad ir žemintų merginą, nėra verta tolimesnio eskalavimo. O, kitu atveju, jei nusprendėm kažkaip sureaguoti, tik tada turėtume klausti ar ta reakcija turėtų būti grubi - bandymas pulti - ar labiau teisinė, t.y. kreipimasis pagalbos į tuos, kurių pareiga yra apginti žmogaus teises ir palaikyti tvarką.
 
Todėl, jeigu nuspręsim, kad kažkaip reaguoti reikia, man pasiūlymas kreiptis į apsaugą arba į policiją neatrodo kvailas. Tai žmonės, kuriems ir priklauso tvarkytis su panašiais imbecilais. Su tokiais tvarkytis savo jėgomis geriau tiems, kurie tam turi galimybes. Kadangi kalbam apie atvejį, kai aiškiai skiriasi žmonių fiziniai pajėgumai, kam gi to reikia.
 
Galiu atsakyti konkrečiau, kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš. Jeigu už mane aiškiai fiziškai pajėgesnis asmuo(-ys) imtų žeminti mano merginą, aš reaguočiau žodžiu. Trumpai ir aiškiai pasakyčiau, kad "atsiknistų". Jeigu užgauliojimas žodžiu tęstųsi, paimčiau merginą už rankos ir vesčiausi šalin. Jei mažiau protiškai išsivystę asmenys imtų persekioti ar užgauliojimas būtų ne tik žodinis, bet ir būtų priekabiaujama fiziškai, užimčiau tokią poziciją, kai užgaulioti mano merginos neišeitų, pabandyčiau taip pakreipti situaciją, kad užgauliojimas persikeltų ant manęs. Man asmeniškai dėl to nebeskaudėtų, skirtingai nei tuo atveju, jei užgauliotų merginą. Jei ir to nebūtų gana, tikėčiausi pagalbos iš asmenų, iš kurių tokioje situacijoje pagalbos ir turėčiau sulaukti, t.y. prekybos centro apsaugos, be to tikėčiausi, kad vidury dienos ir vidury prekybos centro veiksmai į kažką rimtesnio neperaugs, o savo "vyriškumui" parodyti to, ką iki tol padarė, nevykėliams jau bus gana. Jei nebeliktų kitos išeities, turbūt rizikuočiau savo sveikata, bet kuriuo atveju nemanau, kad rizikuočiau ja itin rimtai (nors net ir nuo keleto taiklių smūgių galima gauti rimtą traumą, todėl to tikrai geriau vengti). Bet fizinis kontaktas jau būtų desperatiški veiksmai apginti merginą kai nebebūtų kitos išeities.
 
Aš neeskaluočiau situacijos, nemėginčiau vaizduoti to, kuo nesu. Neleisčiau žeminti mano merginos, tačiau nemėginčiau atsikirsti vien tam, kad nenusileisčiau, mėginčiau priversti tuos žmones pasitelkti savo smegenų likučius ir nurimti, galbūt leisčiau suvokti, jog jie jau pasiekė, ko norėjo, kad parodė, "kuo yra" (jų manymu, gerąja prasme, mano - blogąja). Duočiau didesnę tikimybę, kad konfliktą man pavyktų užgesinti. Paprastai tokie konfliktai baigiasi tuo, kad išsišokėlio kolegos patys jį sutramdo jam pernelyg įsikarščiavus arba šis nurimsta pamatęs, kad kitas "patinas" nesipriešina (bet, kaip minėjau, neleidžia ir peržengti tam tikrų ribų).
 
Matau, jog čia kai kas patartų stačia galva pulti į konfliktą. Kaip minėjau, tai sau gali leisti tik toks asmuo, kuris tokiu būdu yra pajėgus kažką įrodyti/pasiekti. Mes situaciją nagrinėjam kitu atveju. Ir tai tikrai nėra geras patarimas. Prie klaviatūros sėdint gal taip ir neatrodo, bet realybė kitokia. Reikia vadovautis šaltu protu ir leistis į situaciją taip toli, kiek bus būtina.
 
Kai viskas baigtųsi, merginą pabučiuočiau. Jai tai būtų geras kontrastas tarp idioto ir manęs, o man - teritorijos susigrąžinimas :)
 
Čia mano nuomonė, tačiau kiekviena tokia situacija unikali. Reikia gebėti reaguoti tuo laiku ir toje vietoje.

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D

Gal tiesiog pasiūlyk taikiai visiems pasimylėt? Žinai, panašiai kaip taikos pypkę surūkyt :D