šį kartą trumpai žvilgtelkim į tinklinį marketingą ir kas tai per daiktas.
Kartas nuo karto forume vis atsiranda koks nors jaunuolis perplautom smegenim siūlantis "dirbti sau" ir turėti savo "nuosavą verslą" ir "pasiekti finansinę nepriklausomybę" ir kalbantis kitokias panašias populistines šūdmalystes.
Kas yra tinklinis marketingas?
Tai yra paprasčiausias affiliate(partnerių) bizniukas, kuriame jūs parduodate kitiems įvairių įmonių produkciją už tai gaudami procentus nuo tos prekės.
Kad būtų kuo mažiau nesupratusių mano minties, leiskit patikslinsiu:
Tinklinis marketingas pats savaime yra labai panašus į niekuo dėtą ir kuo puikiausią affiliate verslą. Tačiau jo (Tinklinio Marketingo) ypatinga savybė yra ta, kad jūs čia rekomenduojate savo draugus ir pažįstamus, dėl to jums teks prarast savigarbą ir juos kalbint. O jeigu ne juos, tai kiekvieną naujai sutiktą žmogų ankščiau ar vėliau bandyt užverbuot, nes kitaip nieko neuždirbsi.
Ar galima iš to uždirbti?
Žinoma galima, tam reikės tik: prarasti savigarbą, nuolat verbuoti savo draugus, kad šie dirbtų jums ir "susikurtų pasyvių pajamų šaltinį" ir įsivaizduoti, kad esate didelės kompanijos "marketingistai".
Kokia yra realybė?
Būsite plaktukais, pjūklais ir kitokiais įrankiais firmoms uždirbantys pinigus, bet galvosit, kad esat brigados viršininkai ir kuriat savo "pasyvių pajamų šaltinį" bei nuolat vykstate į "verslo susitikimus". Realiai jūs negausit nieko, tol, kol nepadarysit pardavimo - t.y neuždirbsit pinigų pirma kažkam kitam, o tada gausit savo kruopų.
Kodėl tai nėra marketingas? (straipsnio esmė)
Tai yra viena iš galimų marketingo įrankių, tačiau tai produkto gamintojų marketingo įrankis, ne jūsų. Kiekvienas tuo užsiimantis yra eilinis pardavėjas-kasininkas per laiką kartais pakylantis iki vadybininko. Todėl gražiai prašau jūsų, nustokit teršt marketingo sąvoką su savo "verslo susitkimais" ir "pasyviom pajamom", geriau telefonais fotkinkit jūrą bei saulėlydžius ir vadinkit save profesionaliais fotografais.
Kodėl tai prastas biznis? Todėl, kad jis nėra vertas jūsų laiko (palygint su tuo, ką galit pasiekt). Taip, uždirbti galima, bet galima dolerį per mėnesį ir iš bux'ų susirinkti. Jei jau norit būt pardavėjais-kasininkais ir vadintis marketingistais, užsiimkit perku-parduodu veikla, čia bent smegenis reikės pajudint, ką laudžiai galėtumėt pasiūlyt ir pelno procentai kiek didesni, beto yra realių šansų, kad verslu taps.
Taigi, jei turit savo mėgstamą firmą (ar kelias) ir jos siūlo partnerystės programas, tai užsiminkit to ieškančiam draugui, kad štai, gali išmėgint tokį ir tokį produktą, 10lt papildomų į kišenę dar niekam nepakenkė. Bet jei kišat tas savo nesąmones kiekvienam kaip sena davatka ir galvojat, kad marketingistais esat ir kuriat savo verslą, na... tai laikas sugrįžt į žemę :)
O jeigu vistiek labai labai norit užsiimt šituo verslu, tai bent jau įmones susiraskit normalias, kad ir statybų pavyzdžiui, kur uždirbama mėnesio alga nuo vieno parduoto projekto. Bėkit tolyn nuo tos buitinės/kosmetinės smulkmės.
Knyga gera, bet daug durnų žmonių ją naudoja vien dėl "daryti įtaką" dalies. Pažinojau kelis niekada neklystančio tipo žmones, kaip kaži ką jie tik tokias knygas ir teskaito. Labai bjauriai pasijutau supratęs, kad man bandė daryti įtaką šiais metodais vienu ar kitu gyvenimo atveju...
Rekomenduoju paskaityti vien tam, kad patys sugebėtumėt pajusti daromą spaudimą, neleistumėte kitiems jus valdyti...
Šiaip yra visokiausių galimų strategijų, kaip galima padidinti savo nuotraukų pardavimus. Pamėginsiu dar šiek tiek savo patirties atskleisti. Tai gal ne patirtis, o pastebėjimai.
Daugiausia kalba suksis apie shutter'į, tad jei kažkuriuo metu neparašysiu kokia kompanija, tai podefaultu tai bus shutter'is. Kai aš pradėjau, tai ten per savaitę naujų nuotraukų atsirasdavo apie 27-30 tūkstančių. Kada paskutinė kartą žiūrėjau, skaičius buvo apie 80 tūkstančių. Jis laikosi jau gana stabiliai toks, nes prieš metus buvo panašiai. Priežastis gali būti paprasta - sugriežtėjo reikalavimai. Nuotraukos daug dažniau yra atmetamos dėl techninių kliūčių, arba kabinama "etiketė", kad jiems tokių dabar nereikia. Jau minėjau, kad savaitgaliais prekyba ten merdi. Vadinasi tuo metu galima nekelti naujų nuotraukų. Tiksliau pasiskaičiuoti. Peržiūrai ir patikrinimui jie duoda apie 48h. Todėl aš kėlimus darydavau šeštadienį ryte arba šeštadienio vakare. Tada maždaug didžiausia tikimybė, kad patikrins pirmadieniui. O pirmadienis - darbo diena, vadinasi tavo naujos nuotraukos bus "aukščiausiai" kitų. Nepamiršk, per savaitę apie 80 tūkstančių naujų, vadinasi vidutiniškai apie 10 tūkstančių per dieną. Jei nuotraukos daug "sveria" (aš keldavau po kelis šimtus vienu metu, tai būdavo apie 1Gb), o upload greitis nėra toks geras, tai susikelti gali anksčiau, svarbiausia padaryti submit šeštadienį.
Galbūt yra čia tokių, kurie tik nori pamėginti, dar nėra praėję atrankų. Sunkiausia, bent man, atranką pereiti buvo Shutteryje. Nors pasitelkus kai kuriuos taktinius sprendimus (būtent nuotraukų kategorijų analizė), galima pereiti iš pirmo karto. Aš perėjau iš ketvirto. Nepraėjus, kitas kartas tik po 30 dienų, gauni laišką, kad vėl esi laukiamas. Nedėk vienodo žanro nuotraukų, t.y. tos pačios kategorijos. Tiesiog parašys, kad "per daug tos pačios kategorijos nuotraukų" ir vėl galėsi skaičiuoti 30 dienų, per tą laiką medžiodamas naujus kadrus ir jie lauks eilės kėlimui, jei pereisi atranką. Taigi, pasirenki bent 3-4 kategorijas, iš jų pasiimi nuotraukų ir pirmyn, bandai laimę užšokti ant teisingo approverio ir jis tave priims į shutter'erio šeimą. Iš 10 pateikiamų nuotraukų, 7 turi būti tinkamos. Kitaip nepateksi. Geras pavyzdys su tuo, kad daug kas priklauso nuo approverio: pirmą kartą keliant ir bandant patekti ten, kai kurios nuotraukos buvo priimtos, bet kitos ne, nesigavo 7, tad 30 dienų bauda :) po tiek laiko keliant tas pačias, kurios praėjusį mėnesį tiko, šį kartą buvo atmestos dėl techninio broko.
Istockphoto - dar vienas galingas nuotraukų turgus (taip aš vadinu tas vietas). Pasirodydavo info, kad tai bene daugiausiai leidžiantis uždirbti turgus. Visko gali būti. Nes nuotraukų kaina gali būti nuo 0,19 USD centų iki 25 dorelių. Tikrai smagus jausmas, kai pamatai, kad nuotrauka tau uždirbo 25 dorelius. Čia atrankai reikia pateikti 3 nuotraukas. Idealiausia, kad jos būtų iš skirtingų žanrų. Nes gali atmesti. Jei nepraeini, kitas bandymas, jei gerai prisimenu, po 7 dienų. Nuotraukos, kurios pasiūlytos atrankai, nepateikiamos pardavimui iškart (kitaip nei shutteryje, ten, jei tave priėmė, tos nuotraukos iškart yra parduodamos). Čia turi tikti 3 iš 3.
Fotolija - jokios atrankos, prisiregistruoji ir keli. Pradedi prekiauti. Apsisukimai nėra tokie dideli, bet uždirbti galima. Tiesiog kantrybė ir viskas.
Dreams'as - labai senai ten buvau ir iš naujo nesiregistruoju. Per maži apsisukimai, dar mažesni nei fotolijoje.
Tricks
Jei koncentruojiesi į Istock'ą (jis bene reikliausias kokybei), tai ten per savaitę gali kelti 18 nuotraukų (jei nesi exclusive pardavėjas), vadinasi reikia išsirinkti tik tas, kurios jau tikrai bus liuks ir priims. Kaip patikrinti? Sukelk visų pirma jas į Shutter'į, į Fotolia, pasižiūrėk kurias atmeta, kurias priima. Jei abiejuose prieš tai tą pačią nuotrauką atmetė, didelė tikimybė, kad atmes ir Istock'as, todėl rinkis kitą. Istock'e yra toks Acceptance rate, kuris rodo kiek iš tavo visų pateiktų nuotraukų yra priimtos. Jei nori ten tapti exclusive, reitingas turi būti didenis nei 50 procentų ir tik po 200 pardavimo (jei neklystu) galėsi tokiu tapti.
Jei turi kelias panašias nuotraukas baltame/juodame fone, gali padaryti bendrą jų kompoziciją, pvz.: 4 gėles viename baltame lape, čia bus viena nuotrauka, po to išskaidyti jas ir jau turėsi 4 nuotraukas. Taigi, iš 4 gėlių galima padaryti 5 nuotraukas kaip minimum, po to jau kombinuoti dar su kitom, viena su kita, kelti vieną nuotrauką, kurioje tik dvi gėlės ir pan. Toks žaidimas kartais naudingas.
Dabar shutter'is apribojo failų dydį, kažkada keldavau 85-100Mb dydžio nuotraukas, būdavo gal 12 000 x 8 000 nuotraukos. Beveik 100Mpx :)
Exclusive seller - čia jau kiekvieno išmonė, ar jis nori uždirbti daugiau, bet tik viename turguje, ar po mažiau, bet pardavinėti kituose. Šiaip kiek teko skaityti, neapsimoka būti exclusive. Nebandyk apgauti, suseks kad pardavinėji kitur, nors prieš tai pasidarei exclusive, būsi išmestas.
Su nuotraukų kėlimu jau aprašiau, beje, tas galioja labiau shutteriui, kitiems tokios taktikos netaikiau. Fotolia kartais patikrina labai greit, vakare sukeli, ryte jau jos parduodamos. Istock'e reikia laukti 7 dienas. Jei esi exclusive, patikrina per 1-2 dienas. Išskirtinius pardavėjus visi myli, nes jie suteikia galimybę daugiau uždirbti.
Meno ten nereikia. Menus gali daryti sau. Ten tokie nepraeis. Ten reikia idėjų. Kuo geresnė idėja, tuo didesnė tikimybė, kad darbą parduosi ir daug uždirbsi. Idėjų kopijavimas - baudžiamas. Pats nuo to nukentėjau ir daug praradau. Aš koncentruodavausi keliose kategorijose ir visą dėmesį skirdavau joms. Kitos man nerūpėjo, arba techniškai sunkiai būdavo įgyvendinamos, pvz.: reikia tinkamo apšvietimo, o aš jo neturiu. Didesnis ISO gelbėtų, bet tada nuotraukos bus atmetamos dėl per didelių triukšmų.
Pradedantieji, paanalizuokite geriausias nuotraukas, kurias daugiausiai perka. Lyderiai ten nesikeičia, jau senai tos nuotraukos yra top'e. Dar vienas analizuojamas objektas - keyword. Shutteryje yra populiariausi savaitės, mėnesio ar visų laikų keyword. Pagal tai galite dėlioti prioritetus ką fotografuosite. Kiekviena nuotrauka turi turėti pavadinimą ir raktinius žodžius, keyword. Kartais gali būti atmetimo priežastis, kad keyword nesusiję su nuotrauka. Jei joje šuo, o rašai, kad katė, tai aišku, kad neatitikimas yra. Šiaip pastebėjau, kad primala bet kokių keyword ir dažnai ši tema yra diskusijose. Analizuojant pirkimus ir su kokiu keyword nupirko nuotrauką, tai dažniausiai jie būna labai tiesiogiai susiję su nuotrauka. Pv.: nuotrauka su dviem žmonėmis pajūryje, o tarp keyword yra happy, pair, sun, beach, ocean, water, woman, love, ir taip toliau. Atrodo viskas gražu, visi keyword susiję, tačiau nuotrauka bus perkama panaudojus paieškoje žodį pair :) Palyginus visai nesenai atsirado rekomendacija naudoti ne vieną žodį paieškoje, shutter'is dabar net leidžia naudoti kompleksinius keyword, tokius kaip "old pair" ar panašiai. Viskas daroma siekiant sukonkretinti paiešką. Nes nuotraukų skaičius jau nesuvokiamai didelis.
Sunku kažką patarti dėl aparatūros. Svarbiausia žinoti ką nori fotografuoti ir nebūti visišku naujoku fotografijoje. Mokėti nuotraukas tvarkyti su Photoshop.
Apmokėjimas. Visi priima Paypal. Tik reikia pasiekti tam tikrą ribą, kad galėtum išsimokėti. Dažniausiai ji yra 100 dorelių. Fotolijoje jau daugiau nei pusmetį neišsimoku, kaupiu kaupiu, tegul ten ir kaupiasi. Kol kas nereikia. Beje, kaip ir kitur, kaupiasi ir neliečiu. Kaip jau rašiau, nebelendu prie to reikalo, tik kartais patikrinu kiek įbyrėjo per tą laiką.
Jei moki su grafika dirbti, nebūtina fotografuoti. Gali braižyti vektorius ir su jais dirbti ten. Nes vektorius perka ir netgi labai. Nei karto nebandžiau, nemoku su jais ir nelindau į tą pusę.
Atrodo, kad viskas. Kėlimą aprašiau, keyword paminėjau, pinigus irgi. Svarbiausia - sunki pradžia. O po to jau nuotraukos pradeda tau dirbti. Čia kaip mano gyvenimo moto, kad dabar aš dirbu, ateis laikas, kada pradės dirbti man. Todėl investuoju dabar pinigus į save.
Esu Justas, man 19 metų. Trumpai papasakosiu savo požiūrį į gyvenimą, kuris man padėjo pasiekti tikrai daug, nepaisant mano amžiaus ir kitų galimybių. Noriu tiesiog pasidalinti tuo su jumis. Galbūt kažkam tai suteiks didelės motyvacijos. Tikiuosi... Visi pesimistai, tikintys, kad judėjimas prieš visuomenės standartus yra blogis, verskite kitą puslapį.
ĮVADAS Mano sritis yra kompiuteriai. Galbūt galėčiau tai vadinti ir IT, tačiau nesispecializuoju labai plačiai. Kompiuteriais pradėjau domėtis 11 metų. Pirmieji žingsniai buvo žaidimai. Esu laimingas, kad tai truko neilgai. Pažaidęs gerą pusmetį ir sulaukęs 12 metų išgirdau šią frazę: "užaugęs galėtum dirbti kompiuterių administratoriumi" (tuo metu padėjau sutvarkyti kažkokią problemą). Nuo to laiko ši frazė mane užkabino ir lig šiol ji gyvena mano širdyje. Būdamas 13 metų pradėjau rimtai žvelgti į kompiuteris ir skyriau jiems daug praktikos. Pirmosios svetainės, pirmieji programavimo darbai, pirmieji remonto darbai. 15 metų jau orientavausi šioje srityje, sekiau pasaulio naujienas, pradėjau teikti NEMOKAMAS svetainių kūrimo/administravimo paslaugas (kurios man tikrai padėjo tobulėti), taip pat pradėjau teikti kompiuterių remonto paslaugas pažįstamiems žmonėms (nelegaliai, nes tai man tada nebuvo svarbiausia). 17 metų padėjau tašką vaikiškose istorijose ir su giminaičio pagalba įkūrėme bendrovę (tai buvo 18-ojo gimtadienio dovana). Pagrindinė specializacija: kompiuterių remontas mūsų mieste. Praėjus pusantrų metų mes stipriai išsiplėtėme ir savo paslaugas teikiame Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose, o dukterinius partnerius, kurie plėtoja mūsų projektus, turime 18 pasaulio šalių. Taip pat papildėme savo teikiamų paslaugų asortimentą programavimo paslaugomis, verslo konsultacijomis, tekstų vertimu ir kita.
PRINCIPAI, APLINKOS DĖSNIŲ NEPAISYMAS BEI NEAPSAKOMAS UŽSISPYRIMAS IR MOTYVACIJA Tai, ką aprašiau įvade, tėra paprastas ir nedetalus "history". Kompiuterius aš myliu. Tai gali nuskambėti klaikiai, tačiau taip nėra. Ateitį su kompiuteriais pasirinkau todėl, kad aš su jais užaugau ir jie man "įėjo" į kraują. Domėjimasis, bandymas atrasti kažką naujo, problemų sprendimas - šie dalykai neleidžia stovėti vietoje ir verčia nuolat tobulėti. Iki kokių 16 metų visada sulaukdavau priekaištų, kad neva per daug laiko praleidžiu prie kompiuterio. Sulaukdavau pasiūlymų išeiti į lauką, išgerti alaus, kažkur išvykti. Esu laimingas, nes to atsisakiau. Lauke būdavau tik vasaros vakarais, kuomet jusdavau labai gryną orą ir pasisemdavau ramybės bei įkvėpimo. Išvykų taip pat vengdavau, nes kelionės man nebuvo prie širdies. Pasilepindavau tik išvykomis prie jūros keletą kartų per metus. Apie "draugus", kurie būtų padarę daugiau žalos nei naudos, net nekalbu. Net bjauru klausytis iš 15-18mečių tokius žodžius: "einam gerti", "statai" ir pan. Nors draugų rate ne visi buvo tokie. Tiesiog vengdavau plataus komunikavimo, nes tai saldžių vaisių neduodavo. Neužkibau už alkoholio, cigarečių, narkotikų lyno ir tuo džiaugiuosi. Kad ir koks savanaudis atrodyčiau, tačiau dabar džiaugiuosi, kad esu vienu laipteliu aukščiau už tuos, kurie pasirinko kelią su sidro buteliu rankoje. Na, o tų žmonių, kurie eina pagal "visuomenės standartus" nesuprantu ir negerbiu. Savo kelyje atradau daug principų. Daugelis žmonių mano, kad principai yra blogai. Paprieštarausiu. Mano asmeniniai principai ir nusistatymas, kategoriškumas, pasikėlimas bei užsispyrimas leido man išlaikyti pusiausvyrą sunkiausiais periodais. Pateiksiu vieną pavyzdį. Turiu įgimtą nusistatymą prieš kaip sakoma "tūsus". Mano aplinkoje dauguma "tūsinasi", į savo verpetą bandė įtraukti ir mane. Iškėlęs galvą rodžiau, jog man tai yra tiesiogine prasme nusispjauti. Suprantu, kad reti "tūsai" nėra blogai, bet kalbu apie "tūsus" keletą kartų per savaitę. Gaila man tokių žmonių - tai amplitudė žemyn. Turiu savotišką relakso būdą: tai gaivus oras, pasivaikščiojimai, džiazo koncertai, operos teatrai, restoranai, meditacinė joga. Galų gale - taurelė vyno rankoje vasaros naktį stovint lauke ir žvelgiant į žvaigždėtą dangų. Atsiribojęs nuo visuomenės ir pasinėręs į darbus prie kompiuterio jausdavau ne tik malonumą, bet ir neapsakomą norą tapti kažkuo "tuo", į "ką" žmonės galėtų žiūrėti ne kaip į eilinį tipą, o kaip į garbingą žmogų. Dabar aš toks esu. Pastebimas gatvėje, žinomas (nors supratau, kad man nepriimtina savybė), ir svarbiausia - gerbiamas. Nieko nėra malonesnio negu išgirsti šiuos žodžius parduotuvėje: "ponas, gal rašom sąskaitą su nuolaidėle? :)" arba turėti savų žmonių ratą, kurie pagalbos kreipiasi į mane, nes žino, kad aš tai galiu. O galiu todėl, nes aš tai įrodžiau nesišvaistydamas gatvėje, o dirbdamas ir mokydamasis.
MYLĖK SAVO SRITĮ IR JI MYLĖS TAVE Dauguma žmonių pasirenka profesiją tokią, kad ji suteiktų jiems daug pinigų. Šiame punkte žmonės "susimėto". Rinktis profesiją pagal išskaičiavimą arba pagal: "Petras, Jonas, Antanas ir dar 40 žmonių pasirinko buhalterio darbą, tiks ir man" yra tiesiog KVAILA. Esu be galo dėkingas savo giminaičiui Tadui D., kuris padovanojo man kompiuterį, ir tik to žmogaus dėka dabar esu tuo, kuo esu. Grįžtant prie temos, šioje dalyje norėjau pasakyti, kad svarbu yra IEŠKOTI savo srities, o ne SPĖLIOTI. Kadangi pats užkibau ties kompiuteriais būdamas būdamas paaugliu, tai suprantu, kad tas laikotarpis man padėjo "prisitaikyti" prie kompiuterių ir juos pamilti. Svarbu yra gerbti ir mylėti savo sritį. Tik tokiu atveju visada būsi skaidrios nuotaikos, nebus vidury darbo jokių "WTF, kas čia per š..." ir svarbiausia, būsi tikras savo srities specialistas - ne tu ieškosi žmonių, o jie ieškos tavęs.
SAVI NIUANSAI Visada buvau tokios nuomonės, kad turiu pažinti savo sritį taip gerai, kaip pažįstu savo penkis pirštus (nors tiesą sakant jų pavadinimų nežinau). To pasekoje "dėjau" ant švietimo sistemos, mokykloje pradėjau mokytis minimaliai. Visą save atidaviau savo sričiai. Kas mėnesį pirkdavau naujų knygų, jas skaitydavau, konspektuodavau, analizuodavau. Net nepastebėjau, kaip į mano galvą be jokių mokymosi atmintinai įaugo keli šimtai sąvokų (nuo kas yra kompiuteris iki kas yra 2x AES). Prie mokymosi medžiagos sėdėdavau net laisvesnių pamokų metu. Tuo esu laimingas - prizinės vietos įvairiuose konkursuose, laimėtas microsoft konkursas (atvėręs daug galimybių įsidarbinti kompiuterių srityje), bendradarbiavimas su apple mokymosi tikslais. Mokydamasis mokykloje pagal standartinę švietimo sistemą to tikrai nebūčiau pasiekęs, TIKRAI. Dabar esu dvyliktokas, besiruošiantis egzaminams (pagrinde tik matematikos ir lietuvių k.), nes informatikai ruoštis nereikia (tiesiog suprantu šį dalyką labai gerai). Kokia paseka to, kad nesimokiau anksčiau? Jokia. Prastesni pažymiai - ne kelio pabaiga. Ruošiuosi egzaminams su tam tikrų žmonių pagalba turbūt dar geriau, negu kad būčiau kažką išmokęs seniau, o dabar viską atkartojęs. Sutaupiau ir laiko ir nervų. Tiesa, mokykloje vis tik problemų turiu. Keista yra tai, kad jos susijusios ne su mokslu, o labiau su elgesiu. Kadangi turiu įmonę, tuo pačiu turiu begalę svarbių reikalų. Per pamoką vidutiniškai sulaukiu 5 skambučių į kiekvieną telefoną (jų yra 3), į dalį tenka atsiliepti. Kreivi mokytojų žvilgsniai - tikrai erzina. Na bet jau pripratę visi, nes supranta, kad tai kuo užsiimu nėra kažkokios paistalynės ir kai kurie netgi rodo pagarbą tam - leidžia nelankyti pamokų ir pan.
IŠ DABARTIES Gyvenimo ramstis - rimtumas ir susikaupimas. Susidariau naują įvaizdį - solidų ir išdidų. Dabartis nepalyginama su praeitimi. Dabar tenka daug keliauti, o prie kompiuterio sėdėti - minimaliai. Tiesa, mokymąsi (iš knygų) palaikau ir dabar. Kodėl nepalaikyti, jeigu man tai patinka? Per mėnesį tenka sudalyvauti ~5 konferencijose. Vasarą praktiškai vienos kelionės po užsienį. Esu vidutinės klasės fizinio pasirengimo žmogus. Nesportuoju štanginėse (nors seniau tai dariau, kol pasikeitė norai), neužsiiminėju komandiniu sportu (nepatinka). Retu metu kartas nuo karto palakstau su krepšinio kamuoliu - susirenkame nevykėliai, nemokantys žaisti krepšinio ir bandome kažką "išplėšti". Savotiškas mano sportas yra meditacija. Tai vidinės ramybės ir stiprumo palaikymas. Meditacija yra gyvybiškai svarbi, be jos nebūčiau toks aktyvus ir neturėčiau tiek daug fizinių ir protinių jėgų. Į meditaciją integruoju vakarinius pasivaikščiojimus lauke (deja, bet ne kiekvieną vakarą pavyksta tą padaryti). Na, o finišas yra mityba. Jau antrą mėnesį vartoju lengvą maistą (pagrinde salotos su tunu, retkarčiais jautiena, vištiena). Kaip gėrimą impregnuoju arbatą bei mineralinį vandenį. Ramunėlių arba melisos arbatos puodelis prieš miegą yra NUOSTABU. Kam tokia mityba? Tai vėlgi mano principas. Toks maistas yra labai sveikas, jame gausu vitaminų, kurie labai padeda tokiu įtemptu gyvenimo ritmu. Beje, arbata didina darbingumą.
SAVI ATRADIMAI Norint kažko pasiekti reikia pilnai pažinti save. Darbo efektyvumui atradau savo laiką. Daugiausia jėgų turiu bei didžiausią kiekį darbų galiu atlikti nuo ~12h dienos iki ~19h vakaro. Nepaminėjau, esu ankstyvas paukštis. 5h ryto - jau būnu atsikėlęs. Jeigu tai įprasta diena, iki mokyklos 3h laiko - atlieku daug darbų, tačiau gaila, bet ne visu pajėgumu. Miegoti tenka eiti anksti - dažniausiai 23h jau miegu. Toks kasdieninis balansas yra gerai, o jeigu išsibalansuoju kokį kartą - pasekmės būna: mieguistumas ir ne nuotaika visą dieną. Taigi, pakartosiu, kad geras gyvenimo būdas - yra NUOSTABU. Dar vienas atradimas - savęs išnaudojimo galimybės. Čia norėčiau įterpti citatą: "Vieninteliai apribojimai yra tie, kuriuos nusistatome sau patys - Robin Sharma". Plėčiau savo žinių profilį savarankiškai. Užsienio kalbų pagrindus išmokau mokykloje, tęsiau - savarankiškai. Dalį dalykų, kurių neišmokau mokykloje išmokau savarankiškai. Bendravimo etiketą bei viską, kas man tikrai pravertė išmokau savarankiškai, nes to mokykloje niekada nemokė ir vargu ar kada mokys. Didžiąją dalį dalykų savų gyvenime atlieku savarankiškai. Nuo to jaučiuosi tik geriau. Savarankiškumas išugdė mane tokį, koks esu. Galbūt vieniems atrodau kvailas, o kitiems keistas, tretiems protingas, o ketvirtiems įdomus, tačiau svarbiausia yra pasitikėjimas savimi.
TIKRASIS VEIDAS Iš perskaityto teksto galėjote suprasti, kad esu pasikėlęs. Taip, aš toks esu. Pasikėlimas man suteikia jėgų ir stiprybės, ištvermės. Tačiau skirtingai nei daugelis kitų išdidžių žmonių, visada padedu žmonėms kurie turi bėdų. Tuo pačiu šiek tiek pasireklamuosiu. Jeigu kas nors turite asmeninių problemų (psichologinės problemos, pinigų trūkumas ar kitos bėdos), rašykite. Tiems, kam tikrai sunki situacija, galiu įdarbinti lengvam darbui. Tiems kam trūksta pinigų, galiu paskolinti jų (xxxLT) be jokių procentų. Na, o jei yra psichologinių problemų, drąsiai galite kreiptis. Psichologiją išmanau, nes mano gyvenimas šiek tiek susijęs su psichologinėmis problemomis ir padėsiu kiek galėsiu.
Taigi, kiekvienas iš mūsų gali pasiekti tiek, kiek pats to nori. Nekreipkite dėmesio į visuomenės standartus, stereotipus. Kurkite juos patys! Neklausykite aplinkinių žmonių, kurie nori jus matyti tokiais ar anokiais - tik jūs patys žinote, kuo norite būti. Ribų nėra. Visas ribas užsibrėžiame patys. Nors yra sakoma: "mokytis ar kažką daryti niekada nevėlu", aš pakoreguosiu ir pataisysiu: "mokytis niekada nevėlu, tačiau kuo anksčiau pradėsi ir atrasi savyje tai, ko tau reikia, tuo bus geriau". Laužykime standartus, nebūkime vientisa masė.
Apie save, kaip teksto autorių, nelabai noriu šnekėti, nes tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, todėl nelabai noriu identifikuotis.
Ačiū už skaitymą, labai viliuosi, kad ką nors iš jūsų šis tekstas bent maža dalele motyvuos. Nepykite už stiliaus klaidas, kurių šiame tekste daug - tekstą rašiau dvi valandas ir labai nebeturiu noro šiuo metu jį koreguoti. Su laiku jį ištaisysiu. Na ir galiausiai būčiau dėkingas, kad kritikos būtų kuo mažiau. Tai ką parašiau yra mano asmeninis gyvenimas, už kurį esu atsakingas aš pats. Kiekvienas mes esame savo likimo kalvis.
Baisiausias netikėjimas yra netikėjimas savimi - T. Karlailis
