Vermikolega

Sakoma, kad sliekas per parą geromis sąlygomis suvartoja maisto tiek kiek pats sveria.Pagal tai galima paskaičiuoti, kiek reiks substarto. Maitinama kaip taisyklė kas savaitę dedant maždaug po 5-7 cm. sluoksnį. Iš to gaunama apie 60 proc. biohumuso. Substaratas aišku gali kažkokį kvapą turėti, bet po 1-2 parų jį sliekai apdoroja, kad kvapas dingsta. Substrato receptūra tai atskiras klausimas. Čia siūloma žinoti C/N (anglies ir azoto santykis), PH (rūgštigumas), proteinus, sunkiuosius metalus (jokiu būdu negali būti šešiavalenčio chromo)ir pan. Biohumuso gamintojai sakė, kad biohumuso kokybę apsprendžia pirkėjas pagal padarytus tyrimus. Užsieniečiams aišku reikia, kad tyrimai būtų padaryti sertifikuotoj laboratorijoj. Tinklapiuose verdetera.com ir sliekas.info apie tai rašoma. Literatūroje rašoma, kad biohumuso gaminimui geriausiai tinka Kolifornijos raudonieji sliekai. Be to rusiški Staratel. Dar yra Moskovskij hibrid. Dendrobena taip pat gamina biohumusą, bet jie geriau tinka žvejybai. Kiek girdėjau tai sunku dabar nustatyti kur kokie sliekai yra, nes jie jau daugelyje vietų sisimaišę.

Įveskite pavadinimą: Kooperatinė bendrovė "Biohumus LT". Aš tokį radau internete, bet jie dar ten plačiai nesiskelbia.

100 litų 1 tonos substarato pirkimui. Už toną biohumuso duoda 345 Lt. Iš tonos substrato pasidaro 600 kg. biohumuso. Pajamos 207 Lt. už toną biohumuso. Kaip ir mažoka.

Sakoma, kad sliekas per parą geromis sąlygomis suvartoja maisto tiek kiek pats sveria.Pagal tai galima paskaičiuoti, kiek reiks substarto. Maitinama kaip taisyklė kas savaitę dedant maždaug po 5-7 cm. sluoksnį. Iš to gaunama apie 60 proc. biohumuso. Substaratas aišku gali kažkokį kvapą turėti, bet po 1-2 parų jį sliekai apdoroja, kad kvapas dingsta. Substrato receptūra tai atskiras klausimas. Čia siūloma žinoti C/N (anglies ir azoto santykis), PH (rūgštigumas), proteinus, sunkiuosius metalus (jokiu būdu negali būti šešiavalenčio chromo)ir pan. Biohumuso gamintojai sakė, kad biohumuso kokybę apsprendžia pirkėjas pagal padarytus tyrimus. Užsieniečiams aišku reikia, kad tyrimai būtų padaryti sertifikuotoj laboratorijoj. Tinklapiuose verdetera.com ir sliekas.info apie tai rašoma. Literatūroje rašoma, kad biohumuso gaminimui geriausiai tinka Kolifornijos raudonieji sliekai. Be to rusiški Staratel. Dar yra Moskovskij hibrid. Dendrobena taip pat gamina biohumusą, bet jie geriau tinka žvejybai. Kiek girdėjau tai sunku dabar nustatyti kur kokie sliekai yra, nes jie jau daugelyje vietų sisimaišę.

Būtent tokios minties ir aš tikėjausi. Kalbėjau su triušių augintojais. Jie keletas susibėgo ir įkūrė savo kooperatyvą. Iš tikrųjų reikėtų giliau pasidomėti į teisnes ir organizacines kooperatyvų veiklos subtilybes. Gal kas nors iš forumo dalyvių gerai nusimano ar dalyvavo tokioj veikloj? Ar biohumuso gamintojams tas tiktų? Kooperatinė veikla kaip tik leidžia neslėpti viens nuo kito žinių, o kaip tik padėti viens kitam, kad galėtume pagaminti didesnius kiekius geresnei rinkai. Juk reikia ir biohumuso tyrimus atlikinėti, ir gamybos technologijas aptarti, ir pelningas realizavimo vietas aptikti. Norėdami pasiekti vieningą tikslą galėtume susikooperavę tą daryti. Tai nereikštų, kad reikia ignoruoti Sliekų augintojų asociaciją. Galima bendradarbiauti kartu. Gyvenimas parodytų. Aš
manau, kad bet kokios geros idėjos tiktų šios temos forume. Siūlau nesustoti.

Idomu būtų, kad kiek galima pasisakytų tie gamintojai, kurie jau pagamino ir realizavo biohumusą. Kolkas aišku, kad sudarius su Verdetera sutartis, reikia iš jų pirkti sliekų populiaciją ir tik tada jie įsipareigoja nupirkti pirmą partiją biohumuso. Be to būtina tapti Sliekų augintojų asociacijos nariu. Nors jų paskaičiavimai gundantys, bet sliekai pas juos gan brangoki. Žinau, kad yra ir daugiau sliekų augintojų, bet jie nesireklamuoja, o tiesiog daug dirba, o tai reiškia, kad ir turi realizavimo taškus.
Smagiausia būtų tai, kad biohumusą supirktų užsienio pirkėjai, nes ten gerai moka, bet jiems reikalingi dideli kiekiai, kurių mes dar neįstengiame pagaminti.

Pradėjau nuo vieno maišo mėšlo, kuriame buvo sliekų. Pardavėjas sakė, kad ten tikrai Kolifornijos sliekai. Porą metų žaidžiau su šiais sliekais ir kartu mokiausi mėgėjiškai juos auginti. Aišku kai buvo maži kiekiai auginau mažose dėžėse papildant maistą tuo pačiu keliant auktyn maždaug iki 3 aukštų, o aptinėse dėžėse likdavo grynas biohumusas be sliekų kurią ištaukdavau. Tačiau kai pirkau pagrindinį kiekį, jį man pardavė mažose dėžėse skaičiuojant gyvąjį svorį ne vienetais, o kilogramais. Bendrai į savo 2 kv. metrų medinę dėžę supyliau po 6 kg. sliekų. Nei vienu, nei kitu atveju manau niekas negali garantuoti, kokios rūšies ar pavadinimo sliekus jie pardavė. Matau, kad sliekai nėra visi lygiai vienodi. Vieni gan stamboki, kiti raudonesni smulkesni. Matysiu šiltu laikotarpiu kaip jie veisis ir dirbs.
Dėl investicijų aišku dar reikia pasiskaičiuoti, galėsiu vėliau atsakyti. Beje pastoviai galvoju ir kuriu planus apie šios veiklos tolesnias galimybes, realizavimo problemas ir t.t. Norisi, kad atslieptų daugiau sliekų augintojų, nes forumų šia tema trūksta, o ir verslas dar gan jaunas dabartiniame laikotarpyje.

Radau Jūsų tėmelę apie sliekų auginimą. Aš taip pat pradėjau auginti 2011 m. spalį. Užpildžiau 30 dėžių 1x2 m. Laikau neužšąlančioj patalpoj, bet nešildomoje. Kolkas sliekai vangūs, nejudrūs ir matyt nelabai dauginasi, nes adaptuojasi naujame maiste, be to jiems vėsoka. Didelio progreso nepastebiu. Aišku vien teorijos mažoka. Praktiškai augindamas pastebi problemas. Pirmiausia tai pradėjo pulti graužikai (matyt pelės, žiurkės). Kai padaviau nuodų, tai dalį jų suslėpė į dėžes pas sliekus ir taip toliau ir panašiai. Teks ir toliau mokytis bedirbant. Matysiu kaip jiems tiks maistas. Mano substratas rudeniniai nukritę medžių lapai ir galvijų mėšlas.

Pradėjau nuo vieno maišo mėšlo, kuriame buvo sliekų. Pardavėjas sakė, kad ten tikrai Kolifornijos sliekai. Porą metų žaidžiau su šiais sliekais ir kartu mokiausi mėgėjiškai juos auginti. Aišku kai buvo maži kiekiai auginau mažose dėžėse papildant maistą tuo pačiu keliant auktyn maždaug iki 3 aukštų, o aptinėse dėžėse likdavo grynas biohumusas be sliekų kurią ištaukdavau. Tačiau kai pirkau pagrindinį kiekį, jį man pardavė mažose dėžėse skaičiuojant gyvąjį svorį ne vienetais, o kilogramais. Bendrai į savo 2 kv. metrų medinę dėžę supyliau po 6 kg. sliekų. Nei vienu, nei kitu atveju manau niekas negali garantuoti, kokios rūšies ar pavadinimo sliekus jie pardavė. Matau, kad sliekai nėra visi lygiai vienodi. Vieni gan stamboki, kiti raudonesni smulkesni. Matysiu šiltu laikotarpiu kaip jie veisis ir dirbs.
Dėl investicijų aišku dar reikia pasiskaičiuoti, galėsiu vėliau atsakyti. Beje pastoviai galvoju ir kuriu planus apie šios veiklos tolesnias galimybes, realizavimo problemas ir t.t. Norisi, kad atslieptų daugiau sliekų augintojų, nes forumų šia tema trūksta, o ir verslas dar gan jaunas dabartiniame laikotarpyje.

Pradėjau nuo vieno maišo mėšlo, kuriame buvo sliekų. Pardavėjas sakė, kad ten tikrai Kolifornijos sliekai. Porą metų žaidžiau su šiais sliekais ir kartu mokiausi mėgėjiškai juos auginti. Aišku kai buvo maži kiekiai auginau mažose dėžėse papildant maistą tuo pačiu keliant auktyn maždaug iki 3 aukštų, o aptinėse dėžėse likdavo grynas biohumusas be sliekų kurią ištaukdavau. Tačiau kai pirkau pagrindinį kiekį, jį man pardavė mažose dėžėse skaičiuojant gyvąjį svorį ne vienetais, o kilogramais. Bendrai į savo 2 kv. metrų medinę dėžę supyliau po 6 kg. sliekų. Nei vienu, nei kitu atveju manau niekas negali garantuoti, kokios rūšies ar pavadinimo sliekus jie pardavė. Matau, kad sliekai nėra visi lygiai vienodi. Vieni gan stamboki, kiti raudonesni smulkesni. Matysiu šiltu laikotarpiu kaip jie veisis ir dirbs.
Dėl investicijų aišku dar reikia pasiskaičiuoti, galėsiu vėliau atsakyti. Beje pastoviai galvoju ir kuriu planus apie šios veiklos tolesnias galimybes, realizavimo problemas ir t.t. Norisi, kad atslieptų daugiau sliekų augintojų, nes forumų šia tema trūksta, o ir verslas dar gan jaunas dabartiniame laikotarpyje.