radianas

Iš visų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukurtų paieškos variklių su „AltaVista“ vargu ar kas galėtų lygintis. Tiesa, sėkmės istorija baigėsi tuomet, kai „AltaVista“ naudotojus perviliojo „Google“, o patį paieškos variklį 2003 metais įsigijo ir patyliukais numarino „Yahoo“.
Šio interneto paieškų dinozauro išnykimas – tai tarsi priminimas, kad iki „Google“ dominavimo eros buvo daugybė paieškos variklių, pasižymėjusių savo keistenybėmis, specializacija, interneto turinio indeksavimo skirtumais. Skirtingų paieškos variklių naudojimas neretai pateikdavo visiškai skirtingus rezultatus. Pasaulinis tinklas neatrodė tarsi visuotinai tarpusavy sujungtas – kiekvienas paieškos variklis parodydavo tik tam tikrą viso tinko gabalėlį.
 
„AltaVista“ pasiūlė ir itin populiarią paslaugą, kurią vėliau nusižiūrėjo „Google“. Dar ilgą laiką po to, kuomet „AltaVista“ paieškų populiarumas smuko, šios bendrovės sukurtas internetinis vertėjas „BabelFish“ buvo populiariausias pagalbininkas norint išversti kokį nors tekstą. Ir nors dabar „Google“ yra dažniausiai naudojamas paieškų variklis, kuria operacines sistemas mobiliesiems įrenginiams, siūlo populiariausią internete pašto paslaugą bei dominuoja interneto reklamų rinkoje, internete galima rasti ir didelį kiekį santykinai mažučių paieškos variklių, kurie yra specializuoti ir lankytojams siūlo tai, ko nesugeba „Google“.
 
Šiais laikais internetas tapo gerokai vientisesniu tarpusavy sujungtų kompiuterių tinklu, tačiau jis ir nepalyginamai didesnis nei praėjusiame amžiuje. Norėdami pagerbti „AltaVista“ atminimą, svetainės tested.com specialistai atrinko devynis nišinių paieškos variklius, į kuriuos vartotojai užsuka tada, kai „Google“ siūlomi rezultatai tiesiog neatitinka poreikių.
 
„Wayback Machine“: Archive.org siūloma „Wayback Machine“ paslauga – idealus įrankis norintiems internete surasti tai, ko „Google“ neberanda dėl to, jog tos informacijos internete nebėra. Archive.org tvirtina, kad savo tarnybinėse stotyse jie saugo daugiau nei 350 mlrd. interneto puslapių, kurie „sveria“ daugiau nei du petabaitus. Nemažą dalį šių puslapių sudaro įvairios populiarių svetainių versijos, kitusios bėgant laikui, tačiau su šiuo varikliu galima rasti ir daugybę „Geocities“ vartotojų svetainių, kurių joks kitas paieškos variklis neberastų.
 
„Wolfram Alpha“: „Skaičiuojamųjų žinių paieškos variklis“ interneto paieškose nėra toks stiprus, kaip „Google“. Bet jeigu kyla koks nors matematinis klausimas – jam niekas neprilygs. Be to, „Wolfram Alpha“ gebėjimas lankytojui pateikti tiesioginius atsakymus į klausimus kartais gali atrodyti tarsi stebuklas. Ir dar „Wolfram Alpha“ siūlo labiau mokslišką požiūrį į paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu ieškotumėte kokio nors įžymaus žmogaus – na kad ir Bruce'o Dickinsono – paieškos variklis jums pateiks žmogaus nuotrauką, pasakys, kuriais metais ir kur šis dainininkas gimė, kuo išgarsėjo, kokie jo pomėgiai ir netgi koks jo ūgis. Deja, daug informacijos apie lietuvius šis variklis jums nepateiks – jam žinomi tik kai kurie paties aukščiausio kalibro šalies politikai politikai ir vienas-kitas sportininkas. Beje, „Google“ taip pat pradėjo rodyti integruotus atsakymus į paieškų eilutės užklausas – informaciją apie garsiausius žmones (pasiskolintą iš „Wikipedia“), oro sąlygas, valiutų kursus ir panašiai.
 
„Giphy“: Vos prieš keletą mėnesių „Google“ pasiūlė galimybę susiaurinti vaizdų paiešką iki „animuotų paieškų“ (t. y. GIF formato rinkmenų paieškos). „Giphy“ yra visiškai neseniai sukurtas paieškų variklis, siūlantis pačių sukauptą GIF rinkmenų duomenų bazę – kiekvienos rinkmenos šaltinis yra pažymėtas. Ieškant tokių konkrečių terminų, kaip „game of thrones“, rezultatai būtų lygiai tokie kaip ir tikitės. Nors pačius smagiausius rezultatus pateikia paieška pagal terminą „cat attack“. Naudinga tai, kad atidarius rinkmeną nurodomas jos formatas taškais ir kadrų kiekis.
 
„TinEye“: Atvirkštinė vaizdų paieška – dar vienas neseniai „Google“ pradėtas siūlyti paieškos įrankis. Tačiau kol „Google“ to nesiūlė, svetainė „TinEye“ buvo nepakeičiama – tik ji galėdavo surasti kokio filmo kadrą matote arba kur rasti didesnę tos pačios nuotraukos versiją, kaip rasti tą paslaptingą, tik iš veido žinomą dainininką. „TinEye“ neieško pagal nuotraukos metaduomenis – paieška vykdoma remiantis vaizdo atpažinimo algoritmais, kurie padeda surasti panašius ar identiškus vaizdus. Be to „TinEye“ paieškos rezultatus pateikia kitaip nei „Google“: „TinEye“ paieškoje daugiausiai naudojama šios svetainės 3 mlrd. nuotraukų duomenų bazė, tuo tarpu „Google“ visų pirma stengiasi nukreipti į svetainę, kurioje yra panaši nuotrauka.
 
„Creative Commons Search“: Paprasta ir praktiškai naudinga paieška. Jeigu jums prisireikė nuotraukos, kurią pamatėte „Flickr“ ar „Google Images“ paieškoje, o autorius nesuteikė leidimo naudoti jo darbą kur nors kitur internete, belieka nuleisti galvą ir spūdinti toliau. O „Creative Commons“ paieška leidžia susiaurinti rezultatus iki nuotraukų, kurias galima nemokamai naudoti savo reikmėms – taip pat yra galimybė ieškoti ir šiuo licencijavumo būdu pažymėtos muzikos ar kitų terpių rinkmenų.
 
„Can I Stream It“: Vos prieš keletą metų vienintelis būdas kompiuterio ekrane pasižiūrėti kokį nors televizijos serialą ar filmą buvo toks, kurį galima būtų pavadinti neteisėtu – vaizdo turinio transliavimo ar nuomos internetu paslaugos, jei tokių ir buvo, mūsų šalies gyventojams buvo neprieinamos. Tačiau tie laikai praėjo – kadaise tik amerikiečiams prieinami vaizdo medžiagos šaltiniai atsivėrinėja ir kitoms šalims. O „Can I Steam It“ jūsų pageidaujamo serialo ar filmo ieškos visuose tuose šaltiniuose ir pasakys iš kur turinį galima transliuoti, iš kur – išsinuomoti skaitmeniniu būdu, o kur – įsigyti. Paieškos variklis netgi siūlo užsisakyti priminimus, kuriuos siunčia, kai tik jūsų ieškomas turinys tampa prieinamu internete. Žinoma, šios paslaugos turi vieną trūkumą – jos yra mokamos. Bet už tai teisėtos.
 
„Duck Duck Go“: šis paieškų variklis pirmąkart pagarsėjo 2012 metai, kai pažadėjo, kad savo vartotojų jokiu būdu nestebės – ši niša rinkoje atsirado tada, kai „Google“ ėmėsi ne pačių gražiausių veiksmų vartotojų privatumo požiūriu . Tačiau sveikas požiūris į privatumą nėra vienintelis „Duck Duck Go“ privalumas – jie siūlo ir kitokių „gėrybių“ bei integruotų rezultatų, panašių į „Wolfram Alpha“: atlieka matematinius skaičiavimus, generuoja atsitiktinius slaptažodžius, pasiūlo patiekalų receptus. Dalį šių veiksmų moka ir „Google“, tačiau ne visus, ne taip elegantiškai ir ne taip privačiai.
 
„Google Flights“: tai yra vienas iš mažiausiai žinomų, tačiau itin kokybiškų „Google“ pirkinių, papildžiusių paieškos variklio galimybes. 2010 metais „Google“ įsigijo bendrovę „ITA Software“, kuri siūlė skrydžių paieškos sistemą QPX, kurią buvo integravęsi tokios svetainės, kaip „Kayak“, „Orbitz“ ir „CheapTickets“. O šiuo paieškos varikliu be įkyrių siūlymu kartu užsisakyti ir kambarį viešbutyje ar išsinuomoti automobilį galima naudotis per „Google Flights“. Gal kiek nesąžininga sakyti, kad „Google“ nesugeba to, ką siūlo „Google“, bet iš tiesų paieškos variklis buvo sukurtas kitos bendrovės, tuo metu, kai „Google“ apie tokią galimybę galbūt net nesvarstė. Deja, skrydžių per Vilniaus oro uostą šis paieškos variklis kol kas neindeksuoja.
 
„Flightfox“: jeigu jau kalbama apie skrydžių paieškas, „Flightfox“ yra gana smagus naudotojų kuriamas skrydžių paieškos variklis. Formaliai vertinant, tai netgi ne paieškos variklis, o mokama paslauga, kuri siūlo dažnai skraidančių asmenų patarimus apie pigius skrydžius – sumokėjus kelis dolerius gausite informacijos kaip gauti ką nors pigiau. Arba galite nusakyti savo pageidavimus, o ekspertai pasiūlys savo pagalbą patenkinant jūsų poreikius. Mokėti už „Firefox“ paslaugas ieškant pigaus skrydžio nedideliu atstumu gal ir neapsimoka, tačiau jeigu skrydis tolimas, keli išleisti doleriai tikriausiai atsipirks, jei kelionė atpigs šimtais dolerių.
 
Straipsnio šaltinis

Iš visų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukurtų paieškos variklių su „AltaVista“ vargu ar kas galėtų lygintis. Tiesa, sėkmės istorija baigėsi tuomet, kai „AltaVista“ naudotojus perviliojo „Google“, o patį paieškos variklį 2003 metais įsigijo ir patyliukais numarino „Yahoo“.
Šio interneto paieškų dinozauro išnykimas – tai tarsi priminimas, kad iki „Google“ dominavimo eros buvo daugybė paieškos variklių, pasižymėjusių savo keistenybėmis, specializacija, interneto turinio indeksavimo skirtumais. Skirtingų paieškos variklių naudojimas neretai pateikdavo visiškai skirtingus rezultatus. Pasaulinis tinklas neatrodė tarsi visuotinai tarpusavy sujungtas – kiekvienas paieškos variklis parodydavo tik tam tikrą viso tinko gabalėlį.
 
„AltaVista“ pasiūlė ir itin populiarią paslaugą, kurią vėliau nusižiūrėjo „Google“. Dar ilgą laiką po to, kuomet „AltaVista“ paieškų populiarumas smuko, šios bendrovės sukurtas internetinis vertėjas „BabelFish“ buvo populiariausias pagalbininkas norint išversti kokį nors tekstą. Ir nors dabar „Google“ yra dažniausiai naudojamas paieškų variklis, kuria operacines sistemas mobiliesiems įrenginiams, siūlo populiariausią internete pašto paslaugą bei dominuoja interneto reklamų rinkoje, internete galima rasti ir didelį kiekį santykinai mažučių paieškos variklių, kurie yra specializuoti ir lankytojams siūlo tai, ko nesugeba „Google“.
 
Šiais laikais internetas tapo gerokai vientisesniu tarpusavy sujungtų kompiuterių tinklu, tačiau jis ir nepalyginamai didesnis nei praėjusiame amžiuje. Norėdami pagerbti „AltaVista“ atminimą, svetainės tested.com specialistai atrinko devynis nišinių paieškos variklius, į kuriuos vartotojai užsuka tada, kai „Google“ siūlomi rezultatai tiesiog neatitinka poreikių.
 
„Wayback Machine“: Archive.org siūloma „Wayback Machine“ paslauga – idealus įrankis norintiems internete surasti tai, ko „Google“ neberanda dėl to, jog tos informacijos internete nebėra. Archive.org tvirtina, kad savo tarnybinėse stotyse jie saugo daugiau nei 350 mlrd. interneto puslapių, kurie „sveria“ daugiau nei du petabaitus. Nemažą dalį šių puslapių sudaro įvairios populiarių svetainių versijos, kitusios bėgant laikui, tačiau su šiuo varikliu galima rasti ir daugybę „Geocities“ vartotojų svetainių, kurių joks kitas paieškos variklis neberastų.
 
„Wolfram Alpha“: „Skaičiuojamųjų žinių paieškos variklis“ interneto paieškose nėra toks stiprus, kaip „Google“. Bet jeigu kyla koks nors matematinis klausimas – jam niekas neprilygs. Be to, „Wolfram Alpha“ gebėjimas lankytojui pateikti tiesioginius atsakymus į klausimus kartais gali atrodyti tarsi stebuklas. Ir dar „Wolfram Alpha“ siūlo labiau mokslišką požiūrį į paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu ieškotumėte kokio nors įžymaus žmogaus – na kad ir Bruce'o Dickinsono – paieškos variklis jums pateiks žmogaus nuotrauką, pasakys, kuriais metais ir kur šis dainininkas gimė, kuo išgarsėjo, kokie jo pomėgiai ir netgi koks jo ūgis. Deja, daug informacijos apie lietuvius šis variklis jums nepateiks – jam žinomi tik kai kurie paties aukščiausio kalibro šalies politikai politikai ir vienas-kitas sportininkas. Beje, „Google“ taip pat pradėjo rodyti integruotus atsakymus į paieškų eilutės užklausas – informaciją apie garsiausius žmones (pasiskolintą iš „Wikipedia“), oro sąlygas, valiutų kursus ir panašiai.
 
„Giphy“: Vos prieš keletą mėnesių „Google“ pasiūlė galimybę susiaurinti vaizdų paiešką iki „animuotų paieškų“ (t. y. GIF formato rinkmenų paieškos). „Giphy“ yra visiškai neseniai sukurtas paieškų variklis, siūlantis pačių sukauptą GIF rinkmenų duomenų bazę – kiekvienos rinkmenos šaltinis yra pažymėtas. Ieškant tokių konkrečių terminų, kaip „game of thrones“, rezultatai būtų lygiai tokie kaip ir tikitės. Nors pačius smagiausius rezultatus pateikia paieška pagal terminą „cat attack“. Naudinga tai, kad atidarius rinkmeną nurodomas jos formatas taškais ir kadrų kiekis.
 
„TinEye“: Atvirkštinė vaizdų paieška – dar vienas neseniai „Google“ pradėtas siūlyti paieškos įrankis. Tačiau kol „Google“ to nesiūlė, svetainė „TinEye“ buvo nepakeičiama – tik ji galėdavo surasti kokio filmo kadrą matote arba kur rasti didesnę tos pačios nuotraukos versiją, kaip rasti tą paslaptingą, tik iš veido žinomą dainininką. „TinEye“ neieško pagal nuotraukos metaduomenis – paieška vykdoma remiantis vaizdo atpažinimo algoritmais, kurie padeda surasti panašius ar identiškus vaizdus. Be to „TinEye“ paieškos rezultatus pateikia kitaip nei „Google“: „TinEye“ paieškoje daugiausiai naudojama šios svetainės 3 mlrd. nuotraukų duomenų bazė, tuo tarpu „Google“ visų pirma stengiasi nukreipti į svetainę, kurioje yra panaši nuotrauka.
 
„Creative Commons Search“: Paprasta ir praktiškai naudinga paieška. Jeigu jums prisireikė nuotraukos, kurią pamatėte „Flickr“ ar „Google Images“ paieškoje, o autorius nesuteikė leidimo naudoti jo darbą kur nors kitur internete, belieka nuleisti galvą ir spūdinti toliau. O „Creative Commons“ paieška leidžia susiaurinti rezultatus iki nuotraukų, kurias galima nemokamai naudoti savo reikmėms – taip pat yra galimybė ieškoti ir šiuo licencijavumo būdu pažymėtos muzikos ar kitų terpių rinkmenų.
 
„Can I Stream It“: Vos prieš keletą metų vienintelis būdas kompiuterio ekrane pasižiūrėti kokį nors televizijos serialą ar filmą buvo toks, kurį galima būtų pavadinti neteisėtu – vaizdo turinio transliavimo ar nuomos internetu paslaugos, jei tokių ir buvo, mūsų šalies gyventojams buvo neprieinamos. Tačiau tie laikai praėjo – kadaise tik amerikiečiams prieinami vaizdo medžiagos šaltiniai atsivėrinėja ir kitoms šalims. O „Can I Steam It“ jūsų pageidaujamo serialo ar filmo ieškos visuose tuose šaltiniuose ir pasakys iš kur turinį galima transliuoti, iš kur – išsinuomoti skaitmeniniu būdu, o kur – įsigyti. Paieškos variklis netgi siūlo užsisakyti priminimus, kuriuos siunčia, kai tik jūsų ieškomas turinys tampa prieinamu internete. Žinoma, šios paslaugos turi vieną trūkumą – jos yra mokamos. Bet už tai teisėtos.
 
„Duck Duck Go“: šis paieškų variklis pirmąkart pagarsėjo 2012 metai, kai pažadėjo, kad savo vartotojų jokiu būdu nestebės – ši niša rinkoje atsirado tada, kai „Google“ ėmėsi ne pačių gražiausių veiksmų vartotojų privatumo požiūriu . Tačiau sveikas požiūris į privatumą nėra vienintelis „Duck Duck Go“ privalumas – jie siūlo ir kitokių „gėrybių“ bei integruotų rezultatų, panašių į „Wolfram Alpha“: atlieka matematinius skaičiavimus, generuoja atsitiktinius slaptažodžius, pasiūlo patiekalų receptus. Dalį šių veiksmų moka ir „Google“, tačiau ne visus, ne taip elegantiškai ir ne taip privačiai.
 
„Google Flights“: tai yra vienas iš mažiausiai žinomų, tačiau itin kokybiškų „Google“ pirkinių, papildžiusių paieškos variklio galimybes. 2010 metais „Google“ įsigijo bendrovę „ITA Software“, kuri siūlė skrydžių paieškos sistemą QPX, kurią buvo integravęsi tokios svetainės, kaip „Kayak“, „Orbitz“ ir „CheapTickets“. O šiuo paieškos varikliu be įkyrių siūlymu kartu užsisakyti ir kambarį viešbutyje ar išsinuomoti automobilį galima naudotis per „Google Flights“. Gal kiek nesąžininga sakyti, kad „Google“ nesugeba to, ką siūlo „Google“, bet iš tiesų paieškos variklis buvo sukurtas kitos bendrovės, tuo metu, kai „Google“ apie tokią galimybę galbūt net nesvarstė. Deja, skrydžių per Vilniaus oro uostą šis paieškos variklis kol kas neindeksuoja.
 
„Flightfox“: jeigu jau kalbama apie skrydžių paieškas, „Flightfox“ yra gana smagus naudotojų kuriamas skrydžių paieškos variklis. Formaliai vertinant, tai netgi ne paieškos variklis, o mokama paslauga, kuri siūlo dažnai skraidančių asmenų patarimus apie pigius skrydžius – sumokėjus kelis dolerius gausite informacijos kaip gauti ką nors pigiau. Arba galite nusakyti savo pageidavimus, o ekspertai pasiūlys savo pagalbą patenkinant jūsų poreikius. Mokėti už „Firefox“ paslaugas ieškant pigaus skrydžio nedideliu atstumu gal ir neapsimoka, tačiau jeigu skrydis tolimas, keli išleisti doleriai tikriausiai atsipirks, jei kelionė atpigs šimtais dolerių.
 
Straipsnio šaltinis

Iš visų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukurtų paieškos variklių su „AltaVista“ vargu ar kas galėtų lygintis. Tiesa, sėkmės istorija baigėsi tuomet, kai „AltaVista“ naudotojus perviliojo „Google“, o patį paieškos variklį 2003 metais įsigijo ir patyliukais numarino „Yahoo“.
Šio interneto paieškų dinozauro išnykimas – tai tarsi priminimas, kad iki „Google“ dominavimo eros buvo daugybė paieškos variklių, pasižymėjusių savo keistenybėmis, specializacija, interneto turinio indeksavimo skirtumais. Skirtingų paieškos variklių naudojimas neretai pateikdavo visiškai skirtingus rezultatus. Pasaulinis tinklas neatrodė tarsi visuotinai tarpusavy sujungtas – kiekvienas paieškos variklis parodydavo tik tam tikrą viso tinko gabalėlį.
 
„AltaVista“ pasiūlė ir itin populiarią paslaugą, kurią vėliau nusižiūrėjo „Google“. Dar ilgą laiką po to, kuomet „AltaVista“ paieškų populiarumas smuko, šios bendrovės sukurtas internetinis vertėjas „BabelFish“ buvo populiariausias pagalbininkas norint išversti kokį nors tekstą. Ir nors dabar „Google“ yra dažniausiai naudojamas paieškų variklis, kuria operacines sistemas mobiliesiems įrenginiams, siūlo populiariausią internete pašto paslaugą bei dominuoja interneto reklamų rinkoje, internete galima rasti ir didelį kiekį santykinai mažučių paieškos variklių, kurie yra specializuoti ir lankytojams siūlo tai, ko nesugeba „Google“.
 
Šiais laikais internetas tapo gerokai vientisesniu tarpusavy sujungtų kompiuterių tinklu, tačiau jis ir nepalyginamai didesnis nei praėjusiame amžiuje. Norėdami pagerbti „AltaVista“ atminimą, svetainės tested.com specialistai atrinko devynis nišinių paieškos variklius, į kuriuos vartotojai užsuka tada, kai „Google“ siūlomi rezultatai tiesiog neatitinka poreikių.
 
„Wayback Machine“: Archive.org siūloma „Wayback Machine“ paslauga – idealus įrankis norintiems internete surasti tai, ko „Google“ neberanda dėl to, jog tos informacijos internete nebėra. Archive.org tvirtina, kad savo tarnybinėse stotyse jie saugo daugiau nei 350 mlrd. interneto puslapių, kurie „sveria“ daugiau nei du petabaitus. Nemažą dalį šių puslapių sudaro įvairios populiarių svetainių versijos, kitusios bėgant laikui, tačiau su šiuo varikliu galima rasti ir daugybę „Geocities“ vartotojų svetainių, kurių joks kitas paieškos variklis neberastų.
 
„Wolfram Alpha“: „Skaičiuojamųjų žinių paieškos variklis“ interneto paieškose nėra toks stiprus, kaip „Google“. Bet jeigu kyla koks nors matematinis klausimas – jam niekas neprilygs. Be to, „Wolfram Alpha“ gebėjimas lankytojui pateikti tiesioginius atsakymus į klausimus kartais gali atrodyti tarsi stebuklas. Ir dar „Wolfram Alpha“ siūlo labiau mokslišką požiūrį į paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu ieškotumėte kokio nors įžymaus žmogaus – na kad ir Bruce'o Dickinsono – paieškos variklis jums pateiks žmogaus nuotrauką, pasakys, kuriais metais ir kur šis dainininkas gimė, kuo išgarsėjo, kokie jo pomėgiai ir netgi koks jo ūgis. Deja, daug informacijos apie lietuvius šis variklis jums nepateiks – jam žinomi tik kai kurie paties aukščiausio kalibro šalies politikai politikai ir vienas-kitas sportininkas. Beje, „Google“ taip pat pradėjo rodyti integruotus atsakymus į paieškų eilutės užklausas – informaciją apie garsiausius žmones (pasiskolintą iš „Wikipedia“), oro sąlygas, valiutų kursus ir panašiai.
 
„Giphy“: Vos prieš keletą mėnesių „Google“ pasiūlė galimybę susiaurinti vaizdų paiešką iki „animuotų paieškų“ (t. y. GIF formato rinkmenų paieškos). „Giphy“ yra visiškai neseniai sukurtas paieškų variklis, siūlantis pačių sukauptą GIF rinkmenų duomenų bazę – kiekvienos rinkmenos šaltinis yra pažymėtas. Ieškant tokių konkrečių terminų, kaip „game of thrones“, rezultatai būtų lygiai tokie kaip ir tikitės. Nors pačius smagiausius rezultatus pateikia paieška pagal terminą „cat attack“. Naudinga tai, kad atidarius rinkmeną nurodomas jos formatas taškais ir kadrų kiekis.
 
„TinEye“: Atvirkštinė vaizdų paieška – dar vienas neseniai „Google“ pradėtas siūlyti paieškos įrankis. Tačiau kol „Google“ to nesiūlė, svetainė „TinEye“ buvo nepakeičiama – tik ji galėdavo surasti kokio filmo kadrą matote arba kur rasti didesnę tos pačios nuotraukos versiją, kaip rasti tą paslaptingą, tik iš veido žinomą dainininką. „TinEye“ neieško pagal nuotraukos metaduomenis – paieška vykdoma remiantis vaizdo atpažinimo algoritmais, kurie padeda surasti panašius ar identiškus vaizdus. Be to „TinEye“ paieškos rezultatus pateikia kitaip nei „Google“: „TinEye“ paieškoje daugiausiai naudojama šios svetainės 3 mlrd. nuotraukų duomenų bazė, tuo tarpu „Google“ visų pirma stengiasi nukreipti į svetainę, kurioje yra panaši nuotrauka.
 
„Creative Commons Search“: Paprasta ir praktiškai naudinga paieška. Jeigu jums prisireikė nuotraukos, kurią pamatėte „Flickr“ ar „Google Images“ paieškoje, o autorius nesuteikė leidimo naudoti jo darbą kur nors kitur internete, belieka nuleisti galvą ir spūdinti toliau. O „Creative Commons“ paieška leidžia susiaurinti rezultatus iki nuotraukų, kurias galima nemokamai naudoti savo reikmėms – taip pat yra galimybė ieškoti ir šiuo licencijavumo būdu pažymėtos muzikos ar kitų terpių rinkmenų.
 
„Can I Stream It“: Vos prieš keletą metų vienintelis būdas kompiuterio ekrane pasižiūrėti kokį nors televizijos serialą ar filmą buvo toks, kurį galima būtų pavadinti neteisėtu – vaizdo turinio transliavimo ar nuomos internetu paslaugos, jei tokių ir buvo, mūsų šalies gyventojams buvo neprieinamos. Tačiau tie laikai praėjo – kadaise tik amerikiečiams prieinami vaizdo medžiagos šaltiniai atsivėrinėja ir kitoms šalims. O „Can I Steam It“ jūsų pageidaujamo serialo ar filmo ieškos visuose tuose šaltiniuose ir pasakys iš kur turinį galima transliuoti, iš kur – išsinuomoti skaitmeniniu būdu, o kur – įsigyti. Paieškos variklis netgi siūlo užsisakyti priminimus, kuriuos siunčia, kai tik jūsų ieškomas turinys tampa prieinamu internete. Žinoma, šios paslaugos turi vieną trūkumą – jos yra mokamos. Bet už tai teisėtos.
 
„Duck Duck Go“: šis paieškų variklis pirmąkart pagarsėjo 2012 metai, kai pažadėjo, kad savo vartotojų jokiu būdu nestebės – ši niša rinkoje atsirado tada, kai „Google“ ėmėsi ne pačių gražiausių veiksmų vartotojų privatumo požiūriu . Tačiau sveikas požiūris į privatumą nėra vienintelis „Duck Duck Go“ privalumas – jie siūlo ir kitokių „gėrybių“ bei integruotų rezultatų, panašių į „Wolfram Alpha“: atlieka matematinius skaičiavimus, generuoja atsitiktinius slaptažodžius, pasiūlo patiekalų receptus. Dalį šių veiksmų moka ir „Google“, tačiau ne visus, ne taip elegantiškai ir ne taip privačiai.
 
„Google Flights“: tai yra vienas iš mažiausiai žinomų, tačiau itin kokybiškų „Google“ pirkinių, papildžiusių paieškos variklio galimybes. 2010 metais „Google“ įsigijo bendrovę „ITA Software“, kuri siūlė skrydžių paieškos sistemą QPX, kurią buvo integravęsi tokios svetainės, kaip „Kayak“, „Orbitz“ ir „CheapTickets“. O šiuo paieškos varikliu be įkyrių siūlymu kartu užsisakyti ir kambarį viešbutyje ar išsinuomoti automobilį galima naudotis per „Google Flights“. Gal kiek nesąžininga sakyti, kad „Google“ nesugeba to, ką siūlo „Google“, bet iš tiesų paieškos variklis buvo sukurtas kitos bendrovės, tuo metu, kai „Google“ apie tokią galimybę galbūt net nesvarstė. Deja, skrydžių per Vilniaus oro uostą šis paieškos variklis kol kas neindeksuoja.
 
„Flightfox“: jeigu jau kalbama apie skrydžių paieškas, „Flightfox“ yra gana smagus naudotojų kuriamas skrydžių paieškos variklis. Formaliai vertinant, tai netgi ne paieškos variklis, o mokama paslauga, kuri siūlo dažnai skraidančių asmenų patarimus apie pigius skrydžius – sumokėjus kelis dolerius gausite informacijos kaip gauti ką nors pigiau. Arba galite nusakyti savo pageidavimus, o ekspertai pasiūlys savo pagalbą patenkinant jūsų poreikius. Mokėti už „Firefox“ paslaugas ieškant pigaus skrydžio nedideliu atstumu gal ir neapsimoka, tačiau jeigu skrydis tolimas, keli išleisti doleriai tikriausiai atsipirks, jei kelionė atpigs šimtais dolerių.
 
Straipsnio šaltinis

Iš visų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukurtų paieškos variklių su „AltaVista“ vargu ar kas galėtų lygintis. Tiesa, sėkmės istorija baigėsi tuomet, kai „AltaVista“ naudotojus perviliojo „Google“, o patį paieškos variklį 2003 metais įsigijo ir patyliukais numarino „Yahoo“.
Šio interneto paieškų dinozauro išnykimas – tai tarsi priminimas, kad iki „Google“ dominavimo eros buvo daugybė paieškos variklių, pasižymėjusių savo keistenybėmis, specializacija, interneto turinio indeksavimo skirtumais. Skirtingų paieškos variklių naudojimas neretai pateikdavo visiškai skirtingus rezultatus. Pasaulinis tinklas neatrodė tarsi visuotinai tarpusavy sujungtas – kiekvienas paieškos variklis parodydavo tik tam tikrą viso tinko gabalėlį.
 
„AltaVista“ pasiūlė ir itin populiarią paslaugą, kurią vėliau nusižiūrėjo „Google“. Dar ilgą laiką po to, kuomet „AltaVista“ paieškų populiarumas smuko, šios bendrovės sukurtas internetinis vertėjas „BabelFish“ buvo populiariausias pagalbininkas norint išversti kokį nors tekstą. Ir nors dabar „Google“ yra dažniausiai naudojamas paieškų variklis, kuria operacines sistemas mobiliesiems įrenginiams, siūlo populiariausią internete pašto paslaugą bei dominuoja interneto reklamų rinkoje, internete galima rasti ir didelį kiekį santykinai mažučių paieškos variklių, kurie yra specializuoti ir lankytojams siūlo tai, ko nesugeba „Google“.
 
Šiais laikais internetas tapo gerokai vientisesniu tarpusavy sujungtų kompiuterių tinklu, tačiau jis ir nepalyginamai didesnis nei praėjusiame amžiuje. Norėdami pagerbti „AltaVista“ atminimą, svetainės tested.com specialistai atrinko devynis nišinių paieškos variklius, į kuriuos vartotojai užsuka tada, kai „Google“ siūlomi rezultatai tiesiog neatitinka poreikių.
 
„Wayback Machine“: Archive.org siūloma „Wayback Machine“ paslauga – idealus įrankis norintiems internete surasti tai, ko „Google“ neberanda dėl to, jog tos informacijos internete nebėra. Archive.org tvirtina, kad savo tarnybinėse stotyse jie saugo daugiau nei 350 mlrd. interneto puslapių, kurie „sveria“ daugiau nei du petabaitus. Nemažą dalį šių puslapių sudaro įvairios populiarių svetainių versijos, kitusios bėgant laikui, tačiau su šiuo varikliu galima rasti ir daugybę „Geocities“ vartotojų svetainių, kurių joks kitas paieškos variklis neberastų.
 
„Wolfram Alpha“: „Skaičiuojamųjų žinių paieškos variklis“ interneto paieškose nėra toks stiprus, kaip „Google“. Bet jeigu kyla koks nors matematinis klausimas – jam niekas neprilygs. Be to, „Wolfram Alpha“ gebėjimas lankytojui pateikti tiesioginius atsakymus į klausimus kartais gali atrodyti tarsi stebuklas. Ir dar „Wolfram Alpha“ siūlo labiau mokslišką požiūrį į paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu ieškotumėte kokio nors įžymaus žmogaus – na kad ir Bruce'o Dickinsono – paieškos variklis jums pateiks žmogaus nuotrauką, pasakys, kuriais metais ir kur šis dainininkas gimė, kuo išgarsėjo, kokie jo pomėgiai ir netgi koks jo ūgis. Deja, daug informacijos apie lietuvius šis variklis jums nepateiks – jam žinomi tik kai kurie paties aukščiausio kalibro šalies politikai politikai ir vienas-kitas sportininkas. Beje, „Google“ taip pat pradėjo rodyti integruotus atsakymus į paieškų eilutės užklausas – informaciją apie garsiausius žmones (pasiskolintą iš „Wikipedia“), oro sąlygas, valiutų kursus ir panašiai.
 
„Giphy“: Vos prieš keletą mėnesių „Google“ pasiūlė galimybę susiaurinti vaizdų paiešką iki „animuotų paieškų“ (t. y. GIF formato rinkmenų paieškos). „Giphy“ yra visiškai neseniai sukurtas paieškų variklis, siūlantis pačių sukauptą GIF rinkmenų duomenų bazę – kiekvienos rinkmenos šaltinis yra pažymėtas. Ieškant tokių konkrečių terminų, kaip „game of thrones“, rezultatai būtų lygiai tokie kaip ir tikitės. Nors pačius smagiausius rezultatus pateikia paieška pagal terminą „cat attack“. Naudinga tai, kad atidarius rinkmeną nurodomas jos formatas taškais ir kadrų kiekis.
 
„TinEye“: Atvirkštinė vaizdų paieška – dar vienas neseniai „Google“ pradėtas siūlyti paieškos įrankis. Tačiau kol „Google“ to nesiūlė, svetainė „TinEye“ buvo nepakeičiama – tik ji galėdavo surasti kokio filmo kadrą matote arba kur rasti didesnę tos pačios nuotraukos versiją, kaip rasti tą paslaptingą, tik iš veido žinomą dainininką. „TinEye“ neieško pagal nuotraukos metaduomenis – paieška vykdoma remiantis vaizdo atpažinimo algoritmais, kurie padeda surasti panašius ar identiškus vaizdus. Be to „TinEye“ paieškos rezultatus pateikia kitaip nei „Google“: „TinEye“ paieškoje daugiausiai naudojama šios svetainės 3 mlrd. nuotraukų duomenų bazė, tuo tarpu „Google“ visų pirma stengiasi nukreipti į svetainę, kurioje yra panaši nuotrauka.
 
„Creative Commons Search“: Paprasta ir praktiškai naudinga paieška. Jeigu jums prisireikė nuotraukos, kurią pamatėte „Flickr“ ar „Google Images“ paieškoje, o autorius nesuteikė leidimo naudoti jo darbą kur nors kitur internete, belieka nuleisti galvą ir spūdinti toliau. O „Creative Commons“ paieška leidžia susiaurinti rezultatus iki nuotraukų, kurias galima nemokamai naudoti savo reikmėms – taip pat yra galimybė ieškoti ir šiuo licencijavumo būdu pažymėtos muzikos ar kitų terpių rinkmenų.
 
„Can I Stream It“: Vos prieš keletą metų vienintelis būdas kompiuterio ekrane pasižiūrėti kokį nors televizijos serialą ar filmą buvo toks, kurį galima būtų pavadinti neteisėtu – vaizdo turinio transliavimo ar nuomos internetu paslaugos, jei tokių ir buvo, mūsų šalies gyventojams buvo neprieinamos. Tačiau tie laikai praėjo – kadaise tik amerikiečiams prieinami vaizdo medžiagos šaltiniai atsivėrinėja ir kitoms šalims. O „Can I Steam It“ jūsų pageidaujamo serialo ar filmo ieškos visuose tuose šaltiniuose ir pasakys iš kur turinį galima transliuoti, iš kur – išsinuomoti skaitmeniniu būdu, o kur – įsigyti. Paieškos variklis netgi siūlo užsisakyti priminimus, kuriuos siunčia, kai tik jūsų ieškomas turinys tampa prieinamu internete. Žinoma, šios paslaugos turi vieną trūkumą – jos yra mokamos. Bet už tai teisėtos.
 
„Duck Duck Go“: šis paieškų variklis pirmąkart pagarsėjo 2012 metai, kai pažadėjo, kad savo vartotojų jokiu būdu nestebės – ši niša rinkoje atsirado tada, kai „Google“ ėmėsi ne pačių gražiausių veiksmų vartotojų privatumo požiūriu . Tačiau sveikas požiūris į privatumą nėra vienintelis „Duck Duck Go“ privalumas – jie siūlo ir kitokių „gėrybių“ bei integruotų rezultatų, panašių į „Wolfram Alpha“: atlieka matematinius skaičiavimus, generuoja atsitiktinius slaptažodžius, pasiūlo patiekalų receptus. Dalį šių veiksmų moka ir „Google“, tačiau ne visus, ne taip elegantiškai ir ne taip privačiai.
 
„Google Flights“: tai yra vienas iš mažiausiai žinomų, tačiau itin kokybiškų „Google“ pirkinių, papildžiusių paieškos variklio galimybes. 2010 metais „Google“ įsigijo bendrovę „ITA Software“, kuri siūlė skrydžių paieškos sistemą QPX, kurią buvo integravęsi tokios svetainės, kaip „Kayak“, „Orbitz“ ir „CheapTickets“. O šiuo paieškos varikliu be įkyrių siūlymu kartu užsisakyti ir kambarį viešbutyje ar išsinuomoti automobilį galima naudotis per „Google Flights“. Gal kiek nesąžininga sakyti, kad „Google“ nesugeba to, ką siūlo „Google“, bet iš tiesų paieškos variklis buvo sukurtas kitos bendrovės, tuo metu, kai „Google“ apie tokią galimybę galbūt net nesvarstė. Deja, skrydžių per Vilniaus oro uostą šis paieškos variklis kol kas neindeksuoja.
 
„Flightfox“: jeigu jau kalbama apie skrydžių paieškas, „Flightfox“ yra gana smagus naudotojų kuriamas skrydžių paieškos variklis. Formaliai vertinant, tai netgi ne paieškos variklis, o mokama paslauga, kuri siūlo dažnai skraidančių asmenų patarimus apie pigius skrydžius – sumokėjus kelis dolerius gausite informacijos kaip gauti ką nors pigiau. Arba galite nusakyti savo pageidavimus, o ekspertai pasiūlys savo pagalbą patenkinant jūsų poreikius. Mokėti už „Firefox“ paslaugas ieškant pigaus skrydžio nedideliu atstumu gal ir neapsimoka, tačiau jeigu skrydis tolimas, keli išleisti doleriai tikriausiai atsipirks, jei kelionė atpigs šimtais dolerių.
 
Straipsnio šaltinis

Iš visų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukurtų paieškos variklių su „AltaVista“ vargu ar kas galėtų lygintis. Tiesa, sėkmės istorija baigėsi tuomet, kai „AltaVista“ naudotojus perviliojo „Google“, o patį paieškos variklį 2003 metais įsigijo ir patyliukais numarino „Yahoo“.
Šio interneto paieškų dinozauro išnykimas – tai tarsi priminimas, kad iki „Google“ dominavimo eros buvo daugybė paieškos variklių, pasižymėjusių savo keistenybėmis, specializacija, interneto turinio indeksavimo skirtumais. Skirtingų paieškos variklių naudojimas neretai pateikdavo visiškai skirtingus rezultatus. Pasaulinis tinklas neatrodė tarsi visuotinai tarpusavy sujungtas – kiekvienas paieškos variklis parodydavo tik tam tikrą viso tinko gabalėlį.
 
„AltaVista“ pasiūlė ir itin populiarią paslaugą, kurią vėliau nusižiūrėjo „Google“. Dar ilgą laiką po to, kuomet „AltaVista“ paieškų populiarumas smuko, šios bendrovės sukurtas internetinis vertėjas „BabelFish“ buvo populiariausias pagalbininkas norint išversti kokį nors tekstą. Ir nors dabar „Google“ yra dažniausiai naudojamas paieškų variklis, kuria operacines sistemas mobiliesiems įrenginiams, siūlo populiariausią internete pašto paslaugą bei dominuoja interneto reklamų rinkoje, internete galima rasti ir didelį kiekį santykinai mažučių paieškos variklių, kurie yra specializuoti ir lankytojams siūlo tai, ko nesugeba „Google“.
 
Šiais laikais internetas tapo gerokai vientisesniu tarpusavy sujungtų kompiuterių tinklu, tačiau jis ir nepalyginamai didesnis nei praėjusiame amžiuje. Norėdami pagerbti „AltaVista“ atminimą, svetainės tested.com specialistai atrinko devynis nišinių paieškos variklius, į kuriuos vartotojai užsuka tada, kai „Google“ siūlomi rezultatai tiesiog neatitinka poreikių.
 
„Wayback Machine“: Archive.org siūloma „Wayback Machine“ paslauga – idealus įrankis norintiems internete surasti tai, ko „Google“ neberanda dėl to, jog tos informacijos internete nebėra. Archive.org tvirtina, kad savo tarnybinėse stotyse jie saugo daugiau nei 350 mlrd. interneto puslapių, kurie „sveria“ daugiau nei du petabaitus. Nemažą dalį šių puslapių sudaro įvairios populiarių svetainių versijos, kitusios bėgant laikui, tačiau su šiuo varikliu galima rasti ir daugybę „Geocities“ vartotojų svetainių, kurių joks kitas paieškos variklis neberastų.
 
„Wolfram Alpha“: „Skaičiuojamųjų žinių paieškos variklis“ interneto paieškose nėra toks stiprus, kaip „Google“. Bet jeigu kyla koks nors matematinis klausimas – jam niekas neprilygs. Be to, „Wolfram Alpha“ gebėjimas lankytojui pateikti tiesioginius atsakymus į klausimus kartais gali atrodyti tarsi stebuklas. Ir dar „Wolfram Alpha“ siūlo labiau mokslišką požiūrį į paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu ieškotumėte kokio nors įžymaus žmogaus – na kad ir Bruce'o Dickinsono – paieškos variklis jums pateiks žmogaus nuotrauką, pasakys, kuriais metais ir kur šis dainininkas gimė, kuo išgarsėjo, kokie jo pomėgiai ir netgi koks jo ūgis. Deja, daug informacijos apie lietuvius šis variklis jums nepateiks – jam žinomi tik kai kurie paties aukščiausio kalibro šalies politikai politikai ir vienas-kitas sportininkas. Beje, „Google“ taip pat pradėjo rodyti integruotus atsakymus į paieškų eilutės užklausas – informaciją apie garsiausius žmones (pasiskolintą iš „Wikipedia“), oro sąlygas, valiutų kursus ir panašiai.
 
„Giphy“: Vos prieš keletą mėnesių „Google“ pasiūlė galimybę susiaurinti vaizdų paiešką iki „animuotų paieškų“ (t. y. GIF formato rinkmenų paieškos). „Giphy“ yra visiškai neseniai sukurtas paieškų variklis, siūlantis pačių sukauptą GIF rinkmenų duomenų bazę – kiekvienos rinkmenos šaltinis yra pažymėtas. Ieškant tokių konkrečių terminų, kaip „game of thrones“, rezultatai būtų lygiai tokie kaip ir tikitės. Nors pačius smagiausius rezultatus pateikia paieška pagal terminą „cat attack“. Naudinga tai, kad atidarius rinkmeną nurodomas jos formatas taškais ir kadrų kiekis.
 
„TinEye“: Atvirkštinė vaizdų paieška – dar vienas neseniai „Google“ pradėtas siūlyti paieškos įrankis. Tačiau kol „Google“ to nesiūlė, svetainė „TinEye“ buvo nepakeičiama – tik ji galėdavo surasti kokio filmo kadrą matote arba kur rasti didesnę tos pačios nuotraukos versiją, kaip rasti tą paslaptingą, tik iš veido žinomą dainininką. „TinEye“ neieško pagal nuotraukos metaduomenis – paieška vykdoma remiantis vaizdo atpažinimo algoritmais, kurie padeda surasti panašius ar identiškus vaizdus. Be to „TinEye“ paieškos rezultatus pateikia kitaip nei „Google“: „TinEye“ paieškoje daugiausiai naudojama šios svetainės 3 mlrd. nuotraukų duomenų bazė, tuo tarpu „Google“ visų pirma stengiasi nukreipti į svetainę, kurioje yra panaši nuotrauka.
 
„Creative Commons Search“: Paprasta ir praktiškai naudinga paieška. Jeigu jums prisireikė nuotraukos, kurią pamatėte „Flickr“ ar „Google Images“ paieškoje, o autorius nesuteikė leidimo naudoti jo darbą kur nors kitur internete, belieka nuleisti galvą ir spūdinti toliau. O „Creative Commons“ paieška leidžia susiaurinti rezultatus iki nuotraukų, kurias galima nemokamai naudoti savo reikmėms – taip pat yra galimybė ieškoti ir šiuo licencijavumo būdu pažymėtos muzikos ar kitų terpių rinkmenų.
 
„Can I Stream It“: Vos prieš keletą metų vienintelis būdas kompiuterio ekrane pasižiūrėti kokį nors televizijos serialą ar filmą buvo toks, kurį galima būtų pavadinti neteisėtu – vaizdo turinio transliavimo ar nuomos internetu paslaugos, jei tokių ir buvo, mūsų šalies gyventojams buvo neprieinamos. Tačiau tie laikai praėjo – kadaise tik amerikiečiams prieinami vaizdo medžiagos šaltiniai atsivėrinėja ir kitoms šalims. O „Can I Steam It“ jūsų pageidaujamo serialo ar filmo ieškos visuose tuose šaltiniuose ir pasakys iš kur turinį galima transliuoti, iš kur – išsinuomoti skaitmeniniu būdu, o kur – įsigyti. Paieškos variklis netgi siūlo užsisakyti priminimus, kuriuos siunčia, kai tik jūsų ieškomas turinys tampa prieinamu internete. Žinoma, šios paslaugos turi vieną trūkumą – jos yra mokamos. Bet už tai teisėtos.
 
„Duck Duck Go“: šis paieškų variklis pirmąkart pagarsėjo 2012 metai, kai pažadėjo, kad savo vartotojų jokiu būdu nestebės – ši niša rinkoje atsirado tada, kai „Google“ ėmėsi ne pačių gražiausių veiksmų vartotojų privatumo požiūriu . Tačiau sveikas požiūris į privatumą nėra vienintelis „Duck Duck Go“ privalumas – jie siūlo ir kitokių „gėrybių“ bei integruotų rezultatų, panašių į „Wolfram Alpha“: atlieka matematinius skaičiavimus, generuoja atsitiktinius slaptažodžius, pasiūlo patiekalų receptus. Dalį šių veiksmų moka ir „Google“, tačiau ne visus, ne taip elegantiškai ir ne taip privačiai.
 
„Google Flights“: tai yra vienas iš mažiausiai žinomų, tačiau itin kokybiškų „Google“ pirkinių, papildžiusių paieškos variklio galimybes. 2010 metais „Google“ įsigijo bendrovę „ITA Software“, kuri siūlė skrydžių paieškos sistemą QPX, kurią buvo integravęsi tokios svetainės, kaip „Kayak“, „Orbitz“ ir „CheapTickets“. O šiuo paieškos varikliu be įkyrių siūlymu kartu užsisakyti ir kambarį viešbutyje ar išsinuomoti automobilį galima naudotis per „Google Flights“. Gal kiek nesąžininga sakyti, kad „Google“ nesugeba to, ką siūlo „Google“, bet iš tiesų paieškos variklis buvo sukurtas kitos bendrovės, tuo metu, kai „Google“ apie tokią galimybę galbūt net nesvarstė. Deja, skrydžių per Vilniaus oro uostą šis paieškos variklis kol kas neindeksuoja.
 
„Flightfox“: jeigu jau kalbama apie skrydžių paieškas, „Flightfox“ yra gana smagus naudotojų kuriamas skrydžių paieškos variklis. Formaliai vertinant, tai netgi ne paieškos variklis, o mokama paslauga, kuri siūlo dažnai skraidančių asmenų patarimus apie pigius skrydžius – sumokėjus kelis dolerius gausite informacijos kaip gauti ką nors pigiau. Arba galite nusakyti savo pageidavimus, o ekspertai pasiūlys savo pagalbą patenkinant jūsų poreikius. Mokėti už „Firefox“ paslaugas ieškant pigaus skrydžio nedideliu atstumu gal ir neapsimoka, tačiau jeigu skrydis tolimas, keli išleisti doleriai tikriausiai atsipirks, jei kelionė atpigs šimtais dolerių.
 
Straipsnio šaltinis

Iš visų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukurtų paieškos variklių su „AltaVista“ vargu ar kas galėtų lygintis. Tiesa, sėkmės istorija baigėsi tuomet, kai „AltaVista“ naudotojus perviliojo „Google“, o patį paieškos variklį 2003 metais įsigijo ir patyliukais numarino „Yahoo“.
Šio interneto paieškų dinozauro išnykimas – tai tarsi priminimas, kad iki „Google“ dominavimo eros buvo daugybė paieškos variklių, pasižymėjusių savo keistenybėmis, specializacija, interneto turinio indeksavimo skirtumais. Skirtingų paieškos variklių naudojimas neretai pateikdavo visiškai skirtingus rezultatus. Pasaulinis tinklas neatrodė tarsi visuotinai tarpusavy sujungtas – kiekvienas paieškos variklis parodydavo tik tam tikrą viso tinko gabalėlį.
 
„AltaVista“ pasiūlė ir itin populiarią paslaugą, kurią vėliau nusižiūrėjo „Google“. Dar ilgą laiką po to, kuomet „AltaVista“ paieškų populiarumas smuko, šios bendrovės sukurtas internetinis vertėjas „BabelFish“ buvo populiariausias pagalbininkas norint išversti kokį nors tekstą. Ir nors dabar „Google“ yra dažniausiai naudojamas paieškų variklis, kuria operacines sistemas mobiliesiems įrenginiams, siūlo populiariausią internete pašto paslaugą bei dominuoja interneto reklamų rinkoje, internete galima rasti ir didelį kiekį santykinai mažučių paieškos variklių, kurie yra specializuoti ir lankytojams siūlo tai, ko nesugeba „Google“.
 
Šiais laikais internetas tapo gerokai vientisesniu tarpusavy sujungtų kompiuterių tinklu, tačiau jis ir nepalyginamai didesnis nei praėjusiame amžiuje. Norėdami pagerbti „AltaVista“ atminimą, svetainės tested.com specialistai atrinko devynis nišinių paieškos variklius, į kuriuos vartotojai užsuka tada, kai „Google“ siūlomi rezultatai tiesiog neatitinka poreikių.
 
„Wayback Machine“: Archive.org siūloma „Wayback Machine“ paslauga – idealus įrankis norintiems internete surasti tai, ko „Google“ neberanda dėl to, jog tos informacijos internete nebėra. Archive.org tvirtina, kad savo tarnybinėse stotyse jie saugo daugiau nei 350 mlrd. interneto puslapių, kurie „sveria“ daugiau nei du petabaitus. Nemažą dalį šių puslapių sudaro įvairios populiarių svetainių versijos, kitusios bėgant laikui, tačiau su šiuo varikliu galima rasti ir daugybę „Geocities“ vartotojų svetainių, kurių joks kitas paieškos variklis neberastų.
 
„Wolfram Alpha“: „Skaičiuojamųjų žinių paieškos variklis“ interneto paieškose nėra toks stiprus, kaip „Google“. Bet jeigu kyla koks nors matematinis klausimas – jam niekas neprilygs. Be to, „Wolfram Alpha“ gebėjimas lankytojui pateikti tiesioginius atsakymus į klausimus kartais gali atrodyti tarsi stebuklas. Ir dar „Wolfram Alpha“ siūlo labiau mokslišką požiūrį į paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu ieškotumėte kokio nors įžymaus žmogaus – na kad ir Bruce'o Dickinsono – paieškos variklis jums pateiks žmogaus nuotrauką, pasakys, kuriais metais ir kur šis dainininkas gimė, kuo išgarsėjo, kokie jo pomėgiai ir netgi koks jo ūgis. Deja, daug informacijos apie lietuvius šis variklis jums nepateiks – jam žinomi tik kai kurie paties aukščiausio kalibro šalies politikai politikai ir vienas-kitas sportininkas. Beje, „Google“ taip pat pradėjo rodyti integruotus atsakymus į paieškų eilutės užklausas – informaciją apie garsiausius žmones (pasiskolintą iš „Wikipedia“), oro sąlygas, valiutų kursus ir panašiai.
 
„Giphy“: Vos prieš keletą mėnesių „Google“ pasiūlė galimybę susiaurinti vaizdų paiešką iki „animuotų paieškų“ (t. y. GIF formato rinkmenų paieškos). „Giphy“ yra visiškai neseniai sukurtas paieškų variklis, siūlantis pačių sukauptą GIF rinkmenų duomenų bazę – kiekvienos rinkmenos šaltinis yra pažymėtas. Ieškant tokių konkrečių terminų, kaip „game of thrones“, rezultatai būtų lygiai tokie kaip ir tikitės. Nors pačius smagiausius rezultatus pateikia paieška pagal terminą „cat attack“. Naudinga tai, kad atidarius rinkmeną nurodomas jos formatas taškais ir kadrų kiekis.
 
„TinEye“: Atvirkštinė vaizdų paieška – dar vienas neseniai „Google“ pradėtas siūlyti paieškos įrankis. Tačiau kol „Google“ to nesiūlė, svetainė „TinEye“ buvo nepakeičiama – tik ji galėdavo surasti kokio filmo kadrą matote arba kur rasti didesnę tos pačios nuotraukos versiją, kaip rasti tą paslaptingą, tik iš veido žinomą dainininką. „TinEye“ neieško pagal nuotraukos metaduomenis – paieška vykdoma remiantis vaizdo atpažinimo algoritmais, kurie padeda surasti panašius ar identiškus vaizdus. Be to „TinEye“ paieškos rezultatus pateikia kitaip nei „Google“: „TinEye“ paieškoje daugiausiai naudojama šios svetainės 3 mlrd. nuotraukų duomenų bazė, tuo tarpu „Google“ visų pirma stengiasi nukreipti į svetainę, kurioje yra panaši nuotrauka.
 
„Creative Commons Search“: Paprasta ir praktiškai naudinga paieška. Jeigu jums prisireikė nuotraukos, kurią pamatėte „Flickr“ ar „Google Images“ paieškoje, o autorius nesuteikė leidimo naudoti jo darbą kur nors kitur internete, belieka nuleisti galvą ir spūdinti toliau. O „Creative Commons“ paieška leidžia susiaurinti rezultatus iki nuotraukų, kurias galima nemokamai naudoti savo reikmėms – taip pat yra galimybė ieškoti ir šiuo licencijavumo būdu pažymėtos muzikos ar kitų terpių rinkmenų.
 
„Can I Stream It“: Vos prieš keletą metų vienintelis būdas kompiuterio ekrane pasižiūrėti kokį nors televizijos serialą ar filmą buvo toks, kurį galima būtų pavadinti neteisėtu – vaizdo turinio transliavimo ar nuomos internetu paslaugos, jei tokių ir buvo, mūsų šalies gyventojams buvo neprieinamos. Tačiau tie laikai praėjo – kadaise tik amerikiečiams prieinami vaizdo medžiagos šaltiniai atsivėrinėja ir kitoms šalims. O „Can I Steam It“ jūsų pageidaujamo serialo ar filmo ieškos visuose tuose šaltiniuose ir pasakys iš kur turinį galima transliuoti, iš kur – išsinuomoti skaitmeniniu būdu, o kur – įsigyti. Paieškos variklis netgi siūlo užsisakyti priminimus, kuriuos siunčia, kai tik jūsų ieškomas turinys tampa prieinamu internete. Žinoma, šios paslaugos turi vieną trūkumą – jos yra mokamos. Bet už tai teisėtos.
 
„Duck Duck Go“: šis paieškų variklis pirmąkart pagarsėjo 2012 metai, kai pažadėjo, kad savo vartotojų jokiu būdu nestebės – ši niša rinkoje atsirado tada, kai „Google“ ėmėsi ne pačių gražiausių veiksmų vartotojų privatumo požiūriu . Tačiau sveikas požiūris į privatumą nėra vienintelis „Duck Duck Go“ privalumas – jie siūlo ir kitokių „gėrybių“ bei integruotų rezultatų, panašių į „Wolfram Alpha“: atlieka matematinius skaičiavimus, generuoja atsitiktinius slaptažodžius, pasiūlo patiekalų receptus. Dalį šių veiksmų moka ir „Google“, tačiau ne visus, ne taip elegantiškai ir ne taip privačiai.
 
„Google Flights“: tai yra vienas iš mažiausiai žinomų, tačiau itin kokybiškų „Google“ pirkinių, papildžiusių paieškos variklio galimybes. 2010 metais „Google“ įsigijo bendrovę „ITA Software“, kuri siūlė skrydžių paieškos sistemą QPX, kurią buvo integravęsi tokios svetainės, kaip „Kayak“, „Orbitz“ ir „CheapTickets“. O šiuo paieškos varikliu be įkyrių siūlymu kartu užsisakyti ir kambarį viešbutyje ar išsinuomoti automobilį galima naudotis per „Google Flights“. Gal kiek nesąžininga sakyti, kad „Google“ nesugeba to, ką siūlo „Google“, bet iš tiesų paieškos variklis buvo sukurtas kitos bendrovės, tuo metu, kai „Google“ apie tokią galimybę galbūt net nesvarstė. Deja, skrydžių per Vilniaus oro uostą šis paieškos variklis kol kas neindeksuoja.
 
„Flightfox“: jeigu jau kalbama apie skrydžių paieškas, „Flightfox“ yra gana smagus naudotojų kuriamas skrydžių paieškos variklis. Formaliai vertinant, tai netgi ne paieškos variklis, o mokama paslauga, kuri siūlo dažnai skraidančių asmenų patarimus apie pigius skrydžius – sumokėjus kelis dolerius gausite informacijos kaip gauti ką nors pigiau. Arba galite nusakyti savo pageidavimus, o ekspertai pasiūlys savo pagalbą patenkinant jūsų poreikius. Mokėti už „Firefox“ paslaugas ieškant pigaus skrydžio nedideliu atstumu gal ir neapsimoka, tačiau jeigu skrydis tolimas, keli išleisti doleriai tikriausiai atsipirks, jei kelionė atpigs šimtais dolerių.
 
Straipsnio šaltinis

Iš visų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukurtų paieškos variklių su „AltaVista“ vargu ar kas galėtų lygintis. Tiesa, sėkmės istorija baigėsi tuomet, kai „AltaVista“ naudotojus perviliojo „Google“, o patį paieškos variklį 2003 metais įsigijo ir patyliukais numarino „Yahoo“.
Šio interneto paieškų dinozauro išnykimas – tai tarsi priminimas, kad iki „Google“ dominavimo eros buvo daugybė paieškos variklių, pasižymėjusių savo keistenybėmis, specializacija, interneto turinio indeksavimo skirtumais. Skirtingų paieškos variklių naudojimas neretai pateikdavo visiškai skirtingus rezultatus. Pasaulinis tinklas neatrodė tarsi visuotinai tarpusavy sujungtas – kiekvienas paieškos variklis parodydavo tik tam tikrą viso tinko gabalėlį.
 
„AltaVista“ pasiūlė ir itin populiarią paslaugą, kurią vėliau nusižiūrėjo „Google“. Dar ilgą laiką po to, kuomet „AltaVista“ paieškų populiarumas smuko, šios bendrovės sukurtas internetinis vertėjas „BabelFish“ buvo populiariausias pagalbininkas norint išversti kokį nors tekstą. Ir nors dabar „Google“ yra dažniausiai naudojamas paieškų variklis, kuria operacines sistemas mobiliesiems įrenginiams, siūlo populiariausią internete pašto paslaugą bei dominuoja interneto reklamų rinkoje, internete galima rasti ir didelį kiekį santykinai mažučių paieškos variklių, kurie yra specializuoti ir lankytojams siūlo tai, ko nesugeba „Google“.
 
Šiais laikais internetas tapo gerokai vientisesniu tarpusavy sujungtų kompiuterių tinklu, tačiau jis ir nepalyginamai didesnis nei praėjusiame amžiuje. Norėdami pagerbti „AltaVista“ atminimą, svetainės tested.com specialistai atrinko devynis nišinių paieškos variklius, į kuriuos vartotojai užsuka tada, kai „Google“ siūlomi rezultatai tiesiog neatitinka poreikių.
 
„Wayback Machine“: Archive.org siūloma „Wayback Machine“ paslauga – idealus įrankis norintiems internete surasti tai, ko „Google“ neberanda dėl to, jog tos informacijos internete nebėra. Archive.org tvirtina, kad savo tarnybinėse stotyse jie saugo daugiau nei 350 mlrd. interneto puslapių, kurie „sveria“ daugiau nei du petabaitus. Nemažą dalį šių puslapių sudaro įvairios populiarių svetainių versijos, kitusios bėgant laikui, tačiau su šiuo varikliu galima rasti ir daugybę „Geocities“ vartotojų svetainių, kurių joks kitas paieškos variklis neberastų.
 
„Wolfram Alpha“: „Skaičiuojamųjų žinių paieškos variklis“ interneto paieškose nėra toks stiprus, kaip „Google“. Bet jeigu kyla koks nors matematinis klausimas – jam niekas neprilygs. Be to, „Wolfram Alpha“ gebėjimas lankytojui pateikti tiesioginius atsakymus į klausimus kartais gali atrodyti tarsi stebuklas. Ir dar „Wolfram Alpha“ siūlo labiau mokslišką požiūrį į paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu ieškotumėte kokio nors įžymaus žmogaus – na kad ir Bruce'o Dickinsono – paieškos variklis jums pateiks žmogaus nuotrauką, pasakys, kuriais metais ir kur šis dainininkas gimė, kuo išgarsėjo, kokie jo pomėgiai ir netgi koks jo ūgis. Deja, daug informacijos apie lietuvius šis variklis jums nepateiks – jam žinomi tik kai kurie paties aukščiausio kalibro šalies politikai politikai ir vienas-kitas sportininkas. Beje, „Google“ taip pat pradėjo rodyti integruotus atsakymus į paieškų eilutės užklausas – informaciją apie garsiausius žmones (pasiskolintą iš „Wikipedia“), oro sąlygas, valiutų kursus ir panašiai.
 
„Giphy“: Vos prieš keletą mėnesių „Google“ pasiūlė galimybę susiaurinti vaizdų paiešką iki „animuotų paieškų“ (t. y. GIF formato rinkmenų paieškos). „Giphy“ yra visiškai neseniai sukurtas paieškų variklis, siūlantis pačių sukauptą GIF rinkmenų duomenų bazę – kiekvienos rinkmenos šaltinis yra pažymėtas. Ieškant tokių konkrečių terminų, kaip „game of thrones“, rezultatai būtų lygiai tokie kaip ir tikitės. Nors pačius smagiausius rezultatus pateikia paieška pagal terminą „cat attack“. Naudinga tai, kad atidarius rinkmeną nurodomas jos formatas taškais ir kadrų kiekis.
 
„TinEye“: Atvirkštinė vaizdų paieška – dar vienas neseniai „Google“ pradėtas siūlyti paieškos įrankis. Tačiau kol „Google“ to nesiūlė, svetainė „TinEye“ buvo nepakeičiama – tik ji galėdavo surasti kokio filmo kadrą matote arba kur rasti didesnę tos pačios nuotraukos versiją, kaip rasti tą paslaptingą, tik iš veido žinomą dainininką. „TinEye“ neieško pagal nuotraukos metaduomenis – paieška vykdoma remiantis vaizdo atpažinimo algoritmais, kurie padeda surasti panašius ar identiškus vaizdus. Be to „TinEye“ paieškos rezultatus pateikia kitaip nei „Google“: „TinEye“ paieškoje daugiausiai naudojama šios svetainės 3 mlrd. nuotraukų duomenų bazė, tuo tarpu „Google“ visų pirma stengiasi nukreipti į svetainę, kurioje yra panaši nuotrauka.
 
„Creative Commons Search“: Paprasta ir praktiškai naudinga paieška. Jeigu jums prisireikė nuotraukos, kurią pamatėte „Flickr“ ar „Google Images“ paieškoje, o autorius nesuteikė leidimo naudoti jo darbą kur nors kitur internete, belieka nuleisti galvą ir spūdinti toliau. O „Creative Commons“ paieška leidžia susiaurinti rezultatus iki nuotraukų, kurias galima nemokamai naudoti savo reikmėms – taip pat yra galimybė ieškoti ir šiuo licencijavumo būdu pažymėtos muzikos ar kitų terpių rinkmenų.
 
„Can I Stream It“: Vos prieš keletą metų vienintelis būdas kompiuterio ekrane pasižiūrėti kokį nors televizijos serialą ar filmą buvo toks, kurį galima būtų pavadinti neteisėtu – vaizdo turinio transliavimo ar nuomos internetu paslaugos, jei tokių ir buvo, mūsų šalies gyventojams buvo neprieinamos. Tačiau tie laikai praėjo – kadaise tik amerikiečiams prieinami vaizdo medžiagos šaltiniai atsivėrinėja ir kitoms šalims. O „Can I Steam It“ jūsų pageidaujamo serialo ar filmo ieškos visuose tuose šaltiniuose ir pasakys iš kur turinį galima transliuoti, iš kur – išsinuomoti skaitmeniniu būdu, o kur – įsigyti. Paieškos variklis netgi siūlo užsisakyti priminimus, kuriuos siunčia, kai tik jūsų ieškomas turinys tampa prieinamu internete. Žinoma, šios paslaugos turi vieną trūkumą – jos yra mokamos. Bet už tai teisėtos.
 
„Duck Duck Go“: šis paieškų variklis pirmąkart pagarsėjo 2012 metai, kai pažadėjo, kad savo vartotojų jokiu būdu nestebės – ši niša rinkoje atsirado tada, kai „Google“ ėmėsi ne pačių gražiausių veiksmų vartotojų privatumo požiūriu . Tačiau sveikas požiūris į privatumą nėra vienintelis „Duck Duck Go“ privalumas – jie siūlo ir kitokių „gėrybių“ bei integruotų rezultatų, panašių į „Wolfram Alpha“: atlieka matematinius skaičiavimus, generuoja atsitiktinius slaptažodžius, pasiūlo patiekalų receptus. Dalį šių veiksmų moka ir „Google“, tačiau ne visus, ne taip elegantiškai ir ne taip privačiai.
 
„Google Flights“: tai yra vienas iš mažiausiai žinomų, tačiau itin kokybiškų „Google“ pirkinių, papildžiusių paieškos variklio galimybes. 2010 metais „Google“ įsigijo bendrovę „ITA Software“, kuri siūlė skrydžių paieškos sistemą QPX, kurią buvo integravęsi tokios svetainės, kaip „Kayak“, „Orbitz“ ir „CheapTickets“. O šiuo paieškos varikliu be įkyrių siūlymu kartu užsisakyti ir kambarį viešbutyje ar išsinuomoti automobilį galima naudotis per „Google Flights“. Gal kiek nesąžininga sakyti, kad „Google“ nesugeba to, ką siūlo „Google“, bet iš tiesų paieškos variklis buvo sukurtas kitos bendrovės, tuo metu, kai „Google“ apie tokią galimybę galbūt net nesvarstė. Deja, skrydžių per Vilniaus oro uostą šis paieškos variklis kol kas neindeksuoja.
 
„Flightfox“: jeigu jau kalbama apie skrydžių paieškas, „Flightfox“ yra gana smagus naudotojų kuriamas skrydžių paieškos variklis. Formaliai vertinant, tai netgi ne paieškos variklis, o mokama paslauga, kuri siūlo dažnai skraidančių asmenų patarimus apie pigius skrydžius – sumokėjus kelis dolerius gausite informacijos kaip gauti ką nors pigiau. Arba galite nusakyti savo pageidavimus, o ekspertai pasiūlys savo pagalbą patenkinant jūsų poreikius. Mokėti už „Firefox“ paslaugas ieškant pigaus skrydžio nedideliu atstumu gal ir neapsimoka, tačiau jeigu skrydis tolimas, keli išleisti doleriai tikriausiai atsipirks, jei kelionė atpigs šimtais dolerių.
 
Straipsnio šaltinis

Iš visų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukurtų paieškos variklių su „AltaVista“ vargu ar kas galėtų lygintis. Tiesa, sėkmės istorija baigėsi tuomet, kai „AltaVista“ naudotojus perviliojo „Google“, o patį paieškos variklį 2003 metais įsigijo ir patyliukais numarino „Yahoo“.
Šio interneto paieškų dinozauro išnykimas – tai tarsi priminimas, kad iki „Google“ dominavimo eros buvo daugybė paieškos variklių, pasižymėjusių savo keistenybėmis, specializacija, interneto turinio indeksavimo skirtumais. Skirtingų paieškos variklių naudojimas neretai pateikdavo visiškai skirtingus rezultatus. Pasaulinis tinklas neatrodė tarsi visuotinai tarpusavy sujungtas – kiekvienas paieškos variklis parodydavo tik tam tikrą viso tinko gabalėlį.
 
„AltaVista“ pasiūlė ir itin populiarią paslaugą, kurią vėliau nusižiūrėjo „Google“. Dar ilgą laiką po to, kuomet „AltaVista“ paieškų populiarumas smuko, šios bendrovės sukurtas internetinis vertėjas „BabelFish“ buvo populiariausias pagalbininkas norint išversti kokį nors tekstą. Ir nors dabar „Google“ yra dažniausiai naudojamas paieškų variklis, kuria operacines sistemas mobiliesiems įrenginiams, siūlo populiariausią internete pašto paslaugą bei dominuoja interneto reklamų rinkoje, internete galima rasti ir didelį kiekį santykinai mažučių paieškos variklių, kurie yra specializuoti ir lankytojams siūlo tai, ko nesugeba „Google“.
 
Šiais laikais internetas tapo gerokai vientisesniu tarpusavy sujungtų kompiuterių tinklu, tačiau jis ir nepalyginamai didesnis nei praėjusiame amžiuje. Norėdami pagerbti „AltaVista“ atminimą, svetainės tested.com specialistai atrinko devynis nišinių paieškos variklius, į kuriuos vartotojai užsuka tada, kai „Google“ siūlomi rezultatai tiesiog neatitinka poreikių.
 
„Wayback Machine“: Archive.org siūloma „Wayback Machine“ paslauga – idealus įrankis norintiems internete surasti tai, ko „Google“ neberanda dėl to, jog tos informacijos internete nebėra. Archive.org tvirtina, kad savo tarnybinėse stotyse jie saugo daugiau nei 350 mlrd. interneto puslapių, kurie „sveria“ daugiau nei du petabaitus. Nemažą dalį šių puslapių sudaro įvairios populiarių svetainių versijos, kitusios bėgant laikui, tačiau su šiuo varikliu galima rasti ir daugybę „Geocities“ vartotojų svetainių, kurių joks kitas paieškos variklis neberastų.
 
„Wolfram Alpha“: „Skaičiuojamųjų žinių paieškos variklis“ interneto paieškose nėra toks stiprus, kaip „Google“. Bet jeigu kyla koks nors matematinis klausimas – jam niekas neprilygs. Be to, „Wolfram Alpha“ gebėjimas lankytojui pateikti tiesioginius atsakymus į klausimus kartais gali atrodyti tarsi stebuklas. Ir dar „Wolfram Alpha“ siūlo labiau mokslišką požiūrį į paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu ieškotumėte kokio nors įžymaus žmogaus – na kad ir Bruce'o Dickinsono – paieškos variklis jums pateiks žmogaus nuotrauką, pasakys, kuriais metais ir kur šis dainininkas gimė, kuo išgarsėjo, kokie jo pomėgiai ir netgi koks jo ūgis. Deja, daug informacijos apie lietuvius šis variklis jums nepateiks – jam žinomi tik kai kurie paties aukščiausio kalibro šalies politikai politikai ir vienas-kitas sportininkas. Beje, „Google“ taip pat pradėjo rodyti integruotus atsakymus į paieškų eilutės užklausas – informaciją apie garsiausius žmones (pasiskolintą iš „Wikipedia“), oro sąlygas, valiutų kursus ir panašiai.
 
„Giphy“: Vos prieš keletą mėnesių „Google“ pasiūlė galimybę susiaurinti vaizdų paiešką iki „animuotų paieškų“ (t. y. GIF formato rinkmenų paieškos). „Giphy“ yra visiškai neseniai sukurtas paieškų variklis, siūlantis pačių sukauptą GIF rinkmenų duomenų bazę – kiekvienos rinkmenos šaltinis yra pažymėtas. Ieškant tokių konkrečių terminų, kaip „game of thrones“, rezultatai būtų lygiai tokie kaip ir tikitės. Nors pačius smagiausius rezultatus pateikia paieška pagal terminą „cat attack“. Naudinga tai, kad atidarius rinkmeną nurodomas jos formatas taškais ir kadrų kiekis.
 
„TinEye“: Atvirkštinė vaizdų paieška – dar vienas neseniai „Google“ pradėtas siūlyti paieškos įrankis. Tačiau kol „Google“ to nesiūlė, svetainė „TinEye“ buvo nepakeičiama – tik ji galėdavo surasti kokio filmo kadrą matote arba kur rasti didesnę tos pačios nuotraukos versiją, kaip rasti tą paslaptingą, tik iš veido žinomą dainininką. „TinEye“ neieško pagal nuotraukos metaduomenis – paieška vykdoma remiantis vaizdo atpažinimo algoritmais, kurie padeda surasti panašius ar identiškus vaizdus. Be to „TinEye“ paieškos rezultatus pateikia kitaip nei „Google“: „TinEye“ paieškoje daugiausiai naudojama šios svetainės 3 mlrd. nuotraukų duomenų bazė, tuo tarpu „Google“ visų pirma stengiasi nukreipti į svetainę, kurioje yra panaši nuotrauka.
 
„Creative Commons Search“: Paprasta ir praktiškai naudinga paieška. Jeigu jums prisireikė nuotraukos, kurią pamatėte „Flickr“ ar „Google Images“ paieškoje, o autorius nesuteikė leidimo naudoti jo darbą kur nors kitur internete, belieka nuleisti galvą ir spūdinti toliau. O „Creative Commons“ paieška leidžia susiaurinti rezultatus iki nuotraukų, kurias galima nemokamai naudoti savo reikmėms – taip pat yra galimybė ieškoti ir šiuo licencijavumo būdu pažymėtos muzikos ar kitų terpių rinkmenų.
 
„Can I Stream It“: Vos prieš keletą metų vienintelis būdas kompiuterio ekrane pasižiūrėti kokį nors televizijos serialą ar filmą buvo toks, kurį galima būtų pavadinti neteisėtu – vaizdo turinio transliavimo ar nuomos internetu paslaugos, jei tokių ir buvo, mūsų šalies gyventojams buvo neprieinamos. Tačiau tie laikai praėjo – kadaise tik amerikiečiams prieinami vaizdo medžiagos šaltiniai atsivėrinėja ir kitoms šalims. O „Can I Steam It“ jūsų pageidaujamo serialo ar filmo ieškos visuose tuose šaltiniuose ir pasakys iš kur turinį galima transliuoti, iš kur – išsinuomoti skaitmeniniu būdu, o kur – įsigyti. Paieškos variklis netgi siūlo užsisakyti priminimus, kuriuos siunčia, kai tik jūsų ieškomas turinys tampa prieinamu internete. Žinoma, šios paslaugos turi vieną trūkumą – jos yra mokamos. Bet už tai teisėtos.
 
„Duck Duck Go“: šis paieškų variklis pirmąkart pagarsėjo 2012 metai, kai pažadėjo, kad savo vartotojų jokiu būdu nestebės – ši niša rinkoje atsirado tada, kai „Google“ ėmėsi ne pačių gražiausių veiksmų vartotojų privatumo požiūriu . Tačiau sveikas požiūris į privatumą nėra vienintelis „Duck Duck Go“ privalumas – jie siūlo ir kitokių „gėrybių“ bei integruotų rezultatų, panašių į „Wolfram Alpha“: atlieka matematinius skaičiavimus, generuoja atsitiktinius slaptažodžius, pasiūlo patiekalų receptus. Dalį šių veiksmų moka ir „Google“, tačiau ne visus, ne taip elegantiškai ir ne taip privačiai.
 
„Google Flights“: tai yra vienas iš mažiausiai žinomų, tačiau itin kokybiškų „Google“ pirkinių, papildžiusių paieškos variklio galimybes. 2010 metais „Google“ įsigijo bendrovę „ITA Software“, kuri siūlė skrydžių paieškos sistemą QPX, kurią buvo integravęsi tokios svetainės, kaip „Kayak“, „Orbitz“ ir „CheapTickets“. O šiuo paieškos varikliu be įkyrių siūlymu kartu užsisakyti ir kambarį viešbutyje ar išsinuomoti automobilį galima naudotis per „Google Flights“. Gal kiek nesąžininga sakyti, kad „Google“ nesugeba to, ką siūlo „Google“, bet iš tiesų paieškos variklis buvo sukurtas kitos bendrovės, tuo metu, kai „Google“ apie tokią galimybę galbūt net nesvarstė. Deja, skrydžių per Vilniaus oro uostą šis paieškos variklis kol kas neindeksuoja.
 
„Flightfox“: jeigu jau kalbama apie skrydžių paieškas, „Flightfox“ yra gana smagus naudotojų kuriamas skrydžių paieškos variklis. Formaliai vertinant, tai netgi ne paieškos variklis, o mokama paslauga, kuri siūlo dažnai skraidančių asmenų patarimus apie pigius skrydžius – sumokėjus kelis dolerius gausite informacijos kaip gauti ką nors pigiau. Arba galite nusakyti savo pageidavimus, o ekspertai pasiūlys savo pagalbą patenkinant jūsų poreikius. Mokėti už „Firefox“ paslaugas ieškant pigaus skrydžio nedideliu atstumu gal ir neapsimoka, tačiau jeigu skrydis tolimas, keli išleisti doleriai tikriausiai atsipirks, jei kelionė atpigs šimtais dolerių.
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

niekas tau ir neliepia mokytis ir ziuret. nori ziuri, nori mokiniesi, o nori ne

http://www.youtube.com/watch?v=1FFyuniIZuk
http://www.youtube.com/watch?v=3c6g4bxsQxM
http://www.youtube.com/watch?v=ejDVcT_qWyw
http://www.youtube.com/watch?v=dImuS7Pwz6U
http://www.youtube.com/watch?v=LEeLAyuEhmA

jei i 1 kataloga ikelei, tai suras goglas, tik laiko praeis. daznai naujos svetaines papuola i vadinama "smelio deze", tipo kaip karantinas, goglas ziuri, kokia svetaine, kaip nuorodos atgalines renkamos ir pan.
cia toks straipsniukas uz ka baudziamos svetaines:
http://goodwin.lt/google-filtrai-uz-ka-baudziamos-svetaines/
 
svetaines pavadinimas "title" iki 65 simb. su tarpais, negalima naudot "ir" zodelio puslapiu pavadinimuose. meta aprasymas iki 135 simb. su tarpais.
raktazodziu tankis tekste apie 5 proc. t,y. 100 zodziu apie 5 raktazodziai.
 
patariama vienam puslapiui optimizuot viena raktazodi
 
cia straipsnis kaip populiarinti svetaine, bet pirma ja reiktu optimizuot kiek galima geriau, ir zmonem, ir paieskos sistemom, kad patiktu:
http://reprezentacija.lt/?p=41
 
uzkrovimo greitis daug ka reiskia.
 
forume yra kas uzpildo turiniu svetaines, irgi galima pasinaudot, parasytu tekstus optimizuotus pagal tavo raktazodzius
 
daug labai niuansu yra, as cia irgi parasiau tik savo nuomone. paciam daryt daug laiko reikia, bet idomu rinkt informacija, galima taikyt, bandyt
o kad taip padaryt, kad svetaine butu pastoviai kazkokioj vietoj, dar jei is pirmu, tai pastoviai reikia ir dirbt su svetaine
 
cia keli forumai kur galima palikt reklama su nuoroda i svetaine:
 
http://reklama.uzeik.net/viewforum.php?id=1
http://www.chatas.lt/
http://www.diskutuok.lt
http://www.pakvietimas.lt
http://www.edarbas.net
http://www.gaukdykai.lt/viewforum.php?f=22
http://reklamosforumas.96.lt/
 
parasyk kelis straipsnius, arba irgi forume uzsakyk, pagal tavo raktazodzius, ikelsi i straipsniu katalogus. bet viska reiktu daryt pamazu, straipsnius, katalogus, forumus