Vldz

Kurioj čia vietoj humoras? :)

WTF?! Biškį nesupratau temos esmės.

uz mane viska darytu? as ieskau zmogau kuris papildytu mano darba ... patvarkytu foruma ir panasei.

ne ieshkau zmoniu kurie moka php-fusion naudotis ... draugisku ir mokanciu teikti idejas ...

nematau nei vieno kuris taip pasake

Aš manau ne vienas tai pasakytų, ką aš pasakiau. :)

pirma neaiskink ka man daryt
antra koky noriu toky dedu man patinka
trece jos nera nes pusapis dar nestartaves
ketvirta netau spresti ar pletot ar ne.
neimk i galva...

Pirma domeną nusipirk.
Antra normalų dizainą pasidaryk.
Trečia neradau absoliučiai jokios info.
Ketvirta patariu daugiau nebeplėtoti saito.
 
Per daug į galvą neimk, bet yra kaip yra.

Tik isikures tinklapis http://www.enjoy14.puslapiai.lt//news.php ieshko komandos tinklapis apie grafini dizaina ir dedami straipsniai pamokos ir t.t menesio gale bus jau .lt galune dar noretus zmogau nusimanancio gereu apie php-fusion ir mokejimai.lt sistemas...susidomejusius pm

Na aš susirinkau į vieną vietą įžangas, atmečiau poetus, kurių nenagrinėsiu tikrai bei naujuosius rašytojus kelis, kurių mano galva neturėtų būti duota nagrinėt.
 
Kristijonas Donelaitis - gyveno ir kūrė 18 amžiuje Mažojoje Lietuvoje. Švietimo epochos rašytojas. Donelaitis parašė šešias pasakėčias ir pirmąjį goržinės literatūros kūrinį "Metai". Poemą sudaro 4 dalys. Tai epinė, didaktinė poema, kurioje yra daug pamokymų, patarimų. Pagrindiniai veikėjai – būrai, kurie skirstomi į vėžlybuosius ir nenaudoėlius. "Metuose" atskleidžiamos žmonių dorybės, ydos, santykiai su gamta, Dievu, aprašomi darbai.
 
Jonas Biliūnas - vienas žymiausių XX amžiaus pradžios rašytojų. Įsimintiniausiuose kūriniuose "Kliudžiau", "Lazda", "Brisiaus galas" rašytojas ne tik pasakoja, bet ir reaguoja į pačius įvykius, jaučia gėdą, katlę, sąžinės graužatį, kalba apie nelygybę, skriaudą, užuojautą. Vienas tokių Biliūno darbų, kuriame būdinga neteisybės tema, - "Ubagas".
 
Vincas Krėvė - prozininkas, dramaturgas, gyvenęs XX amžiuje ir kūręs įvairių žanrų kūrinius. Svarbiausias jo kūrinys yra istorinė drama "Skirgaila", kurioje vaizduojama romantinė legendinė Lietuvos praeitis. Autorius kūrinyje gilinasi į konfliktus, kurie iškyla tarp laiosvės ir prievartos, tarp sąžinės ir primestos valios, tarp meilės ir pareigos. Dramos siužeto centre politinė intriga ir meilės istorija.
 
Šatrijos Ragana – XX a.pr. lietuvių literatūros psichologinės prozos pradininkė, idealistinės romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja. Šatrijos Ragana praturtino lietuvių prozą nauju požiūriu į žmogų, daugiausia dėmesio ji sutelkė į žmogaus dvasią. Vidinė žmogaus raiška, sielos išgyvenimai jai svarbiau už išorines aplinkybes. Šatrijos Ragana lietuvių literatūrinį kontekstą praturtino naujais būdais : pasakojimu pirmuoju asmeniu, dienoraščiu, užrašais. Apysakoje ,Sename dvare‘ skirtingai negu tos pačios kartos rašytojų – Lazdynų Pelėdos, Žemaitės – senasis dvaras yra šviesos skleidėjas. Jo gyventojai – dori, siekiantys mokslo, veiklūs ir pasiaukojantys žmonės.
 
Vaižgantas - 19 a. pab. - 20 a. pr. prozininkas, publicistas, literatūros istorikas ir kritikas. Kūriniuose siekė sukurti tautinį charakterį, pabrėžti lietuvių darbštumą, svajingumą, jautrumą, meilę gamtai. Vaižgantas yra parašęs daug apsakymų ir apysakų. Vienas žymiausių jo kūrinių - romanas - epopėja "Pragiedruliai". Tai valstietiškas epas, kurioe centre - kova dėl kultūros. Kūrinyje bandoma suprasti, kur slypi tautos gyvybingumas.
 
Vincas Mykolaitis - Putinas - XX a. vidurio kūrėjas. Jis kaip ir Vincas Krėvė ar Balys Sruoga yra universalus rašytojas, kūręs dramas, simbolistinius eilėraščius, romanus. Vienas žymiausių Vinco Mykolaičio-Putino kūrinių yra psichologinis romanas "Altorių šėšėly". Romano pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris bando suvokti savo pašaukimą būti kunigu ir sprendžia kunigo-poeto problemą. Romane pasakojama nuo įstojimo į seminariją iki kunigystės atsisakymo.
 
Jurgis Savickis – žymus XX a. lietuvių prozininkas modernistas. Kūryboje atskleidžiamas žmogaus prigimties dvylipumas, grėsmingumas, tačiau J.Savickio proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria žmogiški, šilti ryšiai, grožio, meno ir kultūros idealai. Pasakotojas artimas personažui,susipina su veikėju, pozicija kaitaliojasi,pasakojimas skyla i fragmentus,fiksuojami tik patys reikšmingiausi dalykai. Kūriniams būdinga ironija, žaidimas kultūros įvaizdžiais, daug tarptautinių žodžių, užuomenų, asociacijų.
 
Balys Sruoga - XX a. pirmos pusės rašytojas. Universalus kūrėjas: poetas, dramaturgas, prozininkas, literatūros bei tautosakos tyrinėtojas. Įžymiausi kūriniai yra "Milžino paunksmėje" (drama) ir memuarų knyga "Dievų miškas". Ji buvo parašyta 1945 metais, tačiau išleista tik po dešimties metų. Knygoje ironizuojamas kalinių gyvenimas.
 
Antanas Vaičiulaitis - XX a. rašytojas modernistas, novelių meistras. Jo kūryba artima neoromantizmui ir vadinama magiškuoju realizmu. Vaičiulaitis nesistengia nieko stebinti, šokiruoti. Kūriniuose atrodo lyg ir nieko nevyksta, o iš tiesų klostosi žmonių gyvenimai. Jam svarbu aprašinėti ne faktus, o žmogaus dvasinius išgyvenimus. Vaičiulaitis domisi paprastais žmonėmis, dažnai ūkininkais, gyvenančiais ir mirštančiais arti gamtos.
 
Antanas Škėma – vienas žymiausių XXa. vidurio lietuvių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Jis laužo tradicinės lietuvių literatūros normas, į pasaulį žvelgia modernisto akimis, nuodugniai gilinasi į žmogaus emocijas, egzistenciją. Škėmos stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai. Vienas žymiausių Škėmos kūrinių veikalas – romanas „Balta drobulė“.
 
Justinas Marcinkevičius - 20-21 a. kūrėjas, priklausęs 30-ųjų metų rašytojų kartai, kaip J.Degutytė, A.Maldenis ir A.Blatakis. Savo kūryboje apmąsto tautos ir jos likimo kelius, pabrėžia žmogaus ir tėvynės ryšį. Jo kūrybos žmogus darbštus, atlaidus, teigiantis šviesią būtį. Svarbiausia Marcinkevičiaus draminė trilogija yra "Mindaugas", "Mažvydas" ir "Katedra". Jos jungia Lietuvos valstybės ir kultūros kūrimo temas.
 
Juozas Aputis - šių dienų moderniosios psichologinės novelės ir apysakos autorius, tęsęs Jono Biliūno prozos tradiciją. Aputis savo kūryboje kalba apie žemdirbio kultūrą ir lietuvių tautos likimą. Rašytojo proza atspindi okupuotos tautos būseną, persmerktą rūpesčio, nerimo ir graudulio. Kūrinių problemos yra kaip įveikti praeities baimes ir tapti visaverčių, savimi pasitikinčiu asmeniu. Viena žymiausių novelių - "Dobilė. 1954 metų naktį".
 
Saulius Šaltenis – XX a. prozininkas, dramaturgas. Jaunatviškos dvasios rašytojas lietuvių literatūros kontekste išsiskiria platesniu kultūriniu akiračiu, minties lankstumu, didesne vidine laisve. D. Šaltenis įtvirtino savitą prozos stilių, kuriame originaliai jungiamas lyrizmas su ironija – poetinio ir kritinio mąstymo ypatybės. Taip pat į literatūrą ateina naujas jaunatviškas ir ironiškas personažas, kuris vengia gražios kalbos, pabrėžtinas laisvas bendravimas.
 
Vanda Juknaitė - prozininkė, eseistė ir dramaturgė. Vienas žymiausių jos kūrinių yra apysaka "Stiklo šalis". Savo kūriniuose Juknaitė dažniausiai kalba apie moterį, motiną. Gyvybė rašytojai yra svarbiausia vertybė. Žmogaus gyvenimas jos kūriniuose vaizduojamas kaip sunki pareiga, kurią reikia atlikti iki galo. Rašytojai rūpi vaiko likimas permainų visuomenėje. Kūrinių centre visuomet yra žmogus, jo psichologinės problemos. Pasakojama nuosekliai, pasitelkiant spontaniškus fragmentus, atrenkant ryškius e#keiksmažodis#dus.
 
Jeigu rasite klaidų, visiems bus geriau, jei perspėsite šioje temoje :) Aš ištaisysiu.
 
Kita naudinga informacija paskaityt apie autorius, prisiminti kūrinius randasi www.egzai.com :) Nelabai gal glaustai, bet pakankamai naudingai apie kiekvieną autorių yra aprašyta :D
 
Jeigu dar kokios naudingos informacijos turit lietuvių VBE, pasidalinkit :D

na mano draugas irgi sodino eglutes. nezinau kiek pradzioj pasodindavo,bet kai isivaziavo apie 40 berods dezuciu pasodindavo. dezutes nesies ant nugaros su spicialia kuprine. per 2 men parsiveze 5000lt.(cia jau grynas uzdarbis, atmetus keliones ir t.t.) darbas nelengvas, bus sunku bent pradziai kol priprasi prie kruvio.

Iki rudenio. Nuo Gegužės pabaigos iki Rugsėjo. Man atrodo dar Rugsėjį, kažkiek sodinti galima.

Kiek atsimenu: dėžėj yra kokių 40 sodinukų (jei neklystu). Per dieną galima pasodinti apie 20 dėžių. Viskas dar labai priklauso nuo dirvožemio, kuriame sodinsi ir reljefo. Jei reikės kalnais vaikščioti, pats supranti - lėčiau darbas eisis. O dėl įgudimo - tai po kokios dienos, galėsi profu vadintis. Ten viskas easy. Eini -> įbedi ta vamzdį į žemę -> tada paspaudi tokį pedalą, kuris žemę praplečia -> įmeti sodinuką į vamzdį ir jis jau guli žemėj. Na, o kiek sveria ta dėžė - gal kokius 3-4 kg. :lol: Bet, nesu tikras.
Kiek už 1 vnt. moka - nežinau.

Kadangi teko gyventi Švedijoje: galiu papasakot :lol: kaip sodina eglutes (pušis).
Jei sodina sodinukais (mažos eglutės), tai daro taip: Sodinukai sudėti dėžėse. Tą dėžę persimeti per petį į rankas pasiimi tokį "vamzdį" ir pirmyn. Su tuo vamzdžiu padarai žemėje skylę ir įdedi sodinuką ir taip keliauji toliau. Dėžė nėra visiškai lengva, kadangi tie sodinukai būna su juodžemiu. O visą dieną pasivaikščioti su dėžėm, tikrai nelengva.
Švedijoje laukinė gamta (priklausomai, kurioje Švedijos dalyje būsi): tad susidūrimo su žvėrimis ir paukščiais neišvengsi, miškuose pasitaiko gyvačių. Bet kaip sakoma "be friendly to fauna and flora", manau viskas bus ok.
Dirbant Švedijoje svarbiausia "don't cheat". Tinginių švedai nemėgsta. O tau dirbant miške, gali atvažiuot švedas ir slapčia pasižiūrėt, dirbi tu ar po egle guli.
Antras dalykas, svarbu anglų kalba. Jei su anglų kalba ok, tai jau 1 Bonusas. Švedai nemėgsta stovėt tau už nugaros ir aiškint ką, kaip tau daryt ar tavim rūpintis. Pas juos yra taip: duoda tau darbą (tarkim pirmą kartą parodo, kur tau važiuoti kur ką sodinti, iš kur ką pasiimti ir pan.) kitą dieną jau varai ir dirbi. Kuo savarankiškesnis - tuo geriau. "Level up" - nes gauni pasitikėjimo, o tai Švedijoj jau yra 2 Bonusas. Nuo šių Bonusų priklausys ir tavo uždarbis. Apmokėjimas Švedijoj yra valandinis. Kuo daugiau dirbi, tuo daugiau gauni. Anksčiau lietuviams mokėdavo 35 kronas./val. Jei turi minėtus bonusus - valandinį įkainį gali pasikelti iki 50-75 kronų per valandą. Aišku labai priklauso pas ką dirbi. Jei dirbi pas švedą, pas kurį barake gyvena lenkai, lietuviai ir pan. - stebuklų nebus, bet visada būna išimčių.
 
Sekmės! :P

Lietuvos RopeJumping (ekstremalių šuolių su virve) aukščio rekordas. Pavarėm ana savaitgalį :)
 

 
http://ropejumping.lt/images/news/DSC_9338.JPG

Sveiki , sulaukiau geru atsiliepimu , bet tai tik maza kruvele zmoniu..
 
Sveiki , pastebejau jog nauja paslauga (lankytojas uz atsiusta faila) prigijo nedideliai grupei zmoniu, kurie suprato veikimo principa , pasikartosiu - tai puikus srautas kuris konvertuojasi i klientus ir lankytojus, daugelis ikeldami faila iraso savo svetaines kur failas guli adresa , tokiu budu atsiuntus is jusu svetaines faila , vartotojas nukreipiamas atgal kur tika buvo. Jei turite dvi svetaines veskite sekancia kuriai norite pakelti reitingus.
 
 
 
Nemokami lankytojai
:P

Nesveikai varo, įmetu kelis jo video likusius rasite lengvai youtube ;)
 

Čia tipo juokinga turėjo būt?

geras ;)
P.S. Ir dar pamirsai pamineti viena džigito punkta:
 
Džigitas privalo nusipjauti duslintuva.

Yra anekdotas apie džigitą:
Nuskrenda bachūrėlis iš Lietuvos į Gruzija (ar panašią šalį) pas dėdę. Dėdė jš pasitinka oro uose, pasisodina į mašiną ir vežasi pas save į namus. Važiuoja, važiuoja ir privažiuoja raudoną šviesoforą, bachūrėlis išsigandęs klausia dėdės, ką čia jis daro, bet šis atsako: "Nesijaudink, aš juk džigitas". Važiuoja toliau, vėl privažiuoja raudoną šviesaforą ir vėl nesustoją. Bachūrėlis vėl klausią, kodėl dėdė taip važiuoja, šis vėl atsako: "Nesijaudink, aš juk džigitas". Važiuoja toliau ir privažiuoja žalią šviesoforą, bet kažkodėl sustoja. Bachūrėlis klausia dėdės, kodėl jis sustojo. O šis atsako: "aha, o kas jei kitu keliu kitas džigitas važiuoja?".

cia is buvusio blevyzgos.lt

šaltinis nurodytas :)
 
 
labai viskas tinka tiems, kurie baidosi klevo lapo.

Kas cia per nesamone ?

dzigitai...
Tautietis be mašinos yra lūzeris (nevykėlis).
Tautietis su mašina gali papulti į vieną iš 3 kategorijų:
a. džigitas
b. pensininkas
c. moteris
Džigitai yra jauni, narsūs vairuotojai su labai gera orientacija ir aštriu protu. Jie niekada nedaro avarijų.
Pensininkai yra pagyvenę, prasti vairuotojai, su beretėmis, akiniais ir prastomis mašinomis.
Moterys yra irgi prasti vairuotojai, dažnai su naujomis mašinomis.
Džigitas visada gali paaiškinti, kad jis yra geriausias vairuotojas.
 
Lenkimas ir eismas juostose
 
Džigitas visada gali aplenkti.
Pensininkai ir moterys negali važiuoti prieš džigitą ta pačia juosta.
Džigitą gali aplenkti tik kitas džigitas.
Aplenkimas džigitui yra įžeidimas.
Džigitui nuplėšiama garbė jei jį aplenkia moteris ar pensininkas.
Tokia gėda gali būti nuplaunama tik lūzerio krauju arba labai labai greitai važiuojant.
Džigitas įžeidžiamas, jei prieš jį važiuoja moteris ar pensininkas.
Jei džigitas papuola į avariją, tai avarija įvyksta tik dėl lūzerių, pensininkų, moterų ar kitų kaltės.
Džigitas gali nerodyti posūkių signalų, nes tikras džigitas yra visada pasiruošęs daryti manevrą.
Džigitas visada gali paaiškinti, kas ir kaip turi judėti juostose.
 
Kelio ženklai ir šviesoforo signalai
 
Džigitas negali važiuoti mažu greičiu. Išimtys - stabdymas ir greitėjimas.
Džigitas negali važiuoti ženklais nustatytu greičiu, nes tai yra gėda.
Džigitas negali parodyti, kad ženklai jam galioja, nes tik jis pats gali sugalvoti kaip ir kokiu greičiu jam reikia važiuoti.
Vairuotojas džigitas greitai startuoja nuo šviesoforo.
Džigitas žino, kaip atrodo žalia šviesoforo spalva.
Raudonas arba geltonas šviesoforo signalas džigitui yra tuoj tuoj žalias arba ką tik buvęs žalias.
Džigitas visada gali paaiškinti, koks kam buvo šviesoforo signalas.
 
Pėstieji
 
Džigitas nestoja prie perėjų, nes lūzeriu praleidimas yra gėda.
Džigitas pats žino, kam yra pirmenybė ir kieno kelias pagrindinis. Apie pagrindinius kelius žr. straipsnį "Bendrieji principai".
Džigitas visada gali pastatyti pėstįjį į vietą.
 
Kelių policija
 
Policininkai yra džigitų priešai, nes jie yra:
a. žali
b. trukdo garbingai važiuoti (t.y. liepia važiuoti gėdingai pagal ženklus)
c. dažnai patys važinėja kaip džigitai tuo teršdami džigitų vardą
d. yra šiaip niekšai
Džigitas visada žino teisybę apie kelių policiją.
 
Stovėjimo aikštelės
 
Mokestis už parkavimą džigitui yra įžeidžiantis.
Tik džigitas žino kiek jo mašinai reikia vietos.
Tik džigitas žino kaip reikia pastatyti masiną.
Visokie draudžiamieji ženklai iš tikrųjų reiškia, kad tai yra džigitų stovėjimo vieta.
Džigitas visada gali išaiškinti, kad jis teisingai pastatė mašiną.
 
Bendrieji principai
 
Džigito kelias visada yra pagrindinis.
Džigito mašina visada traukia geriau.
Džigito mašina startuoja geriau.
Džigito mašinos lempos niekada neakina kitų vairuotojų.
Džigito mašinos posūkių ir stabdžių signalai visada labai gerai matomi (net ir uždažyti juodais dažais).
Džigitas visada yra teisus.
Džigitas visada gali išaiškinti, kad jis yra teisus.
Džigitas nėra įžūlus ir priekabus - jis tiesiog geriau žino ir gali išaiškinti.
 
Paimta iš komentaro čia: http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/...54366&com=1

Gariūnai užvaldė džinsų rinką. :) Gal pataupyk geriau, nusipirksi normalius, kad ir už tuos 160.