masfuerte

Nestumk ant ju per daug,nes prisisnekesi.Klipe kazkuris sake,kad privaziuot gali :D

temos header.php faile.

Sveiki,
Taigi, esu 11-tokas, siekiu susikurti sau kuo daugiau galimybių ateičiai, todėl pagalvojau, kad būtų gerai išmokti piešti. Galbūt ateitį tada pradėčiau sieti su menu.
 
Taigi, kaip jau minėjau, esu 11-tokas, todėl greičiausiai nespėčiau pabaigti dailės mokyklos. Vis dėl to, ne dėl kažkokio diplomo noriu to išmokti, o dėl savęs. Esu panevėžietis. Noriu paklausti gal kas žino, kur Panevėžyje galima mokytis piešti?
 
Ačiū.

ir kaip tavo gyvenimas pasikeite perziurejus siuos filmus ?

Gimsta nauja ir grėsminga politnė jėga Europoj, kuri į politiny europos gyvenimą bando įsisveržti grėsmingu pavadinimu - "Pirate Parties International"
Prahoje vykusiame piratų partijų suvažiavime į kury savo atstovus delegavo 20 Europos šalių bandyta suvienyti visus piratus ir dalyvauti vieningu bloku 2014 metų rinkumuose į Europos perlamentą. O jei rinkimai būtų sėkmingi Parlamente sukurti vieningą grupę.
Europos politikos apžvalgininkai gal ir nelaikytų viso to grėsminga ir stipria politinia jėga, bet....Vokietijos pavyzdys visus tiesiog pribloškė - naujos jėgos populiarumas auga stulbinančiu greičiu. Negana to, kad Vokietijos piratai jau tapo trečia pagal populiarumą jėga, aplenkusi "žaliuosius" bet pradėjo skinti pergales ir Vokietijos žemių rinkimuose. Piratų partija surinko 8.9 proc. balsų Berlyno žemės rinkimuose, o vėliau ir Sarlando žemėje. O pagal apklausas Vokietijoje, Piratų partiją jau remia 13 proc. gyventojų, ir ji atsidūrė ant trečio laiptelio pagal populiarumą. :)
Po šios apklausos pratrūko ir Vokietijos užsienio reikalų minstras G.Westerwelle - "Piratų partijos populiarumas, tai akivaizdi grėsmė visai Vokietijos intelektualiai nuosavybei".
Į visą tą poltiny fenomeną pukiai atsakė Vokiečių piratų partijos atstovė - ateity kitaip ir nebus, nes kiekviename kaime, kur yra kompiuteris sėdi mūsų narys,mažasis ir didysis piratas :)
Manau gan įdomi ir kurioziška situacija.

Kaikuriu "eileraščiai" panašesni į repą, nors neatmetu galimybės, kad nemoku jų skaityt tinkamai ;DD
 
Uždarbis.lt - tai vyriškas feisbukas ;D Panelė eina pasitikrint feisbuko, aš einu pasitikrint uždarbio ;D
Jei rimtai, tai nežinau ką veikčiau dabar, ir kuo užsiimčiau, jei nebučiau atėjęs į uždarbį :D Bet manau, kad su IT nelabai draugaučiau.

Šiaip, per kelias min. parašiau, tai neteiskit, kas "šovė" į galvą tą ir išdėsčiau ;]
 
Susikūriau aš accountą,
Uzdarbis.lt į naudą.
Padeda mastyt kitaip,
Žvelgt į viską abstrakčiai.
 
Užsidirbti pinigų,
Gauti naudą iš kitų.
Bei pačiam kitam padėt
Po truputį tobulėt.
 
Kurtis ateitį iš lėto,
Kad be darbo nesedėčiau.
Tobulėti, daug mastyti,
Ateitį sau "padaryti".
 
Galvoj pilna man įdėjų,
Piniginėj švilpia vėjai.
Bet manau taip neilgai,
Liko laukti man tikrai.
 
Šito forumo pagalba,
Ir narių paskelbtą naudą,
Aš pritaikysiu vėliau,
Ir gyvensiu daug geriau!!!

Nieko naujo. Eilinis php fusion šlamštas.

Sveiki, visiems :)
 
Taip, renku informaciją šiame forume :D.
Tema - kokios gali būti aktualios temos mano kursų klausytojams ir šiaip klientams ;)
 
Taigi manau - mainai naudingi abipusiai :)
 
 
O tiems kurie galvoja, kad VMI taip renka informaciją, yra labai naivūs :), taikomi kur kas įdomesni būdai nei jūs įsivaizduojate.
 
Kam reikia fantastinių dalykų, tegu pvz. įsivaizduoja, kad dirbu FNTT ar prokuratūroje :). Baisiau atrodys :D :D :P

Norėčiau pagirti narę Zyzuolę, kuri visiems žiauriai padeda Verslo kūrimo temose. Turbūt daugiau nei 50% atsakymų į klausimus yra jos, tad tikrai manau verta šios temos :)

Ką nori tą rašo, nepatinka neskaitykit.
Jums matau įdomiau skaityt, kai koks noliferis pasakoja apie savo aukinimą, bėgimą iš pamokų, prie kompo sėdėjimą 24/7, kaip neišmoko bendrauti su žmonėmis tikrame pasaulyje, nieko per daug nepasiekė, sveria 2 kart mažiau nei paprastas žmogus ir pan.
Jeigu rašo reiškia yra reikalas, tad nesikišam kur nereikia :)

Sveiki,aš esu Ieva, norėčiau jums papasakoti savo gyvenimo istoriją,kuri nėra tokia linksma,kaip aš norėčiau.
Viskas prasidėjo nuo vaikystės.Augau vienkiemyje turėjau 2 brolius ir vieną seserį.Kol buvom mažyliai visi puikiai sutardavom,kartu žaisdavom.Visi buvo mylimi mamos,išskyrus mane,niekada nejausdavau jos švelnumo,niekada manęs neapkabindavo,net nebardavo jei ką nors padarydavau,išskyrus vienintelį kartą,kai buvau kokių 4 metukų ir prilaisčiau pieno į lovą,kadangi "tiūtę" turėjau iki 4 metų,tai tada mama supykusi paėmė buteliuką ir jį trenkė į sieną,taip suskaudo mano vaikišką širdelę,kad net dabar prisimenu.Paskui pradėjo eiti į mokyklą mano brolis ir sesuo,parėję niekada neruošdavo pamokų,nebent tada kai mama jiems liepdavo.Aš tuomet dar nėjau į mokyklą,nes buvau porą metų jaunesnė.Labai norėjau mokytis,kai brolis ar sesuo vartydavo savo knygas aš irgi lysdavau artyn žiūrėti,bet jie mane nustumdavo ar paskydavo mamai,kad aš jiems trukdau.Už nesimokymą brolį su sese bausdavo,statydavo į kampą,mušdavo,bet vistiek mylėjo,pasisodindavo ant kelių,kalbėdavo su jais.
Na,po poros metų ir į mano gyvenimą atėjo džiaugsmas,pradėjau eiti į pirmąją klasę.Nuo pat pradžių viskas labai gerai sekėsi,bet mama ir toliau nekreipdavo dėmesio,pareidavau iš mokyklos net nepaklausdavo kaip sekėsi,paklausdavo tik jų:brolio ir sesers,nes žinojo,kad jiems nieko gero su mokymuosi,aš likdavau nuošalyje,tik tėtis,kad ir alkoholio mėgėjas,manim kažkiek rūpinosi emociškai ir didžiavosi,visiem gyrėsi,kad turi gerai besimokančią dukrą.Mama manim rūpinosi TIK kanors nupirkdama,išleisdama į ekskursijas ir panašiai,nekaltinu jos už tokį elgesį,bet galėjo mylėti visus jei jau nusprendė auginti,o ne vien juos.Kadangi buvau lėto būdo,nieko jai nesakydavau.Dažnai namuose gaudavau iš brolio lupti,nubėgdavau verkdama pasiskųsti,ji tepratardavo:- O ką aš galiu padaryti.Na įlįsdavau kur į kamputį išsiverkdavau ir tiek,niekas į mane nekreipdavo dėmesio,buvau kaip šuniui 5 koja.
Atėjo laikas ,kai paaugau,pradėjau eiti į šokius,mama nenorėjo išleisti,nors man buvo 15 metų,tokio amžiaus paaugliai pas mus jau eina į kaimo šokius,bet vistiek iškniaukiau,tai išleido.Ten susipažinau su vaikinu,kuris mane mergino,kai man buvo 16 metų pradėjom su juo draugauti,jis buvo už mane keletą metų vyresnis,mama neleido su juom draugauti,bet mes slapčia susitikinėdavom vistiek,pradėjau maištauti prieš mamą...bet mokslų vidurkis vistiek stebuklingai laikėsi klasės pirmoje vietoje,nežinau kaip taip išėjo,nes jiems skirdavau mažiau laiko,kadangi turėjau vaikiną,su juo išdraugavome 8 mėnesius,nes mus išskyrė mano mama,pasakiusi jam,kad jeigu manęs nepaliks tada parašys jam pareiškimą,kad santykiauja su manim,nors nė pati nežinojo ar taip yra,nes ji išvis nežinojo,kiek laiko aš su juo bendravau...na va,netekau ir savo vienintelio saulės spindulėlio(na bent tada taip maniau).Jis nepasirodė nei vieną diena,nei kitą...verkdavau labai dažnai,juk tai buvo mano pirmoji meilė,maniau tas ilgesys mane pribaigs...po pusmečio šiek tiek užsimiršau,daug mokiausi,kai negalėdavau miegoti,ar pradėdavau galvoti apie jį,pasiimdavau knygą ir susikoncentruodavau į ją,kol miegas akis užmerkdavo,buvo labai skaudu...
Na,atėjo laikas baigiau 10 klasę,paskutinę savo mokykloje.Pradėjau mokytis mieste,bet labai pasiilgusi namų,visai ne ten gyvenančių žmonių,nusprendžiau,kad reikia pereiti mokytis arčiau namų į tokio miestelio mokyklą,kadangi nebuvo skirtumo,kur baigti vidurinį išsilavinimą.Vėl gyvenau namuose,iš pradžių mama duodavo važiuoti su mašina iki tos vietos,nuo kur mane veždavo mokyklinis autobusas,kadangi aš ėjau į tą mokyklą viena iš mano kaimo,tai reikėdavo atvykti iki gretimo kaimo 3km,kad mane nuvežtų.Vėliau mama pareiškė,kad jai per brangiai išeina leisti mane važinėtis automobiliu,todėl pasakė gausi važinėtis dviračiu,na truputį paburbuliavau,bet kitos išeities neturėjau.Keldavausi 5 valandą ryto,nes reikėdavo 6 jau išminti iš namų,kadangi autobusas būdavo 6.40,grįždavau namo 5 valandą vakaro,ir taip 2 metus.Kai aš baigiau 10 klasę mano sesuo išvyko į Vokietiją.Su ja mes visai neblogai sutardavome,eidavome kartu į šokius,bet ir dažnai pasipykdavome.Kai ėjau į 11 klasę,vieną dieną paskambino ir pranešė,kad ji žuvo,buvo beprotiškai skaudu,nelinkėčiau to niekam,2 savaites nėjau į mokyklą,nors ir mama pyko,negalėjau net normaliai valgyti vis apie ją galvojau,buvau,kaip aptuisusi,nieko nesuvokiau ir vis klausiau savęs kodėl ji,kodėl ne aš, jei jau man skirtas toks ######nas gyvenimas.Turbūt man buvo truputį pavažiavęs "stogelis".Viskas darėsi dar blogiau,paskambino mano buvęs "kavalierius",pakvietė susitikti,išvažiavau pas jį,"prabaliavojom" dvi dienas,kad mama neskambintų išjungiau telefoną,o išvažiavau jai nieko nesakiusi,nes galvojau šiaip ar taip ji manęs nesupranta ir dar pati mane su juo išskyrė.Visiškai pradėjau nebekreipti į ją dėmesio,net nežinau kodėl,gal užsinorėjau savarankiškumo.
Na manau šiam kartui užteks,pratęsiu kitoje dalyje.

LinkoManija


Velykų proga, balandžio 9 dieną, (pirmadienį) apie 18-19 val. padalinsime pakvietimų norintiems užsiregistruoti. Informuokite savo draugus, nes jie greitai išgaruoja.
 
Taip, kad būkit pasiruošę!

Pykit nepykit bet tam randu tik vieną apibūdinimą - klounai ieškantys durnių. Tik vyručiai nepasisekė Jums, nes jau ir apie kinietiškus e-shop'us žmonės po truputį sužinoti pradeda. :D
P.S. Nu bent jau uždarbis.lt nariams nepudrink smegenų, čia renkasi ne iš miško atėję žmonės.

Sveiki, uždarbis.lt portalo skaitytojai. :)
 
Aš esu Justas, paprastas žmogus, iš vakarinės Lietuvos. Tikriausiai esu tas retas žmogus, kuris čia lankosi visiškai nemėgdamas informacinių technologijų. Šiame portale esu jau pusantrų metų, tačiau nepasakyčiau, jog labai reiškiausi. Manau, kad nesunkiai galite suprasti, jog tikrasis mano arkliukas - verslas. Tačiau ši žinutė - ne apie tai.
 
Visų pirmą, kaip minėjau, esu paprastas žmogus - kaip ir kiekvienas iš Jūsų, skaitantis šią žinutę. Gyvenimo realybę suvokiau daug greičiau, negu tuometiniai mano bendraamžiai vaikystėje, kas leido sukti ta linkme, kurioje esu dabar. Nepasakyčiau, jog turėjau sunkią vaikystę. Galbūt priešingai - mažumėje turėjau visko, ko man reikėjo: namus, mylinčius tėvus, sesę, turėjau maisto ir, žinoma, svajonių. Sakoma, jog žmogus be svajonių - negyvena. Sutikčiau su šia nuomone, juk svajonės ir siekiai mus traukia link kiekvieno žmogaus išsvajotos viršūnės. Viršūnės keičiasi su kiekviena užgaida, noru. Tai yra lyg nesibaigiantis ratas, kuris veda žmogų laimės link. Tikriausiai, kad kiekvienas laimę supranta skirtingai. Vieniems užtenka meilės, artimųjų šypsenų, sveikatos, kitam nepakaks nei milijoninių sumų bankuose. Tuom gyvenimas ir įdomus, kad kiekvienas esame skirtingi ir visi ieškome savosios saulės kitaip. Kas svarbu man? Tikriausiai viskas po truputi.
 
Kad nenklysčiau per daug nuo savęs, pasipasakosiu šiek tiek detaliau: esu vienas iš tų žmonių, kurie draugų, artimųjų ar net nepažįstamųjų bėdoje nepaliks. Žinoma, labai neigiamai vertinu tuos, kurie bėdas susikuria patys. Stengiuosi būti nuoširdus, draugiškas. Galbūt priešingai, nei daugelis, iš šio forumo noriu ne idėjų, ne būdų, kaip papildomai praplėsti savo piniginę, o paprasčiausiai pabendrauti su žmonėmis, paskaityti įvairias nuomones, įvairius kitų žmonių pamąstymus. Mano zodiakas - liūtas, tačiau esu gana ramus žmogus. Stengiuosi problemas spręsti taikiai, labai nemėgstų akiplėšų bei veidmainių. Nors pačiam teko (vis dar tenka) labai dažnai meluoti, tačiau nemėgstų melagysčių.
 
Promise. Pažadas. Pažadas kam? Pažadas sau. Esu žmogus, varomas svajonių. Gyvenime stengiuosi tobulėti laipteliais - užsibrėžiu tikslą ir jį padarau. Vaikystėje buvau stambus. Labai. Galbūt turėjau +18kg antsvorio. Augau, augau, augau, kol gyvenime neatsirado merginos. Suvokti buvo labai paprasta, kad į tokį mane niekas nežiūrės. Ir nereikia čia jokių, kad žmogus turi mylėti žmogų tokį, koks jis yra. JOKIŲ PASITEISINIMŲ! Taigi, paprasčiausiai vieną dieną pasakiau sau gana, užteks. Nieko nekaltinau dėl svorio, kurį turėjau. Tai buvo mano kaltė. Atėjo vasara, pradėjau sportuoti. Vidutinis bėgimo laikas sparčiai didėjo.. Svoris krito. Žiūrėdamas į veidrodį - didžiavausi. Pradėjo kilti ir sveikas pasitikėjimas savimi. Vasara baigės, reziume - liko +6kg antsvorio. Svajonė, siekis niekur nedingo. Kitą vasarą numečiau dar 12kg. Džiaugsmas ir didžiavimasis savimi buvo didžiulis, ne dėl to, jog numečiau svorį, o dėl to, kad pasiekiau užsibrėžtą tikslą ir NESUSTOJAU. Toliau sekė vis įdomesni ir įdomesni tikslai.
 
Paprasčiausiai reikia stengtis ir daryti, o nesedėti ir nebumbėti dėl esamų problemų. Gyvenimas nestovi vietoje, jis nuolat keičiasi.
 
Na, o kam įdomu, ateities planai mano - paprasti. Kaip sakau pats, turėjau gimti ne Lietuvoje, o JAV. Esu visiškai atitinkantis JAV kultūrą. Taigi, baigęs gimnaziją planuoju vykti į Didžiąją Britaniją. Baigti Economics & International Business. Po studijų, vykti į savo DIDŽIAUSIĄ viršūnę - JAV ir siekti aukštumų ten. Neleisiu savo gyvenimui būti išvaistytam. Nepaslaptis, jog noriu uždirbti tiek, jog ateity, mano vaikai, anūkai ir t.t. turėtų daugiau pinigų, negu pakankamai ir jiems nieko netrūktų.
 
Gyvename tik kartą, tai kodėl nepadarius taip, kad senatvėje būtų širdy gera ir žinotum, jog turi dėl ko savimi didžiuotis?
 
Justas, Promise.

Na negaliu sakyti, kad aš jau moku anglų kalbą (Dar daug tobulėti), nes jos pilnai nemoka, net patys amerikiečiai ar britai, tačiau temą reikejo kažkaip pavadinti :)
 
Mokindamasis anglų mokykloje nuo 4 iki 12 klasės išmokau tikrai nedaug, palyginus kiek išmokau per dvejus metus. Viskas prasidėjo kai spręsdamas gramatikos knygelę supratau, kad taisyklių tikrai per daug, kad jas būtų galima įsiminti sąmoningai ir jų nepamiršti. Vien su artikeliu "a" taisyklių ir išimcių buvo gal 3 lapai. O kur dar kitos, rimtesnės taisyklės :) Benaršydamas internete atradau super entuziazmu trykštantį žmogų Aj Hoge, kuris mane užvedė ant teisingo mokymosi kelio (jo pamokas klausau iki dabar) Pirmiausia susipažinau su pagrindinėmis 7 taisyklėmis:
1. Mokytis ne pavienius žodžius, o iškart frazes (Pats kartais nesilaikau šios taisyklės)
2. Jokiu būdų nesimokinti gramatikos
3. Mokintis kalbos su ausimis, ne akimis (Pati svarbiausia)
4. Mokintis giliai (daug pakartojimų, kad smegenys įsisavintų gramatines struktūras ir taisyklingą tarimą)
5. Mokintis gramatikos jos nesimokinant, pasąmoningai.
6. Mokintis is realios medžiagos, o ne iš mokyklinių vadovelių audio diskų surežisuotų dialogų.
7. Klausyti ir atsakinėti, (cia kalbama apie jo sistemos mini story pasakojimus, o visą kitą medžiagą galima tiesiog klausyti ir kartoti).
Na ir pradėjau klausyti jo effortless english pamokų. Kiekvieną pomokos mini story pasakojimą po 30 ir daugiau kartų. Į dieną klausydavau po 5-8 valandas. Stengiausi klausytis visada kai tam atsirasdavo proga.Mokinausi giliai, kurdamas anglų kalbos neuronų tinklą smegenyse. Per maždaug 6 mėnesius perklausiau visą kursą. Po kurso angliškai supratau žymiai geriau ir kalbėt pasidarė žymiai lengviau, pagerėjo tarimas, nereikėjo net galvoti kalbant(nevisada :D ). Žinoma man tai buvo tik pradžia todėl nusprendžiau mokintis kitą jo komplektą Power English. Jį perklausiau per 5 mėnesius. Jame ne tik pramokau dar geriau kalbos, bet ir daugiau kalbos mokymosi įpatumų, daugiau faktorių apie kuriuos mokykloje net neužsiminama. Klausiau taipogi po 30 ir daugiau kartų. Kalba buvu kartu su manimi :) Buvo, kad net sapnus pradėjau sapnuoti angliškus. Prie to pačio pradėjau skaityti knygas, bet nesunkiai suprantamas (bent 90-98%) tokias, kad joms nereikėtų nuolatinio žiūrėjimo į žodyną. Palaipsniui didinat jų sunkumo lygį. Bent jau man suprantant kokius 95-98% suprasti likusius nežinomus žodžius yra labai lengva iš konteksto, o kadangi tas žodis dažniausiai knygoje yra pavartojamas ne vieną kartą jis įsimenamas ivairiose situacijos, todėl jo reikšmė tampa aiški ir unikali. Šiek tiek sumažinau klausymo laiką ir padidinau skaitymą. Maždaug 60% klausymo laiko ir 40% skaitymo. Nors daug kas rekomenduoja 80/20. Bent jau man toks būdas pasirodė labai veiksmingas. Iš klausymo į pasamonę įstrigo gramatinės struktūros, teisingas tarimas, pagerėjo šnekamosios kalbos supratimas. Skaitant lavėjo rašytinė anglų kalba, taipogi išmokau daug žodžių, jų net nesimokindamas. Perskaičiau beveik visas Roald Dahl knygeles, beveik visą "Goosebumps" knygų seriją "Hardy Boys" seriją, keletą "Nancy Drew" knygelių. Ir dar daug kitų. Kuo daugiau skaitai, tuo daugiau supranti :) Tikrai smagus jausmas. Jūs galite skaityti kokias norite, savo noru, svarbu, kad suprastumėte didžiąją dalį pasakojimo, o ne, kad kas antrą žodį verstumėt su žodynu, nes taip nieko gero nebus.
 
Kadangi truputį pradėjo erzinti ta monotonija klausant vien Aj hoge pamokų norėjau kažko paįvairinimui, todėl pradėjau klausytis ivairių podcastų, audio knygų, angliškos radijos, supratau ne viska, bet ir nemažai.
 
Vėliau pradėjau karpyti serialus į 2-3 minucių audio failus (Kodėl serialus? Todėl, kad kaip vienas šio forumo narys Akagintaras yra sakęs, kad ten nuolatos mala liežuviais. Geriausias pavyzdys manau friends serialas) taipogi lygiom su audio failais dalimis susikarpiau ir titrus. Stengdavausi išsiversti nežinomus žodžius, porą kartų perskaityti tekstą, o poto jau klausytis klausytis ir klausytis. Kol visa kalba jau pasilikdavo giliai smegenyse :).
 
Dar pridėjau ir žiūrėjimą, peržiūrėjau:
14 sezonų South Park
6 sezonus Spongebob Squarepants
7 sezonus Family Guy
20 sezonų Simpsonų
5 sezonus Futurama
ir 156 Twilight zone serialo serijas.
 
Žiūrėjimas davė ir malonumą ir pasąmoningai mokė kalbos :) Kartais žiūri, žiūri ir į galvą šauna tokia mintis oba aš čia viską suprantu, keista, o seniau buvo tikrai nepyragai :)
 
Taigi per šį laiką supratau, koks neveiksmingas mokyklinis mokinimasis yra, jis yra toks paviršutiniškas ir beprasmis. Ištikro mokyklos mokina ne kalbos, o taisyklių. Kam mums tos taisyklės kai nemokame kalbos? Ar mes būdami maži vaikai mokėjom labai gerai lietuviškas taisykles? Ne. Ar mokėjom kalbėti lietuviškai? Taip. Išvados kalba pačios už save :) Išmokom kalbėti klausydami aplinkinio pasaulio, o ne zūbrindami gramatines knygeles. Taip pat galim išmokti ir kitų kalbų. Klausyti klausyti ir klausyti. Mes tas taisykles mokame geriau už pačius amerikiečius, tačiau kalbėti nepavyksta taip pats rišliai kaip jiems :) Aišku nieko tokio pasižiūrėti į taisykles, tik nereikėtų joms skirti daug laiko ir analizuoti jas. Ir svarbiausia klausytis kalbos kaip dainos. Klausai, tačiau gi dainos nesistengi išmokti atmintinai, o po daug kartų jos perklausymo ji skamba galvoje :)

Register any available domain (.com, .us, .mobi, .biz, .net, .org, .ca, .co.uk and .in) for just $2.49!*
Applies to the first year only of new registrations. This offer may not be used for renewals, transfers, bulk registrations, premium domains or Sunrise/Landrush domain registrations. Limited to one order per customer, expiring after 10,000 redemptions or at 11:59 PM on 4/15/2012(whichever comes first). Cannot be used in conjunction with any other offer or promotion. Customers may not use gift cards, PayPal® or AliPay to redeem this offer.


KODAS;

POTOGOLD

Ce rasite blackberry interneto nustatymus http://mefunny.eu/blackberry-interneto-nustatymai/ Beto veike su bet kokiu tinklu!kadangi ziuriu dauk kas iesko nusprendziau atnaujinti bloga.

http://budgetgadgets.com
http://e-endsville.ecrater.com/
http://www.obostore.com/
 
Isbandytos :P

Nusprendžiau pasidalinti eiline istorija apie nukentėjimą nuo sukčių iš skelbimų.
 
Viskas vyko gal prieš 1-2 metus.
 
 
Įdėjau skelbimą, jog parduodu Nokia N73 telefoną. žmonės domėdavosi, komentuodavo, tačiau rimto pirkėjo dar nebuvo. Po dviejų savaičių eilinį kartą gavau SMS. Į SMS turėjau įprotį neatrašinėti (galbūt praradau nemažai dorų N73 pirkėjų), tačiau tą kartą kažkaip nusprendžiau ant bairio atrašyti.
Na, žmogui lyg ir viskas tiko, paskui paskambino, sutarėm dėl susitikimo. Įstrigo tai, jog nors ir bandžiau jį įkalbėti susitikti mano namuose (dauguma sakysite, kad prasta mintis - aš sutinku), tačiau vis kažką numykdavo ir atsisakydavo. Ir dar: nors dėjosi, jog nežino, sunkiai suras tą mūsų susitikimo vietą, atėjo be mašinos (žinoma, ją tolėliau pastatė, bet apie tai vėliau).
Susitikome, netoli mano namų. Vaikinas apie 23-24 metų, velniškai aukštas virš 190, o jau jo net nežinau), su paltu, tvarkingas, na, iš išvaizdos - patikimas. Bendrauja normaliai, per daug nesiderėjo, atrodė lyg tikras pirkėjas:
-Ech, ką čia padarysi, imu...
Na, įteikiau aš jam tą Nokią. Po minutės grįžau namo laimingas, kad pagaliau baigėsi rūpesčiai dėl pardavimo. Namie pietų pertraukos buvo sugrįžęs patėvis, papasakojau jam apie pardavimą (tiesą sakant, ten jo Nokia buvo, jis man pasiūlė parduoti). Daviau jam pinigus, ir po poros sekundžių sako:
-Jie padirbti.
Fak. Velniškai nustebau, iš pradžių net nenorėjau tikėti. Na ką, po minutėlės mąstymų ir kalbėjimosi, nusprendėme vytis sukčių (visgi patėvis - policininkas). Po kelių minučių pasitelkėme į pagalbą jo kolegas, valandą naršėme miestą - nieko. Buvo aišku, kad jis turėjo mašiną.
Parašėme pareiškimą, policijoj pažadėjo radus telefoną pagal IMEI, iš kart vykti į telefono vietą. Deja, taip ir nebuvo skambinta iš to tel.
 
Kas mane labiausiai slegia, kad pinigai buvo grynai popieriniai, labai prastai padirbti.
 
 
Išvados bei patarimai:
Atkreipkite dėmesį į pinigus. Dažnai esame tiek įsijautę į kitus sukčiavimo būdus, kad pačių paprasčiausių ir dažniausių nė nepastebime.
Atkreipkite dėmesį į žmogų, jo aprangą, detales. Policijos nuovadoje būtina bus tiksliai apibūdinti apgaviką, o ir jo ieškant mieste detalių tikrai prireiks.
Niekada nepasiduokite. Rašykite pareiškimą, kreipkitės, naršykite Google, laukite, laukite, laukite.
Būkite įtarūs. Jei žmogus bando dėl neaiškių priežasčių išsisukinėti, arba jei visai nesidera, nesidomi preke, vadinasi, kažkas gali būti ne taip.
Jei jis su mašina - įsiminkite numerius. Jei galite sužinoti bet kokių oficialių detalių, tokių kaip mašinos numeriai, būtinai užsirašykite. Juk velniškai lengva į telefoną nepastebimai užsirašyti 6 skaitmenis.
Kiekviena apgavystė - pamoka Juk jei nebūtų manęs apgavę ant 250 litų, galbūt kitą kartą būtų apgavę ant 1000 lt? Dabar kur kas atidžiau į viską žiūriu - banknotus, bei visus kitus aukščiau išvardytus dalykus.

Veikia tik su kreditinem, kaina 1,67$ iskaitant mokescius
 
Kodas LEAP149
 
Vienas panaudojimas, pats panaudojau veikia viskas OK.