wi_lius

Čia paskaičius kai kuriuos pranešimus toks jausmas, kad tas aukštasis mokslas žmogų suluošina. Kad be aukšojo kažkas uždirbo 2500 Lt (!), o su aukštuoju, matai, tiek niekad neuždirbsi. Kad kažkas be aukštojo sugebėjo keturis metus darbo patirties įgyti (!), o su aukštuoju, matai, tiek niekad neįgysi. Kad kažkam be aukštojo pavyko domeną parduoti (!), o su aukšutoju, matai, parduoti jau nepavyks.
 
O šiaip, jei universitetas jums asocijuojasi viso labo su atlyginimu, tai gal ir gerai, kad nėjot studijuot.

Čia paskaičius kai kuriuos pranešimus toks jausmas, kad tas aukštasis mokslas žmogų suluošina. Kad be aukšojo kažkas uždirbo 2500 Lt (!), o su aukštuoju, matai, tiek niekad neuždirbsi. Kad kažkas be aukštojo sugebėjo keturis metus darbo patirties įgyti (!), o su aukštuoju, matai, tiek niekad neįgysi. Kad kažkam be aukštojo pavyko domeną parduoti (!), o su aukšutoju, matai, parduoti jau nepavyks.
 
O šiaip, jei universitetas jums asocijuojasi viso labo su atlyginimu, tai gal ir gerai, kad nėjot studijuot.

Pasiėmėt vieną grafiką ir visiškai be konteksto darot išvadas. Kaip jau minėjo, galbūt stulpelio aukštis atitinkamai proporcingas tarnybai atitinkamų asmenų skaičiui (kas būtų logiška, nes taip tokiu atveju pasiskirstymas kaip tik sąžiningesnis). 18-19 metų beveik visi mokosi mokykloje (paprastoje ar profesinėje), todėl iš jų beveik ir nieko nėra. 20–23 metų žmonės studijuoja universitetuose ar kolegijose, atitinkamai iškrisdami iš vis aukštesnių kursų. O va 24–26 metų asmenys visi jau dažniausiai baigę, tai jų po lygiai ir paimta.
 
Jeigu visų amžiaus kategorijų imtų po lygiai, tai būtų paimti visi 18-19 metų vaikinai, kurie nustojo mokytis po šešiolikos, nes tokių pakankamai mažai. Va tada ir būtum random, kai 100 % žinotum, kad esi jaunas ir nesimokai – reiškia eini į armiją.
 
Nors žinoma, pasižiūrėt į grafiką, su liniuote išmatuot stulpelius ir nieko nemąsčius skelbti sąmokslo teorijas yra visada lengviau.
 
http://i.kinja-img.com/gawker-media/image/upload/s--VMdaBkt---/c_fit,fl_progressive,q_80,w_636/18calq4ybym0sjpg.jpg

Keli pastebėjimai:

Manau nederėtų prie programavimo kalbų minėti atlyginimų, nes čia jau daugiau ne programavimo kalbos, o rinkos tendencijų atributas. Visgi atlyginimai labiau susiję su tam tikros kalbos programuotojų paklausa–pasiūlą. Kur kas geriau būtų, jei padarytum atskirą skyrelį, kuriame ir paminėtum geriausiai/blogiausiai apmokamas kalbas. Pavyzdžiui: kalbos X programuotojai gauna didelius atlyginimus nes rinkoje yra jų trūkumas; kalbos Y programuotojai gerai uždirba, nes dažnai tenka dirbti prie projektų, reikalaujančių didelės spartos; kalbos Z specialistai daug uždirba, nes ji naudojama WEB projektams, o WEB projektai neša daug pelno;
Manau reikėtų paminėti C# ir Javascript, netgi labiau nei Python ir Ruby. Javascript savo srityje visiškai neturi konkurentų, o C# išlieka vienas iš enterprise standartų (kaip ir Java). Iš labiau egzotiškų būtų galima paminėti Scala (funkcinio programavimo kalba), kuri turi nemažai entuziastų ir naudojama keletoje pasaulinio lygio įmonių;
Gali paminėti, kurios kalbos priklauso C kalbų šeimai.
Python yra patrauklus mokslinėje bendruomenėje. Parsisiuntus keletą bibliotekų galima pasidaryti Matlab alternatyvą – programavimo įrankį moksliniams matematiniams skaičiavimams atlikti;
Nelabai sutikčiau su tuo, kas parašyta apie C++. Ji yra sparti, bet nesaugi (t. y. mažiau apsaugo programuotoją nuo galimų klaidų). Būtent dėl to ji rečiau naudojama didelėse įmonėse, kur svarbesnis iš šių dviejų yra saugumas (ne tas saugumas, kur apsisaugoti nuo įsilauželiu, bet kur apsaugo programuotoją nuo klaidų). Srityse, kur reikia didelės spartos ši kalba labai vertinama (kaip ir minėti kompiuteriniai žaidimai). Bendriems moksliniams skaičiavimams labiau tinka Python, nei C++, nes C++ per sudėtinga ir turbūt neturi tiek skaičiavimams skirtų bibliotekų. Užtat gerai tinkama mokantis informatikos ar kito mokslo apie kompiuterius, nes kalboje gerai atsispindi kompiuterio veikimo ir apskritai kompiuterių architektūros principai.
Java nepasakyčiau kad labi sudėtinga. Ji kaip tik buvo kurta turint galvoje C++, tik buvo neįtraukta dalis C++ funkcionalumo, kad pati kalba būtų ne per didelė ir paprestesnė. Net ir pačios C# kalbos didelis galimybių skaičius ją daro sudėtingesnę, nei Java.

 
O jeigu kalbant apie savybes, kurios svarbios programuotojui, tai viena būtų abstraktus mąstymas. Kompiuteriuose įprasta daryti lygiais paremtą architektūrą (kaip kad pavyzdžiui, kalbos būna žemo lygio ir aukšto lygio pagal tai, kiek lygių jas skiria nuo pačios kompiuterio geležies). Žemiausias lygis būna labai abstraktus, aukščiau šiek tiek bendresnis, kol taip lipdamas viršun pasieki konkretų atvejį. Pavyzdžiui, turi aritmetines operacijas, kurios sudeda skaičius ir padalina vieną skaičių iš kito (abstraktus atvejis, žemas lygis). Iš jų parašai funkciją, kuri suskaičiuoja skaičių sąrašo vidurkį (bendresnis atvejis, aukštesnis lgis). Galiausiai pasinaudodamas pastaraja funkcija parašai funkciją, kuriai paduodi darbuotojo duomenis ir ji apskaičiuoja jo vidutinį atlyginimą (konkretus atvejis, aukščiausias lygis).

Hardcode'inimas būtų kažkokių konstantų įterpimas tiesiai į tą vietą, kuriame ir reikia panaudoti tą konstantą. Konstantomis šiuo atveju laikau ne kintamąjį, kuriam uždėtas const ar final, o pati reikšmė. Pavyzdžiui, jei konfigūruoji saityno serverį, tai gali rašyti taip:
 

Server s = new Server("example.com", 80, 1000); /* ... */ Client s = new Client("example.com");
 
Šiuo atveju trys konstantos yra į'hardcode'intos: "example.com", 80 ir 1000. Kur kas gražesnis spredimas būtų daryti taip:
 

final String host = "example.com"; final int port = 80; final int timeout = 1000; Server s = new Server(host, port, timeout); /* ... */ Client s = new Client(host);
 
Arba dar geriau – iškelti šiuos duomenis į konfigūracinį failą:

Config conf = Config.load(); final String host = conf.getString("server.host"); final int port = conf.getInt("server.port"); final int timeout = conf.geInt("server.timeout");
 
Ką iš to išlošiam?

Kur kas lengviau suprasti, kas vyksta kode. Turint Server s = new Server("example.com", 80, 1000); nelabai aišku, ką reiškia, tie tu skaičiai. Tačiau paėmus Server s = new Server(host, port, timeout); viskas kur kas aiškiau;
Visas konfigūravimas vienoje vietoje. Pavyzdžiui, jei turi konfigūracinį failą, jį tiesiog atsidarai ir paredaguoji – nereikia knistis per kodą ir ieškoti, kurioje vietoje saugomas host'as ar port'as;
Išvengiama atvejo, kai konstantą pakeiti tik vienoje vietoje, o kitur ji lieka sena. Pavyzdžiui, gali būti toks atvejis, kad vienoje vietoje pakeiti konstantą (Server s = new Server("another-example.com", 80, 1000);), o kitoje – ne (Client s = new Client("example.com");). Kai turi tam paskirtą kintąmąjį – gali nesijaudinti, kad ne visur pakeitei;

 
Paprastos taisyklės, ko nereikėtų daryti:

Negali būti jokių magic numbers (visi skaičiai, išskyrus 0 ir 1). Būtent 0 ir 1 galima įrašyti kode nesukūrus kintamojo (jeigu aišku, ką tas skaičius reiškia), o kitiems reikia kintamojo:
// negerai for (int i = 0; i < 9; i++) { ... } // gerai int arrayLength = 9; for (int i = 0; i < arrayLength; i++) { ... }

Simbolių eilutės – galimas tuščias string'as "", kitų reikėtų vengti;

Hardcode'inimas būtų kažkokių konstantų įterpimas tiesiai į tą vietą, kuriame ir reikia panaudoti tą konstantą. Konstantomis šiuo atveju laikau ne kintamąjį, kuriam uždėtas const ar final, o pati reikšmė. Pavyzdžiui, jei konfigūruoji saityno serverį, tai gali rašyti taip:
 

Server s = new Server("example.com", 80, 1000); /* ... */ Client s = new Client("example.com");
 
Šiuo atveju trys konstantos yra į'hardcode'intos: "example.com", 80 ir 1000. Kur kas gražesnis spredimas būtų daryti taip:
 

final String host = "example.com"; final int port = 80; final int timeout = 1000; Server s = new Server(host, port, timeout); /* ... */ Client s = new Client(host);
 
Arba dar geriau – iškelti šiuos duomenis į konfigūracinį failą:

Config conf = Config.load(); final String host = conf.getString("server.host"); final int port = conf.getInt("server.port"); final int timeout = conf.geInt("server.timeout");
 
Ką iš to išlošiam?

Kur kas lengviau suprasti, kas vyksta kode. Turint Server s = new Server("example.com", 80, 1000); nelabai aišku, ką reiškia, tie tu skaičiai. Tačiau paėmus Server s = new Server(host, port, timeout); viskas kur kas aiškiau;
Visas konfigūravimas vienoje vietoje. Pavyzdžiui, jei turi konfigūracinį failą, jį tiesiog atsidarai ir paredaguoji – nereikia knistis per kodą ir ieškoti, kurioje vietoje saugomas host'as ar port'as;
Išvengiama atvejo, kai konstantą pakeiti tik vienoje vietoje, o kitur ji lieka sena. Pavyzdžiui, gali būti toks atvejis, kad vienoje vietoje pakeiti konstantą (Server s = new Server("another-example.com", 80, 1000);), o kitoje – ne (Client s = new Client("example.com");). Kai turi tam paskirtą kintąmąjį – gali nesijaudinti, kad ne visur pakeitei;

 
Paprastos taisyklės, ko nereikėtų daryti:

Negali būti jokių magic numbers (visi skaičiai, išskyrus 0 ir 1). Būtent 0 ir 1 galima įrašyti kode nesukūrus kintamojo (jeigu aišku, ką tas skaičius reiškia), o kitiems reikia kintamojo:
// negerai for (int i = 0; i < 9; i++) { ... } // gerai int arrayLength = 9; for (int i = 0; i < arrayLength; i++) { ... }

Simbolių eilutės – galimas tuščias string'as "", kitų reikėtų vengti;

Hardcode'inimas būtų kažkokių konstantų įterpimas tiesiai į tą vietą, kuriame ir reikia panaudoti tą konstantą. Konstantomis šiuo atveju laikau ne kintamąjį, kuriam uždėtas const ar final, o pati reikšmė. Pavyzdžiui, jei konfigūruoji saityno serverį, tai gali rašyti taip:
 

Server s = new Server("example.com", 80, 1000); /* ... */ Client s = new Client("example.com");
 
Šiuo atveju trys konstantos yra į'hardcode'intos: "example.com", 80 ir 1000. Kur kas gražesnis spredimas būtų daryti taip:
 

final String host = "example.com"; final int port = 80; final int timeout = 1000; Server s = new Server(host, port, timeout); /* ... */ Client s = new Client(host);
 
Arba dar geriau – iškelti šiuos duomenis į konfigūracinį failą:

Config conf = Config.load(); final String host = conf.getString("server.host"); final int port = conf.getInt("server.port"); final int timeout = conf.geInt("server.timeout");
 
Ką iš to išlošiam?

Kur kas lengviau suprasti, kas vyksta kode. Turint Server s = new Server("example.com", 80, 1000); nelabai aišku, ką reiškia, tie tu skaičiai. Tačiau paėmus Server s = new Server(host, port, timeout); viskas kur kas aiškiau;
Visas konfigūravimas vienoje vietoje. Pavyzdžiui, jei turi konfigūracinį failą, jį tiesiog atsidarai ir paredaguoji – nereikia knistis per kodą ir ieškoti, kurioje vietoje saugomas host'as ar port'as;
Išvengiama atvejo, kai konstantą pakeiti tik vienoje vietoje, o kitur ji lieka sena. Pavyzdžiui, gali būti toks atvejis, kad vienoje vietoje pakeiti konstantą (Server s = new Server("another-example.com", 80, 1000);), o kitoje – ne (Client s = new Client("example.com");). Kai turi tam paskirtą kintąmąjį – gali nesijaudinti, kad ne visur pakeitei;

 
Paprastos taisyklės, ko nereikėtų daryti:

Negali būti jokių magic numbers (visi skaičiai, išskyrus 0 ir 1). Būtent 0 ir 1 galima įrašyti kode nesukūrus kintamojo (jeigu aišku, ką tas skaičius reiškia), o kitiems reikia kintamojo:
// negerai for (int i = 0; i < 9; i++) { ... } // gerai int arrayLength = 9; for (int i = 0; i < arrayLength; i++) { ... }

Simbolių eilutės – galimas tuščias string'as "", kitų reikėtų vengti;

Hardcode'inimas būtų kažkokių konstantų įterpimas tiesiai į tą vietą, kuriame ir reikia panaudoti tą konstantą. Konstantomis šiuo atveju laikau ne kintamąjį, kuriam uždėtas const ar final, o pati reikšmė. Pavyzdžiui, jei konfigūruoji saityno serverį, tai gali rašyti taip:
 

Server s = new Server("example.com", 80, 1000); /* ... */ Client s = new Client("example.com");
 
Šiuo atveju trys konstantos yra į'hardcode'intos: "example.com", 80 ir 1000. Kur kas gražesnis spredimas būtų daryti taip:
 

final String host = "example.com"; final int port = 80; final int timeout = 1000; Server s = new Server(host, port, timeout); /* ... */ Client s = new Client(host);
 
Arba dar geriau – iškelti šiuos duomenis į konfigūracinį failą:

Config conf = Config.load(); final String host = conf.getString("server.host"); final int port = conf.getInt("server.port"); final int timeout = conf.geInt("server.timeout");
 
Ką iš to išlošiam?

Kur kas lengviau suprasti, kas vyksta kode. Turint Server s = new Server("example.com", 80, 1000); nelabai aišku, ką reiškia, tie tu skaičiai. Tačiau paėmus Server s = new Server(host, port, timeout); viskas kur kas aiškiau;
Visas konfigūravimas vienoje vietoje. Pavyzdžiui, jei turi konfigūracinį failą, jį tiesiog atsidarai ir paredaguoji – nereikia knistis per kodą ir ieškoti, kurioje vietoje saugomas host'as ar port'as;
Išvengiama atvejo, kai konstantą pakeiti tik vienoje vietoje, o kitur ji lieka sena. Pavyzdžiui, gali būti toks atvejis, kad vienoje vietoje pakeiti konstantą (Server s = new Server("another-example.com", 80, 1000);), o kitoje – ne (Client s = new Client("example.com");). Kai turi tam paskirtą kintąmąjį – gali nesijaudinti, kad ne visur pakeitei;

 
Paprastos taisyklės, ko nereikėtų daryti:

Negali būti jokių magic numbers (visi skaičiai, išskyrus 0 ir 1). Būtent 0 ir 1 galima įrašyti kode nesukūrus kintamojo (jeigu aišku, ką tas skaičius reiškia), o kitiems reikia kintamojo:
// negerai for (int i = 0; i < 9; i++) { ... } // gerai int arrayLength = 9; for (int i = 0; i < arrayLength; i++) { ... }

Simbolių eilutės – galimas tuščias string'as "", kitų reikėtų vengti;

Pirma, neįsivaizduoju, kaip tu universitetą baigei vien knygas skaitydamas, kai kiekvieną semestrą yra bent 2-3 programavimo moduliai, kuriems kas 2-3 savaites reikia pristatyti praktinį darbą.
 
Antra, tu tikiesi neįmanomo. Jokia pasaulyje institucija, nei mokykla, nei universitetas, nei kursai, apskritai, nei pats gyvenimas neparuoš tavęs visiems gyvenimo atvejams. Yra n+1 programavimo kalbų, naudojamų rinkoje, k+1 programavimo aplinkų, l+1 API ir bibliotekų, m+1 UML įrankių ir t. t. Čia per visą gyvenimą neįmanoma visko išmokti, ką jau bekalbant varganus 4 metus.
 
Trečia, universiteto visi ne ta paskirtis. Universitetas suteikia tau aukštesnį išsilavinimą – duoda pagrindą tolesniam mokymuisi savarankiškai ar akademinėje institucijoje. Negalima tikėtis, kad atidirbęs tuos keturis metus viską mokėsi ir tavo savišvietos procesas bus baigtas.
 
Ketvirta, čia jau utopinis scenarijus, kad nereikėtų visiškai persikvalifikuoti. Visose įmonėse vyrauja vis kitokia praktika. Neišvengiamai, pradėjęs dirbti turėsi kažką pakeisti – ar tai kodo rašymo stilių, ar komentavimo kalbą, ar API, ar biblioteką, ar net pačią programavimo kalbą.
 
Penkta, kaip ir minėjau, universitetas moko programavimo, o ne programavimo kalbų. Būtent todėl modulį apie programavimo kalbas ir vadina „Programavimo kalbų teorija“, o ne „Programavimo teorija“. Siekiant visiško aiškumo, programavimo galėtų mokyti su pseudo-kodu, taip atsiribojant nuo bet kokios programavimo kalbos. Ir tai vis dar skaitytųsi programavimas. Tačiau pseudo-kodo nesukompiliuosi ir nepasileisi. Todėl ir moko su konkrečia programavimo kalba, o dėl įvairovės karts nuo karto tą programavimo kalbą pakeičia.
 
----------
 
Ir iš vis įdomiausia, kodėl dauguma žmonių nuolat pabrėžia ne tai, ko išmoko, bet tai, ko nemokino ir teko išmokti pačiam? Ar taip ar taip, niekas kitas už jus neišmoks, viską reikės išmokti pačiam. Todėl geriau parašytumėt apie tokius išskirtinius atvejus, kai kažkas kitas už jus išmoko, ir nevargintumėt įprastiniais išmokau pats.
 
----------
 
Jei kam įdomu, pats irgi padariau KTU modulių apžvalgėlę mokyklos, kurią baigiau, abiturientams:
 

Taip, juodą liniją galima laikyti kaip simetrijos liniją ir pagal ją apjungti.
 
 
Geras pastebėjimas, būtent taip ir padaryk – dar gražiau susiminimizuos. Tada liks 2x2 raudonų galbalas !x1!x2!x4x5 (čia ! – neigimas NOT), kuris jau bus gerai sugrupuotas.

Raudonų taip grupuot negalima (pabandyk suminimizuoti visus aštuonis - nepavyks). Jei atskirtum juos į dvi grupes 2x2, tada būtų gerai.
 
Dar 011101 ir 111101 gali apjungti.

Study Shows Video Game Players Maintain Strong Social Bonds
Computer games boost self-esteem
Playing video games together considered 'quality time' for children to bond with older generations
Video games replace eye patch to treat lazy eye
Yes, Video Games Do Improve Spatial Reasoning Skills
Video Games Boost Visual Skills, Study Finds
Surgeons that play video games have better results
Video games sharpen eye-hand coordination skills: Study

 

Study Shows Video Game Players Maintain Strong Social Bonds
Computer games boost self-esteem
Playing video games together considered 'quality time' for children to bond with older generations
Video games replace eye patch to treat lazy eye
Yes, Video Games Do Improve Spatial Reasoning Skills
Video Games Boost Visual Skills, Study Finds
Surgeons that play video games have better results
Video games sharpen eye-hand coordination skills: Study

 

Study Shows Video Game Players Maintain Strong Social Bonds
Computer games boost self-esteem
Playing video games together considered 'quality time' for children to bond with older generations
Video games replace eye patch to treat lazy eye
Yes, Video Games Do Improve Spatial Reasoning Skills
Video Games Boost Visual Skills, Study Finds
Surgeons that play video games have better results
Video games sharpen eye-hand coordination skills: Study

 

Study Shows Video Game Players Maintain Strong Social Bonds
Computer games boost self-esteem
Playing video games together considered 'quality time' for children to bond with older generations
Video games replace eye patch to treat lazy eye
Yes, Video Games Do Improve Spatial Reasoning Skills
Video Games Boost Visual Skills, Study Finds
Surgeons that play video games have better results
Video games sharpen eye-hand coordination skills: Study

 

Study Shows Video Game Players Maintain Strong Social Bonds
Computer games boost self-esteem
Playing video games together considered 'quality time' for children to bond with older generations
Video games replace eye patch to treat lazy eye
Yes, Video Games Do Improve Spatial Reasoning Skills
Video Games Boost Visual Skills, Study Finds
Surgeons that play video games have better results
Video games sharpen eye-hand coordination skills: Study

 

Study Shows Video Game Players Maintain Strong Social Bonds
Computer games boost self-esteem
Playing video games together considered 'quality time' for children to bond with older generations
Video games replace eye patch to treat lazy eye
Yes, Video Games Do Improve Spatial Reasoning Skills
Video Games Boost Visual Skills, Study Finds
Surgeons that play video games have better results
Video games sharpen eye-hand coordination skills: Study

 

Study Shows Video Game Players Maintain Strong Social Bonds
Computer games boost self-esteem
Playing video games together considered 'quality time' for children to bond with older generations
Video games replace eye patch to treat lazy eye
Yes, Video Games Do Improve Spatial Reasoning Skills
Video Games Boost Visual Skills, Study Finds
Surgeons that play video games have better results
Video games sharpen eye-hand coordination skills: Study

 

Study Shows Video Game Players Maintain Strong Social Bonds
Computer games boost self-esteem
Playing video games together considered 'quality time' for children to bond with older generations
Video games replace eye patch to treat lazy eye
Yes, Video Games Do Improve Spatial Reasoning Skills
Video Games Boost Visual Skills, Study Finds
Surgeons that play video games have better results
Video games sharpen eye-hand coordination skills: Study

 

Study Shows Video Game Players Maintain Strong Social Bonds
Computer games boost self-esteem
Playing video games together considered 'quality time' for children to bond with older generations
Video games replace eye patch to treat lazy eye
Yes, Video Games Do Improve Spatial Reasoning Skills
Video Games Boost Visual Skills, Study Finds
Surgeons that play video games have better results
Video games sharpen eye-hand coordination skills: Study

 

Gali bandyti eit į kokią įmonių kuruojama akademiją, Adform ir NFQ ją turi, lyg ir DevBridge turi kažką panašaus. Adform'e tai po 1000 Lt/mėn. akademijos dalyviams moka.

Čia paieška gilyn, tik kad grafas šiek tiek pamandrintas. Turi surasti Hamiltono ciklą.
 
Žemiau parašiau dar vieną patarimą. Skatinu pirma pamąstyti pačiam ir tik nesekmės atveju jį perskaityti.
 
 
 

Nepanašu, kad esi kompetetingas šnekėti šia tema. O ir iš patirties galiu pasakyti, kad visa tai, ką pasakei, yra nesąmonė.
 
 
Akivaizdžiai nebuvai susidūręs su rimtais uždaviniais. Toli gražu ne kiekvienas gali įveikti rimtą uždavinį. Esant reikalui galėsiu paieškoti ir pavyzdžių.
 
 
Tu jam siūlai įstot ir nesimokyti? Tam kam išvis tada stoti?
 
--------------------
 
Ką galiu pasakyti iš savo patirties, tai iš universiteto gavau nemažai naudos (edukacinės, socialinės, piniginės ir pnš.). Jeigu imsiems iniciatyvos, tai ir pats galėsi gauti naudos.
 
Siūlyčiau kritiškai vertinti kiekvieną išsakytą nuomonę apie universitetą (įskaitant ir mano). Toks jausmas, kad bent pusė tokių, kurie keikia universitetą, arba nesupranta jo esmės, arba prisiklausė visokių dėdžių ir tetų net nė dienos universitete nebuvę, arba Wordpress'ą instaliuodami įsivaizduoja esą kažkokiais super duper programuotojais.
 
Daug kas sako, kad universitete nieko gero neišmoko. Man kyla klausimas, kas kaltas – universitetas ar pats – kad susirandi tokį darbą, kuriame viso labo mokyklinio išsilavinimo užtenka.

Programavimas yra gana savotiška sritis, kuri tinka tikrai ne kiekvienam žmogui. Net ir tie, kur matematiką gerai moka (t. y. nesiskundžia loginiu mąstymu) dažnai nesigaudo programavime. Lengvabūdiškai pasirinkti tokią sritį yra tiesiog kvaila.
Net jei ir pats programavimas nesukelia problemų, žmogui taip pat gali netikti darbo pobūdis – prie kompo praleisti didžiąją dalį dienos, visa tą laiką įtemptai mąstant. Rinktis sritį, kurioje galimai neišgalėsi dirbti, yra neracionalu.
Programavimas – ne raketų mokslas: pats gali namuose jį išsibandyti ir tam nereikia jokių specialių priemonių. Stoti į universitetą ir tikėtis, kad patiks, kai gali tiesiog parsisiųti IDE ir pasitikrinti, ar patiks, yra visiška nesąmonė.
Universitetas ne ta vieta, į kurią eini nežinodamas, ko nori. Į universitetą turi eiti tiksliai apsisprendęs ir gerai motyvuotas, nes kitaip tik sugaiši keturis savo gyvenimo metus.

 
Aišku, visada galima pabandyt sužaisti rusišką ruletę…

Pridedama ketvirta koordinatė w, reiškianti mastelį. Iš (x, y, z) padaro (x, y, z, 1). Tada lengviau atlikti transformacijas su matricomis.