wi_lius

Kotlin nėra tik Android. Tai bendros paskirties kalba, galinti veikti bet kur, kur yra bent jau šešta Java versija. Dar prieš paskelbiant jos oficialų palaikymą Android'ui ji po truputį populiarėjo, bet dabar ji įgauna dar didesnį pagreitį.
 
Kotlin šiek tiek primena funkcines programavimo kalbas, bet per daug nenutolsta nuo Java'os. Tarpinis variantas tarp Java'os ir Scala'os. Turi keletą naudingų savybių, kurių trūksta Java'i, bet taip pat pasigendu kai ko, ką turi Scala.
 
Kotlin tikrai bus naudojama backend'e. Dar prieš pusmetį Lietuvoj per darbo interviu vienoj įmonėj teko išgirsti apie planus naudoti Kotlin. Dabartinėj mano darbo vietoj irgi atsirado kalbų apie Kotlin'ą.

Ant PHP klasės ir interface'ai neturi didelės prasmės, nes kaip pavaizduota autoriaus 3 pavyzdyje, galima tiesiog padaryti 2 atskiras klasės su tais pačiais metodais. Bet normaliose kalbose tai neveiks.
 
Abstrakti klasė, kaip ir normali klasė, nusako, kas yra tam tikras objektas. Tuo tarpu interface'as nusako, ką objektas gali daryti. Tai gerai ataispindi ir autoriaus pavyzdžiuose: interface'as pavadintas "Login", o klasė "Logger".
 
Pavyzdyje su prisjungimais tinkamas tiek interface'as, tiek abstrakti klasė. Klasė gal netgi labiau, nes joje gali įsidėti kokių pagalbinių protected metodų (tarkim, patikrinti, ar paduotas taisyklingas el. pašto adresas). Interface'as būtų naudingesnis tokiu atvejų, kai keletas visiškai nepanašių klasių turėtų sugebėti atlikti tą patį veiksmą. Pavyzdžiui,

interface Closeable { void close(); }
Šį interface'ą galėtum panaudoti įvairiose vietose: uždaryti failą, į kurį rašai duomenis, uždaryti HTTP prisijungimą pabaigus failo parsisiunutimą, uždaryti susijungimą su DB. Šiuo atveju klasė netiktų, nes HTTP susijungimas, DB susijungimas ir failo rašymas yra mažai susiję dalykai (apart to, kad visus reikia uždaryti).

Ant PHP klasės ir interface'ai neturi didelės prasmės, nes kaip pavaizduota autoriaus 3 pavyzdyje, galima tiesiog padaryti 2 atskiras klasės su tais pačiais metodais. Bet normaliose kalbose tai neveiks.
 
Abstrakti klasė, kaip ir normali klasė, nusako, kas yra tam tikras objektas. Tuo tarpu interface'as nusako, ką objektas gali daryti. Tai gerai ataispindi ir autoriaus pavyzdžiuose: interface'as pavadintas "Login", o klasė "Logger".
 
Pavyzdyje su prisjungimais tinkamas tiek interface'as, tiek abstrakti klasė. Klasė gal netgi labiau, nes joje gali įsidėti kokių pagalbinių protected metodų (tarkim, patikrinti, ar paduotas taisyklingas el. pašto adresas). Interface'as būtų naudingesnis tokiu atvejų, kai keletas visiškai nepanašių klasių turėtų sugebėti atlikti tą patį veiksmą. Pavyzdžiui,

interface Closeable { void close(); }
Šį interface'ą galėtum panaudoti įvairiose vietose: uždaryti failą, į kurį rašai duomenis, uždaryti HTTP prisijungimą pabaigus failo parsisiunutimą, uždaryti susijungimą su DB. Šiuo atveju klasė netiktų, nes HTTP susijungimas, DB susijungimas ir failo rašymas yra mažai susiję dalykai (apart to, kad visus reikia uždaryti).

Kažkiek padėti gali atitinkamai programavimo kalbai pritaikytas linter'is bei statinės analizės įrankiai.

Kažkiek padėti gali atitinkamai programavimo kalbai pritaikytas linter'is bei statinės analizės įrankiai.

Nieko čia per daug ir neprigalvosi. Nueini į pasirinktą el. parduotuvę, užsidedi kainos rėžius daugmaž aplink 1k € ir eini per sąrašą modelių, bei žiūri, kad procesorius prie "i" raidelės turėtų kuo didesnį skaičių. Sakyčiau, kad ieškotum bent jau i5, bet už tokią kainą jau rasi ir i7.
 
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į skaičiukus po "i" raidelės ir brukšniuko, pavyzdžiui, i5-7200U. Dabar eina septintos kartos Intel procesoriai, tai reikėtų ieškoti i*-7*** procesoriaus ar bent jau i*-6***, jei aptiksi gerą modelį su praeitos kartos procesorium. Toliau su likusiais trim skaičiukais – kuo aukštesni, tuo teoriškai geriau, bet peržiūrėjus nešiojamų kompiuterių modelius Skytech'e, tai čia jai nedaug variacijos – yra gal pora skirtingų i5-7*** ir pora i7-7*** variantų. Turbūt verčiau žiūrėti į raides prie CPU modelio numerio: U reiškia mažos energijos suvartojimo, H reiškia su galinga integruota grafika, Q – keturių branduolių. Kaip gali nuspėti, HQ turėtų būti galingesnis už U (gal netgi į tai labiau reikėtų atkreipti dėmesį nei į skaičių prie raidelės "i", nes i5 su HQ gali būti galingesnis už i7 su U). Geras puslapis yra notebookcheck.net, jame gali pasižiūrėti, kaip procesoriai išsirikiuoja pagal galingumą.
 
Dėl atskiros vaizdo plokštės siūlyčiau gerai pagalvoti, ar tikrai ji reikalinga. Kiek daug tos grafikos darai? Ar čia kažkas su 3D susiję, ar šiaip su kokiu Photoshop'u šiek tiek papaišalioji? Gal ir integruotos Intel HD GPU akseleracijos pakaks tavo grafinei programai, ypač jei procesorius su H raide? Apsispręsti gali padėti notebookcheck.net puslapio GPU sąrašas pagal galingumą. Esmė tokia, kad Skytech parinkus filtrą neintegruotai GPU, iš ~300 modelių lieka apie ~100 (t. y. trigubai sumažėja pasirinkimas). O ir šiaip, gal geriau tie pinigai, kurie būtų tekę GPU, tegul eina link geresnio procesoriaus ar ekrano.
 
Dėl RAM'ų – reikėtų bent 8 GB, ypač jeigu kokią daug funkcionalumo turinčią IDE naudoji ar Android emuliatorius paleidinėji. Bet nesunkiai galima įsidėti daugiau.
 
Kai daugmaž randi modelį su patinkančiais skaičiukais, tada vėl eini į notebookcheck.net ir bandai rasti to modelio apžvalgą. Perskaitai apžvalgą ir atkreipi dėmesį į dalykus, kurių nėra modelio aprašyme: kokia korpuso ir klaviatūros kokybė (ar per daug nesilanksto plasmasės paspaudus pirštu), kokia ekrano kokybė (ar tolygus apšvietimas, ar tikslios spalvos ir pnš.), ar korpusas labai nekaista (ypač tose vietose, kur dedi riešus), ar normali klaviatūra ir touchpad'as. Skaičiukai yra skaičiukai, bet jei besivaikydamas i7-9999HQK procesoriaus neatkreipsi į šiuos dalykus dėmesio, tai turėsi kompiuterį, kuris bus greitas, bet nesmagus naudotis.
 
Ekranas – ne didesnis nei 15,6 coliu. Kompiuteriai su didesniais ekranais jau tampa nebe nešiojamais, bet perkeliamais. Jeigu nori didesnio ekrano, tai geriau nusipirkti papildomai kokį 24 colių monitorių – nebus vargo ir nusinešti kažkur tą kompiuterį, o namuose turėsi du ekranus, iš kurių vienas bus pakankamai didelis (o jei turėsi atskirą ekraną, tai gal geriau netgi imti ir kokį 14 colių ultrabook'ą, tik gali eurų būti šiek tiek per mažai ultrabook'ui). Dėl rezoliucijos – 1366x768 talpins ne įtin daug į ekraną, bet bus viskas lengvai įžiūrima. Tačiau geriau pasimti 1920x1080 ir per Windows'us užsidėti kokį 125 % scale'inimą, kad nereiktų per daug kankintis bandant perskaityti smulkų tekstą – tada ir į ekraną daugiau informacijos tilps, ir tekstas bus raiškesnis. Matrica geriausia IPS tipo. Bet tokioj kainų kategorijoj gali būti sudėtinga rinktis, kad būtų ir procesorius galingas, ir SSD būtų, ir ekranas IPS'as – gali tekti daryti kompromisus.
 
Dėl SSD – arba imi iškart su SSD, arba pasitikrini, kad būtų atskiras priėjimas prie HDD, jog nesunku būtų pasikeisti (bent jau pas mane tai beveik visą kompą reikėjo išrinkti, kad įsidėčiau SSD). Taip pat reikėtų pasidomėti, ar bus vietos kompiuteryje kartu turėti ir SSD, ir HDD (nebent planuoji talpų SSD dėtis arba laikyti duomenis išoriniam diske).
 
CD-ROM'as, sakyčiau, nereikalingas, nebent į jo vietą planuoji persidėti HDD.
 
Žinoma, reikia nepamiršti pažiūrėti ir kad būtų visos reikalingos jungtys bei kad USB lizdų nepagailėta.
 
----------------------
 
O dėl to dalyko, kad programuotojas turi kartu nusimanyti apie nešiojamus kompiuterius, tai čia gryna nesąmonė. Žmogus (galimai pirmą kartą) renkasi nešiojamą kompiuterį ir nežino, į ką turėtų atkreipti dėmesį, todėl ir klausia patarimo. Tie, kuriems jau teko rinktis nešiojamą kompiuterį, jau žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį (arba išsiaiškino nusipirkę), todėl gali jam padėti.
 
Nešiojamais kompiuteriais privalo nusimanyti koksai parduotuvės konsultantas, kad galėtų klientui tinkamą kompiuterį padėti išsirinkti. Jaučiat skirtumą tarp parduotuvės konsultanto ir programuotojo?

TIOBE Index for September 2017
 

Jei nori tiesiog įprastinės bendro pobūdžio kalbos, imi Java arba C#. Java šiek tiek paprastesnė, C# turi daugiau funcionalumo, tačiau kažkiek pririša tave prie Microsoft ekosistemos;
Jei nori kokios mandresnės kalbos, tai turbūt koks Python ar Ruby. Šios kalbos dinaminės, šiuo aspektu panašios į Javascript. Na, dar gali paimti tą patį JavaScript su NodeJS;
C ar C++ tuo atveju, jei norėtum programuot smulkiai elektronikai ar kažkam kitam, kas reikalauja kuo efektyviau išnaudoti skaičiavimo resusrsus;
Gal dar koks PHP jei norėsi kurti grynai WEB puslapius;

Va vertimas

Anot topguy, jei automobilyje suges laikrodis, tai jis nebevažiuos, nes nėra greičio be laiko...

Tikriausiai tai viskas priklausys kokius gausit instruktorius. Čia bus kertinis dalykas visam reikale. Mes gavom kaip čia pasakius nei labai gerus nei labai blogus. Diena prasidėdavo 6:00, o lovose jau turėdavome būti 22:00. Jei išgirsdavo kokį žodį ar kitokį garsą tai eidavom daryt atsispaudimų. Mes patys gyvenom ne kareivinėse, o gyvenom palapinėse Rukloje. Jos yra šalia kareivinių. 6:30 jau turėdavom būti išsirikiavę rikiuotės apžiūrai. Jei viskas tvarkoj, rikiuojamės ant kelio ir žygiuojam valgyti pusryčių. Tai va, kalbant apie maistą. Duoda tikrai pakankamai ir skaniai ir valgom 3 kartus per dieną. Pusryčiai, pietūs, vakarienė. Kiek gausit laiko valgyt priklausys nuo jūsų elgesio. Mes prisidirbę gaudavom 7 minutes. Pavalgom ir toliau einam į paskaitas. Jei viskas tvarkoje, niekas nekalba, neprikolina viskas praeina sklandžiai. Jei kažkas užprikolindavo tai kentėdavo tik tas vienas asmuo, nu bet kartais ir mes visi.
 
Žinoma kai gausit ginklus, juos nešates net ir į tualetą. Nebent jums leis jį perduoti saugoti jūsų draugui. Visur mes vaikščiodavom su ginklu ir į paskaitas, nors jos ir nebuvo susijusios su ginklais.
 
Išmokit siūti jei dar nemokate. Tikrai pravers. Nes gali tekti prisisiūti Lietuvos vėliavą ir kitus antsiuvus. SVARBIAUSIA padėkit draugams, kolegoms jei jie paprašys, kad ir atrodančios labai paprastos pagalbos. Kad ir padėti įsiūti sagą. Gausit respekto savo skyriuj, kuopoj.
 
Taip pat kai eisit praustis į dušus nepalikit šampūno ar dar ko jame, nes irgi kentėsit po to. Esmė yra tame, kad jei esat tvarkingi, nesiginčijat ir darot tai ką pasako, viskas bus gerai, gyvensit normaliai.
 
Kai jumis kažko moko ir paklausia galų gale instruktorius "ar kažkam yra kas nors neaišku?". Ir jeigu jums neaišku tai KLAUSKIT ir jis viską atsakys gražiai, normaliai, ir dar kartą parodys iš naujo, kad ir dėl jūsų vieno. Nes jei padarysit paskui klaidą, tai tiesiog gausit kažkokia nuobaudą.
 
Kai baigdavosi mums paskaitos 16:00 tai būdavo laisvas laikas, galėdavom nueit ir į kioskelį nusipirkt ko norim. Tik jei prisiperkat šokoladų ar dar ko, tai kai grįžtat, paslėpkit tą savo maistą, kad nepamatytų instruktoriai ir ramiai po to valgot kada norit.
 
Prabuvom miške taip pat kelias paras. Tai pasiimkit geras pirštines, nes mums teko nemažai miške šliaužioti, gultis ant žemes smėly nu ir pačiam miške aišku. Ir šiaip tikrai patogiau nei su plika ranka kokį spyglį įsivaryt.
 
Žodžiu ką jums reikia daryti tai neišsišokti, o tie kurie daug prikolins per užsiėmimus bus greitai nusodinti... Viskas ten gerai jai laikotės kaip komanda, nesipešat tarpusavyje. Galit klaust klausimų kas domina, dar kažką jei atsiminsiu - parašysiu.
 
Instruktoriai daug šūkaus, priprasit ir po to jau atrodys naturalu tai.

Įprastai programoje yra žinoma, kaip duomenis pakeisti į rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu kuriame programą, kuri paskaičiuotų 2 skaičių vidurkį, tai joje panaudotume tokį algoritmą (t. y. funkciją):

f(x, y) = 0.5*x + 0.5*y
Kitaip tariant, programos kūrimo metu tu jau žinai algoritmą, kurį naudosi, o duomenys pasidarys svarbūs tik programos vykdymo metu.
 
-----------------
 
Mašininio mokymosi atveju kompiuteris išmoksta algoritmą (funkciją) iš pačių duomenų. Šiuo atveju iš anksto turima daug įvesčių bei jas atitinkančių rezultatų, tačiau nėra aišku, koks algoritmas (funkcija) panaudota tiems rezultatams gauti. Grįžtant į praeitą pavyzdį, galime turėti tokius duomenis:

f(1, 3) = 2 f(2, 4) = 3 f(3, 5) = 4
Bet vis dėl to neaišku:

f(x, y) = ?
Taikydamas mašininį mokymąsi parenki modelį (t. y. bandai spėti, kaip turėtų atrodyti ta funkcija; pavyzdžiui, galbūt ta funkcija atrodo taip: f'(x, y) = a*a*x + b*x + c*c*y + c*y) ir vėliau panaudodamas turimas įvestis ir rezultatus "apmokai" jį (kitaip tariant, susistatai į funkciją f' turimas įvesties ir rezultatų poras ir pagal tai surandi nežinomus funkcijos parametrus a, b, c, ir d). Galiausiai, kai turi apmokytą modelį (žinai, kaip atrodo funkcija f'), jį gali pritaikyti bet kokiems duomenims (ne tik tiems, kuriuos turėjai apmokymo metu).
 
------------------
 
Labai paprastas pavyzdys, tačiau iš tiesų funkcijos gali būti labai sudėtingos, pavyzdžiui:

g({nuotrauka})={ar nuotraukoje yra katinukas?} ARBA h({kelio vaizdas})={kaip pasukti mašinos vairą?}

Įprastai programoje yra žinoma, kaip duomenis pakeisti į rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu kuriame programą, kuri paskaičiuotų 2 skaičių vidurkį, tai joje panaudotume tokį algoritmą (t. y. funkciją):

f(x, y) = 0.5*x + 0.5*y
Kitaip tariant, programos kūrimo metu tu jau žinai algoritmą, kurį naudosi, o duomenys pasidarys svarbūs tik programos vykdymo metu.
 
-----------------
 
Mašininio mokymosi atveju kompiuteris išmoksta algoritmą (funkciją) iš pačių duomenų. Šiuo atveju iš anksto turima daug įvesčių bei jas atitinkančių rezultatų, tačiau nėra aišku, koks algoritmas (funkcija) panaudota tiems rezultatams gauti. Grįžtant į praeitą pavyzdį, galime turėti tokius duomenis:

f(1, 3) = 2 f(2, 4) = 3 f(3, 5) = 4
Bet vis dėl to neaišku:

f(x, y) = ?
Taikydamas mašininį mokymąsi parenki modelį (t. y. bandai spėti, kaip turėtų atrodyti ta funkcija; pavyzdžiui, galbūt ta funkcija atrodo taip: f'(x, y) = a*a*x + b*x + c*c*y + c*y) ir vėliau panaudodamas turimas įvestis ir rezultatus "apmokai" jį (kitaip tariant, susistatai į funkciją f' turimas įvesties ir rezultatų poras ir pagal tai surandi nežinomus funkcijos parametrus a, b, c, ir d). Galiausiai, kai turi apmokytą modelį (žinai, kaip atrodo funkcija f'), jį gali pritaikyti bet kokiems duomenims (ne tik tiems, kuriuos turėjai apmokymo metu).
 
------------------
 
Labai paprastas pavyzdys, tačiau iš tiesų funkcijos gali būti labai sudėtingos, pavyzdžiui:

g({nuotrauka})={ar nuotraukoje yra katinukas?} ARBA h({kelio vaizdas})={kaip pasukti mašinos vairą?}

Įprastai programoje yra žinoma, kaip duomenis pakeisti į rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu kuriame programą, kuri paskaičiuotų 2 skaičių vidurkį, tai joje panaudotume tokį algoritmą (t. y. funkciją):

f(x, y) = 0.5*x + 0.5*y
Kitaip tariant, programos kūrimo metu tu jau žinai algoritmą, kurį naudosi, o duomenys pasidarys svarbūs tik programos vykdymo metu.
 
-----------------
 
Mašininio mokymosi atveju kompiuteris išmoksta algoritmą (funkciją) iš pačių duomenų. Šiuo atveju iš anksto turima daug įvesčių bei jas atitinkančių rezultatų, tačiau nėra aišku, koks algoritmas (funkcija) panaudota tiems rezultatams gauti. Grįžtant į praeitą pavyzdį, galime turėti tokius duomenis:

f(1, 3) = 2 f(2, 4) = 3 f(3, 5) = 4
Bet vis dėl to neaišku:

f(x, y) = ?
Taikydamas mašininį mokymąsi parenki modelį (t. y. bandai spėti, kaip turėtų atrodyti ta funkcija; pavyzdžiui, galbūt ta funkcija atrodo taip: f'(x, y) = a*a*x + b*x + c*c*y + c*y) ir vėliau panaudodamas turimas įvestis ir rezultatus "apmokai" jį (kitaip tariant, susistatai į funkciją f' turimas įvesties ir rezultatų poras ir pagal tai surandi nežinomus funkcijos parametrus a, b, c, ir d). Galiausiai, kai turi apmokytą modelį (žinai, kaip atrodo funkcija f'), jį gali pritaikyti bet kokiems duomenims (ne tik tiems, kuriuos turėjai apmokymo metu).
 
------------------
 
Labai paprastas pavyzdys, tačiau iš tiesų funkcijos gali būti labai sudėtingos, pavyzdžiui:

g({nuotrauka})={ar nuotraukoje yra katinukas?} ARBA h({kelio vaizdas})={kaip pasukti mašinos vairą?}

Tie renginiai grynai studentiški. O ir tik VU, KTU bei VGTU finansuoja studentų dalyvavimą juose (iš kurių turbūt KTU skiria daugiausiai). Būčiau studijavęs kažkur kitur - neturėčiau progos.
 
Mano manymu, mokantis savarankiškai lengva pakliūti į tokią situaciją, kai pramoksti kokį vieną framework'ą ir įsivaizduoji esąs labai kietas programuotojas. Taip gali net ir nešauti mintis, kad galbūt vien žinoti kažkokį framework'ą nepakanka, jog būtum geras programuotojas (čia kažkas panašaus į Dunning–Kruger efektą - per mažai turi žinių, jog suvoktum, kad per mažai žinai). Universitete kita vertus bandoma susipanžinti bent kažkiek su viskuo, ką turėtų žinoti visapusiškas programuotojas, o toliau tik tavo reikalas, į ką pasirinksi gilintis.
 
O ir šiaip, universitete teko mokytis nemažai dalykų, su kuriais nebūčiau susipažinęs, jei būčiau mokęsis grynai savarankiškai. Pavyzdžiui, UML, DB normalinės formos, funkcinės programavimo kalbos, matricų aritmetika, design pattern'ai. Kai bebaigiant universitetą įsidarbinau, darbe teko panaudoti dalį iš šių dalykų (pvz.: Scala funkcinė programavimo kalba, UML diagramos).

Anot topguy, jei automobilyje suges laikrodis, tai jis nebevažiuos, nes nėra greičio be laiko...

Vo, dabar jau ir po kelis trolius vienoj temoj galima rasti…

Jeigu upgrade'inai į Windows 10 kai Microsoft leido tai daryti nemokamai, tai gali drąsiai perrašyti Windows'us. Kai paprašys CD-key, paspaudi „I don't have one“ (ar kažkaip panašiai). Visas aktyvavimas vyksta per Microsoft serverius, jie patikrina, ar tavo kompiuteris buvo pa'upgrade'intas, ir jei taip, aktyvuoja Windows'us nereikalaudami įvesti CD-key.

Anot topguy, jei automobilyje suges laikrodis, tai jis nebevažiuos, nes nėra greičio be laiko...

Jeigu nepatinka maži ekranai, tai tuo labiau turėtum galvoti apie atskirą monitorių. Kad ir kokį didelį nešiojamąjį kompiuterį nusipirksi, jo ekranas vis tiek bus gerokai mažesnis už normalų 24 colių (ar didesnį) monitorių.
 
Aš nesakau, kad tą papildomą monitorių pirktum tam, kad nešiotumeis kartu su kompiuteriu. Tiesiog nusipirksi normalaus dydžio nešiojamą kompiuterį, kurį bus patogu pasiimti išeinant iš namų. Na, o kai grįši namo, ten stovės didžiulis monitorius, prie kurio prisijungsi savo kompiuterį ir galėsi dirbti kaip baltas žmogus.
 
Tau dabar lieka du pasirinkimai: arba vaikytis kažkokio didesnio ekrano, kuris vis tiek bus per mažas konfortiškam darbui, bet padarys kompiuterį mažiau portabilų, arba iš karto pasigalvoti apie atskirą monitorių, nusipirkti normalaus dydžio kompiuterį ir namuose dirbi su dviem ekranais (vietoj vienu per mažu).
 
Va kaip pas mane namuose yra, 15,6 + 24 coliai:
 

 
O darbe iš vis, 14 + 24 + 24 coliai:
 

Nieko čia per daug ir neprigalvosi. Nueini į pasirinktą el. parduotuvę, užsidedi kainos rėžius daugmaž aplink 1k € ir eini per sąrašą modelių, bei žiūri, kad procesorius prie "i" raidelės turėtų kuo didesnį skaičių. Sakyčiau, kad ieškotum bent jau i5, bet už tokią kainą jau rasi ir i7.
 
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į skaičiukus po "i" raidelės ir brukšniuko, pavyzdžiui, i5-7200U. Dabar eina septintos kartos Intel procesoriai, tai reikėtų ieškoti i*-7*** procesoriaus ar bent jau i*-6***, jei aptiksi gerą modelį su praeitos kartos procesorium. Toliau su likusiais trim skaičiukais – kuo aukštesni, tuo teoriškai geriau, bet peržiūrėjus nešiojamų kompiuterių modelius Skytech'e, tai čia jai nedaug variacijos – yra gal pora skirtingų i5-7*** ir pora i7-7*** variantų. Turbūt verčiau žiūrėti į raides prie CPU modelio numerio: U reiškia mažos energijos suvartojimo, H reiškia su galinga integruota grafika, Q – keturių branduolių. Kaip gali nuspėti, HQ turėtų būti galingesnis už U (gal netgi į tai labiau reikėtų atkreipti dėmesį nei į skaičių prie raidelės "i", nes i5 su HQ gali būti galingesnis už i7 su U). Geras puslapis yra notebookcheck.net, jame gali pasižiūrėti, kaip procesoriai išsirikiuoja pagal galingumą.
 
Dėl atskiros vaizdo plokštės siūlyčiau gerai pagalvoti, ar tikrai ji reikalinga. Kiek daug tos grafikos darai? Ar čia kažkas su 3D susiję, ar šiaip su kokiu Photoshop'u šiek tiek papaišalioji? Gal ir integruotos Intel HD GPU akseleracijos pakaks tavo grafinei programai, ypač jei procesorius su H raide? Apsispręsti gali padėti notebookcheck.net puslapio GPU sąrašas pagal galingumą. Esmė tokia, kad Skytech parinkus filtrą neintegruotai GPU, iš ~300 modelių lieka apie ~100 (t. y. trigubai sumažėja pasirinkimas). O ir šiaip, gal geriau tie pinigai, kurie būtų tekę GPU, tegul eina link geresnio procesoriaus ar ekrano.
 
Dėl RAM'ų – reikėtų bent 8 GB, ypač jeigu kokią daug funkcionalumo turinčią IDE naudoji ar Android emuliatorius paleidinėji. Bet nesunkiai galima įsidėti daugiau.
 
Kai daugmaž randi modelį su patinkančiais skaičiukais, tada vėl eini į notebookcheck.net ir bandai rasti to modelio apžvalgą. Perskaitai apžvalgą ir atkreipi dėmesį į dalykus, kurių nėra modelio aprašyme: kokia korpuso ir klaviatūros kokybė (ar per daug nesilanksto plasmasės paspaudus pirštu), kokia ekrano kokybė (ar tolygus apšvietimas, ar tikslios spalvos ir pnš.), ar korpusas labai nekaista (ypač tose vietose, kur dedi riešus), ar normali klaviatūra ir touchpad'as. Skaičiukai yra skaičiukai, bet jei besivaikydamas i7-9999HQK procesoriaus neatkreipsi į šiuos dalykus dėmesio, tai turėsi kompiuterį, kuris bus greitas, bet nesmagus naudotis.
 
Ekranas – ne didesnis nei 15,6 coliu. Kompiuteriai su didesniais ekranais jau tampa nebe nešiojamais, bet perkeliamais. Jeigu nori didesnio ekrano, tai geriau nusipirkti papildomai kokį 24 colių monitorių – nebus vargo ir nusinešti kažkur tą kompiuterį, o namuose turėsi du ekranus, iš kurių vienas bus pakankamai didelis (o jei turėsi atskirą ekraną, tai gal geriau netgi imti ir kokį 14 colių ultrabook'ą, tik gali eurų būti šiek tiek per mažai ultrabook'ui). Dėl rezoliucijos – 1366x768 talpins ne įtin daug į ekraną, bet bus viskas lengvai įžiūrima. Tačiau geriau pasimti 1920x1080 ir per Windows'us užsidėti kokį 125 % scale'inimą, kad nereiktų per daug kankintis bandant perskaityti smulkų tekstą – tada ir į ekraną daugiau informacijos tilps, ir tekstas bus raiškesnis. Matrica geriausia IPS tipo. Bet tokioj kainų kategorijoj gali būti sudėtinga rinktis, kad būtų ir procesorius galingas, ir SSD būtų, ir ekranas IPS'as – gali tekti daryti kompromisus.
 
Dėl SSD – arba imi iškart su SSD, arba pasitikrini, kad būtų atskiras priėjimas prie HDD, jog nesunku būtų pasikeisti (bent jau pas mane tai beveik visą kompą reikėjo išrinkti, kad įsidėčiau SSD). Taip pat reikėtų pasidomėti, ar bus vietos kompiuteryje kartu turėti ir SSD, ir HDD (nebent planuoji talpų SSD dėtis arba laikyti duomenis išoriniam diske).
 
CD-ROM'as, sakyčiau, nereikalingas, nebent į jo vietą planuoji persidėti HDD.
 
Žinoma, reikia nepamiršti pažiūrėti ir kad būtų visos reikalingos jungtys bei kad USB lizdų nepagailėta.
 
----------------------
 
O dėl to dalyko, kad programuotojas turi kartu nusimanyti apie nešiojamus kompiuterius, tai čia gryna nesąmonė. Žmogus (galimai pirmą kartą) renkasi nešiojamą kompiuterį ir nežino, į ką turėtų atkreipti dėmesį, todėl ir klausia patarimo. Tie, kuriems jau teko rinktis nešiojamą kompiuterį, jau žino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį (arba išsiaiškino nusipirkę), todėl gali jam padėti.
 
Nešiojamais kompiuteriais privalo nusimanyti koksai parduotuvės konsultantas, kad galėtų klientui tinkamą kompiuterį padėti išsirinkti. Jaučiat skirtumą tarp parduotuvės konsultanto ir programuotojo?

Dirbau su žmonėm, kurie naudojo Mac'us, kai man tuo metu teko dirbti su Windows. Tai susidarė įspūdis toks, kad tiek Windows, tiek Mac turi savas problemas (įskainat ir tokias nęsamones, kad kartais turi pavargti, jog prisijungtum Apple pelę ar klaviatūrą prie Mac'o, ar kad Mac OS atnaujinimas priverčia neveikti el. pašto programas). O tai, ką galėjom nuveikti, nelabai ir skyrėsi nuo sistemos (kadangi šiek tiek turėjom ir C# kodo ir Microsoft'o technologijų, tai ant Windows netgi galėjai gauti nemokamų įrankių, kurie turėjo tik mokamas Mac'ines alternatyvas).
 
O šiaip reikia nepamiršti ir psichologinio faktoriaus. Turėtum būti sadistas, kad nusipirkęs itin brangų daiktą dar ieškotum prie ko prisikabinti (čia tas pats, kas bandyti save įtikinti, kad už didžiulius pinigus įsigijai šūdą – kur kas ramiau ant sąžinės visokius nesklandumus praleisti pro akis). O ir šiaip, Apple produkcija iš dalies yra prabangos daiktai, todėl vien turėdamas Apple prietaisus automatiškai esi kietas (o jei net neįsivaizuoji, kaip įmanoma su Windows'ais dirbti – iš vis kitas kietumo laipsnis).

Jis daugiau mažiau apibrėžia dark triad asmenybės bruožus: narcisizmas, makiavelizmas ir psichopatiškumas.
 
Ir kas bjauriausia, kad šitie bruožai moteris traukia. Taigi labiau būsi aplipęs panomis, o ne kad nesuprastas. Tik ar moterų potraukis yra tinkamas indikatorius, kad su tavo asmenybe viskas tvarkoje? Vargu: Fatal Attraction: The Women Who Love Serial Killers.
 
Tik kad perskaičius Revolt pranešimą, man bent jau jis nesudaro gero įspūdžio. Man atrodo, kad jis jau per daug į tuos dark triad asmenybės bruožus įnikęs…
 

Pirmas dalykas, kad pornografija veikia kaip narkotikas (Revealed... how watching ###### really affects your BRAIN), todėl kai kurie yra kategoriškai nusistatę prieš pornografijos žiūrėjimą. Bet net jei ir viską atlieki be pornografijos, išeina, kad tą seksualinę energiją, kurią galėtum panaudoti merginoms kirkinti, išsvaistai veltui. O jei tai darai nuolat, galimai visai pranyksta noras kirkinti merginas.
 
Be to, teko skaityti istorijų, kaip žmonės susilaikę savaitę ar daugiau jaučiasi labiau savimi pasitikintys, pradeda pastebėti, kad merginos dažniau atkreipia į juos dėmesį (kas reiškia, kad arba jie patys tampa pastabesni jų aplinkoje esančioms merginoms, arba atitinkamai pakinta jų kūno kalba, kuri ir patraukia merginų dėmesį), ir apskritai geriau sekasi su merginomis.

Dirbau su žmonėm, kurie naudojo Mac'us, kai man tuo metu teko dirbti su Windows. Tai susidarė įspūdis toks, kad tiek Windows, tiek Mac turi savas problemas (įskainat ir tokias nęsamones, kad kartais turi pavargti, jog prisijungtum Apple pelę ar klaviatūrą prie Mac'o, ar kad Mac OS atnaujinimas priverčia neveikti el. pašto programas). O tai, ką galėjom nuveikti, nelabai ir skyrėsi nuo sistemos (kadangi šiek tiek turėjom ir C# kodo ir Microsoft'o technologijų, tai ant Windows netgi galėjai gauti nemokamų įrankių, kurie turėjo tik mokamas Mac'ines alternatyvas).
 
O šiaip reikia nepamiršti ir psichologinio faktoriaus. Turėtum būti sadistas, kad nusipirkęs itin brangų daiktą dar ieškotum prie ko prisikabinti (čia tas pats, kas bandyti save įtikinti, kad už didžiulius pinigus įsigijai šūdą – kur kas ramiau ant sąžinės visokius nesklandumus praleisti pro akis). O ir šiaip, Apple produkcija iš dalies yra prabangos daiktai, todėl vien turėdamas Apple prietaisus automatiškai esi kietas (o jei net neįsivaizuoji, kaip įmanoma su Windows'ais dirbti – iš vis kitas kietumo laipsnis).

Jeigu minimali alga pakyla, tai dalis tų, kurie anksčiau uždirbo šiek tiek virš minimumo, automatiškai pradeda dirbti už minimumą. Iš to išplaukia, kad jiems atsivėrė kur kas platesnės karjeros galimybės – jie gali eiti dirbti bet ką ir jų alga visai nenukentės. Tada yra du variantai: arba darbuotojas išeina dirbti mažiau kvalifikuoto darbo už tą patį atlyginimą (o tokio darbo pasiūla kaip tik smarkiai išaugo), arba darbdavys pakels atlyginimą, kad santykinai atitiktų kitas, mažiau kvalifikuotas profesijas.

SELECT LEAST('home', 'away') AS 'team1', GREATEST('home', 'away') AS 'team2' FROM ...
Komanda su leksikografiškai mažesniu pavadinimu visada eis į stulpelį team1, todėl nesvarbu, kas žaidė namuose, o kas svečiuose.