twea

Patiko man contrast8 pasiūlytame straipsnyje ši mintis:
Nenoriu skatinti tolimesnio ginčo dėl kainų, ir kas jas nustato, bet kaip jau sakiau - logotipas nėra tiesiog mažas piešinėlis - tad ir jo kaina neturi būti kaip piešinėlio. Tai ilgalaikė investicija (tad ir jo kaina - didelė gali atrodyti tik tuo atveju, jeigu manyti kad čia už poros valandų papaišymą mokama, o ne už įmonės veido sukūrimą, kurį naudosite metų metus, ir pagal kurį būsite sutinkami, vertinami, atpažįstami).
 
Aš manau kad kaip kiekvienas dizaineris turi savo kainas, kurios priklauso nuo jo sugebėjimų, patirties ir daugybės kitų niuansų, taip ir kiekvienas užsakovas - turi savo požiūrį į įmonės vertę.
Jeigu vienam normalu mokėti už savo įmonės veidą, sielą (logotipą) 100 Lt - tai jo reikalas, atsiras kas ir nupieš už tiek (veikiausiai ne profesionalas, bet čia kita tema).
Tačiau yra užsakovų (Lietuvoje, beje, taip pat) kurie puikiai supranta kad kalbant apie dizainą - nieko nėra svarbiau už psichologiškai, logiškai, vizualiai, emociškai teisingo logotipo sukūrimą, ir yra pasiruošę investuoti į tai 500-2500 Lt + autoriniai mokesčiai. Tiesiog - šie žmonės žiūri į savo verslą rimtai, nori turėti rimtą įvaizdį, ir supranta kad tai ne poros valandų papaišaliojimas - tai rimtas kūrybinis procesas, darbas su emocinio krūvio paieškomis ("či" energija), ir nemažas dizainerio žinių bagažas, be kurio kurti logotipą - tas pats kas piešti eilinį mažą piešinėlį - jis neturi jokios minties, išliekamosios vertės, jėgos - tai tiesiog linijų ir spalvų rinkinėlis - nieko daugiau. :)
 
Tegul kiekvienas renkasi pagal savo požiūrį ir poreikius - man, žinoma, liūdna kad Lietuvoje žmonės nelabai suvokia logotipo svarbą - bet juk dizaine kaip ir visur - ne visiems reikia prabangaus Jaguaro, kai kam ir Zaporožietis gerai - pukši, dūmina, bet svarbiausia - važiuoja :) Kol yra kas Zapukus gamina - bus kas juos pirks, toks gyvenimas. :)

Jei pavogei vieną kartą kažką - tai gali ir toliau vogt? Manyčiau kad ne, juolab kad jei vagystės prieitų iki teismų - už kiekvieną baustų atskirai. :rolleyes:
 
Faktiškai yra, kaip Arnas jau minėjo - mokami ir nemokami resursai.
Nemokami dar skirstosi į tuos, kuriuos leidžiama naudoti tik nekomerciniams tikslams (savo tinklalaraščio dizainui, fotomanipuliacijai, kurią darai pasipraktikavimui ar pan.), tačiau komerciniams neleidžiama - parduoti darbo, kurį kurdamas panaudojai resursą negali, negana to - negali naudoti net ir savo tinklalapyje ar tinklaraštyje, jei šis yra komercinio pobūdžio. Čia atsiranda slidumai, kuriuos ne iki galo išmanau, bet tarkime mano asmeninis tinklaraštis, kaip suprantu yra nekomercinis tol, kol aš iš jo neužsidirbu pinigų, vadinasi vos įdėsiu vieną reklaminį skydelį - jau nebegaliu naudoti nekomercinių resursų. Ar ne?
 
Kitas dalykas - kai kurie resursų autoriai nurodo ir daugiau sąlygų - vieni prašo kad susisiektum ir paklaustum ar gali naudoti elementą, kiti - kad praneštum kur panaudojai ir t.t. Kiekvienu atveju reikia skaityti licensiją.
 
Geriausia mano supratimu dizaineriui pačiam fotografuoti, ir naudoti kiek įmanoma dažniau savo medžiagą. Jeigu nesi tikras dėl resurso panaudojimo - visada susisiek su jo autorium, paprastai jie labai geranoriški, ir viską išsiaiškinsit. Dar galima pirkti resursus, tada būsi tikras kad juos naudoti gali kaip nori - tačiau paprastai jie nepigūs - tarkim iStock'e yra ir tokių nuotraukų, kurių viena gali kainuoti 50 dolerių... Aišku yra ir pigesnių, Shutterstock'as skaitosi pigesnis fotobankas.
 
Aš naudoju svetimus resursus komerciniams darbams minimaliai. Praktiškai viską nusipiešiu pati, o kai reikia fotografijų - perkam iš fotobankų, kartais užsakovas turi kažką savo. Fotomanipuliacijoms perkam visas nuotraukas, kurias naudojam. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, ir jeigu fotomanipuliacijoje ketina panaudoti kažkokį nereikšmingą fotografijos elementą - teoriškai gali paimt, atsisiųst nekomerciniams tikslams skirtą fotografiją ir išsikirpt iš jos, tikėdamasis kad niekas nesužinos. Tačiau realiai tai yra autorinių teisių pažeidimas.
 
Reklamos agentūros neretai turi nusipirkusios fotografijų ir vektorių katalogus, taip pat aktyviai naudojasi fotobankų paslaugomis, kartais turi ir savo fotografus su fotostudija, kad galėtų nusifotografuoti kažką patys, arba prireikus samdo fotografą iš šalies.
 
Tik naujokėliai ima bet ką iš google vaizdų ir naudoja savo darbuose - jie paprastai dar nežino kas yra autorinės teisės, ir kaip galima stipriai nusvilti nagus, be to - kol nieko gero nesukuria patys, nesupranta kad reikia gerbti kito kūrybą...
Be to - įpratę naudoti ant lėkštutės patiektais stock'ais jie sunkiai išmoksta piešti, generuoti idėjas - nedaug tobulėja. Tuo tarpu kai pieši pats - kaskart laviniesi, ir kaupi savo asmeninius resursus, ilgainiui turėsi visą kolekciją įvairios grafikos. Kai ko žinoma antrą kartą naudoti nebegalėsi dėl to, kad turtines teises pardavei kartu su darbu, bet tau bus juoko darbas nusipiešt dar vieną panašų objektą, kai būsi pripiešęs ne vieną šimtą įvairių darbų :) Practice makes perfect, kaip sakoma ;)

Bet freelanceriai iš esmės - taip pat dirbantys kitiems žmonės. Nors jie ir turi daug daugiau pasirinkimo laisvės kiekviename žingsnyje - kol jie atlieka užsakymus kitiems, tol jie darbuotojai, kaip ir kolegos ofisuose. Vadinasi jie dar taip pat nedirba "sau". :rolleyes:

Turbūt daugelis čia esančių žmonių labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, todėl turėti sveikas akis yra labai svarbu – kitaip nukentės ir darbo produktyvumas, juk dirbti su paraudusiomis, ašarojančiomis akimis tikrai nemalonu...
 
Straipsnis skirtas ne tik silpnaregiams – keturi iš penkių skyrių tinka visiems, net turintiems puikias akis - tai tiesiog bendri patarimai kaip palaikyti sveikas akis, neleisti joms pervargti, kokių vitaminų ir maisto papildų galima profilaktiškai vartoti akių stiprinimui.
 
Tik penktas skyrius skirtas regos problemų jau turintiems – tačiau gali būti įdomus ir puikiai matantiems žmonėms – penktas skyrius apie tai, kaip atsiranda regos sutrikimai, kas juos sukelia, ir kaip su jais kovoti – kaip atstatyti regėjimą ar bent jį pagerinti.
 
Turbūt esate girdėję, kad rega būna ne tik 100%, bet ir 200% ar net 500% - kai žmogus mato visą lentelę pas okulistą iš gerokai didesnio atstumo nei įprasta. Tad turbūt kiekvienas turi erdvės akių stiprinimui – net jei dabar mato puikiai kaip žmogus, jis gali matyti puikiai kaip erelis B-)
 
1. Geras apšvietimas.
Tai labai svarbu, ir nors visi apie tai žinome, ne visada pasirūpiname. Akims nėra sveika, jei kambarys skendi prieblandoje, o pats sėdi įbedęs žvilgsnį į monitorių (ar televizorių). Stalinė lempa ir bent nedidelė lempelė bendram kambario apšvietimui tikrai nepakenks - nebus didelio kontrasto po to, kai nuo ryškiai šviečiančio monitoriaus nusisuksite kad pasižiūrėtumėte ką ten kampe išdarinėja katė. Keli patarimai apie teisingą apšvietimą darbo vietoje, (ištrauka iš Valstybinės Darbo inspekcijos parengtos Darbo saugos):
 
Plačiau apie ergonomišką darbo vietą skaitykite čia:
Darbas prie kompiuterio. Darbo sauga ir sveikata.
 
2. Pertraukėlės – duokit akims pailsėti.
Pagal higienos normą, dirbant 8 val. per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5 (10) min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda - 15 min. pertraukos.Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus. 10-15 minučių skirdami arbatos ar kavos puodelio išsivirimui, persimetimui keliais žodžiais su kolegomis tikrai nenukentėsite, o akys per tą laiką spės pailsėti.
 
Kitas pertraukėlės variantas: 10x10x10 taisyklė - kas 10 minučių darbo 10 sekundžių pažiūrėkit į objektą, nutolusį ne mažiau kaip 10 metrų.
 
3. Pratimai akims.
Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4–5 kartus.
 
Pirmas variantas
1. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite.
2. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę.
3. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai.
4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
5. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
 
Antras variantas
1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.
2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę ir pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
4. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.
 
Trečias variantas
1. Galvą laikykite tiesiai neįtempdami akių raumenų pamirksėkite.
2. Nepasukdami galvos, užsimerkite ir pasukite akis pažiūrėkite į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
3. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį.
4. Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius į dešinę, po to į kairę, atpalaidavę akių raumenis nukreipkite žvilgsnį į tolį.
 
(Dėkojame http://imunitetas.lt/ už leidimą pacituoti akių pratimus iš jų puslapio)
 
4. Vitaminai ir mikroelementai akims (morkos, mėlynės ir kita)
Svarbiausi vitaminai akims: A, C ir E. Šių vitaminų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse.
 
Neseniai nustatyta, kad akių sveikatai svarbūs ir karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas. Jie taip pat randami daržovėse ir vaisiuose. Akių sveikatai svarbūs ir mikroelementai selenas, cinkas bei varis.
 
Vaistinėse galima rasti daugybės rūšių vitaminų ir mikroelementų akims, pasikonsultuokite su vaistininke.
Neblogas straipsnelis: kaip išsirinkti vitaminus akims
 
5. Akių gerinimo programos silpnaregiams. Akiniai mūsų priešas, o ne padėjėjas.
Silpnaregiai dažniausiai susitaiko su mintimi, kad gyventi teks su akiniais (ar kontaktiniais lęšiais). Gal ir teks, bet ar atsisakytumėte galimybės pagerinti akis? Nors puse dioptrijos? Žinoma stebuklų nebūna, todėl reikalingas ne tik noras, bet ir valia, o akių gerinimo programų egzistuoja, ir net ne viena.
 
Žmogaus akis turi 6 raumenis. Trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas – problemos, kylančios iš to, kad tam tikri raumenys nusilpsta, ir akies obuolys neįgauna reikalingos formos. Trumparegių akys visada yra pailgos formos – išsitempusios į priekį, todėl jie mato iš arti, bet nemato iš toli. Tam kad matytum iš toli turi atpalaiduoti raumenis, ir leisti akies obuoliui grįžti į apvalią padėtį. Tuo tarpu toliaregių bėda atvirkštinė – jų akys visada apvalios formos, ir jiems reikia išlavinti raumenis kurie ištempia akis į priekį, kad galėtų matyti iš arti.
 
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – užsidėjęs akinius žmogus užfiksuoja savo akį tokioje formoje, kokioje ji yra, ir nebelavina akies raumenų visai, tokiu būdu ilgainiui regėjimas prastėja, akių raumenys silpsta vis labiau. Apie tai labai gerai paaiškino profesorius Vladimir Ždanov (Жданов) šiame video klipe (rusų kalba), remdamasis Beitso metodu:
 
Vladimir Ždanov (Жданов)
Pratimai akims video (pagal Beitso metodą) rusų kalba
Rekomenduoju pažiūrėti suprantantiems rusiškai – labai konkrečiai paaiškina silpnaregiškumo problemą, ir ką daro akiniai (kodėl jie nepadeda, o kenkia).
 
Mirzakarimas Norbekovas "Kvailio patirtis arba kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių"
 
Šis autorius aprašė alternatyvią gydymo sistemą, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija 1998 m. iš visų žinomų sistemų pripažino esant efektyviausia.
 
Yra net keli šios knygos leidimai, išleido leidykla Alma Littera, knygos kaina ~30LTL. Autorius yra psichologijos daktaras, pedagogikos daktaras, medicinos filosofijos daktaras, profesorius, be to karate kyokushin 3 dano ir sam cion do devintojo dano sporto meistras.
Šis žmogus kartais važinėja po Europą ir rengia seminarus – nemėgstantiems skaityti verta pasidomėti jais. O čia galite paskaityti atsiliepimų apie knygą:
atsiliepimai
 
Norbekovo video klipas rusų kalba:
Pratimai akims
 
William Horates Bates "Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių", Narbuto leidykla, 1996 Šiauliai. Šiuo metodu remiasi prof. Vladimiras Ždanovas, nuoroda į jo video klipą pateikiau aukščiau.
 
S. M. Beresford, D. W. Muris, M. J. Allen, F. A. Young "Kaip gerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių". Knygą išleido leidykla Alma littera.
 
Šioje, kaip ir M.Norbekovo knygoje, pateikiami praktiniai patarimai, pratimai akių gerinimui.
Plačiau apie knygos turinį
 
6. Pabaiga
Jeigu turite daugiau patarimų, ar žinote autorių, kurių nepaminėjau, ir kurie yra parašę efektyvių akių gerinimo programų - būtinai parašykite. Nesu nei akių gydytoja, nei apskritai medikė, aprašiau tai ką perskaičiau, radau, sužinojau pati, tikiuosi kad bent dalis patarimų bus naudingi, o gal kažkas pasiryš ir išbandys akių atstatymo programą - būtų labai įdomu išgirsti tikrų atsiliepimų kaip tai veikia - iš laimingo žmogaus kuriam jau nebereikia akinių.
Skeptikus taip pat suprantu, bet prašau gerbti kitų žmonių nuomonę, ir neteigti nieko kategoriškai, kol bent nepažiūrėjote Ždanovo video klipo (manau jis labiausiai tinka skeptikams, kadangi ten nerasite jokių filosofijų - tik logiški faktai, anatomija - jokių pasakų).
 
Ačiū už dėmesį, tikiuosi straipsnio ilgis neatbaidys visų - glausčiau nesugebėjau - viskas atrodė svarbu, nieko nesinorėjo išmesti... :rolleyes:
 
© twea.2010

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

Šaunūs patarimai, sutinku praktiškai su viskuo, jei laikome pavyzdį reliatyviu - ne visiems netalentingiems sekasi, o talentingiems - nesiseka. :)
 
Man užkliuvo vieta, kurią pacitavau. Pati, būdama laisvai samdoma dizainere jau ne vienerius metus, pastebėjau, kad visada būti pasiekiama - ne išeitis. Bent jau - ne mano atveju. Kažkada būtent taip, kaip rašai ir elgiausi - vos gaunu e-meilą - puolu dirbt, nesvarbu ar šeštadienis, ar vienuolikta valanda vakaro - maniau kad tai sustiprins pasitikėjimą manimi, kad taip elgtis teisinga ir profesionalu. Anaiptol - užsakovui tai dažnai nėra mirtinai būtina, o kitą dieną, parašius kitam užsakovui, nebegalėsiu pasakyti kad esu neišsimiegojusi, nes vakar naktį dirbau iki trečios valandos su kitu klientu - teisintis juk negalima. :)
Reikia protingai apskaičiuoti savo darbo grafiką, pasiliekant laiko poilsiui, ir tas grafikas turi būti gana griežtas, keičiamas tik esant neišvengiamai būtinybei, papildomam užmokesčiui. Pavyzdžiui aš nedirbu savaitgaliais, o paprastomis dienomis dirbu iki tam tikros valandos. Mano klientai žino mano darbo grafiką, ir gerbia mano teisę į poilsį - neturiu jokių problemų, kiek žinau visi patenkinti. Žinoma, tai nėra visiškai absoliutu, kartais sutinku imtis degančio projekto, ir dirbu ties juo savaitę po 16 valandų per dieną - bet tai jau priklauso nuo atskiro susitarimo. Kartais užsisėdžiu prie kompiuterio ilgiau - tuomet neignoruoju "per vėlai" parašiusio kliento - jei darbelis nedidelis - atlieku, jei didesnis - parašau kada galėsiu atlikti, pasiteirauju ar tinka mano terminas.
 
Reziumė - manau būtina turėti konkretų darbo grafiką (bent jau tiems freelanceriams, kurie turi darbų pastoviai), kitaip nebepavyks visko sukontroliuoti, atsiras ir tokių klientų kurie tiesiog užlips ant galvos - pamatę kad esi pasiekiamas kiaurą parą, išsisemsi, prarasi motyvaciją, nuvilsi kitus klientus (kurie be viso kito galbūt būtų buvę geresni, nes gerbė Tavo laiką nuo pat pradžių). :)
 
Žinoma tai, kad dizaineris turi darbo grafiką nereiškia kad jis gali būti nepareigingas. Pati laikausi principo - padaryti viską, kad kiekvienas darbas būtų atliktas kiek įmanoma geriau, ir kiek įmanoma greičiau. Laikytis žodžio privaloma visuomet, o jei dėl kažkokiu force major'ų neįmanoma - reikia nedelsiant informuoti apie tai klientą, kaip dealeris rašė, pasiūlant sprendimą.
 
Dar vienas dalykėlis - taip, kiekvienas klientas yra svarbus, bet kiekvieno užsakymo neaprėpsi. Reikia mokėti rinktis, ir ne tik pagal užsakymo dydį, projekto kainą, termino ilgumą - dar ir pagal patį klientą. Esu turėjusi užsakovą, kuris mokėdavo nedaug, bet nuolat reikalaudavo kad viską mesčiau, spausdavo, terorizavo visomis prasmėmis. Maniau - pakentėsiu šiek tiek, jis pradės mokėti geriau, būsim susidirbę... Kur tau :)
 
Džiaugiuosi, kad dabar dirbu su žmonėmis, kurie moka maloniai bendrauti, gerbia mane, stengiasi derinti laiką iš anksto, įvertindami faktą, kad galiu turėti ir kitų užsakymų, ir apskritai - ne patys spręsdami kiek laiko užtruks sukurti vieną ar kitą darbą, bet tardamiesi kiek laiko tam dizainui atlikti reikės. Žodžiu manau kad dirbti su žmonėmis kurie vargina tiek protiškai, tiek fiziškai - neverta. Net jei jie moka neblogai (nors kiek man teko sutikti - būtent tokie ir nemoka daug).
 
Yra daugybė fainų žmonių, su kuriais dirbt bus vienas malonumas, tiesiog jų niekada nesutiksi, o jei ir sutiksi - atsisakysi jų užsakymo, jei ant galvos turėsi vieną ar kelis klientus-teroristus, su besikartojančiomis frazėmis: "tu dabar prie kompiuterio? Man reikia už valandos čia tokio logotipo, padaryk. Ir būtų gerai kad padarytum vardan ateities mūsų bendradarbiavimo - nemokamai... Na gerai, šimtą litų sumokėsiu".
 
Pabaigai pridurti galėčiau tiek, kad viskas susiveda į vieną vienintelę tiesą - Tau turi patikti tai, kuo užsiimi. Tada Tu dirbsi "kaip sau" ir darbai bus kokybiški, tada neatidėliosi, nes dirbsi su malonumu, užsidegęs, tada - pastoviai tobulėsi, augsi, būsi kasdien profesionalesnis ir t.t. Raskite mėgstamą darbą, ir nei vienos dienos nebereikės dirbti - gaila nepamenu kieno ši citata, bet ji tobula.

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Turbūt daugelis čia esančių žmonių labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, todėl turėti sveikas akis yra labai svarbu – kitaip nukentės ir darbo produktyvumas, juk dirbti su paraudusiomis, ašarojančiomis akimis tikrai nemalonu...
 
Straipsnis skirtas ne tik silpnaregiams – keturi iš penkių skyrių tinka visiems, net turintiems puikias akis - tai tiesiog bendri patarimai kaip palaikyti sveikas akis, neleisti joms pervargti, kokių vitaminų ir maisto papildų galima profilaktiškai vartoti akių stiprinimui.
 
Tik penktas skyrius skirtas regos problemų jau turintiems – tačiau gali būti įdomus ir puikiai matantiems žmonėms – penktas skyrius apie tai, kaip atsiranda regos sutrikimai, kas juos sukelia, ir kaip su jais kovoti – kaip atstatyti regėjimą ar bent jį pagerinti.
 
Turbūt esate girdėję, kad rega būna ne tik 100%, bet ir 200% ar net 500% - kai žmogus mato visą lentelę pas okulistą iš gerokai didesnio atstumo nei įprasta. Tad turbūt kiekvienas turi erdvės akių stiprinimui – net jei dabar mato puikiai kaip žmogus, jis gali matyti puikiai kaip erelis B-)
 
1. Geras apšvietimas.
Tai labai svarbu, ir nors visi apie tai žinome, ne visada pasirūpiname. Akims nėra sveika, jei kambarys skendi prieblandoje, o pats sėdi įbedęs žvilgsnį į monitorių (ar televizorių). Stalinė lempa ir bent nedidelė lempelė bendram kambario apšvietimui tikrai nepakenks - nebus didelio kontrasto po to, kai nuo ryškiai šviečiančio monitoriaus nusisuksite kad pasižiūrėtumėte ką ten kampe išdarinėja katė. Keli patarimai apie teisingą apšvietimą darbo vietoje, (ištrauka iš Valstybinės Darbo inspekcijos parengtos Darbo saugos):
 
Plačiau apie ergonomišką darbo vietą skaitykite čia:
Darbas prie kompiuterio. Darbo sauga ir sveikata.
 
2. Pertraukėlės – duokit akims pailsėti.
Pagal higienos normą, dirbant 8 val. per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5 (10) min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda - 15 min. pertraukos.Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus. 10-15 minučių skirdami arbatos ar kavos puodelio išsivirimui, persimetimui keliais žodžiais su kolegomis tikrai nenukentėsite, o akys per tą laiką spės pailsėti.
 
Kitas pertraukėlės variantas: 10x10x10 taisyklė - kas 10 minučių darbo 10 sekundžių pažiūrėkit į objektą, nutolusį ne mažiau kaip 10 metrų.
 
3. Pratimai akims.
Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4–5 kartus.
 
Pirmas variantas
1. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite.
2. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę.
3. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai.
4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
5. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
 
Antras variantas
1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.
2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę ir pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
4. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.
 
Trečias variantas
1. Galvą laikykite tiesiai neįtempdami akių raumenų pamirksėkite.
2. Nepasukdami galvos, užsimerkite ir pasukite akis pažiūrėkite į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
3. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį.
4. Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius į dešinę, po to į kairę, atpalaidavę akių raumenis nukreipkite žvilgsnį į tolį.
 
(Dėkojame http://imunitetas.lt/ už leidimą pacituoti akių pratimus iš jų puslapio)
 
4. Vitaminai ir mikroelementai akims (morkos, mėlynės ir kita)
Svarbiausi vitaminai akims: A, C ir E. Šių vitaminų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse.
 
Neseniai nustatyta, kad akių sveikatai svarbūs ir karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas. Jie taip pat randami daržovėse ir vaisiuose. Akių sveikatai svarbūs ir mikroelementai selenas, cinkas bei varis.
 
Vaistinėse galima rasti daugybės rūšių vitaminų ir mikroelementų akims, pasikonsultuokite su vaistininke.
Neblogas straipsnelis: kaip išsirinkti vitaminus akims
 
5. Akių gerinimo programos silpnaregiams. Akiniai mūsų priešas, o ne padėjėjas.
Silpnaregiai dažniausiai susitaiko su mintimi, kad gyventi teks su akiniais (ar kontaktiniais lęšiais). Gal ir teks, bet ar atsisakytumėte galimybės pagerinti akis? Nors puse dioptrijos? Žinoma stebuklų nebūna, todėl reikalingas ne tik noras, bet ir valia, o akių gerinimo programų egzistuoja, ir net ne viena.
 
Žmogaus akis turi 6 raumenis. Trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas – problemos, kylančios iš to, kad tam tikri raumenys nusilpsta, ir akies obuolys neįgauna reikalingos formos. Trumparegių akys visada yra pailgos formos – išsitempusios į priekį, todėl jie mato iš arti, bet nemato iš toli. Tam kad matytum iš toli turi atpalaiduoti raumenis, ir leisti akies obuoliui grįžti į apvalią padėtį. Tuo tarpu toliaregių bėda atvirkštinė – jų akys visada apvalios formos, ir jiems reikia išlavinti raumenis kurie ištempia akis į priekį, kad galėtų matyti iš arti.
 
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – užsidėjęs akinius žmogus užfiksuoja savo akį tokioje formoje, kokioje ji yra, ir nebelavina akies raumenų visai, tokiu būdu ilgainiui regėjimas prastėja, akių raumenys silpsta vis labiau. Apie tai labai gerai paaiškino profesorius Vladimir Ždanov (Жданов) šiame video klipe (rusų kalba), remdamasis Beitso metodu:
 
Vladimir Ždanov (Жданов)
Pratimai akims video (pagal Beitso metodą) rusų kalba
Rekomenduoju pažiūrėti suprantantiems rusiškai – labai konkrečiai paaiškina silpnaregiškumo problemą, ir ką daro akiniai (kodėl jie nepadeda, o kenkia).
 
Mirzakarimas Norbekovas "Kvailio patirtis arba kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių"
 
Šis autorius aprašė alternatyvią gydymo sistemą, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija 1998 m. iš visų žinomų sistemų pripažino esant efektyviausia.
 
Yra net keli šios knygos leidimai, išleido leidykla Alma Littera, knygos kaina ~30LTL. Autorius yra psichologijos daktaras, pedagogikos daktaras, medicinos filosofijos daktaras, profesorius, be to karate kyokushin 3 dano ir sam cion do devintojo dano sporto meistras.
Šis žmogus kartais važinėja po Europą ir rengia seminarus – nemėgstantiems skaityti verta pasidomėti jais. O čia galite paskaityti atsiliepimų apie knygą:
atsiliepimai
 
Norbekovo video klipas rusų kalba:
Pratimai akims
 
William Horates Bates "Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių", Narbuto leidykla, 1996 Šiauliai. Šiuo metodu remiasi prof. Vladimiras Ždanovas, nuoroda į jo video klipą pateikiau aukščiau.
 
S. M. Beresford, D. W. Muris, M. J. Allen, F. A. Young "Kaip gerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių". Knygą išleido leidykla Alma littera.
 
Šioje, kaip ir M.Norbekovo knygoje, pateikiami praktiniai patarimai, pratimai akių gerinimui.
Plačiau apie knygos turinį
 
6. Pabaiga
Jeigu turite daugiau patarimų, ar žinote autorių, kurių nepaminėjau, ir kurie yra parašę efektyvių akių gerinimo programų - būtinai parašykite. Nesu nei akių gydytoja, nei apskritai medikė, aprašiau tai ką perskaičiau, radau, sužinojau pati, tikiuosi kad bent dalis patarimų bus naudingi, o gal kažkas pasiryš ir išbandys akių atstatymo programą - būtų labai įdomu išgirsti tikrų atsiliepimų kaip tai veikia - iš laimingo žmogaus kuriam jau nebereikia akinių.
Skeptikus taip pat suprantu, bet prašau gerbti kitų žmonių nuomonę, ir neteigti nieko kategoriškai, kol bent nepažiūrėjote Ždanovo video klipo (manau jis labiausiai tinka skeptikams, kadangi ten nerasite jokių filosofijų - tik logiški faktai, anatomija - jokių pasakų).
 
Ačiū už dėmesį, tikiuosi straipsnio ilgis neatbaidys visų - glausčiau nesugebėjau - viskas atrodė svarbu, nieko nesinorėjo išmesti... :rolleyes:
 
© twea.2010

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Jau ne kartą sakiau, ir dar kartą pasakysiu - tiems, kurie tingi mokytis, tobulėti, neužsiima saviugda - ir nori visko ant lėkštutės patiekto - taip nebuvo ir nebus. Jokioj pasaulio šaly. Jei ir pasiseks - vienam tinginiui iš šimtų tūkstančių.
 
Likusieji skaičiuos "skurdo ribą" ten , neįvertindami tos šalies pragyvenimo lygio, mokesčių, sumų, kurias emigrantas išleistų būtinoms kelionėms namo, svajos apie dovanojamus namus, mokesčius, nuo kurių atleidžia, pašalpas, kurias moka šiaip sau - na, kaip tame straipsnyje ir rašė - bus teletabiai. Ars kaip visiški juodadarbiai, paaukos kvalifikacijas, iššvaistys brangiausius jaunystės metus, susigadins sveikatą, dalis - praras šeimas, ir - daugiausiai pinigų uždirbs ne sau, o darbdaviui.
 
Man kelia siaubą tai, kad kai kurie žmonės, baigę mokslus (šiuo atveju nesvarbu kiek mokslų, ir kokių), susiformuoja nuomonę "aš savo jau atsimokiau." Nepykit, bet tokie žmonės pataikė ne ton eron, jiems išvis šiame informaciniame laikotarpyje vietos nėra, jiems reikėjo gyventi fabrikų laikais - kai išmoko tave kažkokią funkciją atlikti, ir varai kaip robotas iki pat pensijos... Taigi - tai, kad "savo atsimokę" žmogeliai, užsispyrę daugiau laiko jokiai saviugdai nešvaistyti, ilgainiui būna išstumti, neberanda darbo, lieka nereikalingi - natūrali atranka. Jeigu nenori prisitaikyti prie dabartinio pasaulio - pasaulis prie tavęs, nepyk, nesitaikys.
 
Kaip ir seniau - manau kad tie, kurie netingi - gali pasiekti, ir pasiekia Lietuvoje savo tikslų. Bėda ta, kad didžioji dalis tingi, garsiai šūkauja, daug reikalauja, bet iš tiesų patys neturi ką pasiūlyti ir nesiima nieko, kad turėtų. Elementarios savikritikos - štai ko stokojam - visi jaučiasi stebuklingi, nors realiai - "na, tai ką sugebi, kuo tu ypatingas?" - tyla... Visi greiti tik garsiai kitų pinigus skaičiuoti - kiek kas ten uždirba, o šitiek - ten - neįvertindami net elementariausių ekonominių sąlygų, svaičioja, kaip teletabiai, ir tiek :)
 
Be to - buvo forume gretima tema - ką darbdavys priimtų į darbą. Neims niekas grįžusio penkis metus britų "kalafiorus ravėjusio" ekonomisto į darbą. Kitaip tariant - jei esi ekonomistas, ir varai svetur "užsidirbt" - įlindęs į tą ratą, ir jame užsibuvęs, grubiai tariant, iškeiti savo specialybę, kvalifikaciją ir perspektyvumą į tuos tugrikus, kuriuos sugebėsi sutaupyt po to, kai sumokėsi už brangų būstą, maistą, transportą, gydymą ir t.t. Kam tada išvis reikėjo studijuot? "Kalafiorų ravėjimui" aukštasis juk nebūtinas ;)

Labai geras straipsnis. Turbūt kiekvienam "receptas" kaip siekti tikslo kažkiek skiriasi, tačiau aš taikau būtent Justino paminėtus metodus, ar bent labai panašius.
 
Pavyzdžiui, kelis metus ruošiausi pradėti sportuoti. Tai oras buvo blogas, tai drabužių neturiu tinkamų, tai - reikia atsigauti po peršalimo - ir t.t. Supykusi užsirašiau į treniruotes. Dabar moku pinigus, turiu grafiką - dukart per savaitę, tam tikrą valandą turiu būti tam tikroje vietoje. Būtų kvaila nevažiuoti, ar ne? Ir štai, jau pusmetį sportuoju, ir esu labai patenkinta. :) "Pavogiau" iš manyje gyvenančios tinginės pusę metų, kuriuos sėkmingai skyriau sportui, kuris naudingas man pačiai. :) Dabar ir tinginys kažkur dingo - treniruotės tapo mano gyvenimo dalimi, koks dar tingėjimas gali būti? Be to - man labai smagu sportuoti, aš tiesiog buvau aptingusi ir neprisiversdavau.
 
Kalbant apie tikslų konkretumą - taip pat visiškai pritariu. Labai mėgstu sąrašiukus, ką turiu nuveikti, o dar labiau - dėlioti pliusiukus tuose sąrašuose. Manau bet kuriam žmogui milžiniškas džiaugsmas yra pasiektas rezultatas - jo akivaizdumas. Tarkim, mano draugas programavo milžinišką projektą baisiai ilgai, būdavo pervargęs, piktas. Galiausiai jis paleido tą projektą, ir pasijuto tarsi nusimetęs akmenį nuo krūtinės - bet nepasakyčiau kad labai džiūgavo, matyt tiesiog per ilgai viskas užtruko. O vėliau jis ėmėsi visiškai smulkaus darbelio - atliko jį per keletą dienų. Ir sako man: "žinai, aš čia nieko ypatingo nenuveikiau, bet man toks džiaugsmas kad viskas veikia, kad darbą pabaigiau!".
Tad kartais geriau nepersistengti su tikslais, arba juos kažkaip smulkinti - kad kuo dažniau jaustum "valio, aš pabaigiau tą darbelį!". Manau tai labai padeda savimotyvacijai.
 
Na ir, mano ne kartą minėtas "beheivioristinis" triukas :) Kai nebegaliu prisiversti, nerandu savyje motyvacijos, tiesiog žvėriškai tingiu, nenoriu, nemėgstu - pasižadu sau prizą. Kažką ne per didelio, bet kas pradžiugins mano širdį. Taip dirbtiniu būdu įjungiu savyje varikliuką - ir pati nepastebiu kaip atlieku nemėgstamą darbą - kai žinau kad pabaigus manęs laukia geras filmas, pasivaikščiojimas, mėgstamas desertas...
 
Na o jei "beheivioristinio" triuko nepakanka, ir esu visiška "lepšė" - tada baru save. Kas iš to, kad sėdžiu, tingiu - yra toks žodis "reikia". O jei reikia, vadinasi reikės ir rytoj, ir bus tik dar blogiau, kadangi vakare mane grauš sąžinė, vadinasi sunkiai užmigsiu, ir ryt bus visai netikusi diena. Tad laikas susiimti, ir gal dar spėsiu gauti savo desertą, o rytoj bus puiki diena :)
 
Tiesa, pažįstu žmogų kuriam nei vienas iš mano paminėtų dalykų neveikia, arba veikia per silpnai. Jis yra per didelis tinginys, ir nuolat kartoja kad jam "reikia spyrio į užpakalį". Tačiau mano galva tokie žmonės nepakankamai dirba su savimi, ir jiems reikia ugdyti valią. Aš taip pat kartais labai tingiu, bet jei galiu prisiversti - tai kodėl kitas negali? Nebus visą gyvenimą taip, kad kaskart prireikus atsiras tinkamas žmogus, ir įspirs ten kur reikia, jei nesusiimsi pats - įspirs gyvenimas, ir įspirs kaip reikiant...

Kalbant apie Pauliaus minėtą Rumuniją - ji man nepaliko daug gerų prisiminimų (mačiau perdaug šiukšlynų, purvo, gaujomis lakstančių sulysusių šunų, o vienas toks didelis, nesveikai atrodantis, vietomis praplikęs šuva net puolė mane sustojus degalinėje)...
Bet tikrai įspūdinga ten yra ne Drakulos pilis, o Drakulos gimtinė - Sighisoara (Sigišoara). Ši vieta neveltui laikoma viena gražiausių, ir viena labiausiai išsaugojusių autentiškumą Europoje.
Gaila, bet labiausiai dvasią perteikiančių nuotraukų neradau, tačiau galite paskaityti apie Drakulos gimtinę čia:
http://en.wikipedia.org/wiki/Sighi%C5%9Foara
 
Nemoku net nupasakoti ką ten mačiau, bet buvo kažkas tokio pritrenkiančio, viduramžiško, niekur nematyto, dvelkiančio jei ne Drakula - tai bent Džeku Skerdiku... Vienos geresnių nuotraukų kokias pavyko rasti:
http://www.astro-travels.com/pictures/Sighisoara1.jpg
http://www.astro-travels.com/pictures/Sighisoara2.jpg
http://www.thetravelword.com/wp-content/uploads/2009/06/transylvania-sighisoara.jpg
 
Gaila turėjom mažai laiko pabūti ten, mielai praleisčiau ten bent kelias dienas, o mes pasivaikščiojom vos porą valandų - skubėjom, nes spaudė grafikas... Jeigu kada keliausit pro ten - rekomenduoju šiai vietai rezervuoti mažiausiai gerą pusdienį.
 
Kita mano rekomenduojama šalis:

Žemynas: Europa
Šalis: Portugalija (tiksliau Lisabona, kitur kol kas nebuvau) http://en.wikipedia.org/wiki/Lisbon
Žavesį sukelia: Klimatas, architektūra, vandenynas, kultūra...
Gamta: Šilta, natūraliai auga palmės, jukos, kiti tropiniai augalai. Lisabonoj praktiškai nėra centrinio šildymo sistemos.
Lankytinos vietos: Lisabonoje - pilys (būtinai - Belém Tower, ST. GEORGE'S CASTLE (Castelo de São Jorge), senamiestis - siauros vingiuotos gatvytės, keramikinių plytelių mozaikos ant namų, vėjyje plevėsuojantys skalbiniai tarp namų, Arco Do Triunfo Lisboa ir t.t.
http://www.travel-earth.com/portugal/lisbon-alley.jpg
http://www.travel-earth.com/portugal/lisbon-funicular.jpg
Žmonės: Lisabona - kosmopolitiškas miestas, žmonės labai įvairūs, daug hašišo prekeivių, vietiniai teigia jog naktį nesaugu.

[*]Šalyje vyraujančios maisto, alkoholinių gėrimų kainos: Centre labai brangu, paėjus tolėliau galima pavalgyti pigiau nei Lietuvoje ar bent už panašią kainą. Patiko maži ir dar mažesni alaus buteliukai (0,33L ir 0,25L) - juos pirkti gerokai pigiau, nei mums įprastus 0,5L - pavyzdžiui du Super Bock 0,25 kainavo pigiau nei vienas 0,5 Super Bock - nors juk smagiau gerti iš tokio mažiuko - jis nespėja nei išgaruoti, nei atvėsti, ir šiaip - kartais norisi tik poros gurkšnelių alaus. :)
[*]Asmeniniai įspūdžiai: Buvo puiku. Klimatas tobulas - buvome vasarą, laipsnių daug, bet karštis kažkoks ne toks varginantis kaip Vilniuje... o vakare visiškas rojus - šilta, gaivus vandenyno vėjelis - tiesiog euforija. Be to - galbūt dėl jodo kiekio ore ir saulė nebuvo tokia arši - bastėmės per miestą kiauras dienas, ir nei vienas nenudegėm nuo saulės, kai tokiu pačiu oru Lietuvoj visi būtumėm "apsvilę" jau po pirmos dienos... Ilgimės tos šalies, labiausiai - to nerealaus oro. :)

Pažiūrėjau abu Kerniaus pasiūlytus klipus... Visiems rekomenduoju.
 
Priminė dar vieną "sugadinto požiūrio" atvejį iš vaikystės. Buvau puiki sportininkė - pernelyg girtis nenorėčiau, bet mokytoja mane beždžionėle vadindavo - greita, lanksti, vikri - lakstydavau greičiausiai klasėje, špagatas ar tiltelis iš stovimos pozicijos - juokas, karstydavausi medžiais, padarydavau net daugeliui berniukų nepasiekiamą prisitraukimų skaičių (žinoma nekalbu apie vyresnes klases, kai berniukams iš niekur nieko išdygo raumenys, o kartu ir jėga :lol: )... Ir kai grįždavau iš mokyklos, su aukščiausiu įvertinimu kūno kultūros pamokoje, aplenkusi visą klasę, išsišiepusi iki ausų - tėvai abejingai pasakydavo "ai, tai čia kūno kultūra...". Niekaip negalėjau suprasti kodėl šitas įvertinimas nesvarbus - juk dedu pastangas kad jo pasiekčiau, taip pat kaip dedu pastangas kad gaučiau gerą pažymį matematikos pamokoj.. Na gerai, iš tiesų nevisai taip pat, man labai sekėsi - bet juk taip tik dar geriau - aš gabi, ar ne?
 
Dabar tai prisiminus keista - puikiai suprantu kad tėvai man linkėjo tik gero, bet jie visai netyčia galėjo užslopinti besivystantį talentą (laimei dabar manau kad tai nebuvo mano pašaukimas - greičiausiai tik temperamento ir fizinių duomenų suma, dėl kurios buvau tokia lakstūnė).
 
Tačiau išvados tos pačios - matematika svarbu, o dailė, kūno kultūra, šokis - ne.

Oho kokia įdomi diskusija čia vyksta!
 
Manau kad didžiausia problema pas mus - švietimo sistema nepritaikyta asmenybės ugdymui, individualaus mąstymo lavinimui. Atsirado tie pasirenkami lygiai, atsirado galimybė atsisakyti kai kurių pamokų nuo tam tikros klasės - bet realiai sistema nepasikeitė. Na taip, gali nusimesti nuo kupros porą tavęs nedominančių dalykų, o visuose likusiuose iš tavęs vis tiek lipdo tą patį standartinį plastelino žmogeliuką, kokį lipdė prieš 15 metų ar daugiau. Gerbiu mokytojus, kurie žvelgia šviežiai ir nebesilaiko tos "kalkit vaikai, būtinai turit iškalti viską mintinai" logikos, bet kiek tokių? Mano mokykloj duokdie trys buvo... Ir tai - jie vis tiek turi laikytis programos, kuri yra sukirmijusi.
 
Kodėl tai blogai? Todėl kad tai skirta ugdyti vidutinybėms. Visi mokės viską vidutiniškai. Pasitaikys keli kurie mokės labai gerai ar net puikiai - bet tai sąlyginai, kadangi jie mokės taip lyginant su bendru lygiu, ir "pagal vadovėlį".
 
Matematikoj nebuvau labai stipri, kaip jau minėjau, bet puikiai žinau kad daugeliui mokyklinių uždavinių egzistuoja ne vienas sprendimo būdas. Kaip manote, kas nutinka, kai moksleivis išsprendžia uždavinį ne tuo būdu, kurį aiškino mokytoja, ir kuris aprašytas vadovėlyje? Dauguma atveju - tai laikoma klaida. O tai turėtų būti ne tik ne klaida - tokį mąstymą mokykla turėtų ugdyti - kaip Kernius sakė - kas iš to kad tą patį uždavinį jau išprendė daugybė žmonių? Tie kurie randa būdą išspręsti uždavinį kitaip (net jeigu toks būdas aprašytas kažkuriame kitame vadovėlyje, nesvarbu) - vėliau tampa mokslininkais ir išradėjais.
 
Labai daug pas mus aklo kalimo, ir labai mažai - tikro lavinimo, skatinimo protauti, reikšti nuomonę, diskutuoti. Liūdna, bet taip dar pradinėse klasėse sužlugdoma daug potencialių menininkų ir mokslininkų - jie kitokie nuo mažens, o mokykloje už tai dažniausiai negiria. Rezultate jie tiesiog užgniaužiami dar net neatsiskleidę.
 
Žinau kad labai juodai skamba mano postas - nėra viskas taip juoda šimtu procentų, bet tai ką paminėjau mano akimis yra labai didelė problema. Pati praėjau pro tą mėsmalę, girdėjau iš mokytojų visko: "kaip tu čia apsirengusi", "iš tavęs nieko nebus", "ar tu iš savo meno vaikus išmaitinsi?", "nepiešk šitaip, piešk taip", "pastaba: ievos visų sąsiuvinių paraštės pripieštos" ir t.t. Niekaip negalėjau suprasti - kas su manimi negerai - kodėl sukeliu tiek nepasitenkimo, visai nenorom. Dabar manau kad su manimi viskas buvo gerai - negerai buvo su senos sistemos išsauklėtais mokytojais, netoleruojančiais nors kiek kitokio vaiko, nei dauguma, ir tokį vaiką be pagrindo engiančiais.
 
Džiaugiuosi kad tame būryje atsirado keli mokytojai kurie mane palaikė - be jų turbūt būčiau žlugusi ir dabar negalėčiau pasigirti kad - užsiimu tuo kas man patinka, joks pažymys man nesutrukdė tapti tuo, kuo esu, ir, svarbiausia - laimingesnės savęs neįsivaizduoju niekur kitur.
 
Todėl visiems tebesimokantiems linkiu - raskite savo aistrą. Mokytis bus kur kas lengviau ir įdomiau, jei žinosit kad tai susiję su būsima ir išsvajota profesija. Faktas kad nebūtina turėti geriausių pažymių iš visų dalykų, bet reikia pasirūpinti kad nei vienas pažymys nepakištų kojos ateityje.
 
Skaitymas ir bendravimas - papildomi dalykai, kuriais kiekvienas galite pasirūpinti, ir tokiu būdu investuoti į save dar ir gaudamas malonumo. Mokykla neduoda visko, ko reikia sėkmingai asmenybei ar įdomiam pašnekovui - to reikia išmokt po pamokų - bendraujant su gerais draugais, ir - skaitant geras knygas.
 
Žinau kad daugelis moksleivių į skaitymą žiūri kreivai - bet iš kur kitur jūs gausite žinių, kurių neturi vienmečiai? Kaip tapsite įdomesniais pašnekovais? Filmų pažiūrėti neužteks. :) Be to - skaitymas labai padeda gramatikai ir skyrybai - daug skaitydamas pradedi jausti kaip turi atrodyti sakinys, prisimeni mintinai kaip turi atrodyti teisingai parašytas žodis (žmogaus regimoji atmintis pati stipriausia), skaitai vis greičiau ir greičiau. Na - čia kiekvieno pasirinkimas, bet mano nuomone kiekvienas gali rasti literatūros sau įdomia tema, ir tokiu būdu pakelti IQ maloniau nei tiesiog zulindamas mokyklos suolą :)

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

Jei pavogei vieną kartą kažką - tai gali ir toliau vogt? Manyčiau kad ne, juolab kad jei vagystės prieitų iki teismų - už kiekvieną baustų atskirai. :rolleyes:
 
Faktiškai yra, kaip Arnas jau minėjo - mokami ir nemokami resursai.
Nemokami dar skirstosi į tuos, kuriuos leidžiama naudoti tik nekomerciniams tikslams (savo tinklalaraščio dizainui, fotomanipuliacijai, kurią darai pasipraktikavimui ar pan.), tačiau komerciniams neleidžiama - parduoti darbo, kurį kurdamas panaudojai resursą negali, negana to - negali naudoti net ir savo tinklalapyje ar tinklaraštyje, jei šis yra komercinio pobūdžio. Čia atsiranda slidumai, kuriuos ne iki galo išmanau, bet tarkime mano asmeninis tinklaraštis, kaip suprantu yra nekomercinis tol, kol aš iš jo neužsidirbu pinigų, vadinasi vos įdėsiu vieną reklaminį skydelį - jau nebegaliu naudoti nekomercinių resursų. Ar ne?
 
Kitas dalykas - kai kurie resursų autoriai nurodo ir daugiau sąlygų - vieni prašo kad susisiektum ir paklaustum ar gali naudoti elementą, kiti - kad praneštum kur panaudojai ir t.t. Kiekvienu atveju reikia skaityti licensiją.
 
Geriausia mano supratimu dizaineriui pačiam fotografuoti, ir naudoti kiek įmanoma dažniau savo medžiagą. Jeigu nesi tikras dėl resurso panaudojimo - visada susisiek su jo autorium, paprastai jie labai geranoriški, ir viską išsiaiškinsit. Dar galima pirkti resursus, tada būsi tikras kad juos naudoti gali kaip nori - tačiau paprastai jie nepigūs - tarkim iStock'e yra ir tokių nuotraukų, kurių viena gali kainuoti 50 dolerių... Aišku yra ir pigesnių, Shutterstock'as skaitosi pigesnis fotobankas.
 
Aš naudoju svetimus resursus komerciniams darbams minimaliai. Praktiškai viską nusipiešiu pati, o kai reikia fotografijų - perkam iš fotobankų, kartais užsakovas turi kažką savo. Fotomanipuliacijoms perkam visas nuotraukas, kurias naudojam. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, ir jeigu fotomanipuliacijoje ketina panaudoti kažkokį nereikšmingą fotografijos elementą - teoriškai gali paimt, atsisiųst nekomerciniams tikslams skirtą fotografiją ir išsikirpt iš jos, tikėdamasis kad niekas nesužinos. Tačiau realiai tai yra autorinių teisių pažeidimas.
 
Reklamos agentūros neretai turi nusipirkusios fotografijų ir vektorių katalogus, taip pat aktyviai naudojasi fotobankų paslaugomis, kartais turi ir savo fotografus su fotostudija, kad galėtų nusifotografuoti kažką patys, arba prireikus samdo fotografą iš šalies.
 
Tik naujokėliai ima bet ką iš google vaizdų ir naudoja savo darbuose - jie paprastai dar nežino kas yra autorinės teisės, ir kaip galima stipriai nusvilti nagus, be to - kol nieko gero nesukuria patys, nesupranta kad reikia gerbti kito kūrybą...
Be to - įpratę naudoti ant lėkštutės patiektais stock'ais jie sunkiai išmoksta piešti, generuoti idėjas - nedaug tobulėja. Tuo tarpu kai pieši pats - kaskart laviniesi, ir kaupi savo asmeninius resursus, ilgainiui turėsi visą kolekciją įvairios grafikos. Kai ko žinoma antrą kartą naudoti nebegalėsi dėl to, kad turtines teises pardavei kartu su darbu, bet tau bus juoko darbas nusipiešt dar vieną panašų objektą, kai būsi pripiešęs ne vieną šimtą įvairių darbų :) Practice makes perfect, kaip sakoma ;)

Jau ne kartą sakiau, ir dar kartą pasakysiu - tiems, kurie tingi mokytis, tobulėti, neužsiima saviugda - ir nori visko ant lėkštutės patiekto - taip nebuvo ir nebus. Jokioj pasaulio šaly. Jei ir pasiseks - vienam tinginiui iš šimtų tūkstančių.
 
Likusieji skaičiuos "skurdo ribą" ten , neįvertindami tos šalies pragyvenimo lygio, mokesčių, sumų, kurias emigrantas išleistų būtinoms kelionėms namo, svajos apie dovanojamus namus, mokesčius, nuo kurių atleidžia, pašalpas, kurias moka šiaip sau - na, kaip tame straipsnyje ir rašė - bus teletabiai. Ars kaip visiški juodadarbiai, paaukos kvalifikacijas, iššvaistys brangiausius jaunystės metus, susigadins sveikatą, dalis - praras šeimas, ir - daugiausiai pinigų uždirbs ne sau, o darbdaviui.
 
Man kelia siaubą tai, kad kai kurie žmonės, baigę mokslus (šiuo atveju nesvarbu kiek mokslų, ir kokių), susiformuoja nuomonę "aš savo jau atsimokiau." Nepykit, bet tokie žmonės pataikė ne ton eron, jiems išvis šiame informaciniame laikotarpyje vietos nėra, jiems reikėjo gyventi fabrikų laikais - kai išmoko tave kažkokią funkciją atlikti, ir varai kaip robotas iki pat pensijos... Taigi - tai, kad "savo atsimokę" žmogeliai, užsispyrę daugiau laiko jokiai saviugdai nešvaistyti, ilgainiui būna išstumti, neberanda darbo, lieka nereikalingi - natūrali atranka. Jeigu nenori prisitaikyti prie dabartinio pasaulio - pasaulis prie tavęs, nepyk, nesitaikys.
 
Kaip ir seniau - manau kad tie, kurie netingi - gali pasiekti, ir pasiekia Lietuvoje savo tikslų. Bėda ta, kad didžioji dalis tingi, garsiai šūkauja, daug reikalauja, bet iš tiesų patys neturi ką pasiūlyti ir nesiima nieko, kad turėtų. Elementarios savikritikos - štai ko stokojam - visi jaučiasi stebuklingi, nors realiai - "na, tai ką sugebi, kuo tu ypatingas?" - tyla... Visi greiti tik garsiai kitų pinigus skaičiuoti - kiek kas ten uždirba, o šitiek - ten - neįvertindami net elementariausių ekonominių sąlygų, svaičioja, kaip teletabiai, ir tiek :)
 
Be to - buvo forume gretima tema - ką darbdavys priimtų į darbą. Neims niekas grįžusio penkis metus britų "kalafiorus ravėjusio" ekonomisto į darbą. Kitaip tariant - jei esi ekonomistas, ir varai svetur "užsidirbt" - įlindęs į tą ratą, ir jame užsibuvęs, grubiai tariant, iškeiti savo specialybę, kvalifikaciją ir perspektyvumą į tuos tugrikus, kuriuos sugebėsi sutaupyt po to, kai sumokėsi už brangų būstą, maistą, transportą, gydymą ir t.t. Kam tada išvis reikėjo studijuot? "Kalafiorų ravėjimui" aukštasis juk nebūtinas ;)

Oi, tie stereotipai... Liūdna, jei tikrai taip atrodo VTDK studentų darbai, bet taip gali būt ir dėl to, kad patys studentai - nemotyvuoti tinginiai.
 
Šiaip nei palaikau, nei nepalaikau kažkurią konkrečią įstaigą, bet kai matau tokius pasisakymus - VDA jėga, o VTDK š... - negaliu nutylėt. Esu savom akim mačiusi vieno iš tų VDA grafinio dizaino absolventų darbus. "Darbus" tiksliau, nes ten nebuvo nei spalvotyros, nei kompozicijos, nei darbo su programomis įgūdžių - nebent kažkokia šizofreniška idėja, nesuvokiama sveiko proto mirtingiesiems, ir be viso kito - žiauriai negraži. Visas kolektyvas susirinkęs stebėjosi, nežinau - gal ten buvo dešimtmečio VDA grafinio dizaino lūzeris, bet - diplomą jam davė, ar ne? :rolleyes: Soriukas, kaip sakoma, bet ketvirtokas su paint'u galėtų "pavaryti" žyyymiai geriau - taip buvo baisu... Tai kodėl jis tą diplomą gavo, ką? :D
 
Bet nesprendžiu pagal tą atvejį (nesvarbu, kad dar krūvą kartų girdėjau apie panašius - jų patikrint negaliu) apie visus VDA absolventus. Visur buvo, yra ir bus nevykėlių, kuriems NIEKAS nepadės. Net geriausias pasaulyje universitetas nepadės, tikrai. O gabus žmogus sugebės atsiskleisti ir ne pačioj prestižiškiausioj mokymo įstaigoj. Taip, jam bus sunkiau, bus daugiau savarankiško darbo, taip, jis turės tampyt dėstytojus už rankovės su savo nesibaigiančiais klausimais - bet jis sugebės.
 
Ir aš nesakau, kad jei yra galimybė studijuoti labai gerame užsienio universitete - reikia praleist progą. Jokiu būdu! Jei yra galimybės - pirmyn! Bet tik nereikia aiškint, kad VTDK baigęs žmogus negalės tapt puikiu dizaineriu, ar kad vat štai VDA parengs nuostabesnius dizainerius, nei VTDK. Nes nesąmonė - ir ten ir ten yra visiškų durnelių (ai nu va praslysiu penketais gausiu diplomą ir tada jau kalsiu babkes tūkstančiais), ir labai gabių žmonių.
 
Nėr vieno atsakymo. Jei yra galimybė - geriausia rinkti prestižinį užsienio universitetą. Prestižiškiausiems mūsiškiams dar toli iki jų. :) Bet jei nesi tinginys - gali pabaigęs kolegiją tapt superiniu dizaineriu. Viena, kai studijuot ateina žmogelis "nusprendžiau būt dizaineriu", kas kita - kai "aš jau 5 metus piešiu, nagrinėju, analizuoju, mokausi savarankiškai". :) Sėkmės.

Jei pavogei vieną kartą kažką - tai gali ir toliau vogt? Manyčiau kad ne, juolab kad jei vagystės prieitų iki teismų - už kiekvieną baustų atskirai. :rolleyes:
 
Faktiškai yra, kaip Arnas jau minėjo - mokami ir nemokami resursai.
Nemokami dar skirstosi į tuos, kuriuos leidžiama naudoti tik nekomerciniams tikslams (savo tinklalaraščio dizainui, fotomanipuliacijai, kurią darai pasipraktikavimui ar pan.), tačiau komerciniams neleidžiama - parduoti darbo, kurį kurdamas panaudojai resursą negali, negana to - negali naudoti net ir savo tinklalapyje ar tinklaraštyje, jei šis yra komercinio pobūdžio. Čia atsiranda slidumai, kuriuos ne iki galo išmanau, bet tarkime mano asmeninis tinklaraštis, kaip suprantu yra nekomercinis tol, kol aš iš jo neužsidirbu pinigų, vadinasi vos įdėsiu vieną reklaminį skydelį - jau nebegaliu naudoti nekomercinių resursų. Ar ne?
 
Kitas dalykas - kai kurie resursų autoriai nurodo ir daugiau sąlygų - vieni prašo kad susisiektum ir paklaustum ar gali naudoti elementą, kiti - kad praneštum kur panaudojai ir t.t. Kiekvienu atveju reikia skaityti licensiją.
 
Geriausia mano supratimu dizaineriui pačiam fotografuoti, ir naudoti kiek įmanoma dažniau savo medžiagą. Jeigu nesi tikras dėl resurso panaudojimo - visada susisiek su jo autorium, paprastai jie labai geranoriški, ir viską išsiaiškinsit. Dar galima pirkti resursus, tada būsi tikras kad juos naudoti gali kaip nori - tačiau paprastai jie nepigūs - tarkim iStock'e yra ir tokių nuotraukų, kurių viena gali kainuoti 50 dolerių... Aišku yra ir pigesnių, Shutterstock'as skaitosi pigesnis fotobankas.
 
Aš naudoju svetimus resursus komerciniams darbams minimaliai. Praktiškai viską nusipiešiu pati, o kai reikia fotografijų - perkam iš fotobankų, kartais užsakovas turi kažką savo. Fotomanipuliacijoms perkam visas nuotraukas, kurias naudojam. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, ir jeigu fotomanipuliacijoje ketina panaudoti kažkokį nereikšmingą fotografijos elementą - teoriškai gali paimt, atsisiųst nekomerciniams tikslams skirtą fotografiją ir išsikirpt iš jos, tikėdamasis kad niekas nesužinos. Tačiau realiai tai yra autorinių teisių pažeidimas.
 
Reklamos agentūros neretai turi nusipirkusios fotografijų ir vektorių katalogus, taip pat aktyviai naudojasi fotobankų paslaugomis, kartais turi ir savo fotografus su fotostudija, kad galėtų nusifotografuoti kažką patys, arba prireikus samdo fotografą iš šalies.
 
Tik naujokėliai ima bet ką iš google vaizdų ir naudoja savo darbuose - jie paprastai dar nežino kas yra autorinės teisės, ir kaip galima stipriai nusvilti nagus, be to - kol nieko gero nesukuria patys, nesupranta kad reikia gerbti kito kūrybą...
Be to - įpratę naudoti ant lėkštutės patiektais stock'ais jie sunkiai išmoksta piešti, generuoti idėjas - nedaug tobulėja. Tuo tarpu kai pieši pats - kaskart laviniesi, ir kaupi savo asmeninius resursus, ilgainiui turėsi visą kolekciją įvairios grafikos. Kai ko žinoma antrą kartą naudoti nebegalėsi dėl to, kad turtines teises pardavei kartu su darbu, bet tau bus juoko darbas nusipiešt dar vieną panašų objektą, kai būsi pripiešęs ne vieną šimtą įvairių darbų :) Practice makes perfect, kaip sakoma ;)

Turbūt daugelis čia esančių žmonių labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, todėl turėti sveikas akis yra labai svarbu – kitaip nukentės ir darbo produktyvumas, juk dirbti su paraudusiomis, ašarojančiomis akimis tikrai nemalonu...
 
Straipsnis skirtas ne tik silpnaregiams – keturi iš penkių skyrių tinka visiems, net turintiems puikias akis - tai tiesiog bendri patarimai kaip palaikyti sveikas akis, neleisti joms pervargti, kokių vitaminų ir maisto papildų galima profilaktiškai vartoti akių stiprinimui.
 
Tik penktas skyrius skirtas regos problemų jau turintiems – tačiau gali būti įdomus ir puikiai matantiems žmonėms – penktas skyrius apie tai, kaip atsiranda regos sutrikimai, kas juos sukelia, ir kaip su jais kovoti – kaip atstatyti regėjimą ar bent jį pagerinti.
 
Turbūt esate girdėję, kad rega būna ne tik 100%, bet ir 200% ar net 500% - kai žmogus mato visą lentelę pas okulistą iš gerokai didesnio atstumo nei įprasta. Tad turbūt kiekvienas turi erdvės akių stiprinimui – net jei dabar mato puikiai kaip žmogus, jis gali matyti puikiai kaip erelis B-)
 
1. Geras apšvietimas.
Tai labai svarbu, ir nors visi apie tai žinome, ne visada pasirūpiname. Akims nėra sveika, jei kambarys skendi prieblandoje, o pats sėdi įbedęs žvilgsnį į monitorių (ar televizorių). Stalinė lempa ir bent nedidelė lempelė bendram kambario apšvietimui tikrai nepakenks - nebus didelio kontrasto po to, kai nuo ryškiai šviečiančio monitoriaus nusisuksite kad pasižiūrėtumėte ką ten kampe išdarinėja katė. Keli patarimai apie teisingą apšvietimą darbo vietoje, (ištrauka iš Valstybinės Darbo inspekcijos parengtos Darbo saugos):
 
Plačiau apie ergonomišką darbo vietą skaitykite čia:
Darbas prie kompiuterio. Darbo sauga ir sveikata.
 
2. Pertraukėlės – duokit akims pailsėti.
Pagal higienos normą, dirbant 8 val. per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5 (10) min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda - 15 min. pertraukos.Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus. 10-15 minučių skirdami arbatos ar kavos puodelio išsivirimui, persimetimui keliais žodžiais su kolegomis tikrai nenukentėsite, o akys per tą laiką spės pailsėti.
 
Kitas pertraukėlės variantas: 10x10x10 taisyklė - kas 10 minučių darbo 10 sekundžių pažiūrėkit į objektą, nutolusį ne mažiau kaip 10 metrų.
 
3. Pratimai akims.
Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4–5 kartus.
 
Pirmas variantas
1. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite.
2. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę.
3. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai.
4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
5. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
 
Antras variantas
1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.
2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę ir pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
4. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.
 
Trečias variantas
1. Galvą laikykite tiesiai neįtempdami akių raumenų pamirksėkite.
2. Nepasukdami galvos, užsimerkite ir pasukite akis pažiūrėkite į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
3. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį.
4. Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius į dešinę, po to į kairę, atpalaidavę akių raumenis nukreipkite žvilgsnį į tolį.
 
(Dėkojame http://imunitetas.lt/ už leidimą pacituoti akių pratimus iš jų puslapio)
 
4. Vitaminai ir mikroelementai akims (morkos, mėlynės ir kita)
Svarbiausi vitaminai akims: A, C ir E. Šių vitaminų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse.
 
Neseniai nustatyta, kad akių sveikatai svarbūs ir karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas. Jie taip pat randami daržovėse ir vaisiuose. Akių sveikatai svarbūs ir mikroelementai selenas, cinkas bei varis.
 
Vaistinėse galima rasti daugybės rūšių vitaminų ir mikroelementų akims, pasikonsultuokite su vaistininke.
Neblogas straipsnelis: kaip išsirinkti vitaminus akims
 
5. Akių gerinimo programos silpnaregiams. Akiniai mūsų priešas, o ne padėjėjas.
Silpnaregiai dažniausiai susitaiko su mintimi, kad gyventi teks su akiniais (ar kontaktiniais lęšiais). Gal ir teks, bet ar atsisakytumėte galimybės pagerinti akis? Nors puse dioptrijos? Žinoma stebuklų nebūna, todėl reikalingas ne tik noras, bet ir valia, o akių gerinimo programų egzistuoja, ir net ne viena.
 
Žmogaus akis turi 6 raumenis. Trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas – problemos, kylančios iš to, kad tam tikri raumenys nusilpsta, ir akies obuolys neįgauna reikalingos formos. Trumparegių akys visada yra pailgos formos – išsitempusios į priekį, todėl jie mato iš arti, bet nemato iš toli. Tam kad matytum iš toli turi atpalaiduoti raumenis, ir leisti akies obuoliui grįžti į apvalią padėtį. Tuo tarpu toliaregių bėda atvirkštinė – jų akys visada apvalios formos, ir jiems reikia išlavinti raumenis kurie ištempia akis į priekį, kad galėtų matyti iš arti.
 
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – užsidėjęs akinius žmogus užfiksuoja savo akį tokioje formoje, kokioje ji yra, ir nebelavina akies raumenų visai, tokiu būdu ilgainiui regėjimas prastėja, akių raumenys silpsta vis labiau. Apie tai labai gerai paaiškino profesorius Vladimir Ždanov (Жданов) šiame video klipe (rusų kalba), remdamasis Beitso metodu:
 
Vladimir Ždanov (Жданов)
Pratimai akims video (pagal Beitso metodą) rusų kalba
Rekomenduoju pažiūrėti suprantantiems rusiškai – labai konkrečiai paaiškina silpnaregiškumo problemą, ir ką daro akiniai (kodėl jie nepadeda, o kenkia).
 
Mirzakarimas Norbekovas "Kvailio patirtis arba kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių"
 
Šis autorius aprašė alternatyvią gydymo sistemą, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija 1998 m. iš visų žinomų sistemų pripažino esant efektyviausia.
 
Yra net keli šios knygos leidimai, išleido leidykla Alma Littera, knygos kaina ~30LTL. Autorius yra psichologijos daktaras, pedagogikos daktaras, medicinos filosofijos daktaras, profesorius, be to karate kyokushin 3 dano ir sam cion do devintojo dano sporto meistras.
Šis žmogus kartais važinėja po Europą ir rengia seminarus – nemėgstantiems skaityti verta pasidomėti jais. O čia galite paskaityti atsiliepimų apie knygą:
atsiliepimai
 
Norbekovo video klipas rusų kalba:
Pratimai akims
 
William Horates Bates "Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių", Narbuto leidykla, 1996 Šiauliai. Šiuo metodu remiasi prof. Vladimiras Ždanovas, nuoroda į jo video klipą pateikiau aukščiau.
 
S. M. Beresford, D. W. Muris, M. J. Allen, F. A. Young "Kaip gerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių". Knygą išleido leidykla Alma littera.
 
Šioje, kaip ir M.Norbekovo knygoje, pateikiami praktiniai patarimai, pratimai akių gerinimui.
Plačiau apie knygos turinį
 
6. Pabaiga
Jeigu turite daugiau patarimų, ar žinote autorių, kurių nepaminėjau, ir kurie yra parašę efektyvių akių gerinimo programų - būtinai parašykite. Nesu nei akių gydytoja, nei apskritai medikė, aprašiau tai ką perskaičiau, radau, sužinojau pati, tikiuosi kad bent dalis patarimų bus naudingi, o gal kažkas pasiryš ir išbandys akių atstatymo programą - būtų labai įdomu išgirsti tikrų atsiliepimų kaip tai veikia - iš laimingo žmogaus kuriam jau nebereikia akinių.
Skeptikus taip pat suprantu, bet prašau gerbti kitų žmonių nuomonę, ir neteigti nieko kategoriškai, kol bent nepažiūrėjote Ždanovo video klipo (manau jis labiausiai tinka skeptikams, kadangi ten nerasite jokių filosofijų - tik logiški faktai, anatomija - jokių pasakų).
 
Ačiū už dėmesį, tikiuosi straipsnio ilgis neatbaidys visų - glausčiau nesugebėjau - viskas atrodė svarbu, nieko nesinorėjo išmesti... :rolleyes:
 
© twea.2010

Labai geras straipsnis. Turbūt kiekvienam "receptas" kaip siekti tikslo kažkiek skiriasi, tačiau aš taikau būtent Justino paminėtus metodus, ar bent labai panašius.
 
Pavyzdžiui, kelis metus ruošiausi pradėti sportuoti. Tai oras buvo blogas, tai drabužių neturiu tinkamų, tai - reikia atsigauti po peršalimo - ir t.t. Supykusi užsirašiau į treniruotes. Dabar moku pinigus, turiu grafiką - dukart per savaitę, tam tikrą valandą turiu būti tam tikroje vietoje. Būtų kvaila nevažiuoti, ar ne? Ir štai, jau pusmetį sportuoju, ir esu labai patenkinta. :) "Pavogiau" iš manyje gyvenančios tinginės pusę metų, kuriuos sėkmingai skyriau sportui, kuris naudingas man pačiai. :) Dabar ir tinginys kažkur dingo - treniruotės tapo mano gyvenimo dalimi, koks dar tingėjimas gali būti? Be to - man labai smagu sportuoti, aš tiesiog buvau aptingusi ir neprisiversdavau.
 
Kalbant apie tikslų konkretumą - taip pat visiškai pritariu. Labai mėgstu sąrašiukus, ką turiu nuveikti, o dar labiau - dėlioti pliusiukus tuose sąrašuose. Manau bet kuriam žmogui milžiniškas džiaugsmas yra pasiektas rezultatas - jo akivaizdumas. Tarkim, mano draugas programavo milžinišką projektą baisiai ilgai, būdavo pervargęs, piktas. Galiausiai jis paleido tą projektą, ir pasijuto tarsi nusimetęs akmenį nuo krūtinės - bet nepasakyčiau kad labai džiūgavo, matyt tiesiog per ilgai viskas užtruko. O vėliau jis ėmėsi visiškai smulkaus darbelio - atliko jį per keletą dienų. Ir sako man: "žinai, aš čia nieko ypatingo nenuveikiau, bet man toks džiaugsmas kad viskas veikia, kad darbą pabaigiau!".
Tad kartais geriau nepersistengti su tikslais, arba juos kažkaip smulkinti - kad kuo dažniau jaustum "valio, aš pabaigiau tą darbelį!". Manau tai labai padeda savimotyvacijai.
 
Na ir, mano ne kartą minėtas "beheivioristinis" triukas :) Kai nebegaliu prisiversti, nerandu savyje motyvacijos, tiesiog žvėriškai tingiu, nenoriu, nemėgstu - pasižadu sau prizą. Kažką ne per didelio, bet kas pradžiugins mano širdį. Taip dirbtiniu būdu įjungiu savyje varikliuką - ir pati nepastebiu kaip atlieku nemėgstamą darbą - kai žinau kad pabaigus manęs laukia geras filmas, pasivaikščiojimas, mėgstamas desertas...
 
Na o jei "beheivioristinio" triuko nepakanka, ir esu visiška "lepšė" - tada baru save. Kas iš to, kad sėdžiu, tingiu - yra toks žodis "reikia". O jei reikia, vadinasi reikės ir rytoj, ir bus tik dar blogiau, kadangi vakare mane grauš sąžinė, vadinasi sunkiai užmigsiu, ir ryt bus visai netikusi diena. Tad laikas susiimti, ir gal dar spėsiu gauti savo desertą, o rytoj bus puiki diena :)
 
Tiesa, pažįstu žmogų kuriam nei vienas iš mano paminėtų dalykų neveikia, arba veikia per silpnai. Jis yra per didelis tinginys, ir nuolat kartoja kad jam "reikia spyrio į užpakalį". Tačiau mano galva tokie žmonės nepakankamai dirba su savimi, ir jiems reikia ugdyti valią. Aš taip pat kartais labai tingiu, bet jei galiu prisiversti - tai kodėl kitas negali? Nebus visą gyvenimą taip, kad kaskart prireikus atsiras tinkamas žmogus, ir įspirs ten kur reikia, jei nesusiimsi pats - įspirs gyvenimas, ir įspirs kaip reikiant...