LinKos

Nes čia daugiausiai lankosi šiek tiek plačiau mąstantys žmonės.

Nes čia daugiausiai lankosi šiek tiek plačiau mąstantys žmonės.

Ironiška, bet religija tau asocijuojasi su galia ir pinigais :D Tikriausiai dėl, to, kad tai vienintelis jos tikslas.

Apgailėtinai atrodai, išimdamas iš konteksto žodžius. Visiškai atvirkščiai - sakiau, kad jeigu nori kažkuo tikėti, kažką garbinti, tai garbink saulę, o ne dievą, nes ji bent jau egzistuoja. Nematau prasmės tęst minties.
 
Pora tavo sakinių: "Kad ir JAV visi vadina super valstybe, o ten religijų ir tikėjimų mišinys yra iš tiesų įspūdingas.", "Šveicarija - reformatų tėvynė, viena iš geriausių šalių visame pasaulyje pagal pragyvenimo lygį.". Iš tavo teksto galima spręsti, kad kur religija - ten didelė galia, ir dideli pinigai. Taip ir yra pasaulyje, bet keista, kad tai suprasdamas, vistiek sugalvoji pateisinimų.

Išvis geriausia, kad nereikėtų apskritai mokėsčių mokėt, o minimumas būtu 1409 litai.

Išvis geriausia, kad nereikėtų apskritai mokėsčių mokėt, o minimumas būtu 1409 litai.

Išvis geriausia, kad nereikėtų apskritai mokėsčių mokėt, o minimumas būtu 1409 litai.

Sioje temoje papasakosiu viska, ka pamaciau ir ka teko patirti keliaujant per EURES Lietuva. Kaip ir daugelis vasara ieskojau darbo, uzkliuvo akys uz vieno skelbimo, jog reikia darbuotoju Leicesteryje, Anglijoje. Atsidariau paskaitinet, aprasymas buvo gana ilgas, su visom detalem, parasyta firma. Pasigooglinau kas per velnias yra ta EURES Lietuva ir radau visokiu idomiu faktu, pavyzdziui:
http://www.ldb.lt/eures/
https://ec.europa.eu/eures/main.jsp?acro=free&lang=lt&countryId=LT&accessing=0&content=1&restrictions=1&step=1
http://lt.wikipedia.org/wiki/EURES
Imanoma atknisti ir dar daugiau, zodziu informacijos yra pakankamai apie sitos idarbinimo agenturos (ar kaip ja pavadinti) veikla. Is pirmo zvilgsnio viskas atrode gana graziai itikinamai, darbo pokalbis vyko Siauliuose, darbo birzoje. Vyko ne tik siauliuose, bet ir vilniuje, kaune, klaipedoje, dar kazkur... Atrode viskas rimta, www.ldb.lt ideta pagrindiniame puslapyje nuoroda i sita EURES, o tai tik dar labiau pridejo optimizmo. Na ka gi, pokalbyje teko pristatyti save anglu kalba, pasneketi kur dirbai, ka veiki, kokie hobiai, jog patikrintu ar zinai kas per velnias ir su kuo yra valgoma ta anglu kalba. Siauliuose vyko pirmas susitikimas, musu buvo gal apie 10 zmoniu. Prieme visus, nes pasake, jog jiems reikia 60-70 zmoniu, o mes buvome pirmieji. Darbas buvo zadamas fabrike, spaustuveje. 8-10 valandu per diena, aisku skurdziausias atlyginimas anglijoje, o nuoma nezmoniska - 65 svarai uz savaite. Na mums pasake, jog nuoma nera is pigiausiu. Tuomet visus prieme, uzpildeme kazkokius popiergalius del asmenines informacijos, vardas, pavarde, tel.nr, kur gyveni ir kada nori isvykti. Buvo trys datos: Birzelio 20, 27 ir liepos 5d. Mes su draugu pagalvojome, jog nuvyksime anksciau, bus didesne proga uzsidirbti daugiau pinigu, anksciau pradesim, gal anksciau grysim, arba padirbesim iki galo. Buvo sake, jog kai atvyksime, iskarto bus darbas. Na, iseje is darbo birzos, nuotaikos pagerejo, jog radome kazka, taciau pernelyg nedziugavome, nes klaustuku dar buvo daug.
Birzelio 20: sutareme 4valanda susitikti su vairuotoju, jog mus paims nuo tam tikros vietos. Autobusiukas atvyko gal puse 5 jeigu ne veliau. Kai pamateme, jog atvyko vos 8 vietu autobusiukas issigandome, taciau pasirodo, jie tik surinko zmones is visu miestu. Vykome su TRANSPAULE firma. Kazkur kryzkalneje atrodo persedome i didesni autobusa, 50 su virsum vietu. Autobusai nebuvo is prastuju. Vaziavo 3 autobusai. Kelione buvo TRAGISKA.
KELIONE: Susedome visi i autobusus, uztrukome gana ilgai, kol surinko visus zmones, kol atvyko visi autobusai, taciau sitas tai niekis, palyginus kas buvo ipusejus kelionej. Kaune sustoje prie megos vairuotojai sake jog turime apie 30 minuciu laiko, kas parukyt, kas i tualeta, kas grynu oru pakvepuot. Prie megos prastovejom vietoj 30 minuciu 2 valandas, kol sulaukeme kazkokios masinos, is pradziu likome nesuprate, ar laukeme tik tos masinos ar ko nors daugiau. Is masinos tempe kazkokias dezes, siuksliu maisuose. Na bet galu gale masina isvaziavo, mes pagaliau pajudejom toliau nuo lietuvos. Lenkijoj, Vokietijoj ir visur kur stodavome, visur buvo sakoma mums, jog tik 15 minuciu, taciau prastovedavom po 2 valandas. Taigi, naktis, lenkija jau ne per toliausiai, autobuse dauguma zmoniu miega, kadangi naktis. Tarp mieganciuju buvau ir as, kol neprikele kazkokie du kandziai. Pasirodo jie buvo is vairuotoju brigados. Ko jie norejo? Jie norejo jog pravestume cigaretes per lenkijos muitine. Galima pavadinti ir taip, jog tapome kontrabandos tarpininkais. Sie du vairuotojai ejo per autobusa ir siulyte siule, ka jau siule, tiesiog kiso ir uzkalbejo zmogu, jog tasai pasiimtu 4 blokus cigareciu (cigaretes duoda patys) ir passakytu jog jis vezasi juos pats. Kai kurie eme, kai kurie jau vezesi, o kai kurie tiesiog tare griezta ne. Atejo ir iki musu, as prisikeles is miegu is pradziu nesupratau ko jie nori ir ko jie pageidauja, nes pirmas klausimas kuri isgirdau pramerkes akis buvo: kiek cigareciu vezi? Ju nelaimei cigareciu as neemiau, bande itikinti ir kalbejo graziais zodziais, taciau sakiau ne, o kai paklausiau kas man is to, tiesiog nusijuoke, todel su draugu nusprendem kazkam nemokamu pinigu nedalint. Kai cigareciu nepaeememe, ju veidai perkrypo ir visa kita likusi laika i mus ziurejo kreivai, kol vokietijoje pagaliau isdryso prieiti ir islementi kelis zodzius. O buvo taip, jog draugas ejo i autobusa, norejo pasideti pc ir norejo ilipti per priekines duris, kadangi per galines buvo uzsikimse, kai pamate, jog jos uzrakintos, kazka numurmejo sau po nosim ir tada sulauke demesio is vairuotojo. O vairuotojas ne komplimentus atejo padalint, o pakalbet del praeitos nakties. Vairuotojas pasake: Ziuriu cia esi labai mandras, tu man vakar gaidy cigareciu nepaemei ir ragus istumei. Neblogai, kaip is vairuotojo. Nusijuokem uz juos, sedome i autobusa ir myneme toliau, o tada prasidejo kosmarai kaip is siaubo filmu. Kvapu mesmale, kvapu autobuse buvo daugiau negu zmoniu jame vaziuojanciu. Tai koks prigeres vyrukas atsiraugeja tau prie veido, tai koks kandis dvi dienas laikes misraine autobuse (kuprineje) treciaja diena sumasto ja atsidaryti ir suvalgyti, tai kas batus nusimauna dvi dienas raugines, tai kokiai moteriai silkutem pradeda is tam tikros vietos kvepet, zodziu buvo NEIMANOMA vaziuoti. Taip, taip, keliavome 3 dienas. galu gale atvykome i londona, issimetem po kitus autobusus, kam kur reikejo, kam i londona, kam i leicesteri, kam dar kur. Pradejome judeti link savo miesto, buvo like 60 myliu, jas vaziavome 4 valandas. Padoru? Pakeliui sustojome ir 2 valandas laukeme kazkokios masinos, kuri pasiimtu praveztas cigaretes. Kelione truko 3 dienas, ji buvo tragiska. Siandienai tiek, greitu metu aprasysiu visas subtilybes kaip ir kas cia yra daroma su zmonemis, aprasysiu kaip jie moka graziai ir tusciai kalbeti bei pakalbesiu apie patalpu nuoma. Sekmadieniui, kaip pradziai, butu tiek, greitu metu papildysiu.
Papildymas
Taigi, kelione buvo tragiska, o dabar pakalbekim apie gyvenima atvykus. Vos atvykome i leicesteri, vienoje aiksteleje musu jau lauke Tomas - tas pats kuris organizavo visus darbo pokalbius Lietuvoje, kelione, zodziu pagrindinis veikejas. Stovejo su dar dviem draugeliais - nuomininkais. Na leicesteryje islipome gal devyni zmones, susodino i masinas ir isveziojo iki namu. Vos su draugu isineseme daiktus i "kambari" kuris buvo vos vienam zmogui gyventi, musu jau prase susimoketi uz nuoma. Draugas pinigus turejo grynais o as korteleje o kai paklausiau Tomo kur cia galima nusiimti pinigu atsove "zodziu karoc iseini po kaire ir ten nu eisi tiesiai GAL ir man rodos bankomatas yra". Nu ka darysi, susiradome siaip ne taip ta parduotuve, nusiemiau pinigu ir vos gryzus gavome kiekvienas susimoketi 130 svaru uz 2 savaites. PRIMINSIU, jog kambarys gyventi vos vienam, o gyvenome dviese. Is viso name gyvenome septyniese. Taigi mikrobanges nera, skalbimo masinos nera, trys saldytuvai is kuriu vienas neveikiantis. Interneto nera, vonios kambarys VIENAS ant 7 zmoniu, ir tai tualetas suluzes, vos nusileidzia. Sienu apacios VISAME name slapios nuo vandens. Taigi uz toki busta i savaite nei 30 svaru neduociau, taciau neturejome kito pasirinkimo. Pries isvaziuojant nebuvo nei namu nuotrauku, nei aprasymo, kad butume galeje susidaryti ispudi iskart. Ir mat problemele dar ta, kad jei jau ruosiesi dirbti per ju agentura, tai ir nuomotis privalai butent ta nama kuri jie duoda. Jei pakeiti busta - netenki darbo. Pakeiti darba - netenki busto. Zodziu ranka ranka plauna. Na ka, idaveme 130 svaru, Tomas pasake kad pirmadieni bukit offise ir isvaziavo kartu su nuomininkais. Na atejo tas pirmadienis nuejome visi septyniese i offisa, atsisviete pasu kopijas, dave popiergalius kur turejome uzpildyti savo adresa varda pavarde zodziu visa kas tik imanoma. Viska atlikus mums pabreze jog NUO KITO PIRMADIENIO busim jau visi very busy, o kai kurie ir jau nuo sios savaites treciadienio jau prades dirbti. Na mes galvojam per ta laika atsidarysim banko saskaitas, susitvarkysim su popierizmu, kad butu galima iskart dirbti. Na taip dienos ejo ir ejo, atejo treciadienis - NIEKO. Atejo savaitgalis - jokiu ziniu. Na galvojame reikia pradeti klausti, nesedet ranku sudejus. Zodziu paklausus zinute(nes i skambucius neatsake) kada pradesim dirbti, atsake cituoju : "pirmadienio gal.. antradieni jau tikrai". Na viena diena jau nusikelia nuo ju minetos frazes "busy". Taigi atejo pirmadienis - jokiu ziniu. Pagalvojome jog butu neprosal nueiti i offisa ir paklausti Tomo ar kokio kito su ta agentura susijusio zmogaus. Paklausus kada dirbsime atsake "siandien jau nebelabai, bet rytoj jau tikrai pradesit, na veliausiai treciadieni". Taigi jau nusikele 2-3 dienos nuo ju "busy" savaites. PRIMINSIU, jog Lietuvoje vykstant atrankoms TOMAS minejo, jog atvyksime sestadieni, dirbsime pirmadieni iskart. Taigi nuo jo tiesos atsilikome jau savaite. Atejo antradienis - nieko. Atejo treciadienis vel teiravomes del darbo ir gavom atsakymo zinute cituoju: "snd nieko". Pradejus po biski kelt tona mums ir neduodant ramybes jam atrase cituoju : "rytoj pietus". Tai vat gavus tokia zinute pradzioj likome nesuprate, bet geriau pagalvojus gal jis mums norejo kokioj nors kavinej pastatyti pietus, na siaip ar taip nieko nepeseme. Atejo ketvirtadienis, galu gale atsiliepe i skambuti, pasake jog gal dirbsime penktadieni ryte gal per pietus. Na ka mes ir vel zingsniavome iki offiso, jame tomo nebuvo, nieko is to gero taip pat nepeseme. Galu gale kai jau viskas "######o", eidami namo stebuklingai sutikome Toma REALIAI. Pabreziu jog tai tas pats kas laimeti vikingu loto. Stovejo su dviem bahuriukais - maroziukais, nuo 19 iki 22 metu amziaus. Na pradejom kamantineti toma kada dirbsime t.t, na tomas atsakydavo "va gal siandien gal ryt, isvezame tik po kelis zmones i darba, val gal is jusu namo paimsiu ka nors nes skundetes kad su pinigais bloga situacija". O kas svarbiausia visi butumet atpazine ta graudu mela, kada tomas sneka ir svaidosi neturedamas kur deti akiu, o jo tie draugeliai prunkstauja sustoje. Dar vienas is ju pasake cituoju : "nesijaudinkit jus del to darbo tiek, duos jums ji. Man preitais metais tiek dave jog vos patempiau". Na pagalvojom kazin ko jam ten tiek jau dave, bet tikrai ne darbo. Zodziu sake pranes penktadieni 12h viska tiksliau ar eisime i darba. Atejo penktadienis, 12:20 sulaukem zinutes "susisiekit su manim per 10 min". Susisiekus jis pasake jog butumem jau siandien eje i darba, taciau negalejo mums priskambinti, sudare jau sarasa, taip kad gal but bedirbsime tik pirmadieni. Taigi nuo Tomos zodziu "dirbsite vos atvaziavus", atsilikome jau 2 savaitem. Zodziu atejo jau ir sestadienis, atejo nuomininkai vel prasyti nuomos, vel viskas is naujo... Dar pamirsau pasakyti, pamenat minejau jog jam reikejo apie 60 zmoniu surinkti. Tai vat visi vaziavo autobusais, mokejo po 450 litu. Kiek suzinojome informacijos tai Tomas nuo zmogaus pasieme 200lt. Visai neblogi pinigai sudauginus kiek zmoniu ir kiek nuo galvos pasieme, jo?
Tai vat siam kartui tiek. Veliau ikelsiu busto nuotraukas, papildysiu, gal dar ka praleidau.

Tikėjimo prasmė - jokios. Religijos prasmė - jokios. Kame skirtumas?

Tai garbink Saulę, dėkok jai, kad ji egzistuoja, nes nustojus jai šviesti, ateis ir mūsų eilė.

Dievo nėra. Rakinkit temą, nes ji bereikšmė.

O ko tikėjaisi? Juk karys, tai tik žaislas už pinigus. Jei žmogus dar bent kiek protauja, tai reikia jį suluošinti - bus lengviau kontroliuoti. ;)
 
Į temą:

Žmogus teisingai kalba. Iš kur atsirado dievas? Iš kur atsirado religija? Taigi žmogus viską sukūrė, tik aš nesuprantu kaip tie puspročiai davatkos neįsikerta to į galvą.

Ech kokia tema...nuo mažens mylių gyvūnus, ypač šunis, žmogaus tikruosius draugus(jokiu būdų nenoriu išskirti kitų gyvūnų).Mano požiūriu ir patirimu, tai yra labai gilus dalykas, pats niekada "nepernešiau" smurto prieš gyvūnus, buvau,esu ir būsiu nusiteikęs labai priešiškai. Taigi pateiksiu savo nuomonę ir apmastymus :)
 
Kodėl kartais santykis tarp žmogaus ir gyvūno būna kurkas "gilesnis", nei tarp žmonių?
 
Bent šiek tiek įsivaizduokite, jauskite ir apmastykite ką jaučia Jūsų augintinis, galbūt net draugas :) Pirma, tai, kad gyvūnas yra savotiškai protinga asmenybė, jis jaučia, moka suprasti, paguosti žmogų kurkas prasmingiau, nei kitas žmogus. Aišku dabar nežeminu žmonių, nenori teigti jog žmogus tai savanaudė ir nieko nesuprantanti butybė, taip nėra. Bet ar teko Jums kada toks išgyvenimas, kai esi liūdnas, ar netiki savimi pats dėl kažko ir užsitveri tylos siena nuo kitų, tiesiog nenori pasakoti kitiems žmonėms, net artimiesiams, viską laikai savyje ir tomis akimirkomis turėjot pastebėti kas dėl Jūsų daugiausiai "pergyvena" kas lyžteldamas Jūsų veidą tarytum Jus padrasina, kas kartu liūdi su jumis, galbūt to nepastebite, bet dažnai tai būna Jūsų augintinis, kai pažvelgi į jį, ironija, bet jo akys taip pat būna liūdnos, lyg suprastu Tave geriau už bet ką kitą. Kadangi pats turiu šunį, juo rūpinuosi, branginu jį, tikrai kartais būna tokių akimirkų, kai pasijunti tarsi būdamas filme, dėl savo augintinio elgesio. Todėl, jis nėra man tik augintinis, tai tarsi draugas, kuris tave supranta be žodžių, kuris kiekvieną dieną sugeba Tave pradžiuginti ir nustebinti kažkuo. Išties manau, kad kaip Tu rūpiniesi ir kaip elgiesi su savo "draugu" taip jis elgiasi ir su tavim, juk nereikia, nei sakyt, patys žinot, kad moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad gyvūnas jaučia ir supranta ir turi tikrai ne mažą IQ :D O iš patirties galiu pasakyti, kad tai pat jis jaučia žmogaus tą vadinamąją aurą, tai geri ketinimai, žmogaus širdis ir visi šitokie panašūs dalykai, trumpiau, radikaliai ir su konkretinus tai - jaučia ar tai geras ar blogas žmogus. Būkim dėmesingi ir atidūs savo augintiniui, savo draugui :)
 
 
Kodėl mylimas augintinis mane sužalojo, už ką?
 
Taip, susiduriama ir su šiais atvėjais, galime juos išanalizuoti ir Jūs suprasite, kad tai nėra priežastis nekęsti gyvūno už tai. Rūpinates savo augintiniu, globojate ir mylite jį, atrodo visiškai jį pažystate, bet būna jog kartais gyvūnas pasielgia žiauriai. Kas tai įtakoja? Aiškiausia bus jei pateiksiu visiems suprantama pavizdį. Žiūrite žinias, domitės naujienomis? Retas, kuris nesidomi apie jį supančio pasaulio įvykius, o dar labiau mums rūpi kas vyksta būtent Mūsų aplinkoje. Kuo tai susiję su gyvūnais? Aiškinu. "Visą gyvenimą buvusi ramaus būdo moteris, be priežasties nužudė savo sugyventinį", "Dviejų vaikų mama nužudė savo naujagimius" Kas tai? Tai yra psychinis sutrikimas, tai reikia gydyti. Pavyzdys gali būti šiek tiek ir kitoks, norint kuo aiškiau apibrėžti ir palyginti du esminius dalykus tarp žmogaus ir gyvūno, situacija galime šiek tiek sušvelninti, minėtuose situacijose, minėti asmenys buvo sužaloti(tarkim). Ar mūsų valstybė už sužalojimą(netyčinį, tą situaciją kaltininką buvusį psychiškai nestabilų) baudžia mirties bausme? Ko gero ne, ar tokį žmogų nušauna vietoje ar jį nuskandina ar pakaria? Tikrai ne, esmė, kad vasltybė teisia žmogų už padarytus nusikaltimus. Dabar esminis skirtumas: žmogus, nors ir nubaustas turį teisę pasitaisyti, turi tesę į gyvenimą, turį teisę į gydimą, turi teisę reikšti norą gydytis ir turi galimybę nekartoti savo klaidų ateityje. Tai leiskit paklausti, kas mes tokie, budeliai? Dievai? Kad rengtume "linčo teismą" gyvūnams? Gyvūnas, sužalojęs savo šeimininką ar bet ką kitą negali būti už tai baudžiamas mirties bausme(labai dažnai taip būna, ypač kaimuose), kodėl atimame iš gyvūno teisę gyventi?
 
 
Ar nužudytum savo artimą?
 
Dėl šio dalyko, taip pat kuris yra pasibaisėtinas, dėl kurio plyšta širdis, tai seno augintinio "pribaigimas" idant "jau vistiek senas, kankinasi, lygotas, dar kąnors apkrės, padėt reikia pabaigt kančias" Ar susimastot koks yra žiaurus toks poelgis? Kodėl būtent pabrėžiu šitai? Štai Jums pavyzdys. Turit ligotų artimųjų? Neturit? Bet kokiu atvėju turbūt žiūrit laidas, ne per seniausiai, vienoje TV3 laidoje buvo kalbama apie tai, nematėt laidos? Tuomet pabandykit įsivaizduoti. Turit ligotą ir seną senelę ar senelį, galbūt kitus asmenis, mamą arba tėtį, kurie jau senai dėl ligos ir senatvės nebesidžiaugia gyvenimu taip, kaip norėtų tai daryti. Kaip Jūs elgiatės? Drįsčiau sakyti daugumai, tokioje situacijoje būtų(būna) skaudu, juk daugelis nori paskutinėmis dienomis, kuo daugiau laiko praleisti su savo sunkiai sergančiais ar tiesiog senais žmonėmis, tarsi nori gražinti skolą, kurią turi savo širdyje jiems, atpirkti visas nuoskaudas švelnumu, dėmesiu ir būvimu šalia. Dabar artimas žmogus senas, taip, bet vis labiau pamirštame praeitį, žiūrime į tai pro pirštus. Ar Mama neatidavė Jums savo laiko, meilės, švelnumo? Ar seneliai nepraleisdavo laiko su Jumis? Ne paguosdavo, kai būdavo sunku, ne patardavo? Tai ar Jūs tai pat pasielgtumėte su savo artimu? Taigi supraskim tai, kad amžinai žmogus negyveną, taipogi ir gyvūnas. Ar nebūtų geriau savo seną, ligotą ar ne, augintinį - draugą išsivesti pasivaikščioti, kuo daugiau laiko su juo praleisti drauge, suteikti jam džiaugsmo numetant tą paprastą žaislą ar tiesiog išsivešti kartu į gamtą, pasivaikščioti, gyvūnas tai supras, supras, kad jis Jums yra brangus. Jaunystėje jis atidavė Jums viską ką galėjo, prieraišumą, pralinksmindavo Jus, leisdavo Jums džiaugtis kiekviena smulkmena. Ar mes tikrai galim vadintis žmonėmis, jei nusprendžiam augintinio gyvenimą už jį? Susimastot ką gyvūnas jaučia ir ką galvoja kai į jį būna nutaikytas ginklas, ginklas kurį laiko jo šeimininkas, jo viso gyvenimo aplinkos žmogus, ar žmogus kuriam buvo ištikimas, kurį mylėjo, kuriam atidavė visą savo gyvenimą ir dėmesį? Esat matę augintinio žvilgsnį tą akimirką? Ar negalvojat, kad gyvūnui kyla klausimai kodėl ir už ką?...
 
 
Apibendrinimas: Gyvūnas yra draugas, ne žaislas, kurį pasenus gali išmesti ar sunaikinti...Kas apgins juos nuo tų būtybių kurie vadina save žmonėmis, besielgiančių taip, jei ne patys Męs. Mylėk, Gerbk, Suprask.
 
 
Galbūt pagalvojot, kas man "įskiepijo" šitokį požiūri? Jis susiformavo pats, domėjimusi ir žiniomis jį sau padėjau suformuoti pats. Gyvenime buvo skaudžių atsitikimų, ar yra tekę laikyti kruviną, besikamuojantį savo augintinį rankose? Man teko. Ar yra tekę matyti kaip Tavo augintinis inkščia iš skausmo, paskutinėmis savo gyvenimo akimirkos glaudžiasi Tau prie kojų ir tu jam negali nieko padėti? Man teko. Galbūt dėl to mano požiūris ir apmastymai yra būtent tokie.

Koks skirtumas apie ką kalbamės, jei visi tavo pranešimai neturi jokios logikos.

Pats pripažįsti, kad tavo pranešimai be logikos. Tai kam tu čia išvis dar diskutuoji? Ką nori įrodyti? Kad dievas yra? Tai įrodinėk faktais, o ne kažkokiomis metaforomis ir svaičiojimais.

Dabar kalbamės apie Dievą, o ne apie gyvūnijos pasaulį.

Tai garbink Saulę, dėkok jai, kad ji egzistuoja, nes nustojus jai šviesti, ateis ir mūsų eilė.

"Negali įrodyti, kad Dievas yra, bet negali įrodyti, kad jo ir nėra."
 
Sitas vienas is tikinciuju perliuku. :D

Jus cia tikit tikit, bet kodel jus garbinat? Gerai sako, esat stabmeldziai, garbintojai. Juk zodis tiketi ir zodis garbinti visiskai nesusije. Taip zmones ir Hitleriais pradeda tiketi, jeigu kaskokiais senais diedais tiki, kur pasake, reikia garbinti ir taskas... Tai kur jau Hitlerio nepaklausysi, o po to nuleide galva visi iki vien vokietukai pripazino klyde po laiko. Jus keliat pavoju visuomenei. Istorija ta irode simtus kartu. Reikia zmonem diktatoriais tiket, reikia Stalinais tiket, reikia garbint, verkt kai mirsta Stalinas ar ten koks Kristus kryziuojamas.
Visa tai tik is zmoniu tustybes ir susireiksminimo, norisi juk tiket, kad yra stebuklu, yra kaskas antgamtisko, bet viskas butinai turi buti zmogaus pavidale ir viskas butinai turi buti pasaulio centre, musu Zemeje. Oi tie zmones.
Jeigu gyvunai galetu mastyti kaip zmones, butu atskira protaujanti rusis kokia, zmogbezdziones pvz, bet neturetu tokios tustybes, garbinimo kultu, kvailumo fenomeno ir t.t. Turbut pastoviai sakytu, ech tie zmones, varge varge, susimildami, del Dievo meiles, ka jus zmones cia issipisinejat? :lol:

Viskas ivyko tiesiog savaime,todel be dideliu dvejoniu, labiau pazinus pasauli tapau netikinciu.

Siūlau temos autoriui pačiam nebijot išsitept baltų rankyčių, ir padirbėti bent vieną dieną fizinį, sekinantį darbą, gal tada pradės gerbt tuos žmones, dėl kurių gyvenam ne palapinėse, o namuose, dėl kurių važinėjam ne žvyrkeliais, o asfaltu...

Siūlau temos autoriui pačiam nebijot išsitept baltų rankyčių, ir padirbėti bent vieną dieną fizinį, sekinantį darbą, gal tada pradės gerbt tuos žmones, dėl kurių gyvenam ne palapinėse, o namuose, dėl kurių važinėjam ne žvyrkeliais, o asfaltu...

Siūlau temos autoriui pačiam nebijot išsitept baltų rankyčių, ir padirbėti bent vieną dieną fizinį, sekinantį darbą, gal tada pradės gerbt tuos žmones, dėl kurių gyvenam ne palapinėse, o namuose, dėl kurių važinėjam ne žvyrkeliais, o asfaltu...

Alus prie laiptines...