Artus1

apie google idėją atsakė kolega, apie maistą iš žetonų simple: jei žiūrėjai sangoką tai suprasi :D įmeti į mikrę kažkokią tai kapsulę ir ištrauki mėsainį :D

duok minutele,viska paskaiciuosiu,sudesiu i lentele,ir parasysiu
 
NOT!!!

Mačiau Vilniaus Akropolyje bachūrėliai išsinuomavo plotelį ir prekiauja el.cigaretėm. Kažin kaip sekasi tokioje vietoje įlindus. :)

Man tai juokingos sapalionės, kaip visi sumaterialėjo, koks pinigai blogis, ne piniguose laimė, juolab kai suaugę žmonės taip kalba. Kur ta jūsų laimė? Ką gali šiais laikas su tuščiom kišenėm nuveikt? nieko...
 
Pinigai ir laimė yra neatskiriami.
 
O į temą kalbant, tai sąžinė labai lengvai "uždusinama" siekiant savų interesų ir gerovės sau :)

Dar pasakykit kad KANADOJE gero alaus nera be "Svyturio"? Kad ir pats Budweiser ar Caroona man labiau patinka už švyturio produkcija.

sory uz offtopica bet nezinau ar Svyturio gaminamas myz#las gali vadintis alumi.........

Samsung jau senai kritęs... Apart skaičiukų nieko jis daugiau neturi. Kopijuoja nuo Apple technologijas, o dabar net ir spalvas. Pamatė, kad iPhone 5S auksinės spalvos gan populiarus, tai ir jiems reikia, bet jie pavadino tai "smėlio spalva". Juokinga darosi, kai tarp šių dviejų milžinių yra viena, kuri rodo kelią, kita tik kopijuoja. Tas skeneris išvis juokingas. Tai veikia, tai neveikia... Ir jie tokį produktą pristatinėja? Pirštą braukti galima bus tik tiesiai ir nekitaip, reikės lygiai braukti, kitaip nesuveiks. Apple padarė tikrai gerą skenerį, kaip nori, taip nuskaito tavo piršta (šonu, tiesiai, kreivai ir pan). Tiesiog nevykęs bandymas jiems gavosi.
 
EDIT: Dar kažkas čia galvoja, kad jis atsparus vandeniui... Tai netiesa. Jis nėra waterproof. Su juo negalėsite nardyti. Jis tiesiog atsparus apsispjaudimui bekalbant.
 
Video: Kaip "gerai" veikia skeneris ir kokie "geri" konsultantai. :D

 
Video: Trumpa nuomonė.

gavno 5s geriau.

negaliu susilaikyt tiesiog :lol:
 
http://www.xda-developers.com/wp-content/uploads/2014/02/03_SM-G900F_electric-BLUE_02.jpg
 
 
http://pbs.twimg.com/media/BhQwHHUCQAAVYm5.jpg
 
http://www.highsnobiety.com/files/2012/11/Puma_Gametime_gold_clyde.jpg

Sausio mėnesio savaitgalį, sėdint namuose prie kompiuterio, akys netikėtai užkliūna už kelionių agentūros reklamos: Egiptas, Hurgada Sausio 14d. 590Lt žmogui! 7dienos, viešbutis su pusryčiai ir vakariene, bei pervežimas. Kadangi iki kelionės likusios mažiau nei 3dienos, skambinu draugams ir klausinėju, kas norėtų bei galėtų vykti kartu. Po 30minučių kelionės draugo paieškų, aš jau ieškau kur užsakinėti kelionę. Kadangi konkurencija, kainų atžvilgiu, tarp kelionių agenturų lietuvoje yra lygi apsoliučiam 0 (visos kelionių agentūros parduoda kelionių paketus nustatyta kaina) nusprendžiu jog kelionę užsisakinėsiu iš tos agentūros, kurios reklamą pamačiau socialiniame tinkle. Tokiu būdu bent šiektiek kompensuosiu jų išlaidas reklamai. Kadangi vykstame į Egiptą tiesiog pabėgti iš Lietuviškos žiemos, o ne „persiėsti“ ir „persigerti“ pasirenkame patį pigiausia viešbutį Hurgadoje, spaudžiame pirkti ir pirmoji „dovana“ nuo kelionių organizatoriaus. Vizos mokestis- 80Lt žmogui? Pasigooglinu internete ir pamatau jog Egipto vizos kaina ~38litai. Kadangi vienu lėktuvu skrendančiu į Hurgadą dalinasi du kelionių organizatoriai, mūsų kelionių organizatorius, parduodamas Egipto vizas vienu reisu uždirba ~3600Lt?! Kadangi už kelionę mokame ne tiek ir daug, sumokame papildomai po 80litų už vizą. Taigi, sulaukiu pirmadienio, gaunu rezervacijos patvirtinimą, bei kaip mažas vaikas laukiu nesulaukiu kada pagaliau išvyksiu į „Lietuvių turistų rojų“. Nežinau kaip jūs, bet aš vis dar iš vaikystės pamenu, kaip šaltais žiemomos vakarais lietuvoje žiūrėdavau orų prognozes, bei ekrane pamatęs „Hurgada- 23 šilumos ir saulėta“ mintyse pagalvodavau- kaip ten turėtu būti gera gyventi! Tad pasižadėjau, kad ir aš ten kažkada nuvyksiu.
http://images51.fotki.com/v303/photos/8/534268/11757717/DSC_1229-vi.jpg
Antradienio ankstyvas rytas, sumetu kelis daiktus į lagaminą, pasiemu 80dolerių (200litų) bei laukiu atvažiuojančio draugo. Oro uoste atsirandame dar geros pora valandų prieš skrydi, tad mane išleidęs oro uoste su lagaminais, draugas važiuoja „numesti“ automobilio šalia oro uosto, kad nereikėtų mokėti už parkingą (sutaupyti 144 litai). Priduodame lagaminus, bei praėję patikrą laukiame savo skrydžio. Pakylame į orą, stiuardesės pradeda pardavinėti užkandžius bei gėrimus. Tikriausiai jau nieko nebestebina, kai lietuviai vyrai savo dieną 7.00val. pradeda nuo alaus bokalo. Butų gerai jei vieno alaus užtektų, bet vėliau atidaromas „duty free“ pirktas alkoholis ir vaišės prasideda. Žinoma, yra pateisinama priežastis- jug atostogos! (kažkodėl net neabejoju, jog sekančias 7 ar dar daugiau dienų jie pradėdavo identiškai). Nusileidžiame, pasiemame savo lagaminus, mus pasitinka kelionių organizatorių atstovai, kaip viščiukus, būreliu nuveda prie autobusų, kurie mus išmėtys po viešbučius. Mūsų viešbutis „Dahar“ (miesto senamiestis) rajone, tad mus paleidžia vienus paskutiniūjų. Užsiregistruojame bei iškart tampame draugais su registratūros darbuotoju. Paklausus kiek žmonių šiuo metu yra viešbutyje- nusišypso ir pasako, kad be mūsų šiuo metu yra dar du svečiai. Kita dieną turime susitikimą su mūsų agentūros atstove, trumpai pasikalbame apie Egiptą, bei visi iškart suprantame jog ekskursijų iš kelionių organizatoriaus tikrai nepirksime. Pasirašome kažkokias formas rusų kalba ir atsisveikiname (Nors keliones į Egiptą iš Lietuvos organizuoja jau daugiau nei 10metų, laiko du lapus išversti į lietuvių kalbą neatrado). Kadangi mano kelionės tikslas buvo gulėjimas prie jūros ir knygų skaitymas (tikriausiai daug kas pasakys- jog kvaila vyksti į Egipta ir gulėti prie jūros, bet po praėjusių metų kelionių maratono, būtent tokios kelionės ir norėjosi) su draugu nusprenžiame, jog pramogų rasime ir vietoje. Vartant kelionių organizatoriaus ekskursijų kainoraštį, akys užkliūna už nardymo. Dienos išvyka su dviem nėrimais bei pietumis 55doleriai (139litai). (Sena mano svajonė, kurios iki tol neturėjau progos įgyvendinti) Nusišypsome pamatę kainą, bei patraukiame į miestą ieškoti vietinių ekskursijų pardavėjų. Paklausinėjus kainų gal 5vietose, išsiaiškiname realias kainas, užsisakome nardyma pradedantiesiams su dviem nėrimais bei pietumus vos už 20dolerių (50 litų). Laukiame kitos dienos ryto, bei progos pirmą kartą pamatyti povandeninį pasaulį. Gauname trumpą apmokymą kaip elgtis po vandeniu jau plaukiant į nardymo vietą, tad atplaukus į vietą belieka tik pats nėrimas kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nesudėtingai. Kartu su instruktoriumi šokame į vandenį, pasiruošiame nerti ir pamirštu viską ko mus mokė instruktorius prieš nėrimą. Vos panėrus, nardymo akiniuose pribėga vandens, burnoje pilna vandens, tad po poros minučių iškylame į viršų. Dar kartą paaiškina, ką daryti tokiais atvėjais ir pats netrukus nustembu kaip viskas paprasta. Nors pirmu nėrimu turėjau daugiau streso nei įspudžių, antrasis kartas buvo daug geresnis. Tad su draugu nusprenžiame- norėsime dar kartą vykti nardyti! Su laivo „viršiniku“ sutariame, jog atvyksime už dviejų dienų, bei vėl kartų vyksime nardyti. Kaina susitarus vietoje- 15dolerių (38litai).
http://images107.fotki.com/v70/photos/8/534268/11757717/DSC_1330-vi.jpg
Likusias dienas leidžiame mieste arba prie jūros. Kai lietuvoje tuo metu -20laipsnių šalčio, Hurgadoje įsidienojus sušyldavo iki 23laipsnių šilumos. Tikriausiai visi žinome, ko dauguma vyresnių moterų vyksta į Egiptą? Bet tik nuvykus ten, galima suprasti vyrų „prostitucijos“ mastą. Kai gulėdamas papludimyje matai tik vietinius vyrus ir senyvas turistes iš užsienio. Vieną dieną gulit prie jūros, nenoromis nugirdau ir tokių paslaugų kaina- 500Lt, tiek senyva vokiete pažadėjo sumokėti vietiniam vaikinui už mėnesį buvimo kartu.
Kiek teko kalbėtis su vietiniais, turizmas Hurgadoje šiuo metu išgyvena tikrai ne pačius geriausius laikus. Tam daugiausiai įtakos turėjo neramumai Egipte. Visi Egiptiečiai tikisi, jog išrinkus naują prezidentą, turistai vėl sugryš į Egiptą. Daugiau turistų galima pamatyti tik Sakaloje (viešbučių rajonas). Turistų rajonas su daugybė prekeivių kišančių savo prekes, bei rusų turistai su apyrankėmis „viskas įskaičiuota“.
Paskutiniuoju metu kelionių organizatoriai perka straipsnius spaudoje ir bando įtikinti žmones atostogas planuoti pusę metų į priekį ar net daugiau, o paskutinės minutės pasiūlymų išvis nebeliks. Netikėkite tuo, kas rašoma užsakamuosiuose straipsniuose, jog atostogas reikia planuoti pusę metų į priekį! Perkant kelionę pusė metų į priekį, JŪS užtikrinate lengvesnį gyvenimą kelionių agentūroms, o ne sau patiems! Kodėl kelionių organizatoriai nori padaryti galą paskutinės minutės pasiulymams? Todėl, kad jiems tai yra nepelninga. Šiuo metu kelionių organizatoriai lietuvoje geriau niekam neparduos likusių laisvų vietų, nei kad parduos pusvelčiui. Nes žino jog visuomet suras tokių, kurie pirkdami keliones pusė metų į priekį, sumokės ir už tas likusias tuščias vietas.
http://images51.fotki.com/v278/photos/8/534268/11757717/DSC_1335-vi.jpg
http://images9.fotki.com/v131/photos/8/534268/11757717/2014011513_14_41-vi.jpg
 
 
 
Kelionės išlaidos:
Kelionė 590Lt
Viza:80Lt
Išlaidos Egipte: 200Lt
Viso- 870Lt

na jau atsidėjot pinigų Samsung S5?:D

kai isvaziuosi is uz savo kaimo ribu suprasi,kodel sita kalba reikalinga:)

Šiek tiek užvėlavau, bet pridedu ir sutvarkau visus straipsnius į atskiras temas.
Pradžios pabaiga ir pabaigos pradžia
 
Kaip ir minėjau, vasaros pabaigoje išvažiavau į Škotiją savaitei. Tuo metu jau žinojau kad nelabai pavyko su universitetu - įstojau ne į dienines studijas, o neakivaizdines. Kadangi mokslai truko tik spalį, o gruodį-sausį buvo sesija, nusprendžiau susirasti darbelį. Buvo minčių grįžti į senąjį darbą, tačiau kaip ir minėjau, išėjau su trenksmais. Kadangi tuo metu (vasaros pabaigoje) keitėsi restorano filialo administratorės, tai su viena sutaręs buvau, kad grįžęs po atostogų grįšiu dirbti virėjo padėjėju. Tiesa, prieš man išvažiuojant, bandė apmokyti mane pickepiu (kaip jau esu minėjęs, mūsų pickepys irgi išėjo iš darbo), tačiau man nelabai gavosi (mokytoja buvo psichė, kuri rėkdavo dėl to, kad man kas nors nesigaudavo, kai paprašydavau paaiškinti, kodėl darau blogai, ir kaip reikia daryti, kad būtų gerai, ji padarydavo viską už mane, ir vėl likdavau nesupratęs.). Mokė mane gal 2 dienas (labiau buvau jos padėjėjas, nei ji mano mokytoja - atnešti lėkščių, pavalyti tą, papjaustyti tą, ir etc) ir sutarėm, kad kai grįšiu, pasakysiu ar noriu būti pickepiu, ar virėjo padėjėju. Vis dėl to supratau, kad ten dirbti pickepiu nenoriu. Todėl grįžęs ruošiausi tą pasakyti, tačiau sužinojau, kad pasikeitė administratorė. Aišku, viską perdaviau naujai adminei, tačiau ji man pradėjo aiškinti, kad esą mes sutarę esame, jog grįžęs aš iškarto eisiu dirbti pickepiu į dar kitą filialą. Kadangi mes nebuvo sutarę su senąja admine, tai pasakiau sorry, ir išėjau. Taip ir baigėsi mano darbas įmonėje A. Taigi grįžtant prie pradžios, nusprendžiau vėl ieškotis darbo maitinimo įstaigoje, tačiau šį kartą padavėjo arba padavėjo-barmeno, kadangi alga ta pati, darbo valandos tos pačios, tik buvo galimybė gauti arbatpinigius. Pradėjau vaikščioti, siūlyti visur save, tačiau kažkodėl niekam nereikėjo nieko.Kol galop pasiūlė darbą viena iš Vičiūnų įmonių grupės kavinių. Jau buvau besutinkąs, tačiau į darbo pokalbį pakvietė B kavinė, kuri pasiūlė geresnes sąlygas, darbą arčiau namų, ir dėl šių priežasčių sutikau. Taigi pradėjau dirbti rugsėjo pradžioje. Nustebsit - pickepiu.
 
Apmokymai
 
Iš pradžių mane apmokė, viską paaiškino, ir leido dirbti kartu. Šį kart darbas netgi patiko, nes kepėja turėjo gabumų mokyti, ir jai sekėsi tai visai neblogai. iš pradžių pasakė, ką ir kaip reikia daryti, tada parodė praktiškai, davė paskaitinėti knygutę, kurioje buvo surašyti visų produktų kiekiai, kiek ko dėti ir pnš. Vėliau davė namo meniu, liepė išmokti visų picų receptus (daugmaž, pagrinde tik dažniausiai užsakomų) ir kitą dieną "atsisakityti" ir tik tada gavau galimybę stoti prie pečiaus ir stalo.
Ateidavau į darbą šiek tiek prieš 11, persirengdavau, ir pradėdavau dirbti. Vyr. pickepėja darbe būdavo nuo 8 iki 6, o aš nuo 11 iki 10. Taigi nuo 6 iki 10, 4 valandas dirbdavau vienas. Ir taip nuo pirmos dienos. Ačiū Dievui kol nelabai ką mokėjau vakarais daug darbo nebūdavo, tad spėdavau suktis. Taigi pats darbas buvo gan paprastas - klientas užsako picą, padavėja įmuša ją į kasą, pas mane išlenda čekiukas, kuriame parašyta kokia pica ir aš ją darau. Viskas būdavo paprasta, kol užsakymų nebuvo daug. Kažkada vienu metu, per 5 minutes išlindo apie 10 užsakymų. Viskas būtų žymiai paprasčiau, jei picos būtų vienodos, bet deja.. Vyr pickepėja paprastai paruošdavo visus produktus, tarkuodavo sūrį, maišydavo tešlą, pjaustydavo daržoves, mėsas ir etc. Taigi, pagrinde aš kepdavau picas, o ji darydavo pagalbinius darbus. Žinoma, kai ateidavo daug užsakymų, kviesdavau ją, ir ji sukdavo picas, o aš tik traukiau jas iš pečiau, paruošdavau, supjaustydavau ir padėdavau ant baro. Taip viskas būdavo iki 6. Vėliau likdavau vienas, ir viską turėdavau daryti vienas - pasiruošti produktus, kepti picas, užsakytas salėje, ir picas užsakytas į namus. Pirmenybė visada būdavo picoms į namus, nepaisant to, kad jų daug, o į salę reikia iškepti tik vieną picą. Prie viso to, prisidėdavo ir dėžučių lankstymas - kadangi kartais išlankstytos pasibaigdavo, tekdavo darytis kelis darbus vienu metu - kepti picas, lankstyti dėžutes, žiūrėti, kad produktų netrūktų ir dar nesudeginti picų, esančių pečiuje. Po darbo reikėdavo viską idealiai sutvarkyti - nuvalyti miltuotus indelius, švariai išvalyti pečių, nepalikti nė kiek miltų ant stalo, išplauti grindis.. Kartais tai trukdavo apie valandą, kartais daugiau.
 

 
Kolektyvas
 
21 žmogus, 19 moteriškių, 2 vaikinai. Dirbom 2 pamainom - 2 kepėjai, 2 vyr. kepėjai, 5 padavėjos, 2 administratoriai, virėja, vyr. virėja, 2 salotininkės, barmenė, restorano vadovė, dispečerė, 2 plovėjos. Tragedija. Galvojau dirbti įmonėje A buvo sunku bėl per didelio moteriškių kiekio, bet čia košmaras. Laimė buvo vienas vaikinukas, administratorius. Nedaug mes su juo kalbėjom iš pradžių, tik persimetėm keliais žodžiais, kadangi buvo pamainos viršininkas mano, ir kažkurią dieną išėjo anksčiau iš darbo į koncertą. Paklausiau ką gero žiūrės, sako: grosiu. Apsidžiaugiau, pagalvojau, kad nors ir vienas vaikinukas tarp 20 moterų, bet nors didžėjus, neliūdna bus. Deja. Pasirodo bahūras groja smuiku kažkokiam orkestre. Negana to, išgirdau gandus, kad jis ne toks, kaip mes visi. Nu, tipo, "rožinis flamingas pilkų gandrų tarpe". Kažkaip nekreipiau į tai dėmesio, nes manęs tai asmeniškai nelietė. Po kolkas. Vieną vakarą bedirbant, ir lakstant iš vienos vietos į kitą, kadangi buvo daug užsakymų, pajaučiau kad kažkas stovi už manęs. Ir staiga kažkas uždėjo ranką ant juosmens, ir išgirdau vyrišką balsą į ausį: "Dainiau, zuikuti, paskubėk, žmonės laukia savo picų". Čiut nepamečiau ližės su pica... Normaliomis sąlygomis būčiau priėmęs tai kaip pokštą, bet kadangi buvau girdėjęs atitinkamų gandų, atsisukau į jį ir perspėjau, kad jei dar kartą pasakys kažką panašaus, jo dantų sąstatas pajudės iš vietos. Nežinau ar jis neišgirdo, ar kaip, bet perklausė: "Ką?". Atšoviau "ką girdėjai, antrą kartą nekartosiu" ir nuėjau dirbti. Vėliau teko susitaikyti, kad dirbu ne be su 19, bet su 20 žmonių, kuriems patinka vyrai. Na ką gi..
 
Kodėl stengiuosi vengti picerijų..?
 
Ne be priežasties, padirbęs šioje picerijoje, stengiuosi čia nebeužeiti, ar bent nevalgyti picų jose. Kodėl? - Pirmiausia - kokybė. Tie, kas galvoja, kad produktų kokybė ten yra gera, labai labai klysta. Dirbdamas kavinėje A, galvojau kad nevalgysiu ten, nes malta mėsa 8lt/kg nežada nieko gero. Deja, klydau. Ten ją atveždavo mėsos pavidalu, tuo tarpu į piceriją veždavo kažkokį užšaldytą daiktą, kurį reikėdavo tirpdyti, ir tik tada jis pradėdavo panašėti į mėsą. karta tarkuojant sūrį, išgirdau picerijos reklamą "Mūsų picos pačios skaniausios, nes į jas dedame tik patį geriausią sūrį.." Ir stoviu aš, laikydamas rankose sūrio produkto pakuotę vienoje rankoje, o "geriausią sūrį" kitoje. Kumpis - antros rūšies (pagal kokybės skalę), tad mėsos ten nelabai daug, greičiausiai yra. Labai daug šaldytų produktų - pradedant sriubomis ir pyragais, baigiant bulviniais blynais. Vienintelė dienos sriuba būna verdama iš ryto, todėl nėra šaldyta. Bent tiek gerai. Taupumas. Taupoma viskas ir visur - nesvarbu reikia ar nereikia. Pamenu, ruošiausi daryti picą, ir imant iš šaldytuvo gabalą tešlos, šis iškrito man iš rankų, ir nukrito ant žemės. Aš automatiškai jį pakėliau, ir išmečiau į šiukšlinę. Ir tada girdžiu balsą už savęs - ką čia darai? Nustembu biški, pakeliu akis, ir matau kreivai žiūrinčią mano restorano vadovę, kuri žiūri tai į mane, tai į šiukšlinę. Klausiu: kas negerai?. O ji man klausia atgal, kodėl aš išmečiau tešlą į šiukšlių dėžę. Paaiškinu, kad ėmiau iš šaldytuvo, ji man iškrito iš rankų, nukrito ant žemės, todėl ir išmečiau. O ji sako: taigi grindys nėra purvinos, nesimatytų nieko ant tos tešlos, plius, niekas nematė, kad ji tau iškrito.... Taip pat reikalaujama dėti mažiau produktų ant picų ir juos taupyti. Tai yra, jei ant šeimyninės picos reikia dėti 200 gramų sūrio, tai mums liepdavo dėti tik tiek, kad matytųsi ir jaustųsi, kad ant picos sūrio uždėta, ir klientas nesiskųstų. Taigi, vietoj žadėto 200 gramų, klientas gaudavo apie 100, kartais dar mažiau. Ir taip su viskuo, išskyrus žalią mėsą. Padažo ant šeimyninės picos reikia 150 gramų? Pamozojam tiek, kad kraštuose matytųsi, kad padažo yra, ir būtų raudona žymė, kad centre padažo tik buvo, bet jo nebėra..
Pietūs: Pietus statė pati picerija, ir galėjome rinktis iš geresnių picų, daugiau produktų turinčių picų, bet leisdavo tik mažytes picas darytis (20cm) arba prastesnių picų, ant kurių būdavo 2-3 produktai, bet dydis būdavo pakenčiamas (25cm). Tačiau aš šiek tiek savivaliaudavau, ir išsirinkęs 20cm picą, ją pasidarydavau didelę, prisidėdavau gausiai produktų (gausiau negu leidžia kalkuliacinės lentelės) ir pavalgydavau. Sočiai, skaniai ir slapstydamasis. Nelabai gerai, bet kaip sakoma - nesisuksi-negyvensi. Kažkurią dieną, kai jau buvo atsibodusios picos, klausė manęs ką valgysiu. Kadangi buvo galima pasirinkti bulvinius blynus, pagalvojau, kad visai smagu būtų suvalgyti bent porą karštų, ką tik iškeptų bulvinių blynų. Po 2 minučių, eidamas pro virtuvę, pamačiau, kaip iš fritiūrinės ištraukia riebalais varvančius mano blynus... Kitus kartus valgiau tik picas.
 
Pabaiga
 
Kadangi po pirmos sesijos pavyko perstoti į dieninį, tai teko darbą mesti. Algos stengiausi neleisti belekur, tad ji buvo vienas iš svarbiausių faktorių, kuris leido nusipirkti mašiną iš savo pinigų, ir piltis kurą, tvarkyti ją taip pat už savo pinigus.
 
Tai tiek, klausimai laukiami apačioje :)

Kiti straipsniai:

Darbas kavinėje
 
Darbas naktiniame klube
 
Darbas Edinburgo faktoriuje

Na jau, tikrai ne :) Žiauriai džiaugiuosi, kad pamėginau. Svarbiausia patirtis. Kelios dešimtys straipsnių ir studijos neatstojo to, ką išmokau vos per kelis mėnesius. Tai buvo tikrai ne paskutinis bandymas :) Toliau bus tik įdomiau.
 
Jau mintyse delioju sekantį projektą, tik reikia kapitalą šiokį tokį sukaupt.

Nebe, bankrotas :) Reikės iš naujo viską pergalvot.

Labai skanios picos B-)

Pasireklamuosiu ir aš čia :)
 
Nesenai atidariau savo kebabinę Kaune. Gaminu įprastą kebabinių maistą ir savo firminį "Čyto Kebabą".
Čyto kebabas įpatingas tuo, kad jis gaminamas ir pats yra visiškai kitoks nei pardavinėjami Lietuvoje. Į jo sudėtį įeina daugiau nei 10 rūšių daržovių, varškė, keptos bulvės ir keli lašeliai citrinos! Receptą parsivežėm iš Vokietijos.
 
Dirbu dar neilgai, tad nėra dar didelio pastovumo, ryte kartais tenka vėluoti truputi, o vakare užsidaryti kokiu pusvalandžiu anksčiau. Kolkas dirbu nuo antradienio iki sekmadienio 11:00-20:00. Pati veikla sekasi nei gerai, nei blogai. Žmonės grįžta ir antra ir trečia karta, tačiau labai trūksta reklamos.
 
Visada laukiu kritikos ir patarimų, kaip viską geriau padaryti, tad jei turite patarimų ar matote mano klaidas, būtinai parašykite. :)
 
Adresas:
Kovo 11-osios g. 130. (priešais Prekybos centrą "Savas")
 
Prisegu nuotrauką kaip atrodo patalpos iš lauko, jeigu sugalvosite atvykti, lengviau rasite:

 
P.S. Jeigu įdomu, galėsiu sukurti atskirą temą ir ten papasakoti kaip viskas prasidėjo, su kokiais sunkumais susidūriau, kokias klaidas dariau ir pan.

Kol kas šioje temoje tokių paslaugų teikiančios įmonės lyg nemačiau, taigi prisistatysiu. ;)
GoldmanHill, UAB - teisinių paslaugų įmonė, teikianti tokias paslaugas kaip:
 
- Akcininkų interesų užtikrinimas ir tarpusavio ginčų sprendimas;
- Bendrovių valdymo struktūros sudarymas ir konsultavimas;
- Įmonių steigimas sujungimas;
- Komercinės ir korporacinės teisės paslaugos;
- Konsultavimas konkurencijos teisės klausimais;
- „Startupų“ konsultavimas;
- Sutarčių rengimas;
- kitos teisinės paslaugos.

O geras, prieš gerus 3 metus plaukėm šia upe. Atsiliepimai tik teigiami, viskas super!

Esame su kolega tik pradedantieji, bet kasdien vis tobulėjame ir ieškome nišų, kadangi supratome, kad samdomais darbuotojais būti nenorime.
Šiuo metu turime pilstomo alaus parduotuvę-bariuką Šeškinės g. 22, Vilniuje IKI prekybcentris prieš pat kasas.
Prekiaujame mažųjų aludarių pilstomu alumi, gira bei šviežia rūkyta žuvimi ;)

Melato apdirbimas, gamyba :)

Turiu dvi greito maisto picerijas Vilniuje - "PIZZART".
Galiu pagelbėt picomis arba su maitinimo verslu susijusiais klausimais.:)
www.picumenas.lt

Taip, nes tikras verslininkas turi dirbti ne 100%, o 120%.

Štai dar viena knyga su labai gera akcija: https://www.knygos.lt/lt/knygos/e-priedai/ 30,36 LT mažesnė kaina, gaunasi tik: 2,63 LT. ^_^
 

Dauguma tų mokyklos geriausių fail'ina tada kaip yra įprate viską iškalti ir plius mokytojų numylėtiniai su užkeltais balais :) Universitete turi žinot ko ir kiek mokintis, visko tikrai neišmoksi, plius bent teisės studijose, nemąstančių kalikų dėstytojai net nemėgsta, nes uždavus tą patį klausiną tik kitaip suformulavus, stropusis moksliukas "kalikas" nesugeba jo atsakyti... Teisę visų pirma reikia suprasti. Pats studijuoju teisę 4 kurse valstybės finansuojamoj vietoj, tad žinau apie ką kalbu ;) Mokykloj niekad nesimokiau pažymiui ir turėjau tikrai metinius ne kokius, bet iš egzaminų mažiausias 70 balų buvo. O dėl pažinčių, tai jeigu esi stropus ir perspektyvus, teisės srityje būsi pastebėtas per praktiką, organizacijas kaip: ELSA, jaunųjų teisininkų draugiją, ten ir užsimezga pažintys. Svarbiausia labai to norėti, stengtis. Bet jei galvoji apie šią sritį tik dėl pinigų, geriau paimiršk :)