Khanan

Studentui dar yra galimybė gauti kokį kambarį barake? Ar apskritai tokiu metu laisvų vietų liko tik prie tų žmonių, su kuriais niekas nenori gyventi?

Aš tai priešingai nei kaip autorius, ir studijuoju, ir dirbu, ir sportuoju, bet nekenčiu savo vidaus :) Man įgriso jau visas šitas gyvenimas, taip užspaudžia širdį matant laimingą porą arba besidžiaugiančius žmones, aš to nemoku.. noriu kažkur išvykti, kur gyvenimas būtų pastatytas ant 50/50.. kad ir armija.

Kokį patartumėt dėvėtų drabužių parduotuvę Vilniuje, kur būtų normalesnių šortų, maikių sportavimui?

Būtent to ir norėčiau kažką. Tuo labiau pats logistiką studijuoju. Plačiau kažką galėtum apie šį darbą? Gal būt reiks bandyti pačiam važiuoti ir kalbėtis, bet reikia susipažinti kas ten po pirmo.

Sveiki, įdomu, o gal ir būtų gerai toks variantas. Ar yra kokių darbų Vilniuje, kur reikėtų dirbti naktimis penktadieniais ir savaitgaliais? Apart apsauginiu klubuose. Sunkaus darbo nebijau ir keli šimtai litų per mėnesį nepamaišytų. Gali būti ir šiokiadienių naktimis.

Mankurtas tokių eilių nesukūrtų.

Kaip reikia pavairuoti, kad būtų traktuojamas chuliganinis vairavimas? Vakar Vilniaus pakraštį vieną apsisukimą greitkelio (ar automagistralės, xz) išlaužiau apie 65 km/h. Visa mašina užsinešė, bet pašalinių jokių nebuvo, tik po to apsisukęs pamačiau kad mentai man už nugaros važiavo, bet jie su mirgale važiavo ir turbūt turėjo svarbesnių reikalų.

Šiek tiek yra tiesos tavo žodžiuose, bet ir atitrūkus nuo tos rutinos man nieko gero nėra, gal tik trumpalaikis toks efektas.. atsimenu, kažkada svajodavau, kas būtų jeigu sužaisčiau bene tobulas krepšinio rungtynes.. taip buvo, pelniau nemažai taškų, laimėjom, bet nieko, nulis emocijų.. tiek daug svajodavau apie mašiną.. nusipirkau, grįžau su ja namo, ir vėl nieko.. tiesiog nemoku džiaugtis gyvenimu ir tai mane naikina iš vidaus ir iš socialinio gyvenimo.

Šiek tiek yra tiesos tavo žodžiuose, bet ir atitrūkus nuo tos rutinos man nieko gero nėra, gal tik trumpalaikis toks efektas.. atsimenu, kažkada svajodavau, kas būtų jeigu sužaisčiau bene tobulas krepšinio rungtynes.. taip buvo, pelniau nemažai taškų, laimėjom, bet nieko, nulis emocijų.. tiek daug svajodavau apie mašiną.. nusipirkau, grįžau su ja namo, ir vėl nieko.. tiesiog nemoku džiaugtis gyvenimu ir tai mane naikina iš vidaus ir socialinio gyvenimo tarpe.

Aisku draugu daug neturiu, bet ir nesu koks ###### ju tarpe. Tiesiog i kai kuriuos dalykus ziuriu kitu kampu, nemoku suskelt dirbtini juoka ir t.t. Panelems irgi tokie nepatinka.. Gal galvoju reikia pas psichologa nueiti pakalbeti.. Aisku draugu daug neturiu, bet ir nesu koks ###### ju tarpe. Tiesiog i kai kuriuos dalykus ziuriu kitu kampu, nemoku suskelt dirbtini juoka ir t.t. Panelems irgi tokie nepatinka.. Gal galvoju reikia pas psichologa nueiti pakalbeti..

Tavo situacija visgi blogesnė už mano. Tu kažką darei/siekei, bet prisidirbai, o aš nieko, tačiau taip nesidžiaugiu gyvenimu.. atrodo jau kokie du metai gyvenu tam kad gyvent, be jokio tikslo. Vis tik išsilaikiau egzaminus, studijuoju norėtą specialybę (tik kad vf). Esu pirmakursis, turiu darbą, mašiną, sportuoju. Atrodo visko, ko noriu, to turiu, bet jokio džiaugsmo iš gyvenimo nejaučiu. Plaukiu pasrove kaip šaka ir tiek. Stengiuosi kažką vien dėl motinos, iš kurios aš jaučiu begalinę meilę, rūpestį.. bet kartais pagalvoju, kad būtų gerai jei išeitų į atitarnautą poilsį.. aišku, čia geresni