Fuxaslt

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

Nepraleisiu progos pasidalinti viena kita fotografija iš kiekvienos šalies.
Metai bėga, prisiminimai blanksta, bet kai kurie iš jų neišnyks niekada...
 
 
LENKIJA
"Stovyklavietę įsirengėm vietoje su mažiausiu nuolydžiu. Nepaisant to – miegodami vistiek nuolat slydom žemyn. Netikėtai tolumoj išvydom žmogų, varantį kelių šimtų avių bandą. Laikėm špygas ir tikėjomės jog nebūsim sutrypti su visa savo palapine. Laimei sutrypti nebuvom, bet bevalgant vakarienę sulaukėm svečių. Į kokia penktą dešimtį įkopęs vyras su penkiais grėsmingais šunimis šalia išdygo staiga it koks džinas patrynus butelį. Pamanėm „va dabar tai patekom į bėdą ..."
 

Pusryčiai pas Zakopanės ūkininką
SLOVAKIJA
"– Ar galiu jums padėti?
– paklausiau Kamilę užkalbinusio pareigūno.
– Iš kur esate ir kur keliaujate ? – rūsčiu balsu paklausė jis.
– Iš Lietuvos. Rytoj važiuosime į Vengriją.
– Kur jūsų bilietai, kurią valandą išvykstate?
– Dar neturime. – atsakiau.
– "We have a problem. "– pareiškė pareigūnas – Parodykite pasus -…
O.. Iš Lietuvos… Tai turite laisvai kalbėti rusiškai (prakalbo rusų kalba).
– Geriau angliškai – atsakėme, o pareigūnas sumurmėjo nepatenkintas..."
 

Netoli nakvynės vietos Slovakijos-Lenkijos pasienyje
 
 
VENGRIJA
 
"Pamatęs mūsų kelionės draugą meškiuką Keviną, prancūzas net pašoko iš laimės ir nuskubėjo kažką atsinešti iš bagažinės. Pasirodo, tai buvo jo pliušinė Koala. Vyriškis ėmė imituoti jų glamones ir prancūziško bučinio garsus. „Aha" prisiminęs sušuko jis ir grakščiai stryktelėjo atgal prie automobilio iš kurio ištraukė dar vieną savo kelionės kompanioną – Tigriuką. Laimei neprasidėjo „žaidimai trise...""
 

 
 
RUMUNIJA
 
"Atvykus į svečių namus jau po vidurnakčio. Pasitiko aukšta tvora ir skarda aklinai užkalti vartai. Nepavyko nei prisibelsti nei prisiskambinti. Paaiškėjo, kad prisiskambinti negalėjau, nes naudojau netinkamą kodą. Jau mąsčiau kur reiks nakvoti, bet Kamilė buvo ryžtingą ir nuėjo ieškoti pagalbos pas kaiminystėje gyvenusį žmogų, kuris pasirodė esantis studentas iš Izraelio..."
 

 
 
BULGARIJA
"Vakarienei nusipirkom neaiškios sudėties mišrainės (pigiam arkliui į dantis nežiūrima). Vietą nakvynei pasirinkom paplūdimyje. Panašu jog tokių keliautojų kaip mes Burgase nemažai. Net sutemus buvo kokie dvidešimt aštuoni laipsniai karščio. Palapinės šį kartą nestatėm. Puikiai išmiegojom po atviru dangumi. Žvaigždės, ošianti jūra, tolumoje krykštaujantys laimingi žmonės… ir maistas. Ko daugiau gali žmogui reikėti?"
 

 
 
TURKIJA
"Pasak Farzado, Goreme uolose iškirstose olose gyveno iš Romos imperijos pabėgę krikščionys, todėl pagrindinė religija regione ir buvo krikščionybė. Tokią neįprastą gyvenamąją vietą gyvenimui rinktis ir slėptis privertė krikščionis medžioję musulmonai..."
 

IRANAS
„Daugybę metų gyvenau JAV ir visą tą laiką kiekvieną sekmadienį vaikščiojau į bažnyčią. Vaikščiojau į jūsų bažnyčią, nes norėjau sužinoti apie ją ir mokytis iš jūsų tikėjimo. Apie krikščionybę žinau beveik viską. Musulmonas esu ne todėl, kad juo gimiau, o todėl, kad pasirinkau šį tikėjimą. Tai nebuvo aklas pasirinkimas, tiesiog šis tikėjimas man priimtiniausias..."
 

 
 
NEPALAS
 
Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną. „Aš noriu natūraliai įsimylėt atsitiktinai sutiktą merginą" pareiškė Honza. „Nesamonė!" atrėžė Tara. „Mus su Anzana supažindino tėvai, o įsimylėjom jau po vestuvių". Honzai tai nebuvo priimtina, bet Tara nenusileido. „Mes Nepale su mergina kalbamės dvi valandas. Per jas išsiaiškinam ar vienodai suprantam pasaulį, pasitariam, kaip augintume vaikus, iš ko pragyventume. Jei požiūriai sutampa – keliam vestuves. Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"
 

 
 
TAILANDAS
"Bankokas turi bene ilgiausią oficialų pavadinimą pasaulyje: „Angelų sostinė, didingasis miestas, amžinųjų nemirtingojo Indros brangakmenių, didingojo Indros nenugalimasis [miestas], didingos šalies devyniais brangakmeniais apdovanota malonioji sostinė, turtingas didingiausiais karaliaus gyvenamais milžiniškais rūmais, nemirtingojo reinkarnacijos Dievo dangiškoji buveinė pastatyta, Indros padovanotas ir Višnukarmano („visa kuriančio" Dievo) pastatytas".
 

 
 
MALAIZIJA
 
"Pro šalį važiavę sutuoktiniai ,švenčiantys 24 metus santuokoje, mus pamatę apsisuko ir pasiteiravo ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojom apie savo artimiausius planus ir vyriškis susirūpinęs pareiškė „Iki Batu Pahat pėsti nenueisit. Pavečiu iki autostrados, kur galėsit susistabdyt pakeleivingą automobilį". Musulmonės moterys mažai skiriasi nuo mūsiškių – visos mėgsta fotografuotis. Ši fotografija daryta Sayedo žmonos pageidavimu..."
 

 
SINGAPŪRAS
 
"Kaip žinia, kainos Singapūro mieste-valstybėje kaip reikiant kandžiojasi. Couchsurfing.com nakvynės rasti nepavyko, bet atsitiktinai Facebook'e radom grupę "Singapūro lietuviai". Šį kartą nusišypsojo sėkmė. Į mūsų šauksmą atsiliepė Singapūro lietuvių porelė Žygis ir Gerda bei jų dukrelė Onutė..."
 

 
 
INDONEZIJA
 
"Vyriškis buvo vienos iš vietinių mokyklų direktorius. Ir vėl papasakojom savo istoriją, ir vėl žmogus panoro tapti jos dalimi. „Šiandien nakvosit pas mane, o rytoj aplankysime mano mokyklą. Pailsėję galėsite keliauti toliau" – pareiškė jis. Kelionė į jo namus truko amžinybę. Keliai Sumatroje nepritaikyti dideliems greičiams, o gyventojų tiek daug, kad nesuprasi kur baigiasi viena gyvenvietė ir prasideda kita. Pamačiusi mus mokytojo žmona nebuvo patenkinta. Kaip reikiant davė vyrui velnių. Laimei po valandžiukės moteris „suminkštėjo" ir atėjo susipažinti..."
 

 
 
AUSTRALIJA
"Eidavau į biblioteką, kur dažniausiai rasdavau Ezrajų sėdintį su ausinėmis. Ezrajus kurdavo elektroninę muziką. Namie savo namelyje ant ratų jis turėjo savo mini įrašų studiją su būgnais, gitaromis ir kitais instrumentais. Mažieji savaitgaliais turėdavo įvairių užsiėmimų: kas plaukiodavo baseine, o kas lankė džiudžitsu treniruotes. Kartais po pietų važiuodavom į paplūdimį..."
 

 
 
LAOSAS
"Kaimynų stovyklaujančių su palapinėmis turėjom bent šešias poras ir vienišą prancūzą. Prancūzas užmatė, kaip bandėm patys save nusifotografuot ir kaip džentelmenui pridera, pasiūlė savo pagalbą. Užsimezgus pokalbiui paaiškėjo, kad keliautojas iš Prancūzijos ten apsistojęs jau bent keletą dienų. Pasirodo, prieš porą savaičių jis ėmė ir nusprendė, kad keliaus visą likusį gyvenimą..."
 

 
 
VIETNAMAS
"Pasirodo, kol pasinaudojau bankomatu, Kamilė spėjo susipažint su vietos „verslininku". Motociklu privažiavęs vyriškis iš pradžių pasiteiravo ar gali jai kuo nors padėt. Atsisakius, pašnibždomis pasidomėjo ar Kamilė nenorėtų „atsipalaiduot ir patraukti dūmelį". „Turiu geros žolytės, labai kokybiška!" tvirtino jis. Tąkart tokį epizodą praleidęs, per artimiausias dienas identiškose situacijose sudalyvavom bent septynis kartus. Kituose miestuose su narkotikų prekeiviais nesusidūrėm..."
 

 
 
ISPANIJA
„Viena būrėja man atskleidė, kad praėjusiame gyvenime ėjau Švento Jokūbo keliu ir čia miriau… Visa širdimi tikiu, kad tai tiesa, todėl atėjau pabaigti pradėtą darbą…" pasakojo jaunyste spinduliuojanti 83 metų moteris, vardu Siriya Ibiza. „Vardą pasikeičiau prieš kelis metus. Ibiza – vieta, kurioje gyvenu, o Sirija – mano dvasinis vardas, reiškiantis spindesį, švytėjimą..."
 

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

Visų pirma įdėmiai peržiūrėkite šį video:
 
 

 
Analizė
Viso video metu kalba yra rišli, turininga, įdomi, be ilgų nepatogių pauzių. Dažnai klausia klausimų, kurie priverstų žiūrinčius susimąstyti
 
 
0:24 Pamini ir vaisius nes testuoja su daržovėmis. Labai svarbu, nes tai ką matai, tą ir įsivaizduoji. Vaisių paminėjimas pritraukia daugiau klientų.
 
1:42 Leidžia klientui pratestuoti, taip pritraukdamas tą žmogų ir kitus žiūrinčius. Taip yra sukuriamas saugumo/patikimumo jausmas.
 
2:55 Stainless steel, aiškiai nurodo iš ko pagaminta. Leido ne tik potencialiam klientui pamėginti, bet ir išsklaido visas abejones pasakydamas jog galima nupirkti ir jo pratestuotą produktą. O tai reiškia jog jie visi vienodi ir patikimi.
 
3:05 ''You can't buy them in the stores''. Labai stipru. Taip pasakai jog net dideli konkurentai to negalės pasiūlyti plius taip žmogus iš galvos išmeta idėją jog tu gali pro šį dieduką lengvai praeiti ir tiesiog kažką panašaus nusipirkti įprastoje parduotuvėje. ''They are worth every penny. Will last a lifetime''. Taip pat stipru, išmeta žmogui iš galvos mintį jog tai gali būti per brangu, pasako jog jų kokybė tokia gera jog jie tarnaus visą gyvenimą.
 
3:46 Promo nuolaida, parduodi daugiau per trumpesnį laiką "1 for 5, 5 for 20".
 
4:08 Jei nori pigesnio varianto - pirk pigesnį variantą iš kitur, bet bus nieko vertas. Labai svarbi vieta. Pradžioje video tik parodė skirtumus, o čia jau pasako jog jei nori pirkti už pigiau - pirksi blogesnį daiktą kas automatiškai suvilios ne vieną klientą kadangi jis žinoma norės "geresnio" varianto, kuris yra šiek tiek brangesnis, bet daug geresnis ir ilgiau tarnaus nei konkurentų.
 
 
 
Pasikartojantys, bet svarbūs elementai:
 
 
- Humoras: "Nothing from Switzerland was ever cheap", ''Even arthritis won't stop her from peeling'' ir kitos frazės.
 
- Aiškiai ir greitai parodo bei apibūdina kuo produktas yra geresnis ir pranašesnis už kitus.
 
- Papildomos trumpos frazės padedančios pritraukti klientą "The best five dollars you will ever spend''.
 
- Viso video metu matoma demonstracija, kuri yra papildoma žodžiais. Net kai ima pinigus iš žmogaus jis ''neišsijungia''.
 
 
 
Šis diedukas kai buvo gyvas, tapo milijonieriumi pardavinėdamas vien šią prekę.
 
Tad nebūtinai turi turėti super idėją, super komandą ar daug investicijų, kartais užtenka gero produkto ir teigiamo užsispyrimo/mokėjimo parduoti.

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg

http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2.jpg
 
"Kartą Kamilė užsiminė man – „Tautvydai, aš jaučiu, kaip aš nykstu nuo šitos beprasmybės". Ji taip pat pasakė „Aš noriu būt karaliene, bet kaip galiu būt karaliene, jei tu ne karalius!". Jeigu antroji frazė mažai kuo susijus, tai pirmoji – priešingai. Ji atliko lemiamą vaidmenį apsisprendžiant išsiruošti į pirmąją kelionę. Pasiruošimui turėjom pusę metų, bet lig paskutinės dienos nepažinau Kamilės tėvų. Pirmą kart turėjau garbės susitikti – dieną prieš išvykstant. Savo garbei galiu pasakyti, kad narsiai slėpiau drebančias rankas, išvydęs smerkiantį jos tėčio žvilgsnį. Netrukus leidomės į pirmąją savo
, trukusią beveik 11 mėnesių, bet apie viską nuo pradžių…" Šiais žodžiais lankytojus pasitinka mūsų kelionių dienoraštis. http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/Facebook.jpg
 
<<Facebook puslapis>>





Kalba eina apie nuotykius, patirtus 2016/2017 metais. Per vienuolika mėnesių per saują Europos šalių, Turkiją ir Gruziją autostopu nukeliavom į Iraną, savanoriavom atokiam Nepalo kaime, traukiniais patyrinėjom Tailando platybes, pakeleivingais automobiliais per Mazaiziją nuvykom į Singapūrą, kur mus svetingai priėmė jaunų lietuvių šeima, išgyvenom sunkiausią kelionės etapą trijose Indonezijos salose, dėl tam tikrų priežasčių buvom išsiskyrę kelioms savaitėms, kai aš gyvenau ir dirbau Australijoje, o Kamilė susirado darbelio Kvala Lumpūre. Galiausiai kaip reikiant susipažinę su magiškuoju Laosu ir Vietnamu, grįžome į Europą, kur mūsų laukė 729km. Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje, kurį įveikus atėjo metas traukti namo.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4.jpg
 
Nuo to laiko, kai grįžom iš kelionės praėjo šiek tiek daugiau nei metai. Kokių tik įvykių neturėjom per tą laikotarpį. Patyrėm naujų išbandymų dirbdami ne pagal specialybę, dalyvavom kursuose - kas gidų, o kas vaizdinės medžiagos montažo... Žodžiu, užsiėmėm tuo, kuo širdis užsiimti tuo metu liepė. Net gyvūnų prieglaudoje šiek tiek pasavanoriavom... Nutiko dar kai kas... Kamilė ištarė TAIP ir sutiko tapti mano žmona..! (How cool is that?)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3.jpg
 
Žodžiu metai buvo kupini permainų ir naujų išbandymų... Už visa tai dėkingi esam tiems vienuolikai mėnesių kelyje. Jei ne jie - kažin kaip mūsų gyvenimai būtų susiklostę. Kaip bebūtų, už pačią kelionę dar svarbesni mėnesiai po jos. Daug laiko prireikė mintims susidėlioti. Sunku rasti atsakymus, kol gerai nežinai koks yra tave kankinantis klausimas. Vienas smalsus bičiulis pasiteiravo "O ką kelionėje išmokot?" Atsakymai žinoma buvo kaip visada tie patys: netikėti stereotipais, neturėti nepagrįstų išankstinių nusistatymų... Bet ar tai viskas? Ne! Svarbiausia pamoka kurią išmokom - pasikapstyti giliau savo pasamonėje ir atskirti, ko norėti buvom išmokyti (nes taip įprasta, ir tai yra "teisinga") ir kokie troškimai tolimiausiose mūsų esybės gelmėse slypi iš tikrųjų... Išmokom demaskuoti ir pripažinti tas nematomas voratinklio gijas, kausčiusias mus iki šiol.., tokias kaip nerimas, svetimos nuomonės baimė, svetimų svajonių vaikymasis, baimė patirti nesėkmę ar daryti tai, ko anksčiau nesame darę...
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1.jpg
 
Kaip jau esu rašęs mūsų puslapyje, jaučiamės pasiruošę tęsti savo gyvenimo kelionę perkeltine prasme ir beveik pasiruošę tęsti ją tiesiogine... Iškilmingai pranešam, kad nenumaldomai artėja sekantis iššūkis - dar viena ekspedicija į tolimus kraštus...! Šį kartą be jokių laiko apribojimų, nes kaip anksčiau patyrėme - žmogus vargsti, planuoji, o Dievulis iš tavo planų juokiasi, nes jau yra kažką numatęs... Gal užtruksim metus, o gal ir keletą metų... Ir pats formatas bus šiek tiek kitoks. Daugiau kūrybos, daugiau pažinčių su vietiniais... Jau kuris laikas kaupiam kapitalą savo būsimoms kuklioms vestuvėms ir artėjančiai ekspedicijai. Šį kartą taikinyje dvi pagrindinės šalys (Indija ir Pakistanas) ir keletas galimų šalutinių (Šri Lanka, Mianmaras ir t.t...)
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6.jpg
 
Retsykiais pasvarstom, kad Indijai matyt turėjom subręsti. Kas žino, kažkur galbūt pabūsim tik dieną, o kažkur - mėnesį ar ilgiau. Prieš išvykstant į Pakistaną ir Indiją jaudinamės taip pat, kaip jaudinomės kelyje į neteisingais stereotipais ir mitais apsuptą Iraną, kuris pelnytai tapo mūsų mylimiausia aplankyta šalimi. Sekančios kelionės pasisekimus ir nesėkmes kviečiu sekti prenumeruojant "Invisus Mundi" Facebook puslapio naujienas. Kad tai padarytumėte spauskite "Patinka" (angl. Like) ir uždėkite varnelę ties "Pamatyk pirmas". Būtent ten netrukus paskelbsime savo naująjį filmuką "Kaip nebūti normaliu", kuriame dalinsiuosi išgyvenimais, kurių neaprašėme bloge, o Kamilė papasakos apie viską iš merginos perspektyvos. Filmuką filmuojame Danijoje - šalyje, kuriuoje darbuojamės ir kaupiam kapitalą jau keletą mėnesių. Paskutinioji nuotrauka - būtent iš čia. Daugiau Kamilės fotografijų rasite jos asmeniniame Instagram puslapyje.
 
http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7.jpg
 
 
Šalys, kuriose apsilankėme kartu: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Iranas, Nepalas, Tailandas, Malaizija, Indonezija, Laosas, Vietnamas, Ispanija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Latvija, Danija. Šalys, kuriose lankėmės atskirai: Jungtiniai Arabų Emiratai, Australija, Italija, Švedija, Estija, Čekija, Austrija, Vatikanas, Rusija (Kaliningrado sritis). Jei norėtumėte, kad papasakotume apie vieną iš jų - parašykite mums komentaruose. Taip pat mus rasite Steemit.com - bene vieninteliame socialiniame tinkle, leidžiančiame vartotojams užsidirbti.




Jūsų bičiulis,



Tautvydas






TĘSINYS (2018.07.26)

SAVANORYSTĖ NEPALE



Apie tai, kokia šalis yra be abejonės mūsų mėgstamiausia ir kodėl jau papasakojau komentare žemiau. Jeigu ... yra nr. 1, tai Nepalas užima tvirtą ir garbingą 2-ąją vietą. Sakoma, kad atvykę į Indiją žmonės grįšta ne tokie kokie buvo. Drįsčiau spėti, kad Nepalas geba keisti žmonių mąstymą ir pasaulio suvokimą dar labiau. Bene pusė Nepalo gyventojų gyvena už porą dolerių per dieną. Toks skurdas abejingų nepalieka, tačiau labiausiai nuostabą kelia laimingos ir švytinčios nepaliečių akys. Tai tik įrodo, kad materialaus turto gausa nėra būtina sąlyga jaustis laimingu.













http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/1-2.jpg





Nuoširdžiai manau, kad šauniausias būdas susipažinti su šalimi - pagyventi su vietiniais. Kamilei ir man nusišypsojo laimė dvi savaites paviešėti pas nepalietį mokytoją Tarą Adhikari. Taip jau nutiko, kad Tara buvo ne tik gerbiamas Šukranagaro kaimo matematikos mokytojas, bet ir ūkininkas ir parduotuvės savininkas. Skamba šauniai? Taip ir yra, tačiau tiek mokykla, tiek ūkis ir Taros parduotuvė niekuo neprimena vakarietiškųjų. Jau pirmąją dieną svečiuose pas šiltą ir nepaprastai šmaikštų nepalietį jautėm, kad artėja nepamirštami nuotykiai. Kaip sakoma, kelios fotografijos - geriau nei tūkstantis žodžių, bet prieš leidžiantis į fotopasaulį kviečiu akies krašteliu žvilgtelėti į Kamilės sukurtą filmuką apie antrą mums labiausiai patikusią šalį "
"...




ĮSIMINTINIAUSIOS AKIMIRKOS




"Susitarimas paprastas – kiekvieną dieną po kelias valandas turėjom padėt Tarai ar jo žmonai – mokykloj, ūkyje ar Anzanos parduotuvėje. Mainais gaudavom nakvynę, pietus ir vakarienę. Pusryčių Taros šeima nevalgo. Rytais tik geria nuo cukraus tirštą it kisielius arbatą..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/2-3.jpg




















"Be materialaus atlygio gavom ir žymiai vertingesnę dovaną – galimybę susipažint su atokaus Šukranagaro kaimo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tradicijomis. Kartu su Tara ir jo mokiniais važiavom į pikniką prie plačiausios Nepalo upės..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/3-2.jpg




"Vienas linksmiausių nuotykių – Divali festivalio koncertas, kurio metu Kamilė šoko su vietiniais vyrais. O buvo taip, kad gerbiamas vietos verslininkas pažadėjo didelę piniginę paramą mokyklai, jei Kamilė pašoks su vienu iš kaimo vyrų. Pastarąjį juokais pravardžiavom Alfa Patinu..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/4-1.jpg





"Vieną gražų rytą ožkytė atsivedė tris ožiukus. Su kolegom savanoriais nusprendėm išrinkt jiems vardus – kiekvienos valstybės atstovai po vieną. Prancūzai Aleksas ir Džiuljeta saviškį pavadino Demjenu, čekas Honza – savo ožiukui šaukė Davidu, o mes saviškį Darijum..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/5-1.jpg





"Viena iš linksmiausių akimirkų – diskusija apie meilę ir vestuves. Čekas Honza neturėjo merginos. Tara pasiūlė surasti jam žmoną.


"Patiko ta jauna mokytoja mokykloj? Turėtum su ja susipažint" ragino Tara. „Bet ką turėčiau jai sakyt?" ėmė jaudintis Honza. Tara pagalvojo ir atsakė… „Sakyk – aš galiu gyvent be vandens – bet be tavęs gyvent negaliu…"




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/6-1.jpg





"Mokytojas Tara su padūkėliu sūnumi Ananda..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/7-1.jpg





"Gyvenimas atokiame Nepalo kaime..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/8.jpg





"Saulėje džiovintų ryžių paplotėlių gamyba..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/9.jpg




"Aukos mokyklai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/10.jpg




"Dešinėje - gražuolė Taros žmona Anjana..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/11.jpg




"Mūsų kambariokas..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/12.jpg




"Pasiruošimas Diwali festivaliui..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/13.jpg




"Diwali festivalio papuošimai..."




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/14.jpg




"Tikimės sugrįšti..." Norėtumėt pabandyti savanoriauti Nepale? Kaip susiradome vietą savanorystei pasakojame straipsnyje...




http://invisusmundi.lt/wp-content/uploads/2018/07/15.jpg