gtz

1.6 ir 2.5

Per daugiau nei metus pa­ieš­kos milžinė „Google“ ga­vo per 326.500 pra­šymų iš asmenų (1,16 mln. skirtingų interneto sve­tai­nių – URL), kurie pagei­davo, kad informacija apie juos būtų pašalinta. Beveik 42% tokių prašymų buvo pa­tenkinti.
 
Tokia galimybė vartotojams atsirado po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2014 m. gegužę priimto sprendimo, kad privatūs asmenys turi teisę prašyti panaikinti tam tikrą informaciją apie juos, o „Google“, kaip asmens duomenų valdytoja, buvo įpareigota vertinti tokius gaunamus prašymus.
 
Statistika rodo, kad tarp Baltijos šalių estai gerokai dažniau naudojasi šia galimybe. Iš viso per šį laikotarpį estai yra pateikę daugiau nei 2.385 prašymų (7,825 skirtingų URL adresų), iš jų buvo pašalinta beveik 43%.
 
Lietuviai yra pateikę 1.620 prašymus (6.223), kurių patenkinta buvo 41%. Dar rečiau šia galimybe naudojosi latviai – atitinkamai pateiktų paraiškų skaičius siekia 1.237 (5.325), 31,5%.
 
Paulius Zapolskis, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ duomenų apsaugos praktikos vadovaujantysis teisininkas, teigia, kad didieji asmens duomenų valdytojai internete („Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir kt.) yra įsisteigę ir veikia JAV, kuriose negalima pritaikyti ES duomenų apsaugos taisyklių.
 
„Net šiuo metu asmenys, pasinaudodami „Google“ pašalinimo iš paieškos rezultatų užklausa, geriausiu atveju pasieks, kad rezultatai būtų pašalinti iš ES veikiančių domenų, pavyzdžiui, google.lt, google.de, tačiau pagal tuos pačius raktažodžius atlikus paiešką google.com rezultatai toliau yra pateikiami“, – sako p. Zapolskis.
 
Pasak advokato, didelė prob­lema kyla ir dėl to, kad teisė įvertinti, ar informaciją verta išsaugoti, palikta patiems duomenų valdytojams.
 
Tarp priežasčių, kodėl „Google“ gali atsisakyti šalinti informaciją, – pagrįstas visuomenės suinteresuotumas atitinkama informacija, viešo asmens statusas ar pan.
 
„Tam tikrais atvejais įgyvendinus teisę būti užmirštam gali nukentėti žiniasklaidos laisvė, o vienas didžiausių naujienų portalų BBC yra pareiškęs, kad skelbs sąrašą straipsnių, kurie buvo pašalinti iš paieškos sistemų dėl teisės būti užmirštam“, – kalba p. Zapolskis.
 
Kita vertus, nepagrįstai atsisakius įgyvendinti teisę būti užmirštam, socialiniams tinklams gresia bausmės. Pagal ES reglamentą jiems gresia bauda net iki 1% metinės pasaulinės apyvartos. Europos Parlamentas yra pasiūlęs ją dar didinti.
 
Pasak advokato, egzistuoja ir kitų problemų: ne visuomet techninės galimybės leidžia pašalinti visus duomenis, taip pat visuomet lieka galimybė nukopijuoti informaciją ir vėliau įdėti iš naujo.
 
 
Šaltinis: http://vz.lt/premium/2015/10/14/google-asmenis-uzmirsta-sunkiai

Man tai nedaeina kodėl jie nori imt emigrantus kurie jau daug laiko nebegyvena Lietuvoj, jau turi susikūrę gyvenimą užsieny ir pan..
Pats negyvenu Lt jau 4 metus, ir esu įtrauktas į sąrašą.. Kiek skaičiau kitų žmonių komentarus tai Lietuvos KAM nerūpi kad tu turi darbą ar studijuoji užsieny (nes ale ne priežastis neatlikti karo tarnybos) bet galvojant apie paprasčiausią žmogišką dalyką: tai yra laisvės apribojimas (mano akimis). Jaučiasi kaip žmogaus teisių pažeidimas:
nors tokiu atveju, emigrantas ar ne, tai visiem galiotų..
 
Neesu nieko prieš karo tarnybą, bet tarnauti valstybėj, kurioje nežadi gyventi yra kažkaip beprasmiška.

Einam švest kas nepateko :D

Nepatekau :D

Tik kaip keista startuoliu bumas atsirado tik tada po kurio laiko kai atsauke karo tarnyba...
Is kariuomenes iseis zmones kurie tikrai negalvos apie startuoliu pradzia, nes bus 9 menesius mate tik kuopos sienas, sporto sales ir miskus...
Cia kaip ziuriu daug sovietines Lietuvos poziurio yra zmoniu uzdarbi, nes mano kad privaloma kariuomene yra butina ir tai geras dalykas...
 
Tie kurie taip mano (kad privaloma tarnyba tai labai gerai) gal visgi pasiklausykite protingu ekonomistu? Ar siaip isimokslinusiu zmoniu...
O ne link pencijos artejanciu (sovietiniu laiku poziurio) Lietuvos politikeliu...
 
Kazin kodel normalios partijos (ne pensijinio amziaus) nepalaiko tokios idejos... Kodel issimoksline zmones, protingi Lietuvos ekonomistai is kart pasisake pries

Nu ka tai sėsim visi

Nu ka tai sėsim visi

Man negresia kol kas, bet kai bus kokie 25-26 metai, turbūt grės. Pagalvojus nei karto nesu baustas policijos, švarus kaip sakant, o čia pist ir gausi bylą už ignoravimą šaukimo. :) Na ir laikai atėjo. Na, bet nieko - padidės emigracja, gal kažkiek žmonių sau gyvenimus susitvarkys, ko nesugebėjo padaryti čia.

buvo galima matyti tik prisijungus prie paysera praitais metais, dabar panaikinti jau tie video. Siu metu kol kas niekur nepavyko rasti

Norint sandėliuoti produktus Amazon sandelyje reikia išsipirkti "profesionalų" pardavėjo accountą. Kiekvieną mėnesį tiksi po 40$ (kai registravausi davė pirmą mėnesį davė nemokamai).Turi 5000 (slot'ų) vietų mažiems ir vidutiniams produktams ir 500 vietų dideliems bendrai per visus sandėlius. Jei nori daugiau vietos tariesi su Amazon. Man dar neprireikė. Šiuos daiktus laikai kiek nori, bet kaip sakiau moki į mėnesį accounto abonentą.
 
Dėl prekių susigrąžinimo, reiktų užklausti jų asmeniškai kiekvienu atvejų. Kiekvienu atveju gali skirtis sąlygos. Kiek žinau iš pažįstamų JAV, jie skambino ar rašė į Amazoną ir susitarė dėl kainos. Yra keletas grįžusių brokuotų produktų, bet per mažai, kad siųsti gamintojui atgal į Kiniją. Juos galiu laikyti toliau arba už 0.15$ sunaikinti vienetą ir nebesukti galvos.
 
Produktą supakuotą su barcodu nusiunčia gamintojas/pardavėjas. Amazonas tik leidžia arba pačiam užklijuoti jų vidinės sistemos kodą kiekvienam produktui(reikia tartis su gamintoju, jei neesi JAV, nes tai būtinai turi būti lipdukas- negalima į pakuotes dizainą inkomponuoti spausdinant) arba pats Amazonas ima 0,25$/vnt. Aš renkuosi antrą variantą.
 
Įėjau su vienu produktu kolkas. vidutiniškai į dieną 4-7 vienetai parduodami buvo su 6$ pelnu. šestadienį-pirmadienį ir virš 10 unitų, kol neturėjau keleto prastų review dėl brokuotų produktų ( home kichen kategorija apie 3000 produkto reitingas). Šiuo metu gamintojas tobulina produktą, nes radome silpną vietą. Gegužės pradžioje nauja siunta keliaus ;)

jei amazon produktu visgi tavo neparduoda,kiek laiko juos jie saugo? kiek kainuoja susigrazinti atgal?
jie uz sandeliavima, pakavima pinigu neima?
 
kaip sekasi prekyba nuo sausio men.?

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

Super DALYKAS :)
+ Tau nekainuoja ieinantis skambuciai
+ Tu gali is savo numerio laisvai skambinti visiems savo salyje i Mobilius ir tavo pasnekovas neturi buti priristas prie skype
 
Su skype cia yra zaidimai :) Skambina tau darbo reikalais ar kazkoks kitas svarbus zmogus (nekalbu apie draugus, gimines kurie gali skype pasijungti), o tu sakai ar turi skype? Nes kartais skambuciai trunka ne minute, o kelias dešimtis :) Tai LABAI patogus sprendimas.
Ideja inovacine ir tikrai ja palaikau ir jau paciam teko isbandyti :)
Kokybe manau net geresne nei per mobilu rysi, balsas labai aiskus pasnekovo :)

Nesuprantu is kur tiek negatyvaus mastymo pas daugeli..:/ Sukure gera produkta-reikia "suvartyti". Ok, jum nereikia, jus nesinaudosit-bet tik apie save galvot teiseina? Neisnesa smegenai kad pvz. Lietuvoj 600 000 + PENSININKU, o emigracijoj-didziulis skaicius tu pensininku vaiku/anuku.
 
Situacija: Jonas is UK ar DE skambina su skubiu reikalu babai, kuri kapstosi sode. Babyte meta kauptuka, bega prie savo Samsung Galaxy S4, prisilogina prie skype ir-no probs. Praktiskai tas pats kas i mobiliaka paskambint paprastai-ka ir suteikia sita tele2 paslauga (ironic)
 
Va tipine Lietuvos vyresnio amziaus Skype, WhatsApp ir pan vartotoja :D
 
 
 
 
http://i1197.photobucket.com/albums/aa432/genutiz/old-people-and-technology-300x199_zpsaiejnoga.jpg

Net ir šiais laikais būna, kad užsieny esant reikia greit susisiekti pvz. su vyresniais žmonėmis, kuriems po ranka ne FB, Skype, Viber ar dar kas nors, o tiesiog telefonas. Nematau nieko blogo, kad tokią sukūrė. Jei Omnitel turėtų ir būtų analogiškos sąlygos, manau, tikrai naudočiausi retkarčiais būnant užsienyje.

Super DALYKAS :)
+ Tau nekainuoja ieinantis skambuciai
+ Tu gali is savo numerio laisvai skambinti visiems savo salyje i Mobilius ir tavo pasnekovas neturi buti priristas prie skype
 
Su skype cia yra zaidimai :) Skambina tau darbo reikalais ar kazkoks kitas svarbus zmogus (nekalbu apie draugus, gimines kurie gali skype pasijungti), o tu sakai ar turi skype? Nes kartais skambuciai trunka ne minute, o kelias dešimtis :) Tai LABAI patogus sprendimas.
Ideja inovacine ir tikrai ja palaikau ir jau paciam teko isbandyti :)
Kokybe manau net geresne nei per mobilu rysi, balsas labai aiskus pasnekovo :)

usd bankomatai lietuvoje iskeliavo su snoru.daugiau nera

http://www.bluestacks.com/

Ka cia paaiskinsi :D kad jie patys nezino ka priima :D vakar per LNK komentavo Rasa Juknevičienė kad iki 38m tik savanoriai bus kvieciami, nors aiskiai visur raso kad baige austases... , o savanoriai tik jei nebaige ir tik tada savo noru...
 
del to daugelis cia ir raso kad tik savanoriai... zodziu tykejau Lietuva, ja palaikiau... bet po tokio debi...mo, tai nebeturiu ka ir pasakyti... ir Grybauskaites visai nebepalaikau

pati kokybiskiausia tildes biuras naujausia versija, taiso klaidas visur kur berasytum

Parasyk muitiniai kad grazintu atgal laikrodi, bus taip saziningiausia :)

Parasyk muitiniai kad grazintu atgal laikrodi, bus taip saziningiausia :)

Parasyk muitiniai kad grazintu atgal laikrodi, bus taip saziningiausia :)

pavedimuose yra limitai, bet jie jusu saugumui, jai turite generatoriu galite juos pasididinti. pavedimams taikoma tik pavedimo mokestis jokiu procentu nera