yugee

Bijau esu vidutinybė - nesiseka, nerizikuoju, nepildau norų, nevįvertinu savo nuomones, gyvenu svetimą gyvenimą - nesijaučiu laisvas...
 
Koks esi tu?
 
Kaip neišblukti minioje? Kodėl svarbu?
 
Kas suformuoja vidutinybes? Kokią įtaką daro švietimas?
 
 
Čia pagrindiniai klausimai, besisukantys galvoj.
 
Norėčiau būt "beprotis":), gal kiek sužadintu autentiškumą, o dabar tai tik tamsus miškas...
Nenoriu atsidurt toj žmonių masėj, kuri tik egzistuoja, niekina ir griauna. Jaučiuosi įspraustas
į rėmus, į kuriuos dar įspraudė mokykloje...

Bijau esu vidutinybė - nesiseka, nerizikuoju, nepildau norų, nevįvertinu savo nuomones, gyvenu svetimą gyvenimą - nesijaučiu laisvas...
 
Koks esi tu?
 
Kaip neišblukti minioje? Kodėl svarbu?
 
Kas suformuoja vidutinybes? Kokią įtaką daro švietimas?
 
 
Čia pagrindiniai klausimai, besisukantys galvoj.
 
Norėčiau būt "beprotis":), gal kiek sužadintu autentiškumą, o dabar tai tik tamsus miškas...
Nenoriu atsidurt toj žmonių masėj, kuri tik egzistuoja, niekina ir griauna. Jaučiuosi įspraustas
į rėmus, į kuriuos dar įspraudė mokykloje...

Bijau esu vidutinybė - nesiseka, nerizikuoju, nepildau norų, nevįvertinu savo nuomones, gyvenu svetimą gyvenimą - nesijaučiu laisvas...
 
Koks esi tu?
 
Kaip neišblukti minioje? Kodėl svarbu?
 
Kas suformuoja vidutinybes? Kokią įtaką daro švietimas?
 
 
Čia pagrindiniai klausimai, besisukantys galvoj.
 
Norėčiau būt "beprotis":), gal kiek sužadintu autentiškumą, o dabar tai tik tamsus miškas...
Nenoriu atsidurt toj žmonių masėj, kuri tik egzistuoja, niekina ir griauna. Jaučiuosi įspraustas
į rėmus, į kuriuos dar įspraudė mokykloje...

Skirtumas tarp vidutinybiu ir ne yra tas kas vidutinybe eina visur ir visada su minia (uzdirba kaip visi, nes masto kaip visi, laika leidzia kaip visi), o ne vidutinybe stebi minia :) Jei paklaustum "kas yra normalus zmogus?" ju, tai atsakytu tai kas yra dauguma. Ar nesi girdejas kai sako "buk kaip visi"? :D Paprasciausiai neribok saves ir savo mastymo, ismok vertint savo asmenybe ir augink ja pastoviai - ugdyk savo asmeninius igudzius ir taip veliau mintys ir idejos taps realybe :) Aisku niekada gyvenime nesmerk ir nesityciok is vidutinybiu. Nevidutinybes visada palieka geriau negu rado, priesingai nei vidutinybes. Uz padaryta paslauga nelaukia bent aciu, priesgingai nei vidutinybes. Praktiskai daro beveik viska priesingai nei vidutinybes. Ne vidutinybes poziuris yra visada "geriau duoti negu imti", taciau ismok tai daryti sumaniai ir izvalgiai tiems kurie tai ivertins, nes realiam gyvenime, kazkaip mistiniu budu tai sugryzta kitais keliais tau uz tai kad kazkam padejai, taciau to nelauk ir niekad nedaryk tokiu dalyku is isskaiciavimo (daryk tai tiesiog kaip geras zmogus) - tokiu budu atsiranda paprastumas ir dziaugsmas savimi pas ne vidutinybe, taip tampi nepazeidziamas negatyviu zmoniu :) O siekiant rimtu tikslu gyvenime tam tikra prasme tikrai tampi siek tiek isprotejes

OOO žinau apie ką kalbi
Pats dabar balansuoju tarp minios ir tarp žiauraus pasirinkimo, esu dvyliktokas ir neturiu JOKIO noro stoti į universitetą ar tuo labiau kolegiją kokią, nors manau mane be didesnių problemų priimtu didieji Lietuvos univerai.
Galvojau gal nestot iš karto, bet dabar kai padarė, kad vėliau reikės laikyti daug egzaminų, o aš senai jau tik trim ruošiuosi, tai jaučiu reikės stoti, nes vėliau, jei sumąstysiu stot gali ir nebe priimti.
Į sandėlį ar kasininku eit dirbt irgi kažkaip pamoina, o jei būčiau jau dabar pakankamai gabus sukurti verslą tai jau dabar jį ir turėčiau. Tai va taip man ir lieka tik vienas variantas studijos, kad tėvams nesėdėt ant sprando. Jaučiuosi įspaustas į vidutinybės gyvenimą :(

Dauguma zmoniu saves ir nelaiko vidutinybemis ir netgi labai gerai apie save galvoja, deja, realybe yra visiskai kitokia.

Bijau esu vidutinybė - nesiseka, nerizikuoju, nepildau norų, nevįvertinu savo nuomones, gyvenu svetimą gyvenimą - nesijaučiu laisvas...
 
Koks esi tu?
 
Kaip neišblukti minioje? Kodėl svarbu?
 
Kas suformuoja vidutinybes? Kokią įtaką daro švietimas?
 
 
Čia pagrindiniai klausimai, besisukantys galvoj.
 
Norėčiau būt "beprotis":), gal kiek sužadintu autentiškumą, o dabar tai tik tamsus miškas...
Nenoriu atsidurt toj žmonių masėj, kuri tik egzistuoja, niekina ir griauna. Jaučiuosi įspraustas
į rėmus, į kuriuos dar įspraudė mokykloje...

Bijau esu vidutinybė - nesiseka, nerizikuoju, nepildau norų, nevįvertinu savo nuomones, gyvenu svetimą gyvenimą - nesijaučiu laisvas...
 
Koks esi tu?
 
Kaip neišblukti minioje? Kodėl svarbu?
 
Kas suformuoja vidutinybes? Kokią įtaką daro švietimas?
 
 
Čia pagrindiniai klausimai, besisukantys galvoj.
 
Norėčiau būt "beprotis":), gal kiek sužadintu autentiškumą, o dabar tai tik tamsus miškas...
Nenoriu atsidurt toj žmonių masėj, kuri tik egzistuoja, niekina ir griauna. Jaučiuosi įspraustas
į rėmus, į kuriuos dar įspraudė mokykloje...

Bijau esu vidutinybė - nesiseka, nerizikuoju, nepildau norų, nevįvertinu savo nuomones, gyvenu svetimą gyvenimą - nesijaučiu laisvas...
 
Koks esi tu?
 
Kaip neišblukti minioje? Kodėl svarbu?
 
Kas suformuoja vidutinybes? Kokią įtaką daro švietimas?
 
 
Čia pagrindiniai klausimai, besisukantys galvoj.
 
Norėčiau būt "beprotis":), gal kiek sužadintu autentiškumą, o dabar tai tik tamsus miškas...
Nenoriu atsidurt toj žmonių masėj, kuri tik egzistuoja, niekina ir griauna. Jaučiuosi įspraustas
į rėmus, į kuriuos dar įspraudė mokykloje...

Bijau esu vidutinybė - nesiseka, nerizikuoju, nepildau norų, nevįvertinu savo nuomones, gyvenu svetimą gyvenimą - nesijaučiu laisvas...
 
Koks esi tu?
 
Kaip neišblukti minioje? Kodėl svarbu?
 
Kas suformuoja vidutinybes? Kokią įtaką daro švietimas?
 
 
Čia pagrindiniai klausimai, besisukantys galvoj.
 
Norėčiau būt "beprotis":), gal kiek sužadintu autentiškumą, o dabar tai tik tamsus miškas...
Nenoriu atsidurt toj žmonių masėj, kuri tik egzistuoja, niekina ir griauna. Jaučiuosi įspraustas
į rėmus, į kuriuos dar įspraudė mokykloje...