Beprotybėje yra vilties, vidutinybėje – jokios. – Ralfas Voldas Emersonas

Bijau esu vidutinybė - nesiseka, nerizikuoju, nepildau norų, nevįvertinu savo nuomones, gyvenu svetimą gyvenimą - nesijaučiu laisvas...

Koks esi tu?

Kaip neišblukti minioje? Kodėl svarbu?

Kas suformuoja vidutinybes? Kokią įtaką daro švietimas?

Čia pagrindiniai klausimai, besisukantys galvoj.

Norėčiau būt "beprotis":), gal kiek sužadintu autentiškumą, o dabar tai tik tamsus miškas...

Nenoriu atsidurt toj žmonių masėj, kuri tik egzistuoja, niekina ir griauna. Jaučiuosi įspraustas

į rėmus, į kuriuos dar įspraudė mokykloje...

Žodį vidutinybe iš vis reikia pamiršti. Kaip galima save laikyti vidutinybe? Jeigu laikai.. todėl tau ir nesiseka kaip sakai. Geriau "įjunk" tą beprotybę, kad tu esi geriausias, tai kartok sau, bandyk sau įrodyti kad gali ir tau turi pavykti. Niekada nesiseks tau jei laikysi save vidutinybe. Jokiais budais, negalima saves žeminti.

Kokią itaka daro svietimas? svietimas siu laiku, yra vidutinybiu gaminimo aparatas. Jokio savirealizacijos skatinimo. Tau sako kazkas: vafliu gimes tortu nebusi (uz tave geriau zino). Bet jei esi "tas", zmogus gebantis, norintis, siekiantis, tvirto charakterio, svietimas cia itakos jau nebeturi. Pakeisk poziuri i save, tada visi pakeis poziuri i tave. Kai visi pakeis poziuri i tave, pasikeis tavo pasaulis 360 nori to ar ne. Vidutinybe taves kiti nepadaro, cia tu turi sprest kas tu esi, kaip nuspresi, kaip jausiesi, tas ir busi.

Sutinku su tavim - teigiamas požiūris į save patį išugdo ryžtą siekiant tikslų. Gal kiek per stipriai suveikė mano savikritiškumas, bet kita vertus, manau jis padeda tobulėti. Esmė tokia, kad nenoriu būti vidutinybe ir stengiuos įžvelgt problemas, kurių reikia vengt.

Bijau esu vidutinybė - nesiseka, nerizikuoju, nepildau norų, nevįvertinu savo nuomones, gyvenu svetimą gyvenimą - nesijaučiu laisvas...

 

Koks esi tu?

 

Kaip neišblukti minioje? Kodėl svarbu?

 

Kas suformuoja vidutinybes? Kokią įtaką daro švietimas?

 

 

Čia pagrindiniai klausimai, besisukantys galvoj.

 

Norėčiau būt "beprotis":), gal kiek sužadintu autentiškumą, o dabar tai tik tamsus miškas...

Nenoriu atsidurt toj žmonių masėj, kuri tik egzistuoja, niekina ir griauna. Jaučiuosi įspraustas

į rėmus, į kuriuos dar įspraudė mokykloje...

Jau vien tokias mintis sukdamas, nebesi vidutinybė. keep the pace :)

Žodį vidutinybe iš vis reikia pamiršti. Kaip galima save laikyti vidutinybe? Jeigu laikai.. todėl tau ir nesiseka kaip sakai. Geriau "įjunk" tą beprotybę, kad tu esi geriausias, tai kartok sau, bandyk sau įrodyti kad gali ir tau turi pavykti. Niekada nesiseks tau jei laikysi save vidutinybe. Jokiais budais, negalima saves žeminti.

 

Kokią itaka daro svietimas? svietimas siu laiku, yra vidutinybiu gaminimo aparatas. Jokio savirealizacijos skatinimo. Tau sako kazkas: vafliu gimes tortu nebusi (uz tave geriau zino). Bet jei esi "tas", zmogus gebantis, norintis, siekiantis, tvirto charakterio, svietimas cia itakos jau nebeturi. Pakeisk poziuri i save, tada visi pakeis poziuri i tave. Kai visi pakeis poziuri i tave, pasikeis tavo pasaulis 360 nori to ar ne. Vidutinybe taves kiti nepadaro, cia tu turi sprest kas tu esi, kaip nuspresi, kaip jausiesi, tas ir busi.

Dauguma zmoniu saves ir nelaiko vidutinybemis ir netgi labai gerai apie save galvoja, deja, realybe yra visiskai kitokia.

Jaučiuosi įspraustas

į rėmus, į kuriuos dar įspraudė mokykloje...

OOO žinau apie ką kalbi

Pats dabar balansuoju tarp minios ir tarp žiauraus pasirinkimo, esu dvyliktokas ir neturiu JOKIO noro stoti į universitetą ar tuo labiau kolegiją kokią, nors manau mane be didesnių problemų priimtu didieji Lietuvos univerai.

Galvojau gal nestot iš karto, bet dabar kai padarė, kad vėliau reikės laikyti daug egzaminų, o aš senai jau tik trim ruošiuosi, tai jaučiu reikės stoti, nes vėliau, jei sumąstysiu stot gali ir nebe priimti.

Į sandėlį ar kasininku eit dirbt irgi kažkaip pamoina, o jei būčiau jau dabar pakankamai gabus sukurti verslą tai jau dabar jį ir turėčiau. Tai va taip man ir lieka tik vienas variantas studijos, kad tėvams nesėdėt ant sprando. Jaučiuosi įspaustas į vidutinybės gyvenimą :(

OOO žinau apie ką kalbi

Pats dabar balansuoju tarp minios ir tarp žiauraus pasirinkimo, esu dvyliktokas ir neturiu JOKIO noro stoti į universitetą ar tuo labiau kolegiją kokią, nors manau mane be didesnių problemų priimtu didieji Lietuvos univerai.

Galvojau gal nestot iš karto, bet dabar kai padarė, kad vėliau reikės laikyti daug egzaminų, o aš senai jau tik trim ruošiuosi, tai jaučiu reikės stoti, nes vėliau, jei sumąstysiu stot gali ir nebe priimti.

Į sandėlį ar kasininku eit dirbt irgi kažkaip pamoina, o jei būčiau jau dabar pakankamai gabus sukurti verslą tai jau dabar jį ir turėčiau. Tai va taip man ir lieka tik vienas variantas studijos, kad tėvams nesėdėt ant sprando. Jaučiuosi įspaustas į vidutinybės gyvenimą :(

Tai jo, mokykloje maždaug nuteikia taip - studijuok arba būk duobkasiu... nesamone

Dauguma zmoniu saves ir nelaiko vidutinybemis ir netgi labai gerai apie save galvoja, deja, realybe yra visiskai kitokia.

Man atrodo tas galvojimas per gerai ar pasikelimas yra kiles is nepasitikejimo savimi, zmones viesumoje stengiasi pasirodyti geresniais, nors giliai viduje supranta, kad jie nera tokie jau kieti. Jei zmogus tikrai labai saunus, jis tai tiesiog zino, ir jam nereikia nieko vaidinti, nes ji ir taip visi gerbia

OOO žinau apie ką kalbi

Pats dabar balansuoju tarp minios ir tarp žiauraus pasirinkimo, esu dvyliktokas ir neturiu JOKIO noro stoti į universitetą ar tuo labiau kolegiją kokią, nors manau mane be didesnių problemų priimtu didieji Lietuvos univerai.

Galvojau gal nestot iš karto, bet dabar kai padarė, kad vėliau reikės laikyti daug egzaminų, o aš senai jau tik trim ruošiuosi, tai jaučiu reikės stoti, nes vėliau, jei sumąstysiu stot gali ir nebe priimti.

Į sandėlį ar kasininku eit dirbt irgi kažkaip pamoina, o jei būčiau jau dabar pakankamai gabus sukurti verslą tai jau dabar jį ir turėčiau. Tai va taip man ir lieka tik vienas variantas studijos, kad tėvams nesėdėt ant sprando. Jaučiuosi įspaustas į vidutinybės gyvenimą :(

O kodel nenori stoti? Ar del "blogos" studiju kokybes, ar del to, kad nesi apsisprendes del specialybes? Del studiju kokybes, tai nera ji tokia bloga, kaip visi kalba. Aisku, su uzsieniu nera ka lyginti, bet man atrodo pagrindine problema cia yra patys studentai, kurie verciami stoti i ale prestizines specialybes is karto po mokyklos, nors realiai ne nenutuokia apie tas specialybes ir nezino, ar jos tikrai jiems. O kai nera noro mokytis, tai mokykis nors ir geriausiame universitete, vistiek nieko neismoksi. O tokiu studentu gal 80 procentu, jei ne daugiau. Bet jei tikrai esi apsisprendes ir zinai kas tau patinka, tai pasimokes daugiau savarankiskai, tikrai tapsi neblogu specialistu. Neabejoju, kad ir uzsienyje niekas uz tave ziniu i galva neideda, tik kad ten destytojai kompetetingesni ir kitaip ziuri i studenta, bet norint kazko pasiekti, ir ten reikia labai daug dirbti.

Vien stodamas i universiteta kaip ir kiti, tu dar netampi vidutinybe. Vidutinybe tampi tada, kai nepasinaudoji tau suteikiamomis progomis ir plauki pasroviui. O studijuodamas universitete, neskaitant mokslu, tu gauni labai daug: savarankiskas gyvenimas, daug nauju, idomiu zmoniu, vakareliai, grazios ir idomios paneles, ivairi veikla ir t.t. Jei stengsiesi ir busi aktyvus, tai susirasi labai daug bendraminciu, su kuriais veliau kad ir ta pati versla galesite pradeti. Universitetas tokiu atveju labai padetu tobuleti tau kaip asmenybei

Mano nuomone, blogiausia ka gali padaryti, tai pradeti dirbti kokioj maximoj ar sandely Lietuvoje, tada tapsi visiska vidutinybe, o paskui prisiversti stoti bus daug sunkiau. Mazas atlyginimas, nuobodus darbas ir pan. Jei jau dirbti paprasta darba, tai tik i uzsieni. Nauja salis, platesnis akiratis, daugiau pinigu, daugiau galimybiu.

Tai jo, mokykloje maždaug nuteikia taip - studijuok arba būk duobkasiu... nesamone

O ką siūlai?

O ką siūlai?

Galėtų mokykloj labiau paruošt gyvenimui, padėt mokiniui atrast save, sudomint. Trūksta laisves, kurybiškumo.

Gal perdėta disciplina, kuri kuria valstybei robotus ir susiaurina pasirinkimo galimybes. Paskui dirba, kaip konvejeriai prieš savo valią. Dirbs tas mokinys kur maksimoj ar eis į daktarus..., o gal visai geras geografas būtų.

P.S. Čia mano nuomone ir nenoriu pasakyti, kad yra tik būtent taip, o ne kitaip

ir nesakau, kad studijuoti blogai, bet nebūtina

Sustoji minutei, apie nieką negalvoji, tada nueini prie savo kambario lango ir pažiūri pro jį į vieną iš medžių. Užduodi sau klausimą. Kuogi aš skiriuosi nuo jo? Ir čia yra 2 esminiai dalykai:

1. Tu žiūri - siaurai (kaip ir mokykloje, duoda informaciją, išmoksti, ir atsiskaitai, panašiai kaip PC šiukšlinė, failą gauni, perskaitai, išmeti į šiukšlinę, tuomet iš jos. Informacija lieka HDD, bet be papildomų programų, niekaip neatkursi).

2. Tu žiūri - atvėręs mintis ("open minded" kaip anglai sako).

Viskas slypi paprastume. Medis turi šaknis? Turi. Kam jos skirtos? Traukti mineralines medžiagas, kad stiprintų savo kamieną ir augintų savo mąsyvą, ar taip? Taip. Kas tavo gyvenime yra šaknys? Tvirta fizinė ir psichologinė būsena, ar taip? Taip. Kaip ją pasiekti? Stiprinti save tam tikrais "pratimais", kokybišku maistu, kurie tau padeda jaustis "tvirtai" gyvenime. Kodėl taip reikėtų daryti? Todėl, kad kaip ir medis, kievieną metų laiką atiduodi šiam pasauliui kažką. Jis lapus, lapai pūna, bekterijos skaido, žemė pasisavina. O kuo tu skiriesi? Niekuo, valgai, miegi, didini populiaciją ir turi tiek blogų dienų, kaip ir audrų pats medis, jeigu nebuvai pakankamai tvirtas, medis nuvirto, baigė savo "gyvenimą". Su tavim, ne ką geriau.. Jei nulūžo tik medžio šaka, nieko tokio, atsiaugins kitą, ir dar tvirtesnę, jeigu "audra" sužeidė tave, paverksi ir vietoj buvusios žaizdos pasiliksi randą, kuris neleis tau daryti tos pačios klaidos. Būna, kai žmogus patenka į rutiną, ją sukelia ne aplinka, o tavo "siauras" mąstymas, jeigu negali keisti padėties, tu visuomet galėsi keisti požiūrį į tai, pakeitus jį, pasikeis ir padėtis. Tai tokia filosofinė rašliava užpuolė mane šią naktį perskaičius autoriaus komentarą, geros nakties.

Vienas skilas kuri mokykloje reikia ismokti tai yra greitai mokytis. Jeigu sugebesi greitai mokytis tau kitu skilu ir nereikes. Susigalvok projekciuku ir juos po turputi igyvendink. Tik dirbant islavinsi savo kurybiskuma. Ir iseik is konforto zonos nes ten nevyksta "magic". Nors karta man ir ten ivyko "magic", bet tada "magic" vyko visoje Lietuvoje :-)

Gera rašliava, man patiko, kas keisčiausia, kad būtent apie tą patį ir taip pat galvojau eidamas iš paskaitos. Visų pirma reikai geros fizinės būklės, kuri padeda palaikyti ir gerą psichologinę būseną. Neveltui yra posakis- "sveikam kūne, sveika siela". Bet manau, kad tiek tu, tiek aš truputį nukrypom nuo temos, manau autorius ne apie tai norėjo padiskutuot.

Galėtų mokykloj labiau paruošt gyvenimui, padėt mokiniui atrast save, sudomint. Trūksta laisves, kurybiškumo.

Gal perdėta disciplina, kuri kuria valstybei robotus ir susiaurina pasirinkimo galimybes. Paskui dirba, kaip konvejeriai prieš savo valią. Dirbs tas mokinys kur maksimoj ar eis į daktarus..., o gal visai geras geografas būtų.

 

P.S. Čia mano nuomone ir nenoriu pasakyti, kad yra tik būtent taip, o ne kitaip

 

ir nesakau, kad studijuoti blogai, bet nebūtina

O kas draudžia būti geografais? Pas mus klasėje trys panelės nuėjo studijuoti geografiją. Ko tik aš nesuprantu, tai pasakymo, kad studijuoti nebūtina. Paaiškink :|

O kas draudžia būti geografais? Pas mus klasėje trys panelės nuėjo studijuoti geografiją. Ko tik aš nesuprantu, tai pasakymo, kad studijuoti nebūtina. Paaiškink :|

O tau atrodo, kad studijuot būtina?

Būtina dėl ko, kad patinka ar kad vėliau darbą susirastum ir gautum kažkokį atlyginimą mėnesinį?

Niekas šiam pasauly nebūtina, ir gyvent nebūtina, jei nebenori, gali labai lengvai užbaigt, kad ir per minutę savo gyvenimą.

O vadovautis kažkieno kito sukurtom dogmom, kad be išsilavinimo tu esi niekas, nieko nepasieksi gyvenime ir duobkasiu dirbsi -- mažų mažiausiai kvaila.

Išsilavinimas ir sėdėjimas kažkokiam ofise ar whatever nėra kažkokia tai panacėja, kuri yra vienintelė "išgelbėtoja" nuo "vargo".

Visi mes turim tikslų, dažnai vienodų, bet matom skirtingus būdus ir kelius tiem tikslam pasiekti. Kai kurie mato tik vieną kelią, kai kas daugiau, kai kas iš vis nieko nemato.

Tokie jau tie žmonės.

O tau atrodo, kad studijuot būtina?

Būtina dėl ko, kad patinka ar kad vėliau darbą susirastum ir gautum kažkokį atlyginimą mėnesinį?

 

Niekas šiam pasauly nebūtina, ir gyvent nebūtina, jei nebenori, gali labai lengvai užbaigt, kad ir per minutę savo gyvenimą.

 

O vadovautis kažkieno kito sukurtom dogmom, kad be išsilavinimo tu esi niekas, nieko nepasieksi gyvenime ir duobkasiu dirbsi -- mažų mažiausiai kvaila.

Išsilavinimas ir sėdėjimas kažkokiam ofise ar whatever nėra kažkokia tai panacėja, kuri yra vienintelė "išgelbėtoja" nuo "vargo".

 

Visi mes turim tikslų, dažnai vienodų, bet matom skirtingus būdus ir kelius tiem tikslam pasiekti. Kai kurie mato tik vieną kelią, kai kas daugiau, kai kas iš vis nieko nemato.

 

Tokie jau tie žmonės.

Ok, svajones atidėjus į šoną, pinigai yra būtini praktiškai visoms egzistencijos formoms. Tikiuosi, su tuo sutinki. Tarkime, aš savo ateitį matau mieste, nenoriu siekti aukštojo išsilavinimo ir tuo pačiu, nenoriu dirbti maximoje/duobkasiu/random unskilled profession w/ minimum wage. Kokios yra mano galimybės? :)

Ok, svajones atidėjus į šoną, pinigai yra būtini praktiškai visoms egzistencijos formoms. Tikiuosi, su tuo sutinki. Tarkime, aš savo ateitį matau mieste, nenoriu siekti aukštojo išsilavinimo ir tuo pačiu, nenoriu dirbti maximoje/duobkasiu/random unskilled profession w/ minimum wage. Kokios yra mano galimybės? :)

Tai visiškai nuo tavęs pačio ir priklauso tavo galimybės.

Jeigu tu tikrai žinai, ko tu nori, žinai, ką moki ir sugebi, turi kažkokių svajonių ir/ar idėjų -- pirmyn.

Viso to įgyvendinimas jau kiekvieno reikalas. Kas kaip moka. Gali ir tekti, kad ir už tą pačią min. algą padirbėt kelis mėnesius ar pan., kad vėliau galėtum atsispirt nuo pradinio taško ir siekt savo svajonių. :)

Su studijomis ir gyvenimu man buvo, o gal dar yra panasiai. Galvojau nestoti pirmus metus padirbti uzsienyje, pazystami dirba ir as issidarbinau tai, dabar eina antri metai dar nenoriu stoti visiskai.Pirma gal del to kad gaunu normalius pinigus kaip kai kurie sako, nors as nezinau pinigu nejauciu kol kas man tai tik kazkokie skaiciukai ar popieriukai norams pildyti :) Antra mokykloje jauciausi tarsi nesavas ypac paskutinius 3 metus, nezinau gal del to kad masciau kitaip, tiesiog buvau kitoks viska visur maciau kitaip sedejau ir nuobodziavau... ir dabar nenoriu atgal gryzti i mokymo istaigas nes, jei tik sedesiu del diplomo jokio tikslo nera... Taigi supratau tik tiek jei zmogus ka nors nori ismokti jam visiskai nereikia jokiu universistetu, jis atras budus ismokti ko nori ir ko jam reikia be ju ir as manau patcios geriausios pamokos yra kitu zmoniu patirtis :)

O apie vidutinybe, tai net nezinojau kas ji tokia yra atradau knygose, kad ja turiu isnaikinti, ir supratau kad manyje jos buvo daug... ir ypac gerai pastebiu tarp bendradarbiu nera nei vieno nevidutinybes.. skaudu pasiziurejus is sono neturi nuomones savo, visko baidosi, o man ypac gerai tobuleti tiesiog matau kokiu nenoriu buti ir kokiu turiu buti :)

Tai visiškai nuo tavęs pačio ir priklauso tavo galimybės.

Jeigu tu tikrai žinai, ko tu nori, žinai, ką moki ir sugebi, turi kažkokių svajonių ir/ar idėjų -- pirmyn.

Viso to įgyvendinimas jau kiekvieno reikalas. Kas kaip moka. Gali ir tekti, kad ir už tą pačią min. algą padirbėt kelis mėnesius ar pan., kad vėliau galėtum atsispirt nuo pradinio taško ir siekt savo svajonių. :)

Mano svajonė - uždirbti daug pinigų. Kaip tai padaryti be studijų?

Mano svajonė - uždirbti daug pinigų. Kaip tai padaryti be studijų?

Susigalvok verslo idėja, investuok kur nors, žaisk pokerį.

Mano svajonė - uždirbti daug pinigų. Kaip tai padaryti be studijų?

Tai ir uždirbk. Kurk verslą, investuok kur nors, į ką išmanai ar pan. Čia jau galimybių begalės, tik paieškot reikia...

O jeigu galvoji, kad universitetas tau padės uždirbt gerus pinigus -- bullshit...

Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių baigia universitetus, gauna aukštuosius išsilavinimus ir t.t.

Ir absoliuti dauguma prasimokę 4-10 metų vistiek dirba darbą ne pagal specialybę, o jeigu ir pagal specialybę už kelis tūkst. per mėn...

Čia jau kiekvieno pasirinkimas. Vienas gali pasiekt aukštumų ir, galbūt, didelių pinigų besimokydamas ir baigdamas universitetą; o kitam galbūt visiškai to nereikia, kad pasiektų gana panašų rez. :)

Tai ir uždirbk. Kurk verslą, investuok kur nors, į ką išmanai ar pan. Čia jau galimybių begalės, tik paieškot reikia...

O jeigu galvoji, kad universitetas tau padės uždirbt gerus pinigus -- bullshit...

 

Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių baigia universitetus, gauna aukštuosius išsilavinimus ir t.t.

Ir absoliuti dauguma prasimokę 4-10 metų vistiek dirba darbą ne pagal specialybę, o jeigu ir pagal specialybę už kelis tūkst. per mėn...

 

Čia jau kiekvieno pasirinkimas. Vienas gali pasiekt aukštumų ir, galbūt, didelių pinigų besimokydamas ir baigdamas universitetą; o kitam galbūt visiškai to nereikia, kad pasiektų gana panašų rez. :)

Nori pasakysiu įdomią statistiką? 90% start-up'ų bankrutuoja dėl to, kad savininkai neturi pakankamai žinių apie pasirinktą nišą ar tiesiog business management in general. Jeigu tau atrodo, kad gali tiesiog pabaigęs vidurinę įkurtį įmonę ir uždirbti 10 000 Lt į mėnesį ir daugiau - think again. Išimčių iš taisyklės yra, tačiau taisyklė yra tokia, kad sėkminga įmonė turi būti konkurencinga, o konkurencingai įmonei turi vadovauti konkurencingas savininkas. Konkurencingas savininkas turi išsamias žinias apie verslo vadybą bei pasirinktą nišą. Jau nekalbant apie kritinį mąstymą, problem solving skills ir t.t. Kur šios žinios ir įgūdžiai ateina? Universitete.

Butent, visi cia svaigsta apie savo verslus neivertindami savo galimybiu. Kas keisciausia, tai tokie juokingi argumentai: "tukstanciai baigia universitetus, o dauguma dirba paprasta darba". O kas trukdo dirbti gera darba? Jei kiti plaukia pasroviui ir suda mala, tai nebutina ir paciam ta pati daryti, idejes darbo gali buti vienas geriausiu studetu, ir veliau susirasti gera darba. O kai jau apie versla prasideda kalba, tai argumentai priesingi. Kaip pavyzdys imamos kazkokios sekmingos imones, kurias ikure kokie nors genijai nebaige universitetu (kad ir tas pats Gates ar Jobs), bet pamirstama realybe, kad dauguma imoniu zlunga, o ir tos sekmingos daznai nemaza laiko tarpa dirba nuostolingai, kol pradeda nesti pelna.

Nori pasakysiu įdomią statistiką? 90% start-up'ų bankrutuoja dėl to, kad savininkai neturi pakankamai žinių apie pasirinktą nišą ar tiesiog business management in general. Jeigu tau atrodo, kad gali tiesiog pabaigęs vidurinę įkurtį įmonę ir uždirbti 10 000 Lt į mėnesį ir daugiau - think again. Išimčių iš taisyklės yra, tačiau taisyklė yra tokia, kad sėkminga įmonė turi būti konkurencinga, o konkurencingai įmonei turi vadovauti konkurencingas savininkas. Konkurencingas savininkas turi išsamias žinias apie verslo vadybą bei pasirinktą nišą. Jau nekalbant apie kritinį mąstymą, problem solving skills ir t.t. Kur šios žinios ir įgūdžiai ateina? Universitete.

Gali būt, bet tam žmonės ir kuria ir kažką daro, nes nebijo rizikuot ir "sufeilint", nes tokiu būdu tik įgauna patirties ir vėliau būna daug lengviau, nes tų pačių klaidų nebekartoji.

Ganėtinai tas pats tiek su verslu, tiek ir su aukštu išsilavinimu yra. Labai retai kam pavyksta iš pirmo karto.

Kas čia ypatingo, jei puikiai baigiai universitetą? Manai, kad be jokios patirties ar su minimalia, tave iškart priims į puikiai apmokamą darbą? Greičiausiai, kad ne. Tai tokį atvejį irgi galima laikyt "nesėkme", lygiai taip kaip ir startup'o žlugimą ar pan. :)

Esmė, kad būdų pasiekt panašų rezultatą yra labai daug ir kiekvienas pasirenka, kuris jam yra priimtinesnis. :)