Prisiminiau ko absoliuciai nekenciu - kai paskambina ir pradeda klausinet, ka veiki, kokie planai..? Ir as jau aiskiai suprantu, kad reiks kazkokios paslaugos is manes. Vietoj to, kad tiesiai sviesiai paprasytu to, ko reikia. Cia mazdaug prigaut megina, jeigu nieko svarbaus neveiki, tai jau kaip ir negali atsisakyt pagelbet :D Net kai tevai arba kiti artimi zmones taip daro uzknisa ziauriai.
Tai va, nusprendžiau ir aš pasipasakot apie savo darbo įspūdžius :) Dirbti užsinorėjau kažkur nuo 15 metų, kadangi mano tėtis yra statybininkas, visų galų, tai matydavau ka dirbdavo, patiko ir man, smalsiai norėjau išbandyt. taigi po 10 klasių, kartu per vasara su juo dirbau statybose(dviese gaudavom darbų pas kokių tai žmonių), dirbau kaip pagalbinis, aišku nelegaliai, visai patiko, šiek tiek užsidirbau. Po 11 klasių, vėl vasarai ieškojaus darbo, ir vėl su tėčiu įsidarbinau, šį kart legaliai, puse etato. Dirbom dviese, tačiau jau per firmą. Kaip ir dauguma statybos įmonių, turėjo savo minusų. Ypač vadovas nepatiko, visad apsivertęs darbais, nuolat nieko nespėja, darbai vėluoja, pats užgeria.. (alkoholis šiame darbe buvo dažnas atvejis, visgi statybos) Patiko tai, kad dirbome dviese, mūrijom kaminus, aukštis didelis, bet patiko, nauja patirtis, o ne vien plytų nešiojimas, ar griovių kasimas. Visą vasarą neišdirbau, nes prasidėjo nesklandumai su ta pačia firma, todėl išėjau. Baigus 12, Nusprendžiau vėl ieškotis kažko, šįkart statybų buvau atsikandęs.. norėjosi švaresnio darbo. Taigi pavyko įsidarbint į kooperatyvo parduotuvę, kaip dukterinę senukų parduotuvę. Dirbau pardavėju-konsultantu. Pradžioje buvo baisu, Visgi reikėjo bendrauti su žmonėmis, o dar ir išmanyti prekes(konsultavau per du skyrius, elektronikos prekės, plius kabeliai, lemputės, jungikliai ir pan). Buvo visko, bet laikui bėgant išmokau bendraut, įgavau neįkainojamos patirties. Rudeniui atėjus, stojau mokytis, tačiau studijas mečiau, nes supratau, kad ne ten įlindau. Tada vėl reikėjo ieškotis darbo, nes visgi nesinori ant tėvų gyvent. Taigi įsidarbinau į vieną gręžinių firmą(tiesiami nauji vamzdynai, pasitelkiant giluminio gręžimo aparatą) Darbas buvo tragiškas. Pirmiausia tai, kad ir koks oras, dirbi lauke, su lietpalčiu, jei šalta į guminius kiši pašiltinimus, kad tik kojos nešaltų. Kita tragedija, tai - darbų vykdytojas. Tokio gyvuliško elgesio dar nebuvau matęs. Nesistebiu kodėl dar ir šiandien jie pastoviai deda skelbimus dėl darbo.. Dirbome dviese naujokai, kaip pagalbiniai, todėl mus pastoviai keikė ir koliojo. Darbo neduodavo, bet atvažiavęs apšaukdavo, kad nieko nedirbam.(viską cenzūruoju..)Taigi buvau iniciatorius, ir išėjau iš darbo, iš paskos ir bendradarbis.. tiesa, už kelias savaites išmokėjo gan gerai, bet tie pinigai neverti tų nervų. Teko ieškotis kito darbo, ir tai užtruko, nes artėjo žiemos metas. Įsidarbinau gamykloje, per įdarbinimo agentūrą. Galvojau pabandysiu, visgi nieko neprarasiu. buvo pamaininis darbas, grafikas labai durnas(pvz - 5 popietinės, viena laisva ir vėl naktinės). Išdirbau apie savaitę. Nepatiko tas cechas, jo darbas, visi kaip robotai, pertrauka - bėgi, dirbti - bėgi, atsižymi. Kiti kurie iš seniau dirbo, tai matėsi, užsimerkę vaikšto, monotonija.. Tad užteko savaitės, kad suprasčiau, kaip greit nudurnėsiu tokiam darbe. Todėl nusprendžiau ir vėl išeiti.. Po to ir vėl sekė naujo darbo paieškos. Gavau pasiūlymą dirbti apsaugos firmoje. Darbas pasirodė įdomus, todėl sutikau. Turėjau saugoti didžiulę teritoriją. Aplamai darbas patiko, bet pasijautė ir minusai. Tarp paprastų darbo dienų, kai budėdavai apie 12val., kas kelinta diena reikėjo dirbti po parą. Pajaučiau, kad parą dirbti mano organizmui daug kainuoja, tad pradirbęs kelias savaites, nutariau nerizikuot, ir išėjau. Tuomet sekė ilgas savęs ieškojimas, buvo dienų, kai galvojau, kad esu per daug išpuikęs, kad be reikalo išėjau iš darbų ir pan.. (stogas pradėjo važiuot..) Tačiau, tada gavau kvietimą pokalbiui į Senukus. Tąkart gerai apgalvojau, bet nutariau darbintis. Priėmė dėl patirties, dirbus ankščiau, parduotuvėje. Darbas patiko, nors iš pradžių, vėl reikėjo apsiprasti, bendrauti su žmonėmis. Dirbau jau santechnikos skyriuje. Tad reikėjo daug ką išmanyti, būdavo įvairių situacijų, bet tobulėjau su kiekviena diena. Buvau paprastas prekių pildytojas, tačiau, daugiausia konsultavau žmones, žinoma, ko nežinojau, kviesdavausi pagalbos. Kolektyvas patiko, linksmas. Na iš minusų, tai gal buvo tokie, kad man teko važinėti iš kito miestelio, todėl nuo algos -200~, dar iš minusų, tai skersvėjai, pakirto man sveikatą, nes nuolat teko lakstyti, sušilusiam.. O Šiaip pliusai, tai kolektyvas, galimybė susiderinti tau patogų grafiką. Atėjus vasarai, ir supratus kad užkniso būt su sloga ir kosuliu, pradėjau vėl mąstyti, ką daryt. Ir vieną dieną gavau pasiūlymą ateiti dirbti į firmą, kuri užsiima nuotekų tinklų įrenginėjimu, tvarko gamyklų, valymo mechanizmus, bei pačius rezervuarus. Taigi teko išeiti iš senukų, vien dėl didesnės algos( nors senukuose vadovas siūlė pakelti pareigose, ir pakelti atlyginimą). Darbas naujoje firmoje patiko, nebuvo monotonijos. Kiekvieną dieną nauji iššūkiai, nauji darbai. Darbai nebuvo sunkūs. Ėjau montuotojo pareigas, nors patirties, apart statybų neturėjau. Kolektyvas taip pat geras buvo, darbo valandos neilgos, žodžiu gyvent buvo galima. Tačiau vasarai baigiantis pasimatė ir minusų. Algos reikia čiut ne maldaut, kad išmokėtų. Darbai kai kurie vyko neorganizuotai, na bet čia jau gal per plačiai aš. Dabar sėdžiu be darbo, tiesa įstojau iš naujo į kitą kryptį, kol kas nesigailiu. Apibendrintai galiu pasakyt, kad darbas žmogų labai keičia, ir reikia pabandyti visokio darbo. Manau man labai pasisekė, kad turėjau galimybių išbandyt šitiek įvairių darbų. Nors atlyginimas buvo kai kur ir juokingas (minimumas, ar šiek tiek daugiau), tačiau manau svarbiausia tai praktika kurią įgauni. Ypač kai esi jaunas.. Siūlyčiau visiem pabandyt padirbti pardavėju, konsultantu. Tai labai padėjo man, išmokti bendrauti, spręsti problemas, aplamai, sužinojau šitiek įvairių žinių, nuo vadybos, iki komunikavimo. Juodas darbas padėjo dar geriau suprast, kaip sunku rast savo nišą, savo pašaukimą.
Įdomu buvo perskaityti visą šią temą, pilna įdomių minčių ir atradimų. Manau svarbiausia nepasiduot, ir ieškot!;) Na o pabaigai tai galiu paminėt, kad esu be darbo, studentas, ir ieškau kažkokio tai darbelio internete, visuomet lauksiu žinučių :)
