Medinukas

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia:
- Ką čia darai?
- Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris.
- Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti.
- Ai ir taip nukris.
- Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti.
- O kam? Man ir vieno užteks.
- Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti.
- Na ir kas iš to?
- Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti.
- O toliau?
- Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jie dirbtų už tave.
- Ir kas tada?
- Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti.
- Tai aš tą ir darau.

Gera mintis, bet norim nenorim turim prigimtinius instinktus ir poreikius, kurie pasidarė rafinuotesni evoliucijos eigoje. Kiekvienos gyvos būtybės skiriamasis bruožas yra įgimtas tikslas palikti panašius po savęs. Žmogus nori nenori sociali būtybė, todėl jam būtinas socialinis gyvenimas. Visi homoseksualai, transvestitai yra sutrikimas, dažniausiai psichologinis, nes nustoja veikti esminis gyvybės principas - palikti panašius po savęs.
 
Čia kažkiek nukrypau nuo temos, bet mintis tokia, kad jeigu tau nereikėtų socialinio gyvenimo, tu čia nei vienos žinutės nebūtum parašęs.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

10 balu.
 
pagal tai ka parasei, tai is esmes yra testine problema. Musu akademine visuomene neskatina mastymo, asmenybes tolubejimo. Tai musu salies buvusios okupacijos problema ir zmoniu standartinavimas. Dj masto gerai, bet jam reikia socialinio pagrindo. Vien darbu gyvas nebusi, bet labai gerbiu uz darbstuma. it santykis 80% = 20%, 20% = 80% yra visiskai teisingas ( patyriau savo kailiu ), tiesiog reikia auginti kompetencija ir zinias, kad galetum 20% dirbdamas padaryti 80% darbo.
 
Apskritai nei vienas nesame tobulas ir negalime galvoti apie viska ir visada vienu metu, nes mes esame zmones, ne robotai. Tiesiog reikia socialiai sviesti kitus ir didinti bendraminciu, nepatenkintu esama situacija, skaiciu. Tai ne vien kalbent apie politika, tai apskritai apie visus zmones, kuriems rupi ne darbas ir auksta pridetine verte ir be abejo valdzios kaltinimas del visko, o butent darymas del saves ir del valstybes. Nieko mums nedave ir nieko mums neduos, tik patys esame savo likimo kalviai.

Nuostabi diskusija, nustebau pamatęs tiek daug įdomių, vertingų nuomonių. Auga akyse visa uždarbis.lt bendruomenė. Labai puiku. O tokiė išsamūs, nenuvalkioti komentarai net mane privertė įsijungti lietuvišką raidyną :)
 
Galbūt būsiu neteisus, galbūt ir įžeisiu, bet pasakysiu atvirai. Man atrodo šios temos Dj yra ligotas, pilnas kompleksų, priklausomybių, visiškai neturintis socialinio gyvenimo, neturintis gyvenimiškos patirties. O blogiausia, kad savo nepilnavertiškumą teisina iškreiptu tikslo siekimu.
 
Aš nustebęs kaip žmogus naiviai gali tikėti kažkuo ko nėra. Yra riba kuomet "daugiau" nebetampa "daugiau ar geriau". Kaip Pareto dėsnis byloja , jog 80% mūsų pastangų lemia tik 20% rezultatų. Taip ir tavo atveju esu įsitikinęs, kad savo pastangas švaistai veltui. Savo brangiausią turtą - laiką, atiduodi dykai, nieko negaudamas mainais.
 
Paimkime bet kurį pasaulio milijardierių , visi jie asmenybės. As nežinau nei vieno iš jų užsiimančių asketizmu, gyvenančių vienišiaus gyvenimą tarp keturių sienų. Visi jie turi daugiau mažiau pilnavertiškus socialinius gyvenimus, be ko aš neįsivaizduoju asmenybės tobulėjimo. Visi jie brangina savo laiką.
 
Galbūt aš klaidingai supratau šią istoriją, bet forex nėra vien techninė analizė pagardinta fundamentiniais rodikliais. Norintis kaupti turtus investuotojas (spekuliantas) neturi būti perskaitęs visų pasaulio knygų, išklausęs visų pasaulyje sukurtų įrašų, dieną naktį varvinantis akis prie monitoriaus ir stebintis skaičiukų pasaulį, kuris nuo jo paties nepriklauso. Ar tu perskaitysi tūkstantį knygų ar milijoną turtingesnis netapsi, greičiau milijardų neuždirbsi.
 
Forex yra teorijos dalis, kurią būtina išmokti , norint laisvai mąstyti, kurti savas strategijas, idėjas, metodus. Bet tai viskas, jokio pranašumo neįgausi ar su ta teorija susipažinsi per tris mėnesius , ar penkiasdešimt mėnesių. Visą tolimesnę sėkmę lems tavo asmenybė, sugebėjimas kurti , mąstyti, pritaikyti gyvenimo patirtis, savęs pažinimas. Absoliučiai viską kokybė, ne kiekybė. Aš tik galiu palinkėti sėkmės siekti tikslo, ignoruojant pasaulį kuriame sieki to tikslo :)

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.

Perskaičiau tik antrąją dalį, nes pirmoji jau matyta. Faktas, kad tema abejingų nepalieka ir nuomonių yra įvairių. Ar iš istorijos yra ko pasimokyti? Manau, kad taip, bet toji pamoka - nesekti tavo pavyzdžiu. Labai tikiuosi, kad visi vaikai, kurie skaitė šią temą taip ir darys, o nepuls idealizuoti ir eiti į kraštutinumus kaip darai tu.
 
Valia ir tikslo siekimas yra geras dalykas, bet valia naudotis ir tikslo siekti reikia su protu. Akivaizdu, kad tu tų dalykų suderinti nesugebi. Kitaip tariant tau bent vieno šrato tikrai trūksta (čia nėra bandymas įžeisti ar sumenkinti).
 
Apskritai perskaičius viską susidarė įspūdis, kad turi nepilnavertiškumo kompleksą (minėjai, kad vaikystės neturėjai, tai gal čia šuo pakastas), todėl ir sieki būti geriausias forexe, sporto salėje, galiausiai ir medicinoje pats nustatinėdamas, kokie tau tyrimai reikalingi, kokie ne... Siekis būti geriausiu nėra blogas dalykas, tik klausimas kaip to sieki. Tu sieki save žalodamas, o tai nėra gerai. Kas įdomiausia, tai dažniausiai tokiu būdų siekiant nieko doro nesigauna, kad ir kokia geležinė valia bebūtu. Visada atsiranda laimės kūdikis, kuris savo talento ir įvairių atsitiktinių aplinkybių dėka ima ir pranoksta. Teko ne kartą su tuo susidurti tik ne versle, o sporte. Pavyzdys:
Sportavo tėvas vaikystėje, turėjo svajonių nerealių, bet nieko doro nesigavo. Įsikirto nepilnavertiškumo kompleksą ir nusprendė, kad vaikas tai jau tikrai bus kietas, nes pats jį treniruos. Pasidarė vaiką, užaugino iki reikiamo amžiaus arba ir to neišlaukė ir pradėjo plauti smegenis. Sudarinėja savo "olimpines" sporto programas neparemtas protu ir jokia logika, treniruoja, vaiko, alina, liepia arti... Dirba vaikas dieną naktį, šviesios dienos nemato, valią geležinę išsiugdęs, bet kaip gauna malkų nuo kitų, taip gauna. Va tau ir darbas, valia, ryžtas, tikslo siekimas. Ne viskas tuo paremta ir ne visada tai atneša sėkmę.
 
Pažįstų ne vieną pasaulio, europos čempioną, vicečempioną. Tai nei vienas kaip beprotis nearia, o tikslo siekia tvarkingai bei protingai. Savaime suprantama ir pats sau programų nesudarinėja, o pasikliauna specialistais (visų galų meistras niekada nebūsi, visos žolės niekada neapšiksi kad ir kaip norėtum). Kai reikia ir aliuko išlenkia, ir stipriau paima. Sugeba ir draugams ir mergoms laiko skirti. Kitaip tariant viską sugeba suderinti ir rezultatai aukšti.
 
Šiap aš ir tu esame tos pačios kartos. Yra ir daugiau tokių. Visi susidūrėme su tuo pačiu, niekas netikėjo, kad apskritai galima uždirbti ir t.t. Teko įrodyti tai savo darbu. Dabar galvoju ir keliais tavo paminėtais aspektais galiu palyginti tave su savim (tikriausiai panašiai į mano situaciją ir ne vienam kitam mūsų kartos gali būti):


 
Pradėjom praktiškai vienu metu, išbandėm labai panašius dalykus, nes visi tą patį darė.
Tu dabar neturi viršininko virš galvos, aš taip pat jo neturiu.
Tu nestovi darbo biržoje, aš taip pat.
Tu neverki dėl politinės, ekonominės situacijos, aš taip pat.
Tu save išlaikai, aš taip pat + dar savo šeimą.
Tu ari dieną naktį, aš ne.
Kiek uždirbi ar uždirbai nežinau, bet supratau, kad milijardo dar nepasiekei. Aš taip pat. (Iš esmės pajamos nėra esminis dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra išlaidos ir mokėjimas elgtis su pinigais. Uždirbantis 1000Lt gali būti daug turtingesnis už uždirbantį 5000Lt.).
Tu turi vieną draugą, o gal jau ir to nelabai, aš turiu draugų.
Tu neturi šeimos, aš turiu šeimą.
Tu neturi sveikatos, aš ją turiu (iš esmės ją gali prarasti bet kas, bet tavo atveju problemos atsirado dėl neprotingo darbo).
Norėdamas išsikalbėti ir išsipasakoti tu rašai visai Lietuvai į forumą, aš galiu išsikalbėti su antrąja puse ir draugais.

 
Kai sudedi pliusus ir minusus, tai žiūri, kad pliusų ne tavo pusėje daugiau. Iš esmės šitais +/- nenoriu nei kažko kelti, nei kažko žeminti, tiesiog natūraliai kilo mintys ir taip susidėliojo. Manau, kad daugelis skaitydamas Tu/aš daugiau sau būdingų dalykų atras prie aš, jei apskritai atras.
 
Visame tavo pranešime pastebėjau ir prieštaravimų. Pvz.:
Tu šneki, kad gyveni sveiką gyvenimo būdą ir sveikata tau svarbiausia, sportuoji, nevalgai E ir t.t. Tuo pačiu metu tu visiškai supranti, kad žudai save savo nesveiku darbu, bet net neketini jo atsisakyti ir tuo didžiuojiesi. Tai ar čia nėra nonsensas?
 
Vienoje vietoje rašei, kad tavo masteris ar pan. neturi šeimos, neturi vaikų ir tu to sieki taip pat. Gal parašiau ne visai tiksliai, bet mintis buvo tokia. Perskaitęs tavo kitus postus radau, kad tu nori turėti žmoną ir vaikų, gal net įsivaikinti. Tai ko iš tikrųjų tu nori?
 
Taip pat, kaip supratau, šitas pranešimas turi ir savo atsiradimo istoriją. Jį nusprendei būtent tokiu, o ne kitokiu metu parašyti (jei apskritai buvo mintis kitokiu rašyti) po to, kai forume netekai VIP statuso. Tavo atsakas į VIP statuso netekimą, "pažeminimą" pareigose, "pažeminimą" bendruomenėje, ar kaip čia geriau išsireikšti, buvo straipsnis, kurio reziume "AŠ vis dar esu. Mane klupdė ligos bėdos..., bet aš atsitiesiau, atsitiesiu ir po šios netekties". Gal tai ir klaidinga interpretacija, bet variantas tikrai įmanomas ir realus, nes vienaip ar kitaip eilinį kartą jausdamas nepilnavertiškumo kompleksą norėjai kažką kažkam įrodyti dėl kažko. Ciatata iš tavo komentaro šia tema:
 
 
Statusai tikrai yra beverčiai palyginus su kitais dalykais. Jie buvo ir dar bus nuimti ne vienam nariui. Kažkada aš buvau komandos narys, nusileidau iki administratoriaus, galiausiai iki VIP, gal ir iki paprasto dalyvio nusileisiu, bet tai natūralu. Yra komanda, kuri sprendžia, kas ko vertas ir atlieka veiksmus. Ir tai tikrai ne dėl nuomonės kitokios nei visų. Esame diskutavę su šio forumo savininkais, teko pasisakyti ir prieš vienokį ar kitokį jų veiksmą ir niekas per galvą už tai nedavė ar nepuolė kažko atiminėti. Faktas tas, kad niekur dėl netekto statuso neverkiau, nesiguodžiau ir neieškojau priežasčių, nemačiau, kad ir kiti verktų ar gilintųsi. Šiuo atveju tu verki. Taigi nėra tas statusas tau jau toks bevertis kaip bandai pasakyti.
 
Taip pat keistai skamba iš tavo lūpų, kad gyvenimas tęsiasi už šio forumo ribų. Forumas yra virtualus, jis yra kompiuteryje, o tavo gyvenimas ir yra kompiuteris, kaip leidai suprasti :)
 
Žinoma, tai yra tik mano nuomonė, ja nenorėjau nieko įžeisti, pažeminti, įskaudinti ar kažko įpiršti. Taip pat tai nereiškia, kad mano nuomonė vienu ar kitu klausimu yra teisinga.