Arty

http://i.imgur.com/WC2lqkG.png
 
http://i1.kym-cdn.com/entries/icons/original/000/012/982/post-19715-Brent-Rambo-gif-thumbs-up-imgu-L3yP.gif
 
 
o jeigu rimtai, tai panašu, kad neseniai pradėjai domėtis programavimais visokiais ir tai labai sveikintina. bet kaip suprantu nelabai gaudais dar. kol kas ką matau, tai panašu, kad pavyko kažkaip užsisakyt(arba nemokamai gavai) hostingą, sulipdei šiokį tokį html'ą ir sukėlei tą failą į tą hostingą kažkokiu būtu. ties tuo tavo žinios turbūt ir baigias.
 
o šiaip jaunas esi ir tas suprantama, kad atrodo, kad jau perpratai viską ir viską moki, bet taip toli gražu nėra. ir labai tikiuosi, kad greit suprasi kokias čia nesąmones post'ini ir siūlai. labai daug nepamatuoto entuziazmo, kas yra gal ir gerai, bet būtų labai gerai, kad neterštum šio forumo tokiom temom. nes kol kas atrodai maždaug taip:
 

Žodžiu, baigiau tarnybą jau beveik savaitę, šiandien galutinės išmokos diena. Gavau išmoką, kuri net neatitinka to ką turėjau gaut, ką reklamavo. Ir visiems kas tarnavo Klaipėdoje taip, bent jau kas pagal popierius 'labai gerai' tarnavo. (kas prasčiau, tiems dar mažiau) Karį ir po tarnybos toliau gaidina. :D
Apskritai, tai vis neprisiryždavau parašyt kas naujo, kaip tarnyba, nes savo laiką taupydavau, bet dabar sakau n x. Jeigu turit galimybę netarnaut - netarnaukit, neverta. :D Buvo smagių momentų, pasiilgsiu tos chebros, bet kariuomenėje tiek tvarkos nėra, kad baisu. Jeigu kariuomenėje tvarkos nėra, tai kur ją, b let, rast? :D

Sveiki,
 
Noriu pasidalinti naujiena, kad Ubisoft, savo 30 metų gyvavimo proga, dalina po vieną nemokamą žaidimą, kas mėnesį. Šios dalybos truks iki gruodžio mėnesio. Pasiimti šio mėnesio* žaidimo kopiją galite užsukę į Ubisoft jubiliejinį puslapį.
 
*žaidimas Prince of Persia: The Sands of Time.
 
Malonaus geiminimo. :)

Kiek pamenu tai tik po rezultatų į rezultatai.nec.lt nuėjęs galėsi pasižiūrėt.

Senai jau skaitau šią diskusiją, vis noriu įsiterpti, ir vis susinervinęs išjungiu naršyklę, bet šį kartą nusprendžiau ir savo nuomonę išsakyti. Tiksliau - norėčiau nesutikti su autoriaus teiginiais dėl Stacionarių Renesanso.
 
1. Windows 10, su visa jo pateikimo istorija kokia čia "superinė" OS yra tik marketingas ir jo triukas, neilgai trūkus gausim naujų OS, kitaip negali būti. Keičiasi technologijos kaip ir pats pripažįsti, turi keistis ir OS branduolys.
2. Konsolės VISIŠKAI NEPRIVALĖTŲ veikti winOS 10 pagrindu. Lygiai kaip dabar PS neveikia jokios populiarios OS pagrindu. XBOX be kalbų, eis Windows 10 pagrindu (jau dabar XBOX ONE laukią šio atnaujinimo), tačiau kiti tikrai to neprivalės. O ir giliau knisant šaknis, kodėl tada Konsolės negalėtų naudoti ANDROID jei jau klausyti tavo teiginio? Juk kur kas populiaresnė OS, plius open-source pagrindu pastatyta. Mano nuomone apie konsoles visiškai suklydai.
3. Dėl socialinių tinklų, ir žaidimų. Socialiniai tinklai vaikams gal ir nereikalingi, arba gali būti pakeisti kokiu RPG su čiatu, bet visi kas vyresni nei mokyklinio amžiaus ė soc. tinklus eina susirašyti, o ne ŽAISTI. Ir atkreipkt dėmesį, NE ŽAISTI.
Iš autoriaus komentarų tokį įspūdį susidariau, kad esate užkietėjęs geimeris, ir Jūsų aplinkoje vien tokie žmonės, ką gi, turiu nuliūdinti, pats dirbu IT srityje, susitinku su daugybe žmonių iš šios sferos, ir VISI, pakartosiu VISI naudojasi LAPTOPAIS kaip MAIN device'ais. Taip, tiesa, yra tam tikrų specifinių darbų, kuriems reikalingi tokie porametrai, kad net galingas laptopas nepavelka, arba neapsimoka tokio brangaus ir galingo laptopo pirkti, BET... BET visi, kas tik gali renkasi šiuo metu mobilius dalykus, ir žinai kodėl? O todėl, kad žmonės nori judėti laisvai, žmonės nori galėti savo kompą laikyti ant stalo metus laiko, o paskui išsivežti į sodybą, tiesiog šiaip susipakavę. Ir atkreipk dėmesį į naujas ryšio technologijas, jos ir kuriamos tam, kad "nešiojami" prietaisai (laptopai, tabletai, telefonai) vis giliau į žmonių venas įsiskverbtų.
Galų gale, paimk eilinį lietuvį, kam jam už 300 eurų pirkti desktop'ą, jei už tiek nusipirkti gali laptopą, ir jį su savimi nusinešti kad ir pas draugus nuotraukoms įsirašyti, vietoj to GRIOZDO ant stalo, pasirinkus stalinį.
4. Tavo pasisakymai apie technologinius dalyks, kaip naudojama technologija, ar pralaida, įdomi tech geek'ams, ir geimeriams. Paprastam lietuviui giliai nusi*ikt kiek nanometrų, kiek tranzistorių jo įtaise, jam reikia kad veiktų FACEBOOK :D
 
5. Mano asmeninė nuomonė - turiu XBOX ONE, turiu stalinį, turiu kelis laptopus, jei atvirai, konsolę naudoju tik kaip multimedia įrenginį, stalinis renka dulkes jau antri metai (nors parametrai tikrai dar neprasti), o laptopai keičiasi, ir kai tik atsiranda poreikis keičiu į galingesnį naujesnį. Ir kam man to? Kodėl aš nesirenku stalinio? Nes aš nežaidžiu geimų visiškai (nebent ant XBOX ONE su kinectu kartą į mėnesį), ir tokių kurie NEŽAIDŽIA žaidimų yra labai daug (sprendiu iš savo pažįstamų rato), tad kam reikalingi tie super high-end klasės staliniai, jei net sudėtingiausią IDE ar programinę įrangą, virtualizaciją, puikiai atlieka vidutinis laptopas, kurį dar ir nusinešti gali rankoj?
 
6. Pasikartosiu, STALINIAI tikrai turi savo pavadinčiau mažą nišą - "geimerius" ir super sudėtingą video meždiagą redaguojančius žmones. Visam kitam puikiai tinka laptopas.
 
Nesupyk, tik nuomonę išreiškiau, bet kuriuo atveju smagu matyti, kad kažkas taip gina stalinius, tik ech... ar bus čia "ant svieto" tiek žmonių kurie mobilumą ir patogumą pakeis į prisirišimą prie rozetės, tik tam kad jo kompas paežtų žaidimą naujausią, nors vartotojas nei karto to žaidimo neįsijungs :)

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Žodžiu, baigiau tarnybą jau beveik savaitę, šiandien galutinės išmokos diena. Gavau išmoką, kuri net neatitinka to ką turėjau gaut, ką reklamavo. Ir visiems kas tarnavo Klaipėdoje taip, bent jau kas pagal popierius 'labai gerai' tarnavo. (kas prasčiau, tiems dar mažiau) Karį ir po tarnybos toliau gaidina. :D
Apskritai, tai vis neprisiryždavau parašyt kas naujo, kaip tarnyba, nes savo laiką taupydavau, bet dabar sakau n x. Jeigu turit galimybę netarnaut - netarnaukit, neverta. :D Buvo smagių momentų, pasiilgsiu tos chebros, bet kariuomenėje tiek tvarkos nėra, kad baisu. Jeigu kariuomenėje tvarkos nėra, tai kur ją, b let, rast? :D

Man tai šiek tiek kvailai atrodo, kai beveik visi kaip susitarę šaukia, kad universitete visiškai nieko naudingo nemoko, tačiau pateikia absoliutų nulį argumentų ir pavyzdžių.
 
Aš papasakosiu iš savo patirties. Artėjant bakalauro mokslų pabaigai įsidarbinau į į vieną įmonę praktikai. Vos praėjus savaitei nuo darbo pradžios davė suprogramuoti mikroservisą. Programavom su Scala funkcinio programavimo kalba, su kuria mus supažindino 6 semestre, modulyje „Programavimo kalbų teorija“. Jeigu nebūčiau turėjęs šio modulio, tai tikrai nebūčiau sugebėjęs iš karto programuoti funkciniu stiliumi (be to, funkcinis programavimas nėra viso labo programavimas su funkcijomis, o kur kas daugiau).
 
Kuriamam mikroservisui reikėjo duomenų bazės pasirinkom NoSQL duomenų bazę. Kadangi apie SQL turėjom visą modulį „Duomenų bazės“ (4 semestras) plius papildomai buvo trumpai aptariamos duomenų bazės daugelyje kitų modulių, tai nekilo klausimų, kas tas SQL ir kas tas NoSQL.
 
Nori nenori, beveik visi mikroservisai turi kokį nors API, ir dažniausiai tai būna RESTful. Modulis „Saityno taikomųjų programų projektavimas“ buvo būtent į tai ir orientuotas. Čia išmokau, kuo skiriasi RESTful API nuo to, ką kiti laiko RESTful API. Nuo pat pradžių savo komandoj buvau geriausiai suvokiantis REST'ą, kai tuo tarpu kiti kūrė kažką panašaus į RESTful API. Be to, šiame modulyje mums dėstyti ateidavo po programuotoją iš NFQ ir DevBridge – manau, jie turėtų bent kiek nuvokti, ko reikia programuojant tikrame darbe.
 
Žinoma, kuriant programas reikia parašyti ir keletą automatizuotų testų. Su TDD mus supažindino modulyje, kurį paminėjau ankstesnėje pastraipoje, o konkrečiai rašyti testus ir padirbėti su issue'sų registravimo sistemomis teko 7 semestro modulyje „Programų sistemų testavimas“.
 
Be abejo, mikroservisas turi sugebėti vienu metu apdoroti keletą užklausų. Su lygiagretumu susipažinom modulyje „Lygiagretusis programavimas“. Ir nors Scala mums leidžia išvengti kai kurių su lygiagretumu susijusių problemų, bet prireikus kažkokios sudėtingesnio lygiagretumo turėčiau šiokį tokį suvokimą, kaip tai spręsti. Be to, per šį modulį teko palyginti, koks skirtumas, kai skaičiavimus leidi ant CPU ir ant GPU.
 
Vienu metu dirbant mūsų ofise buvo užėjusios kalbos, kad būtų gerai susiburti į burelį ir pasimokyti design pattern'ų – tarkim kiekvienas pasiima po vieną design pattern'ą jį išmoksta ir vėliau pristato kitiems. Dauguma buvo nustebę, kad būtent aš 7 semestre turėjau modulį apie tai – „Objektinis programų projektavimas“ (What?!! Universitete design pattern'ų moko?!!).
 
Darbe daug tenka dirbti su Linux OS (beveik visos mūsų prižiūrimos mašinos sukasi ant CentOS). Per modulį „Operacinės sistemos“ susipažinom su ne tik kaip veikia operacinės sistemos, bet ir su Linux terminalu bei įvairiomis jo galimybėmis.
 
Dar turėjau modulį „Informacinių sistemų kūrimas karkasais“. Čia susipažinau su vienu iš PHP karkasu (nors gyvenime neplanuoju programuoti PHP) bei MVC pattern'u. Iš čia susidariau suvokimą, kodėl reikia atskirti duomenis, veiksmus su jais bei duomenų atvaizdavimą ir kaip tai padaryti.
 
Paskutiniuoju metu prireikė darbe pabraižyti UML diagramų, kad galėtumėm geriau suvokti kaip veikia mūsų prižiūrima sistema ir kokios yra galimos rizikos. Su UML'o diagramomis susipažinome modulyje „Programų sistemų analizės ir projektavimo įrankiai“, bet teko jas panaudoti ir nemažai kitų modulių.
 
Turėjau pasiėmęs modulį „Kompiuterių tinklų ir interneto sauga“ – teko pačiam palaužyt silpnai apsaugotas svetaines. Dabar man pačiam kuriant programinę įrangą turiu jau šiokį tokį suvokimą, kurios vietos gali būti nesaugios.
 
Turėjom modulį „Skaitiniai metodai ir algoritmai“. Kaip vėliau supratau, čia buvo lengva įžanga į mašininį mokymą (o dabar mašininis mokymasis yra beveik visur ir kiti iš jo uždirba milijonus).
 
Buvo modulis „Algoritmų sudarymas ir analizė“ kuriame nagrinėjom įvairius algoritmus, susipažinom su dinaminiu programavimu ir big-O notacija (nors su visu šituo aš jau buvo susipažinęs mokykloje). Galiu garantuoti, kad dauguma tokių savamokslių net neįsivaizduoja, ką reiškia O(n), O(log n) ar O(n^2). Modulyje „Duomenų struktūros“ teko susipažinti su bazinėmis duomenų struktūromis. Tiek bazinių, tiek sudėtingų duomenų struktūrų suvokimas itin svarbus viename iš mano hobių.
 
Žinoma, turėjom nemažai matematikos ir fizikos. Tiesiogiai šito darbe kaip ir nepritaikiau, nes darbas nelabai su tuo susijęs. Bet mane tiek matematika, tiek fizika domino ir žavėjo nuo mokyklos laikų, o ir matematiką sugebėjau pritaikyti hobyje, apie kurį jau užsiminiau praeitoje pastraipoje.
 
Labai patiko modulis „Kompiuterinė grafika“. Pakankamai neblogai praplėtė suvokimą, kaip veikia GPU ir kaip vaizdas atsiduria ekrane (tiek 2D, tiek 3D). Modulyje „Robotų programavimo technologijos“ teko sukonstruoti Lego robotą (vėliau teko sudalyvauti darbe vykusiose Lego robotų imtynėse):
http://www.youtube.com/watch?v=N7RF8DISo1M
 
Be to, studijų metu teko nemažai pakeliauti. Turėjau gal 8 keliones į užsienį, kurias visas finansavo universitetas plius dar skyrė dienpinigių.
 
Tas mikroservisas, apie kurį užsiminiau pradinėse pastraipose, buvo mano universitetinės praktikos užduotis. Dabar jis stovi PROD'e ir aptarnauja įmonės klientus.
 
----------------------------
 
Bet šiaip galiu sutikti, kad jeigu darbe reikėtų įdiegti Wordpress ir užmauti skin'ą, kokį dizainą pakarpyti, kavos pataisyti ar mygtukus paspaudinėti, tai visi šie keturi metai būtų visiškai bereikalingi…

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Žodžiu, baigiau tarnybą jau beveik savaitę, šiandien galutinės išmokos diena. Gavau išmoką, kuri net neatitinka to ką turėjau gaut, ką reklamavo. Ir visiems kas tarnavo Klaipėdoje taip, bent jau kas pagal popierius 'labai gerai' tarnavo. (kas prasčiau, tiems dar mažiau) Karį ir po tarnybos toliau gaidina. :D
Apskritai, tai vis neprisiryždavau parašyt kas naujo, kaip tarnyba, nes savo laiką taupydavau, bet dabar sakau n x. Jeigu turit galimybę netarnaut - netarnaukit, neverta. :D Buvo smagių momentų, pasiilgsiu tos chebros, bet kariuomenėje tiek tvarkos nėra, kad baisu. Jeigu kariuomenėje tvarkos nėra, tai kur ją, b let, rast? :D

Norėdamas tapti programuotoju, turi ne studijuoti, o mokytis. Šiuo atveju visiškai nėra skirtumo, ką tu rinksiesi iš aukštųjų mokyklų - tai beveik neturės įtakos tavo, kaip programuotojo, karjerai. Viską lems nuoseklus mokymasis savarankiškai, o tai, ką suteiks mokyklos, yra š*do vertė: dideli krūviai, mokymasis tik tam, kad atsiskaityti, nereikalingos disciplinos. Siūlyčiau net nestudijuoti, bet čia jau tavo pasirinkimas.

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Žodžiu, baigiau tarnybą jau beveik savaitę, šiandien galutinės išmokos diena. Gavau išmoką, kuri net neatitinka to ką turėjau gaut, ką reklamavo. Ir visiems kas tarnavo Klaipėdoje taip, bent jau kas pagal popierius 'labai gerai' tarnavo. (kas prasčiau, tiems dar mažiau) Karį ir po tarnybos toliau gaidina. :D
Apskritai, tai vis neprisiryždavau parašyt kas naujo, kaip tarnyba, nes savo laiką taupydavau, bet dabar sakau n x. Jeigu turit galimybę netarnaut - netarnaukit, neverta. :D Buvo smagių momentų, pasiilgsiu tos chebros, bet kariuomenėje tiek tvarkos nėra, kad baisu. Jeigu kariuomenėje tvarkos nėra, tai kur ją, b let, rast? :D

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))

Dėl išmokos dar nelabai dar ką galiu pasakyt, nes gavau tik penktadienį į vakarą, jau darbo laikas baigėsi, tai ryt skambinsim buhalterei išsiaiškinsiu dėl ko čia taip, nes mum sakė nieko nenuskaičiuos nuo tos išmokos, o realiai gavos taip, kad iš maksimumo beveik 1.8 gavom visi 1.5 tik. Na, bet čia nieko naujo, pažadų netesėjimu per tarnyba užgrūdintas jau. :)) Šiaip pastoviai būdavo, kad dinginėdavo nuo buitinių išmokų pinigai, vienas gaudavo tiek, kitas tiek, nors realiai maistpinigių gaudavom tiek pat. Nesiplėsiu apie tai, bet paminėsiu tai, kad išvaręs į komandiruotę pačiam gale iš savo pinigų turėjau draustis nuo medicininių sąskaitų, nelaimingių atsitikimų. Normalu? :))
 
Per bazinį kursą tarnyboje viskas buvo įdomu, buvo griežta tvarka, pats didžiausias drožimas, bet buvo įdomu. Po BKM, specialistų rengimo prasidėjo šūdmaliavimas, tas pats per ta patį. Tą ką buvo galima įtvirtint per vieną, na gal dvi savaites, 'drilinom' 3 mėnesius. Išvis mokinomes tą, ko nė nepritaikytume realiam kare. Jo, miškai grūdina, ten ir yra pats karčiausias tarnybos laikas, bet kiek tu tuose miškuose kariausi? Tarnybos gale buvom tarptautinėse pratybose, tai ir pasirodė kam mes roušėmės. Visą tarnybą be perstojo mokinomes dirbti miške, daryti visokius stebėjimo postus, o atvažiavę į normalias pratybas atvėže pakariaut į miestą, tai ir prasidėjo chaosas. Išlindo mokymo spragos, pasirodo kariaut nebemokam. Visokie stebėjimo postai, žvalgyba ir kitas š., (tai ką mes mokinomes po bazinio kurso) pasirodė beverčiai, nes žvalgyba dabar atliekama nesiunčiant karius, o per sraigtasparnius ir dronus. (ką mes realiai ir matėm)
 
Realiai pamatėm ir kaip gyvena Estijos kariai, t.y. tie patys jų šauktiniai. Tai nepalyginsi: prie dušų - pirtis, gydomuosiuose korpusuose - baseinai, valgykloje - švediškas stalas, visiem prieinama sporto salė ir tik vardint dar. O dar mūsų valdininkai mėginasi dabar šaukimais lygiuoti į Estiją, nors elementariai nėra net matę kaip realiai svetur yra atliekama tarnyba. :))