Torafter

Masyvo tai nelabai tau čia reikia. Pasidarai kiekvienam miestui po kokį nors tai objektą (gali objektą daryti, jeigu nori labiau C, tai struktūrą, skirtumo jokio), objekte turi parametrus kaip pavadinimas ir rodyklės į kitus tokius objektus (kokį masyvą šitam pasidaryk), su rodyklėm dar kaip nors paraleliškai saugok atstumą (referencui, šitas dalykas vadinamas svoriu, gal rasi kur minint tokį dalyką). Tada kai turi kiekvienam miestui po kokį nors objektą, pradedi pagal tą grafiką kur turi, sujunginėti tas rodykles (čia vėl, krūvos metodų yra, susirasi internete koks labiau patiks).

B[i].ImtiPav() = APav[i];
 
Tau metodas grąžina reikšmę o ne priskire ją. Arba kreipkis tiesiai į parametrą ir priskirk ar pasidaryk dar vieną metodą kuris pirskirtų.

bool arYraMasyve(string masvyas[], string kuriPatikrinti) { for(int i=0;i<(sizeof(masyvas)/sizeof(masyvas[0]));i++) { if(masyvas[i].compare(kuriPatikrinti) == 0) { return true; } return false; } int main() { if !(arYraMasyve(string_kuri_patikrinti_ar_yra) { idetiMasyvan(string_kuri_patikrinti_ar_yra); }

Koks pasiekimas būti PVM mokėtoju? O prasukt užtenka ir 0LT, kad juo tapt

"įkūrė su artimųjų pagalba: pernai „Laurilitą“ įsteigė Simono senelis"
 
Viskas aišku. Visiems labai gerai, kai yra kas įveda į vėžias ir išmoko, duoda naudingų nemokamų patarimų. Giminės jėga. Atsiduri laiku, vietoj ir jau apie tave straipsnius rašo. Ar čia dideli pasiekimai verti straipsnių?

DELFI komentaras:

Kai nėra priekyje jokių nulių ar panašių dalykų - dešimtainis skaičius; antras yra pabrėžta kad tai būtent 3 skaitymenys, tai bus aštuntainis skaičius; na trečias tai baitų rašytas, tai irgi matos kad šešioliktainis.

Tokie dideli portalai naudoja sistemą, kuri vadinasi "Nusamdyk rimtų programuotojų komandą ir jie suprogramuos TVS".

Tu nebent MSE cracką rasi, nes windows loader tai tik windowsus tau nucrackina, o su MSE tai net iš tolo nieko bendro neturi.

Žiauru..
Taip ir reikia..

ismok su kompu naudotis,ir tada suprasi ka per nesamone parasiai.
o gal tavi mozila papirkus ka paneiktum tiesa? :o
 
P.S. jei ne paslaptis kiek rubliu dave? :unsure:

nu atsiprasau zmones...saves nelaikau kompiuterastu,bet sia nesamone tikrai senai zinau.nejaugi cia naujiena?ir nejaugi as jau galiu savi hakeriu laikyti,ka sita zinau nuo to laiko kai kompa isigijau? :o
 
P.S.
 
https://support.google.com/chrome/answer/95606?p=settings_password&rd=1

Jei atvirai, tai man pieva nestraipsnis, netikiu nei zodziu... Neargumentuosiu vien del to kad sestadienis...

Jus jau gal apsiraminkit su tu lempiniu temu kurimu.
 
Kai nueisi pasirasyti sutarties tave supazindins arba studentu atstovybe savo facebooke/puslapyje turetu paskelbti.

Jus jau gal apsiraminkit su tu lempiniu temu kurimu.
 
Kai nueisi pasirasyti sutarties tave supazindins arba studentu atstovybe savo facebooke/puslapyje turetu paskelbti.

Jus jau gal apsiraminkit su tu lempiniu temu kurimu.
 
Kai nueisi pasirasyti sutarties tave supazindins arba studentu atstovybe savo facebooke/puslapyje turetu paskelbti.

Bukite geri nebeterskite forumo su naujom temom kur jus istojote, nueikite i universitetu/kolegiju facebook puslpi ir ten pasiskelbkite, kad norite susipazinti su savo busimais kolegomis, beje tam yra fuksu stovykla, blogiausiu atveju sukurkite viena tema "2013 m istojau i... ". Isanksto aciu.

Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) pateikė ieškinį failų dalinimosi svetainės „Linkomanija“ įkūrėjui Kęstui Ermanui, siekdama prisiteisti jo įregistruotą interneto domeną Lanva.lt. Pastarasis be kovos pasiduoti neketina.
 
Ieškinį asociacija grindžia Europos Sąjungos direktyvos reikalavimu, kad domenai turi būti registruojami sąžiningai ir turint ankstesnes teises į domeną sudarantį žymenį. „LANVA yra nuo 2006 metų veikianti asociacija, savo veikloje nuolat naudojanti žodinį ženklą LANVA (pavadinimo trumpinį) bei prekių ženklą, kuriuo be kita ko žymimi filmų ir muzikos įrašų viršeliai. Tuo tarpu K.Ermanas, žinomas kaip Linkomanija.net įkūrėjas, vadovaudamasis nesąžiningais ketinimais, neturėdamas ankstesnių teisių, savo vardu įregistravo domeną Lanva.lt“, – teigia LANVA pirmininkė Dina Adomavičiūtė.
 
Atsižvelgiant į prasidėjusį bylinėjimąsi minėtas domenas buvo areštuotas, o jo savininkui buvo uždrausta juo disponuoti.
 
Tačiau K.Ermanas šių metų birželio 26 dieną įregistravo viešąją įstaigą pavadinimu „Lanva“ ir tą pačią dieną perleido jį šiai viešajai įstaigai. Vilniaus apygardos teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė tik po poros savaičių, taigi K.Ermanas teigia, kad domenas teisėtai priklauso VšĮ „Lanva“.
 
„Mano manymu, tokie K.Ermano veiksmai tik patvirtina jo nesąžiningumą, kadangi vos tik sužinojęs apie reiškiamą jam ieškinį, pamėgino savo veiksmus ir savo vardu nesąžiningai įregistruotą domeną „įteisinti“. Visgi teisiniu požiūriu toks mėginimas nėra sėkmingas, mat turėti ankstesnes teises domeną registruojantis subjektas turi turėti jau registravimo metu, o ne prieš pat reikalavimų pareiškimą“, – sako D.Adomavičiūtė.
 
Pasak jos, registruodamas Lanva.lt domeną K.Ermanas siekė pakenkti „priešingus interesus turinčiai“ asociacijai ir tai įrodo jo veiksmai prieš ieškinio pareiškimą. „Be to, labai keista, kad atsakovui perleidus domeną ką tik įsteigtai įstaigai, domenas faktiškai nebuvo perduotas. Pagal reglamentą faktinis perdavimas įvyksta įregistruojant pakeitimus „Whois“ duomenų bazėje, tačiau liepos 15 d. areštuojant domeną, birželio 26 d. neva įvykęs perleidimas dar nebuvo įregistruotas“, – pastebėjo LANVA pirmininkė.
 
Lengvai neatiduos
 
Nepelno siekiančiai VšĮ „Lanva“ vadovaujantis K.Ermanas ieškinį vadina nepagrįstu ir nepriimtinu, o savo teises ketina ginti teisme.
 
Jo teigimu, „Whois“ duomenų bazės pakeitimai neturi prasmės, nes birželio 26 dieną buvo sudaryta domeno dovanojimo sutartis: „Domeno perleidimo pagrindas yra pradinio ir naujo pareiškėjų tarpusavio sandoris, kurio sąlygų netgi neprivaloma atskleisti administratoriui.“
 
Domenas nebūtinai yra prekes ar paslaugas identifikuojantis vardas – daugybė domenų yra informacinio pobūdžio, nuorodos į kitus šaltinius, kompiuterius ar panašiai, – pastebi K.Ermanas
 
Adresu Lanva.lt viešoji įstaiga ketina talpinti informaciją apie įvairius projektus, kurie nėra susiję su antipiratinės asociacijos veikla. Be to, šiuo adresu anksčiau nebuvo talpinama jokia informacija, jis niekada nebuvo naudotas jokiems nei komerciniams, nei kitokiems tikslams. „Tai tik paneigia LANVA argumentus dėl nesąžiningumo ir domeno naudojimo neteisėtiems, nesąžiningiems ir ieškovą įžeidžiantiems veiksmams atlikti“, – sako K.Ermanas.
 
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad LANVA neturėjo savo interneto svetainės, taigi niekada nesiekė reklamuoti savo vykdomą veiklą internete ir iki šiol nepasinaudojo teise įregistruoti domeną tokiu pavadinimu. Asociacija nėra įregistravusi ir LANVA prekės ženklo.
 
„Tapatūs prekių ženklai gali būti registruoti skirtingoms prekėms ar paslaugoms žymėti, tuo tarpu toks pat domenas gali būti tik vienas. Be to, domenas nebūtinai yra prekes ar paslaugas identifikuojantis vardas – daugybė domenų yra informacinio pobūdžio, nuorodos į kitus šaltinius, kompiuterius ar panašiai. Todėl domeno funkcija yra daug platesnė, negu vien tik prekės ar paslaugos identifikavimas“, – pastebi K.Ermanas ir priduria, kad domeno pavadinimo sutapimas su organizacijos ar prekės ženklo pavadinimu dar nereiškia jo savininko teisių pažeidimo.
 
„Linkomanijos“ įkūrėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad asociacijos pavadinimo pirmųjų raidžių trumpinys yra LAVA (Lietuvos Antipiratinės Veiklos Asociacija), o ne LANVA.
 
http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/internetas/lanva-siekia-is-linkomanijos-ikurejo-atimti-interneto-domena-lanva-lt-645-356746

Nu jeigu su kokiu timestampu saugai SQL, tai selectindamas pridek DESC prie uzklausos.

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Sioje temoje papasakosiu viska, ka pamaciau ir ka teko patirti keliaujant per EURES Lietuva. Kaip ir daugelis vasara ieskojau darbo, uzkliuvo akys uz vieno skelbimo, jog reikia darbuotoju Leicesteryje, Anglijoje. Atsidariau paskaitinet, aprasymas buvo gana ilgas, su visom detalem, parasyta firma. Pasigooglinau kas per velnias yra ta EURES Lietuva ir radau visokiu idomiu faktu, pavyzdziui:
http://www.ldb.lt/eures/
https://ec.europa.eu/eures/main.jsp?acro=free&lang=lt&countryId=LT&accessing=0&content=1&restrictions=1&step=1
http://lt.wikipedia.org/wiki/EURES
Imanoma atknisti ir dar daugiau, zodziu informacijos yra pakankamai apie sitos idarbinimo agenturos (ar kaip ja pavadinti) veikla. Is pirmo zvilgsnio viskas atrode gana graziai itikinamai, darbo pokalbis vyko Siauliuose, darbo birzoje. Vyko ne tik siauliuose, bet ir vilniuje, kaune, klaipedoje, dar kazkur... Atrode viskas rimta, www.ldb.lt ideta pagrindiniame puslapyje nuoroda i sita EURES, o tai tik dar labiau pridejo optimizmo. Na ka gi, pokalbyje teko pristatyti save anglu kalba, pasneketi kur dirbai, ka veiki, kokie hobiai, jog patikrintu ar zinai kas per velnias ir su kuo yra valgoma ta anglu kalba. Siauliuose vyko pirmas susitikimas, musu buvo gal apie 10 zmoniu. Prieme visus, nes pasake, jog jiems reikia 60-70 zmoniu, o mes buvome pirmieji. Darbas buvo zadamas fabrike, spaustuveje. 8-10 valandu per diena, aisku skurdziausias atlyginimas anglijoje, o nuoma nezmoniska - 65 svarai uz savaite. Na mums pasake, jog nuoma nera is pigiausiu. Tuomet visus prieme, uzpildeme kazkokius popiergalius del asmenines informacijos, vardas, pavarde, tel.nr, kur gyveni ir kada nori isvykti. Buvo trys datos: Birzelio 20, 27 ir liepos 5d. Mes su draugu pagalvojome, jog nuvyksime anksciau, bus didesne proga uzsidirbti daugiau pinigu, anksciau pradesim, gal anksciau grysim, arba padirbesim iki galo. Buvo sake, jog kai atvyksime, iskarto bus darbas. Na, iseje is darbo birzos, nuotaikos pagerejo, jog radome kazka, taciau pernelyg nedziugavome, nes klaustuku dar buvo daug.
Birzelio 20: sutareme 4valanda susitikti su vairuotoju, jog mus paims nuo tam tikros vietos. Autobusiukas atvyko gal puse 5 jeigu ne veliau. Kai pamateme, jog atvyko vos 8 vietu autobusiukas issigandome, taciau pasirodo, jie tik surinko zmones is visu miestu. Vykome su TRANSPAULE firma. Kazkur kryzkalneje atrodo persedome i didesni autobusa, 50 su virsum vietu. Autobusai nebuvo is prastuju. Vaziavo 3 autobusai. Kelione buvo TRAGISKA.
KELIONE: Susedome visi i autobusus, uztrukome gana ilgai, kol surinko visus zmones, kol atvyko visi autobusai, taciau sitas tai niekis, palyginus kas buvo ipusejus kelionej. Kaune sustoje prie megos vairuotojai sake jog turime apie 30 minuciu laiko, kas parukyt, kas i tualeta, kas grynu oru pakvepuot. Prie megos prastovejom vietoj 30 minuciu 2 valandas, kol sulaukeme kazkokios masinos, is pradziu likome nesuprate, ar laukeme tik tos masinos ar ko nors daugiau. Is masinos tempe kazkokias dezes, siuksliu maisuose. Na bet galu gale masina isvaziavo, mes pagaliau pajudejom toliau nuo lietuvos. Lenkijoj, Vokietijoj ir visur kur stodavome, visur buvo sakoma mums, jog tik 15 minuciu, taciau prastovedavom po 2 valandas. Taigi, naktis, lenkija jau ne per toliausiai, autobuse dauguma zmoniu miega, kadangi naktis. Tarp mieganciuju buvau ir as, kol neprikele kazkokie du kandziai. Pasirodo jie buvo is vairuotoju brigados. Ko jie norejo? Jie norejo jog pravestume cigaretes per lenkijos muitine. Galima pavadinti ir taip, jog tapome kontrabandos tarpininkais. Sie du vairuotojai ejo per autobusa ir siulyte siule, ka jau siule, tiesiog kiso ir uzkalbejo zmogu, jog tasai pasiimtu 4 blokus cigareciu (cigaretes duoda patys) ir passakytu jog jis vezasi juos pats. Kai kurie eme, kai kurie jau vezesi, o kai kurie tiesiog tare griezta ne. Atejo ir iki musu, as prisikeles is miegu is pradziu nesupratau ko jie nori ir ko jie pageidauja, nes pirmas klausimas kuri isgirdau pramerkes akis buvo: kiek cigareciu vezi? Ju nelaimei cigareciu as neemiau, bande itikinti ir kalbejo graziais zodziais, taciau sakiau ne, o kai paklausiau kas man is to, tiesiog nusijuoke, todel su draugu nusprendem kazkam nemokamu pinigu nedalint. Kai cigareciu nepaeememe, ju veidai perkrypo ir visa kita likusi laika i mus ziurejo kreivai, kol vokietijoje pagaliau isdryso prieiti ir islementi kelis zodzius. O buvo taip, jog draugas ejo i autobusa, norejo pasideti pc ir norejo ilipti per priekines duris, kadangi per galines buvo uzsikimse, kai pamate, jog jos uzrakintos, kazka numurmejo sau po nosim ir tada sulauke demesio is vairuotojo. O vairuotojas ne komplimentus atejo padalint, o pakalbet del praeitos nakties. Vairuotojas pasake: Ziuriu cia esi labai mandras, tu man vakar gaidy cigareciu nepaemei ir ragus istumei. Neblogai, kaip is vairuotojo. Nusijuokem uz juos, sedome i autobusa ir myneme toliau, o tada prasidejo kosmarai kaip is siaubo filmu. Kvapu mesmale, kvapu autobuse buvo daugiau negu zmoniu jame vaziuojanciu. Tai koks prigeres vyrukas atsiraugeja tau prie veido, tai koks kandis dvi dienas laikes misraine autobuse (kuprineje) treciaja diena sumasto ja atsidaryti ir suvalgyti, tai kas batus nusimauna dvi dienas raugines, tai kokiai moteriai silkutem pradeda is tam tikros vietos kvepet, zodziu buvo NEIMANOMA vaziuoti. Taip, taip, keliavome 3 dienas. galu gale atvykome i londona, issimetem po kitus autobusus, kam kur reikejo, kam i londona, kam i leicesteri, kam dar kur. Pradejome judeti link savo miesto, buvo like 60 myliu, jas vaziavome 4 valandas. Padoru? Pakeliui sustojome ir 2 valandas laukeme kazkokios masinos, kuri pasiimtu praveztas cigaretes. Kelione truko 3 dienas, ji buvo tragiska. Siandienai tiek, greitu metu aprasysiu visas subtilybes kaip ir kas cia yra daroma su zmonemis, aprasysiu kaip jie moka graziai ir tusciai kalbeti bei pakalbesiu apie patalpu nuoma. Sekmadieniui, kaip pradziai, butu tiek, greitu metu papildysiu.
Papildymas
Taigi, kelione buvo tragiska, o dabar pakalbekim apie gyvenima atvykus. Vos atvykome i leicesteri, vienoje aiksteleje musu jau lauke Tomas - tas pats kuris organizavo visus darbo pokalbius Lietuvoje, kelione, zodziu pagrindinis veikejas. Stovejo su dar dviem draugeliais - nuomininkais. Na leicesteryje islipome gal devyni zmones, susodino i masinas ir isveziojo iki namu. Vos su draugu isineseme daiktus i "kambari" kuris buvo vos vienam zmogui gyventi, musu jau prase susimoketi uz nuoma. Draugas pinigus turejo grynais o as korteleje o kai paklausiau Tomo kur cia galima nusiimti pinigu atsove "zodziu karoc iseini po kaire ir ten nu eisi tiesiai GAL ir man rodos bankomatas yra". Nu ka darysi, susiradome siaip ne taip ta parduotuve, nusiemiau pinigu ir vos gryzus gavome kiekvienas susimoketi 130 svaru uz 2 savaites. PRIMINSIU, jog kambarys gyventi vos vienam, o gyvenome dviese. Is viso name gyvenome septyniese. Taigi mikrobanges nera, skalbimo masinos nera, trys saldytuvai is kuriu vienas neveikiantis. Interneto nera, vonios kambarys VIENAS ant 7 zmoniu, ir tai tualetas suluzes, vos nusileidzia. Sienu apacios VISAME name slapios nuo vandens. Taigi uz toki busta i savaite nei 30 svaru neduociau, taciau neturejome kito pasirinkimo. Pries isvaziuojant nebuvo nei namu nuotrauku, nei aprasymo, kad butume galeje susidaryti ispudi iskart. Ir mat problemele dar ta, kad jei jau ruosiesi dirbti per ju agentura, tai ir nuomotis privalai butent ta nama kuri jie duoda. Jei pakeiti busta - netenki darbo. Pakeiti darba - netenki busto. Zodziu ranka ranka plauna. Na ka, idaveme 130 svaru, Tomas pasake kad pirmadieni bukit offise ir isvaziavo kartu su nuomininkais. Na atejo tas pirmadienis nuejome visi septyniese i offisa, atsisviete pasu kopijas, dave popiergalius kur turejome uzpildyti savo adresa varda pavarde zodziu visa kas tik imanoma. Viska atlikus mums pabreze jog NUO KITO PIRMADIENIO busim jau visi very busy, o kai kurie ir jau nuo sios savaites treciadienio jau prades dirbti. Na mes galvojam per ta laika atsidarysim banko saskaitas, susitvarkysim su popierizmu, kad butu galima iskart dirbti. Na taip dienos ejo ir ejo, atejo treciadienis - NIEKO. Atejo savaitgalis - jokiu ziniu. Na galvojame reikia pradeti klausti, nesedet ranku sudejus. Zodziu paklausus zinute(nes i skambucius neatsake) kada pradesim dirbti, atsake cituoju : "pirmadienio gal.. antradieni jau tikrai". Na viena diena jau nusikelia nuo ju minetos frazes "busy". Taigi atejo pirmadienis - jokiu ziniu. Pagalvojome jog butu neprosal nueiti i offisa ir paklausti Tomo ar kokio kito su ta agentura susijusio zmogaus. Paklausus kada dirbsime atsake "siandien jau nebelabai, bet rytoj jau tikrai pradesit, na veliausiai treciadieni". Taigi jau nusikele 2-3 dienos nuo ju "busy" savaites. PRIMINSIU, jog Lietuvoje vykstant atrankoms TOMAS minejo, jog atvyksime sestadieni, dirbsime pirmadieni iskart. Taigi nuo jo tiesos atsilikome jau savaite. Atejo antradienis - nieko. Atejo treciadienis vel teiravomes del darbo ir gavom atsakymo zinute cituoju: "snd nieko". Pradejus po biski kelt tona mums ir neduodant ramybes jam atrase cituoju : "rytoj pietus". Tai vat gavus tokia zinute pradzioj likome nesuprate, bet geriau pagalvojus gal jis mums norejo kokioj nors kavinej pastatyti pietus, na siaip ar taip nieko nepeseme. Atejo ketvirtadienis, galu gale atsiliepe i skambuti, pasake jog gal dirbsime penktadieni ryte gal per pietus. Na ka mes ir vel zingsniavome iki offiso, jame tomo nebuvo, nieko is to gero taip pat nepeseme. Galu gale kai jau viskas "######o", eidami namo stebuklingai sutikome Toma REALIAI. Pabreziu jog tai tas pats kas laimeti vikingu loto. Stovejo su dviem bahuriukais - maroziukais, nuo 19 iki 22 metu amziaus. Na pradejom kamantineti toma kada dirbsime t.t, na tomas atsakydavo "va gal siandien gal ryt, isvezame tik po kelis zmones i darba, val gal is jusu namo paimsiu ka nors nes skundetes kad su pinigais bloga situacija". O kas svarbiausia visi butumet atpazine ta graudu mela, kada tomas sneka ir svaidosi neturedamas kur deti akiu, o jo tie draugeliai prunkstauja sustoje. Dar vienas is ju pasake cituoju : "nesijaudinkit jus del to darbo tiek, duos jums ji. Man preitais metais tiek dave jog vos patempiau". Na pagalvojom kazin ko jam ten tiek jau dave, bet tikrai ne darbo. Zodziu sake pranes penktadieni 12h viska tiksliau ar eisime i darba. Atejo penktadienis, 12:20 sulaukem zinutes "susisiekit su manim per 10 min". Susisiekus jis pasake jog butumem jau siandien eje i darba, taciau negalejo mums priskambinti, sudare jau sarasa, taip kad gal but bedirbsime tik pirmadieni. Taigi nuo Tomos zodziu "dirbsite vos atvaziavus", atsilikome jau 2 savaitem. Zodziu atejo jau ir sestadienis, atejo nuomininkai vel prasyti nuomos, vel viskas is naujo... Dar pamirsau pasakyti, pamenat minejau jog jam reikejo apie 60 zmoniu surinkti. Tai vat visi vaziavo autobusais, mokejo po 450 litu. Kiek suzinojome informacijos tai Tomas nuo zmogaus pasieme 200lt. Visai neblogi pinigai sudauginus kiek zmoniu ir kiek nuo galvos pasieme, jo?
Tai vat siam kartui tiek. Veliau ikelsiu busto nuotraukas, papildysiu, gal dar ka praleidau.

50% dalyku pirmo kurso turi but sutape; tik siaip klausimas, kur tu ta informatikos inzinerija vu radai?

Ačiū panašios temos autoriui kuris pateikė minti sukurti šį " topic'ą "
Dauguma kanalu yra susiję su fizikos, chemijos, biologijos, matematikos mokslais bei jų šakomis, žinių gilinimui to, kas vyksta aplink mus.
 
Norėčiau išskirti keturiolika pagrindinių, mano supratimu labiausiai aprėpiančiu susakytas temas, bei, žinoma, įdomiausius.
Labai neišsiplėsiu, tiesiog parašysiu kanalo temą bei prie kai kurių įkelsiu video pavyzdį ( dėl ribotų teisių negaliu prie kiekvieno aprašymo pridėti video ).
Atsiprašau už jovalą, bet žmogui norinčiam mokytis nusikopijuoti nuorodą į naršyklę greičiausiai didelių nepatogumų nesukels.
 
1. Vsauce - Abstraktus

 
2. 1veritasium - Fizika
youtube.com/watch?v=g_IaVepNDT4&feature=c4-overview&list=UUHnyfMqiRRG1u-2MsSQLbXA
 
3. 2veritasium - Fizika, ypač patariu pažiūrėti profesoriaus Morello " paskaitas "
youtube.com/watch?v=rtI5wRyHpTg&feature=c4-overview&playnext=1&list=TL_7bM91daj3E
 
4. AsapSCIENCE - Abstraktus

 
5. DNews - Mokslo naujienos
youtube.com/watch?v=ZwiTIzkF4cw&feature=c4-overview&playnext=1&list=TL2soge7Mu5cg
 
6. khanacademy - Abstraktus kanalas mokymuisi
youtube.com/watch?v=GcjgWov7mTM&feature=c4-overview-vl&list=PL7A9646BC5110CF64
 
7. minuteearth - Apie mūsų planetą, jos formavimąsi
youtube.com/watch?v=PRbVISZ3Gc4
 
8. minutephysics - Fizika

 
9. numberphile - Matematika

 
10. scishow - Abstraktus

 
11. TEDEducation - Abstraktus

 
12. periodicvideos - Chemija

 
13. crashcourse - Biologija, Chemija Istorija, Literatūra

 
 
14. Big Think - Abstraktus idėjinis kanalas

 
 
Alltime10s - Top 10 faktų
AskingScience - Dokumentika
Cambridge University - Kembridžo universiteto kanalas, daug įdomių video :)
CGPGrey - " Complex things explained. "
Earth Unplugged - Abstraktus
foodskey - Maisto mokslas
Grant Thompson - Eksperimentai
HeadsqueezeTV - Abstraktus
khanacademymedicine - Medicina, anatomija
Leah4SciTutorials - Chemija
LISA Mission - Astronomija
nottinghamscience - Abstraktus
pbsideachannel - Abstraktus
Pick Your Poison - Faktai apie nuodus
sixtysymbols - Fizika, Astronomija
SmarterEveryDay - Abstraktus
thebrainscoop - " Adventures in Taxidermy " ( Autopsijos ir t.t )
TheRoyalInstitution - Abstraktus
 
Jeigu žinot " undergroundinių " youtube edukacinių kanalų - pasidalinkit :)
 
GREIT BUS ATNAUJINTA

Oi melas melas melas. Jau kiek visur buvo prisneketa kaip gcc ir g++ neveike ant win8 kiek laiko, tik po kokio pusmecio nuo win8 isleidimo sutvarke. Tai kad ir kitu tokiu pavyzdiu yra, tai net neabejoju.
 
Na siaip Windows 8 laptope naudoju kazkur nuo 2012 lapkricio, tai apibendrinant visus situos faktus tai galiu pasakyt tiek: interface tai tikrai greitesnis nei win7, greiciau per pacius windowsus narsysi, kad kas kitas veiktu greiciau, tai nepastebejau. Jeigu paimti panaudotus win7 ir win8, tai bootinasi beveik 1:1. Apie driverius tai tiesa, Win8 prieje prie interneto su driveriais susitvarko tikrai geriau nei win7. Kalbant apie patoguma, tai tikrai ju nerasyciau i pc, bet laptope, kur daug laiko tenka praleisti be peles, tai tikrai labai patogu.

Jei mergike zaba - studijos, jei ciole - mergike. <_<
 
Ir davaj imesk pora foto, bo ka mes dabar tau galim pasakyt.