wiruzzz

Na ką, pamėginsiu ir aš kokį pažadų sąrašiuką padaryt :)
 
Prisižadu:

Nepradėti rūkyti (pasižadėjimas sėkmingai vykdomas nuo 1996 m.)
Susitaupyti pinigų ir nusipirkti nuosavą mašiną
Dažniau pakeliauti su draugais (prie jūros ar šiaip kur)
Suorganizuoti šio forumo narių susitikimą (turbūt Šiauliuose) - nežinau ar pavyks, bet pažado stengsiuosi nesulaužyti :)
Permiegoti su mergina...

 
Pradžiai užteks, jei dar ką sugalvosiu prirašysiu vėliau :)

Na ką, pamėginsiu ir aš kokį pažadų sąrašiuką padaryt :)
 
Prisižadu:

Nepradėti rūkyti (pasižadėjimas sėkmingai vykdomas nuo 1996 m.)
Susitaupyti pinigų ir nusipirkti nuosavą mašiną
Dažniau pakeliauti su draugais (prie jūros ar šiaip kur)
Suorganizuoti šio forumo narių susitikimą (turbūt Šiauliuose) - nežinau ar pavyks, bet pažado stengsiuosi nesulaužyti :)
Permiegoti su mergina...

 
Pradžiai užteks, jei dar ką sugalvosiu prirašysiu vėliau :)

Daba gal geriau bus :D
 

If (ds < a) then WriteLn('Taip') else if (ds = a) then If (v < b) or ((v = b) and (m < c)) then WriteLn('Taip') else WriteLn('Ne') else WriteLn('Ne');
 
Va jei konors neišeina pasikeist:
 

if (ds<a) OR ((ds=a) AND (v<=b)) OR ((ds=a) AND (v=b) AND (m<=c)) then WriteLn('TAIP') else WriteLn('NE');

Na ką, pamėginsiu ir aš kokį pažadų sąrašiuką padaryt :)
 
Prisižadu:

Nepradėti rūkyti (pasižadėjimas sėkmingai vykdomas nuo 1996 m.)
Susitaupyti pinigų ir nusipirkti nuosavą mašiną
Dažniau pakeliauti su draugais (prie jūros ar šiaip kur)
Suorganizuoti šio forumo narių susitikimą (turbūt Šiauliuose) - nežinau ar pavyks, bet pažado stengsiuosi nesulaužyti :)
Permiegoti su mergina...

 
Pradžiai užteks, jei dar ką sugalvosiu prirašysiu vėliau :)

Labas, Uždarbieti,
 
Praėjo 2014-ieji metai, ką per juos nuveikei?
Tikiuosi atsakymas ilgas ir metai Tau buvo tikrai geri. O aš norėčiau padėkoti visiems bendruomenės nariams, naujiems ir seniems, padėkoti už puikius ir aktyvius metus. Smagu, kad atsirado gan daug naujų narių, kurie yra tikrai aktyvūs bei keli itin aktyvūs, kurie šiuo metu varžosi Metų Forumiečio rinkimuose. Linkiu, kad visi nariai būtų aktyvesni ir turėtume daugiau įvairių iniciatyvų - konkursų, susitikimų, balasvimų, konsultacijų ir pan.
 
Manau Tau ir Tau, ir kiekvienam uždarbiečiui šis palinkėjimas būtų tiesiai į dešimtuką:
 
"Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to ką padarei. Taigi atsikratyk pančių. Palik saugų uostą. Pagauk palankų vėją. Tyrinėk. Svajok. Atrask." Markas Tvenas"
 
http://happynewyear-cards.com/wp-content/uploads/2014/12/Happy-New-Year-Images-2015-3d-3.jpg

Na ką, pamėginsiu ir aš kokį pažadų sąrašiuką padaryt :)
 
Prisižadu:

Nepradėti rūkyti (pasižadėjimas sėkmingai vykdomas nuo 1996 m.)
Susitaupyti pinigų ir nusipirkti nuosavą mašiną
Dažniau pakeliauti su draugais (prie jūros ar šiaip kur)
Suorganizuoti šio forumo narių susitikimą (turbūt Šiauliuose) - nežinau ar pavyks, bet pažado stengsiuosi nesulaužyti :)
Permiegoti su mergina...

 
Pradžiai užteks, jei dar ką sugalvosiu prirašysiu vėliau :)

Na ką, pamėginsiu ir aš kokį pažadų sąrašiuką padaryt :)
 
Prisižadu:

Nepradėti rūkyti (pasižadėjimas sėkmingai vykdomas nuo 1996 m.)
Susitaupyti pinigų ir nusipirkti nuosavą mašiną
Dažniau pakeliauti su draugais (prie jūros ar šiaip kur)
Suorganizuoti šio forumo narių susitikimą (turbūt Šiauliuose) - nežinau ar pavyks, bet pažado stengsiuosi nesulaužyti :)
Permiegoti su mergina...

 
Pradžiai užteks, jei dar ką sugalvosiu prirašysiu vėliau :)

Na ką, pamėginsiu ir aš kokį pažadų sąrašiuką padaryt :)
 
Prisižadu:

Nepradėti rūkyti (pasižadėjimas sėkmingai vykdomas nuo 1996 m.)
Susitaupyti pinigų ir nusipirkti nuosavą mašiną
Dažniau pakeliauti su draugais (prie jūros ar šiaip kur)
Suorganizuoti šio forumo narių susitikimą (turbūt Šiauliuose) - nežinau ar pavyks, bet pažado stengsiuosi nesulaužyti :)
Permiegoti su mergina...

 
Pradžiai užteks, jei dar ką sugalvosiu prirašysiu vėliau :)

Na ką, pamėginsiu ir aš kokį pažadų sąrašiuką padaryt :)
 
Prisižadu:

Nepradėti rūkyti (pasižadėjimas sėkmingai vykdomas nuo 1996 m.)
Susitaupyti pinigų ir nusipirkti nuosavą mašiną
Dažniau pakeliauti su draugais (prie jūros ar šiaip kur)
Suorganizuoti šio forumo narių susitikimą (turbūt Šiauliuose) - nežinau ar pavyks, bet pažado stengsiuosi nesulaužyti :)
Permiegoti su mergina...

 
Pradžiai užteks, jei dar ką sugalvosiu prirašysiu vėliau :)

Labai tikiuosi, jog visi išpildėtė daugelį savo pasižadėjimų šiems metams, o jei dėl kokių nors priežasčių nepavyko - tepavyksta atsigriebti ateinančiais metais :) Tam ir užvesta ši tema, kad galėtume pasidalinti savo pasižadėjimais kitiems metams ir taip galėtume lengviau siekti savo tikslo.
 
Aš pats kitiems metams turiu vieną vienintelį pasižadėjimą. Šiais ir net praeitais metais labai dažnai atsidurdavau situacijose, kur su kuo nors susitariu, jog kažkur dalyvausiu, kažkur atvyksiu, kažką padarysiu ir pan. Vėliau, kuo daugiau galvodavau apie tai, tuo mažiau norėdavau tą susitarimą(pvz. susitikti su viena pažįstama) įvykdyti ir galų gale paskutinę akimirką sugalvodavau pačių kvailiausių priežasčių(pvz. "susilaužiau koją paslydęs" :D ) to nedaryti. Taigi mano pasižadėjimas: Visada gerai apgalvoti visus pasiūlymus, jei tai man nepatinka tuomet tiesiog pasakyti tvirtą ne, o jei jau susitarta - susitarimą vykdyti iki galo ir paskutinę dieną nemeluoti žmonėms, kad man kažkas blogo nutiko :)
 
O toliau jūs pasidalinkit savo planais 2015-tiems metams, ką pažadate pakeisti, pasiekti ir daryti kitaip :)

O aš moteriškai :rolleyes: tikslas numesti svorio. Tikslas ore kabojo jau 10 metų, bet per šiuos metus numesta 10kg, iš jų 3kg paskutiniais 2 mėnesiais. Tad jaučiu užplūdusį pasitenkinimą ir stiprią valią tęsti ką pradėjau.
 
O šiaip, prie to paties, noriu papasakoti apie "siekių" tradiciją. Turiu tradiciją nuo mokyklos laikų su drauge susirašyti metų tikslus,norus, svajones ir įdėti sąrašą į voką. Po metų prieš pat Naujus susitinkam, atplėšiam, pažvengiam ką pavyko įvykdyti, kur vėl susimovėm ir vėl surašom naujus tikslus sekantiems metams. Ir kai jau yra 10 metų tai daroma labai smagu atsigręžti atgal ir pamatyti kokiomis svajonėmis gyvenai paauglystėje, kas buvo svarbu prieš porą metų ir pan. Pabandykit! :)
 
Įkvėpta šito savo įrašo ir sulauktų pliusiukų parašiau apie tai plačiau: http://www.zavinta.lt/naujametine-tradicija-kuria-noriu-kad-pasivogtum/

„Negaliu sau to leisti“
 
Kiek kartų sau tai sakėte? Draugams? Artimiesiems? Pardavėjams? Taip, tikrai egzistuoja dalykai, kurių mes tikrai negalime sau leisti. Pavyzdžiui – negaliu sau leisti daugiau kaip 500,000 LTL kainuojančio Bentley Continental GT. Arba nuosavo namo už porą milijonų litų. Tačiau man tokių dalykų ir nereikia. Gal… Na, Bentley tai tikrai nereikia. Bet noriu.
 
Tačiau yra du dalykai, į kuriuos galiu ir privalau investuoti – tai į save ir savo verslą.
Prieš eilę metų, kai išėjau iš samdomo darbuotojo pozicijos ir pradėjau savo pirmąjį verslą, aš supratau, kad jeigu aš noriu, jog man pavyktų – aš turiu veikti globaliai, o ne apsiriboti tik vietine rinka. Teisybės dėlei, turiu paminėti, kad man nepasisekė. Kaip ir sekančius kelis kartus. Tačiau, per tas klaidas aš išmokau labai svarbias pamokas apie nuosavą verslą (kuriomis ir dalinuosi savo portale). Ir viena iš pagrindinių tokių pamokų – būtina investuoti į save ir savo verslą. Reikia pačiam tobulėti arba samdyti tam tikros srities profesionalus, kad atliktų užduotis taip, kaip kad jos privalo būti atliktos. Svarbiausia šioje vietoje – mokėti paminti savo kvailą principą „niekas už mane to nepadarys geriau„. Padarys, galiu Jus tuo užtikrinti. Ir po tiek metų, mano vartojamoje kalboje atsirado dar vienas išsireiškimas: „jeigu nebūtų geresnių už mane – būčiau pats geriausias„.
 
Ar galėjau sau leisti investicijas į save ar savo verslą? Absoliučiai ne! Čia kaip tame anekdote: „Orai šnabžda: reikia naujo palto… Atlyginimas atsako: ai, ir taip šilta„.
 
Reikėjo skolintis, naudotis sutaupytais pinigais, prašyti pinigų pas artimuosius ir daryti viską, kad mano versle būtų priimti teisingi sprendimai. Tačiau aš to nedariau. Neinvestavau, nemaldavau, neturėjau santaupų. Ir vaidinau „pasaulio bambą“ – kad viską moku pats, padarysiu pats ir už mane geresnių nėra. O buvo. Ir tai tapo pirmojo mano bankroto priežastimi.
 
Investicija į save ir savo verslą yra būtina. Ir ji tikrai bus protinga, jeigu tik suprasite, ko Jums reikia ir ką norite už tuos pinigus (ir laiką) įsigyti. Jeigu jaučiate, kad nieko nesuprantate SEO srityje, tačiau Jūsų verslas priklauso nuo lankytojų skaičiaus Jūsų interneto svetainėje – investuokite pinigus į SEO specialistus. Jeigu Jūsų verslas priklauso nuo pardavimų – investuokite į gerą pardavimų vadybininką, konferencijas (kurių metu gausite taip reikalingas pažintis), naujas pardavimų technologijas ir panašiai.
 
Ar po to, kai tai supratau ir pradėjau investuoti pinigus į save ir savo verslą, aš atsidūriau ten, kur noriu būti? Ne. Tikrai ne. Tačiau… Esu daug arčiau to, ko noriu (ir kuo noriu būti), nei kad buvau prieš kelis metus. Ir visa tai yra dėka to, kad padariau reikiamas investicijas, kurių negalėjau sau leisti.
 
Kokios tos investicijos? Pabandysiu paaiškinti.
 
Kokia yra samdomo darbuotojo vertė?
 
Visu pirma – pažiūrėkite į tai, kur Jūs esate šiandien. Ar dirbate? Ar darote tai, kas Jums patinka? Ar sukuriate pridėtinę vertę savo (ar kažkieno kito) verslui? Kiek uždirba Jūsų konkurentai? Kiek uždirba žmonės, dirbantys toje pačioje srityje, turintys tokias pačias žinias ir patirtį? Teko matyti kažkokią interneto svetainę, kuri sukurta neva tam, kad pateikti informaciją, kiek uždirba žmonės vienoje ar kitoje pozicijoje, tačiau ji dar tinkamai neveikė. Gal mano skaitytojai komentaruose parašys tos svetainės adresą (jeigu ji veikia) ir galėsite pasinaudoti joje pateikiamais duomenimis.
 
Duosiu Jums vieną pavyzdį: ar bent įsivaizduojate, kiek yra verta „namuose sėdinti mama„? Dauguma tokių moterų galvoja (arba – šalia jų esantys vyrai taip sako), kad jos „nieko nedaro“. Pabandykime paanalizuoti:
 
Pastoviai namuose būnanti moteris, auginanti vaikus, atlieka keletą funkcijų ir užduočių, kurias atlieka ir tam tikrų sričių specialistai, kuriuos galime pasamdyti:
 


 
Darželio auklėtoja
Vadovė
Psichologė
Virėja
Namų tvarkytoja (valymas, skalbimas ir pan.)
Vadybininkė
Sodininkė
Vairuotoja
Auklė

ir taip toliau…
 
Net jeigu moterys atlieka aukščiau išvardintus darbus „tik po kelias valandas per savaitę“ – turite paklausti savęs, kiek kainuotų samdyti tos srities specialistus net ir toms kelioms valandoms, kad atlikti tam tikrus darbus? Asmeniškai man – baisu net ir pagalvoti. Manau, kad mano antroji pusė, jeigu ji neturėtų savo verslo, būtų verta mažiausiai 6-8 tūkstančių litų per mėnesį (bijau gauti per sprandą už tai, kad parašiau taip mažai). O ji man sako, kad „sėdėdama namuose, ji nieko nedaro“.
 
Turite suprasti, kokia yra Jūsų vertė. Turite tinkamai įvertinti savo laiką, žinias, pastangas, patirtį ir panašiai. Turite žinoti, kas vyksta aplink Jus ir ar Jums verta kažką keisti. Galbūt – Jums reikia investuoti į save kelis šimtus litų, tačiau Jūsų, kaip samdomo darbuotojo, vertė pakils tais pačiais keliais šimtais per mėnesį. Investicija bus vienkartinė, o grąža – ilgalaikė.
 
Kokia yra verslo savininko vertė?
 
Jeigu patys esate versle – įprastai viską skaičiuojate (tikiuosi) pagal senai įprastą (ir pasiteisinusią) formulę: viskas dauginama iš trijų:
 
Pirma dalis – Jūsų uždarbis. Nustatykite, kiek norite gauti pinigų „į rankas“, kad Jūsų poreikiai būtų patenkinti. Jeigu esate moteris – prie šio skaičiaus dar pridėkite papildomus 20% ar net 30%, nes moterys, paprastai, yra linkusios save nuvertinti.
Antra dalis – verslo išlaikymo kaštai. Tai – Jūsų biuras, darbuotojai, mokesčiai ir panašiai.
Trečia dalis – investicinė dalis. Tai yra pinigai, kuriuos reikia investuoti į save ar savo verslą: reklama, renginia, mokymai, marketingas, viešieji ryšiai ir panašiai.
 
Investicija ir jos grąža
 
Kaip jau minėjau anksčiau – jeigu esate samdomas darbuotojas, Jums tereikia paanalizuoti rinką ir sužinoti, kokia yra Jūsų pareigybių vertė toje rinkoje. Ar gaunate tai, ką vidutiniškai gauna tokias pačias pareigas užimantys ir tokius pačius darbus atliekantys žmonės? Ar Jums reikia investuoti į save? Ar investicija į save yra to verta? Paskaičiuokite: jeigu kažkokie kursai/mokymai/seminarai kainuoja X sumą – kiek reikia uždirbti, kad investicija atsipirktų? Ar tie kursai/mokymai/seminarai padės Jums gauti didesnį atlyginimą? O gal jie pakels Jūsų produktyvumą ir taip pasididinsite savo priedus ar komisinius? Per kokį laiko tarpą tai galima pasiekti? Terminus skaičiuoti yra privaloma ir būtina!
 
Kaip verslo savininkas, Jūs žiūrite į tai panašiai: kokio dydžio investiciją reikia padaryti? Kiek reikia gauti papildomų klientų ar kiek atlikti papildomų pardavimų, kad investicija atsipirktų? Per kiek laiko tai realu pasiekti? Ar realu tai pasiekti? Ar investicijos atneštas rezultatas bus ilgalaikis? Žiūrėkite į tai realistiškai.
 
Kaip žmogui – ką Jums reikia atlikti ar išmokti, kad pasijaustumėte stipresni, pasitikintys savimi, turintys didesnę savivertę savo ir kitų akyse? Nepaisant to, kas esate gyvenime – jeigu Jūs savęs neįvertinsite pakankamai – niekas kitas to tikrai nepadarys. Galiu drąsiai pasakyti, kad asmeniškai aš – labai jaučiu, kai žmogus pasitiki savimi, kai žino savo vertę, turi tikslus. Su tokiais žmonėmis yra malonu bendrauti, malonu turėti su jais reikalų ir daryti verslą.
 
Niekada negausite daugiau, jeigu nemanote, kad to nusipelnėte. Negalite derėtis dėl didesnio atlyginimo, jeigu nepasitikite savo sugebėjimais ir savimi. Niekada negausite ir geresnio darbo. Žmonės ir toliau Jus stumdys ir duos Jums daryti tai, ką iš tikro turi, tačiau nenori, padaryti patys.
 
Todėl, prieš sakydami sau „aš negaliu sau to leisti„, pažiūrėkite į tai, ką galite dėl savęs padaryti. Ir ką leidžiate sau, nors nereikėtų to daryti? Ar Jums tikrai reikia to medžioklinio peilio, neveikiančio Xbox’o ir naujos odinės striukės, kurią gavote dovanų, tačiau ji Jums per maža? Gal geriau visa tai parduoti ir gautus pinigus investuoti į save ar savo verslą?
 
Jūs esate to verti. Ir Jūs privalote (taip, privalote!) ne tik sau, bet ir likusiam pasauliui pateikti pačią geriausią, naujausią ir moderniausią savo versiją, kokia tik galima tapti. Nes vienintelis dalykas, kuris gali Jus sulaikyti – esate tik Jūs patys.

Gerai, man ši vieta patiko, aš už jei tik gausiu naują telefoną! :D Nu iš bėdos ir kruopos gerai bus... :D

Visą laiką bendrauju su jaunaisiais verslininkais. Su tais, kurie jau pradėjo, su tais, kurie dar tik planuoja pradėti ir net su tais, kurie dar sėdi mokykliniame suole. Kartais, beje, tie, sėdintys mokykliniame suole, atrodo mąstantys logiškiau, nei tie, kurie sėdi biuruose, puikuojasi savo nuotraukomis geltonojoje spaudoje ir panašiai. Na, bet nenukrypkime nuo temos.
 
Viena iš mano labai mėgiamų grupių, su kuo mėgstu bendrauti – tai tie žmonės, kurie planuoja labai greitu metu atsidaryti verslą arba ką tik tai padarė. Jie ir parašo man, ir paskambina kartais, klausia patarimų ir noriai priima pagalbą.
Žemiau – pateiksiu kelis klausimus, kuriuos girdžiu praktiškai visą laiką, ir atsakymus į tuos klausimus. Kai kurie iš jų gali Jums nepatikti. Kai kurie – prieštarauti ką tik perskaitytam atsakymui. Kai kurie atsakymai gali atrodyti Jums „nesąmonė“ ir uždarysite šį puslapį. Tiesa, kai dėdė bankrotas pabels į Jūsų duris – gal dar sugrįšite čia, bet bus jau vėlu…
 
Dėmesio: žemiau pateikiama mano asmeninė nuomonė ir ji nebūtinai gali sutapti su Jūsų ar tuo, ką skaitote knygose už 39.99 ;)
 
Klausimas: Ar man reikalingas verslo partneris?
 
Atsakymas: Taip.
 
Techniškai – jis Jums visiškai nereikalingas. Tačiau aš tikrai patariu tokį turėti. Būtent verslo partnerį, o ne „draugelį“, patarėją, konsultantą ar mamą. Ir tam yra kelios tikrai svarios priežastys.
 
Verslo pradžia yra sunkus darbas. Labai malonu (ir itin naudinga) turėti žmogų šalia, kuris padės Jums lipti į tą kalną ir nugalėti kliūtis.
 
Teoriškai – galėtumėte pasisamdyti ką nors (kad ir tokį kaip aš), o ne padaryti tą žmogų savo verslo partneriu, tačiau tokiu atveju, Jūsų santykiai bus labai skirtingi. Jums nereikia žmogaus, kuris lįs Jums į vietą, kur saulė nešviečia vien todėl, kad išsaugotų savo darbo vietą. Jums nereikia žmogaus, kuris bijos pasakyti Jums, kad tai, ką sugalvojote, yra visiška nesąmonė. Jums reikia žmogaus, kuris pastoviai ragins Jus priimti tinkamus sprendimus, kuris nebijos išsakyti savo nuomonę ir požiūrį. Jums reikia žmogaus, kuris norės iš to verslo uždirbti ne mažiau nei Jūs pats.
 
Verslo pradžia yra labai liūdna ir vieniša.
 
Daugumoje atvejų – Jūsų laukia pakilimai ir kritimai. Ir tie pakilimai gali būti laaabai aukštai, kaip ir kritimai – laaaaaaabai žemai. Beje – viskas gali nutikti per vieną dieną. Net ir turint verslo partnerį – Jūs turėsite tik vienas kitą (o jeigu neturite verslo partnerio – tada iš viso vienatvė…) ir daugiau nieko. Kurį laiką – su Jumis niekas nenorės bendrauti, niekas nenorės dirbti kartu (tai, kad tapote kažkieno klientas – nedaro Jūsų draugais ir partneriais), niekas nenorės dalintis patirtimi ar klientais. Jums bus sunku. O gal – lengva. Pasiruoškite tam.
 
Kiti žmonės gali patenkinti tam tikrų gebėjimų poreikius, kurių Jūs neturite.
 
Ieškokite verslo partnerio, kuris turi skirtingus sugebėjimus, tačiau jo bendras požiūris sutampa su Jūsų. jeigu Jūsų projektas yra susijęs su IT sritimi, o Jūs esate programuotojas – Jums reikia gero marketingisto ar pardavėjo ir atvirkščiai. Turite matyti vieną viziją, bet mokėti visiškai skirtingus dalykus. Du programuotojai nepasieks nieko.
 
Prieš rinkdamiesi partnerį (netgi – prieš pradėdami jo paieškas) – pagalvokite apie tai, kokių sugebėjimų reikia tam, kad vystyti verslą: techninių žinių; lyderystės; buhalterinių žinių; pardavimų; marketingo ir panašiai. Kiek žmonių moka viską? Labai (ir turiu omenyje – labai, labai, labai) mažai. Turint bent vieną papildomą partnerį (jų skaičius gi praktiškai neribotas) – Jūsų verslas įgyja pranašumų pačiame verslo vystymo procese.
 
Čia galiotų paprastas reikalavimas – ieškokite tokio žmogaus, kurio padedami, galėtumėte skaičiuoti taip: 1+1=3
 
Klausimas: Ar man reikia ieškoti investicijos?
 
Galbūt. Pradžioje – nemanau, kad to reikia.
 
Gauti investiciją yra tikrai nelengva. Ypač tiems, kurie kuria verslą pirmą kartą. IT versle – investuotojai yra amtę labai daug ir į investavimo pasiūlymus žiūri skeptiškai.
 
Viename verslo forume teko skaityti tokį pasakymą: „net jeigu ir dabar kas nors ateitų ir pasakytų man: „žiūrėk, turiu mintį apie žaidimą, kuriame būtų pikti paukščiai prieš kiaules“ (Angry Birds) – aš tam žmogui pasakyčiau, kad jis nesveikas, kaip ir jo idėja“. Ir asmeniškai aš – pagalvočiau lygiai tą patį.
 
Tačiau, kalbant apie Rovio ir jų sėkmę – ji atėjo ne investuotojų dėka, o kompanijos užsispyrimo: iki Angry Birds jie į rinką „paleido“ dar 51 (!) žaidimą. Grįžkime prie investicijų…
 
Mano rekomendacija yra paprasta – stenkitės išsiversti be investuotojų kaip įmanoma ilgiau. Sukurkite produktą (bent pirmąjį), pristatykite jį rinkai. Nereikia tobulinti to produkto iki „idealumo“. Jums būtina suprasti, ar Jūsų produktas patenkina rinkos poreikį. Jeigu taip – tada jau turėsite ką parodyti investuotojams, pateikti jiems įdomius rezultatus (o ne spėliones) ir tinkamai (kiek tai įmanoma) pateikti preliminarius skaičiavimus.
 
Taip pat labai svarbu suprasti, kad investuotojai, paprastai, išgirsta labai daug pasiūlymų investuoti. Ir pasirenka tik kelis projektus iš šimtų (ar net tūkstančių). Todėl, reikia ne tik turėti puikią idėją, jos įgyvendinimo planą, komandą ir taip toliau. Reikia parodyti investuotojui, kuo ši investicija skirsis nuo kitų.
 
Dauguma pradedančių verslą pradeda jį ne nuo to galo – pagrindine užduotimi laikydami investuotojų suradimą ir sutelkdami savo pajėgas būtent į tai. Patikėkite – labai sunku gauti investiciją, kai turi tik svajonę ir su Microsoft PowerPoint šablonu paruoštą prezentaciją.
 
Pasikartosiu – turite padaryti kelis esminius dalykus:
 


 
sugalvoti, kas tai turi būti (kokią problemą tai spręs);
pagaminti/pristatyti/išbandyti bent vieną savo produktą;
pavargti ir pajusti, jog Jums nesigavo (būtinas sėkmės ingredientas);
pamiršti tai, ką buvote sugalvoję (palikti tai, o ne traukti iš paskutiniųjų ir patirti visišką fiasko);
sugalvoti naują idėją ir vėl bandyti iš naujo.

 
Klausimas: Turiu puikią mintį. Ar reikėtų bijoti, kad ją kažkas iš manęs pavogs ir įgyvendins?
 
Atsakymas: Nebijok, kad ją kažkas pavogs. Bijok, jeigu Tavo mintis kaip tik niekam nereikalinga ir neįdomi.
 
Tai galioja labai daugeliui verslo šakų. Idėja nereiškia nieko. Svarbiausia – kaip ji bus įgyvendinta, kas stovi už tos idėjos ir kas ją įgyvendins. Vienoje konferencijoje Ilja Laurs sakė: „idėjų autoriai nežino, kad daugumoje atvejų – investuotojai net nesupranta apie ką eina kalba ir į ką jie investuoja. Investuotojui yra svarbiausia grąža“. Ir tai – labai teisingi žodžiai.
 
Kaip pavyzdį – galime paimti tik ką nuskambėjusį „skandalą“ apie PriceOn. Idėjos „autorius“ (rašau kabutėse, nes idėja nėra originali – 2009 metais pasirodė programėlė „RedLaser", sukurta Occipital kompanijos ir parduota eBay 2010 metų birželio mėnesį; dar yra 2008 metais išleista ShopSavvy programėlė ir taip toliau) prieš kelias dienas „pasiskundė visuomenei", kad iš jo norima atimti įmonę, idėją, prekės ženklą ir panašiai. Atleiskite, tačiau mano subjektyvia nuomone (kurią turiu teisę reikšti savo svetainėje) – tai visiškas apsisnargliavimas. Su purslais. Fuj…
 
Sekančią dieną – pasirodė vieno iš „skandalo dalyvių“ atsakymas. Paskaitinėjus PriceOn įkūrėjo blogą – tikrai susidaro įspūdis, kad jaunuolis su investuotojų pinigais elgėsi kaip su savais, bet aš nei ieškau teisybės šioje istorijoje, nei man ji įdomi. Noriu pabrėžti tik štai ką – net jeigu žmogus ir kenkė savo kompanijai, buvo iš jos išmestas – jis vis tiek buvo sugrąžintas atgal. Nes be idėjos autoriaus, be jo vizijos – ta idėja yra nieko verta.
 
 
Bandymas slėpti idėją tik labai stipriai pristabdys visą jos įgyvendinimą procesą: gausite mažiau pagalbos, mažiau patarimų, mažiau bendradarbiavimo, mažiau kritiško požiūrio galimybių, mažiau galimybių pritraukti verslo partnerius į komandą ir taip toliau. Viskas tampa daug sunkiau. Nors ir natūralu būti paranojišku tokioje vietoje – siūlau nusiraminti. Praktikoje – tai beveik niekada nenutinka.
 
Ir dar kai kas – niekada neprašykite investuotojo pasirašinėti konfidencialumo sutarties. Rimtai. Jis ne tik jos nepasirašys, bet ir atsisveikinsite su bet kokia investicijos galimybe ne tik dabar, tačiau ir ateityje. Tai – kvailiausias dalykas, kurį galima pasiūlyti investuotojui.
 
Klausimas: Turiu puikią idėją. Ar man mesti mokslus/darbą ir pradėti verslą?
 
Atsakymas: Ne.
 
Likite mokykloje. Likite universitete/kolegijoje. Likite darbe. Laikas yra Jūsų pusėje. Dar turite labai daug laiko, tam, kad įkurti savo įmonę (tai padaroma per kelias dienas), o štai „atsitraukimo plano“ nebeturėsite. Tikrai šaunu, kai su idėja esi pats pirmas. Tačiau nieko nėra geriau, kai esi geriausias. Būtent tai padaro įmones galingomis ir žinomomis. Likdami ten, kur esate ir vystydami savo idėją – Jūs turite pilnas galimybes praplėsti savo pažinčių ratą, rasti aukščiau minėtus bendraminčius, investuotojus ir panašiai.
 
Tiesa – gal dar ir ko nors išmoksite.
 
Klausimas: Kur ieškoti darbuotojų ar bendraminčių?
 
Atsakymas: Visur.
 
Neseniai gavau laišką su būtent tokiu klausimu. Tiesa, atsakiau į jį ne vienu žodžiu. Jums nereikia duoti skelbimų ir panašiai. Jums reikia pažiūrėti į savo idėją/verslą kiek kitu kampu.
 
Kam įdomus Jūsų verslas? Kam reikalingas Jūsų produktas? Kokius žmones norite pritraukti? Kur tokie žmonės renkasi, bendrauja, dalinasi savo patirtimi? Atsakymai į šiuos klausimus atvest Jus prie sprendimų. Niekada negalime žinoti, kur ir ką sutiksime. Galite būti eilinis mokinys, tačiau Jūsų mokykloje per „Karjeros dienas“ gali apsilankyti koks nors verslininkas, kuriam papasakosite savo viziją ir turėsite pirmą investuotoją dar nepradėję verslo. Galite būti studentas ir paskaitose ar seminare užduoti eilę klausimų, kurie sukels susidomėjimą Jumis bei Jūsų požiūriu.
 
Tik mes patys kuriame sau ateitį, sudarome sau galimybes. Arba – atimame viską iš savęs. Nors tikrai nemėgstu beletristikos ir Paulo Coelho citatų, tačiau viena yra labai tinkama šiam atvejui:
 
 
Nepasiduokite ir siekite savo sėkmės. Asmeniškai aš – jau patyriau 4 nuopolius/nesėkmes/bankrotus. Dėka to – galiu dalintis savo žiniomis su Jumis ir patarti, ko nedaryti, kad Jūs to išvengtumėte. Bent jau ne dėl tų pačių priežasčių.
 
Gero verslo.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Pradėkime nuo vienos elementarios taisyklės: „nemokamai nieko nebūna“. Visur, visada ir viskam yra kaina. Ir net tais momentais, kai Jums atrodo akivaizdu, kad tai, kas Jums siūloma (ar ką gaunate) yra nemokama – prekė esate Jūs patys (Jūsų duomenys). Tačiau yra sritis, kurioje pastebiu tendencijas/norą gauti nemokamas specialistų/ekspertų konsultacijas – darbo rinka. Tai retai galima pritaikyti personalo atrankos bendrovėms, bet net ir pokalbio su jais metu, darbo ieškantis kandidatas nėra apsaugotas nuo konsultacijos suteikimo mainais į tuščius pažadus.
 
Manau, kad dauguma žmonių yra susidūrę su situacijomis, kai, darbo pokalbio metu, klausimai užduodami ne apie istorinius pasiekimus (t. y. – darbo patirtį ir veiksmus vienu ar kitu atveju), o daugiau apie „ką darytumėte tokioje situacijoje„, „kaip spręstumėte tokią problemą„, ar (vienas iš mano „mėgstamiausių“) – „o kaip plėstumėte mūsų verslą, kokių konkrečiai veiksmų imtumėtės?„. Įprastai, kai gaunami atsakymai į tokius klausimus, darbo vietos yra užimamos jau įmonėje dirbančių žmonių („valio, mane pakėlė pareigose! Na ir kas, kad už tą patį atlyginimą…„), o samdomi mažiausią atlyginimą gaunantys „žemiausios grandies“ darbuotojai į atsilaisvinusią vietą. Tai galima pastebėti, kai įmonės, ieškojusios aukščiausio lygio vadovų, po trumpo laiko tarpo pradeda ieškoti paprastų vadybininkų. pardavėjų ir pan.
Esu susidūręs ir su dar įdomesniais scenarijais. Vien iš pagarbos konfidencialumui – neminėsiu įmonių pavadinimų, tačiau viena iš jų neseniai paprašė: „gal galėtum sudaryti veiksmų planą, kuriame konkrečiai nurodytum, ką žadi veikti sekantį pusmetį, kokių konkrečiai veiksmų imtumeisi„… Rimtai?! Už tai ir mokamas atlyginimas – už planą ir jo įgyvendinimą. Daugumoje atvejų – būtent už to plano įgyvendinimą, tačiau yra nemažai veiklos sričių, kur užtenka pamatyti kaip galvoja potencialus kandidatas (o jeigu jis dar ir ekspertas!) ir… veiksmai aiškūs, o kandidatas – nereikalingas.
 
Jeigu ieškote darbo – atkreipkite dėmesį į Jums užduodamus klausimus. Įprastame darbo pokalbyje klausimai turėtų prasidėti „prašome pateikti pavyzdį, kaip Jūs…“ arba „ar galite papasakoti, ar susidūrėte su kokiais konkrečiais sunkumais susidūrėte savo praktikoje ir kaip juos išsprendėte„. Tokie klausimai yra pilnai suprantami, laukiami ir teisingi. Kalbama apie kandidato praeitį, patirtį, galbūt – charakterį. Tokių klausimų (ir atsakymų į juos) dėka, potencialus darbdavys stengiasi suprasti, koks žmogus sėdi priešais jį, kokią jis turi patirtį ir kaip elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje.
 
Posūkis nuo darbo pokalbio link nemokamos konsultacijos atliekamas “o kaip Jūs išspręstumėte…” ar “ką darytumėte, jeigu…” klausimų dėka. Šio tipo klausimai (dar vadinami „scenariniais„) veda kandidatą „problemos sprendimo“ keliu, jais siekiama įžvelgti kūrybiškumą (asmeniškai aš – kūrybiškumą vertinu klausimais „kuris būtų parduodamas geriau: drabužių vyrams linija, sukurta Victoria’s Secret ar drabužių dėmių valymo priemonė, sukurta Johnnie Walker?“ ir panašiai) ir, greičiausiai, rasti greitą/nemokamą sprendimą jau esamai problemai. Jeigu darbo pokalbyje dominuoja klausimai „kaip darytumėte„, o ne „kaip darėte“ – Jūs teikiate konsultaciją, o ne kandidatuojate darbo vietai užimti.
 
Šis straipsnis rašomas tik todėl, kad pastebiu kintančias darbo rinkos tendencijas, augantį piktnaudžiavimą kandidatų žiniomis ir patirtimi. Jeigu esate darbdaviai – paskaitykite straipsnį apie pasitikėjimą. Fiziniai asmenys, manau, ir taip rado kokių žinių pasisemti.
 
Noriu pasakyti, kad darbo pokalbis turi atnešti abipusę naudą jame dalyvaujančiomis šalims: darbdaviui – kandidato ir jo patirties pažinimą; kandidatui – darbdavio ir jo veiklos pažinimą. Galbūt Jūs, kaip darbdavys, to žmogaus nepasamdysite (o gal kaip tik – pasiūlysite jam kitokį darbą, nei tą, į kurį jis kandidatavo), tačiau jis gali tapti Jūsų klientu. Kaip kandidatas – gal ir nebuvote tinkamas šiam darbui, tačiau turite draugą (-ę), kuriam toks darbas būtų „kaip tik“.
 
Visuomet tinkamai ir rimtai įvertinkite darbo pokalbį. Tik šį kartą – turėsite dar vieną vertinimo kriterijų: ar tai buvo darbo pokalbis, ar, visgi, siekis gauti nemokamą konsultaciją?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Išsiųsta :)

Išsiųsta! :)

Išsiųsta :)
 
Išsiųsta :)

Galvojau, kad jau išsiuntė... Tuoj gausi :)

Kartais panašiai save pagaunu dėl perdėto mandagumo (ne tik kreipiniuose). Nemanau, kad verta sukti galvą dėl to, jog kartais būni ne pagal situaciją per daug mandagus.
 
O dėl to spontaniško mandagumo, tai turiu savo teoriją, kad taip yra dėl to, jog dar nėra pakankamai patirties bendraujant su tam tikro sluoksnio asmenimis. Tuomet įsijungia savisaugos instinktas ir baimė nusišnekėti, kažką per daug riebiai pasakyti ar pan...
 
O jei kaip pavyzdį paimtume šį forumą, tai aš pirmą kartą rašydamas žmogui, visada kreipiuosi trečiuoju asmeniu, nes tiksliai nežinau kam rašau. Ir nesuku galvos kaip čia atrodys, jei paaiškės, kad 12-mečiui rašau, nors atseit lyg ir nereikėtų man naudoti trečiojo asmens pagal amžiaus skirtumą.

Dedikuoju šį straipsnį verslininkams, kurie nori greitai praturtėti
 
Vėlyvais 1960-aisiais, Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Valteris Misčelas (Walter Mischel) pradėjo labai įdomių eksperimentų seriją, kurių dėka buvo siekiama nustatyti žmogaus galimybes ugdyti savikontrolę ir atsispirti “momentiniam pasitenkinimui”. Vieno iš eksperimentų metu (jų buvo nemažai), 4 metų vaikas atvedamas į tuščią kambarį, kuriame būdavo koks nors skanėstas – zefyras, saldainis, sausainis ir panašiai. Tada, vaikui pasakoma, kad jis bus paliktas kambaryje vienas, o jį atvedęs asmuo išeis 15-kai minučių. Ir jeigu vaikas per tas 15 minučių, kol nebus šalia suaugusiojo, nesuvalgys to skanėsto – grįžęs suaugęs atsineš dar vieną skanėstą ir vaikas galės suvalgyti jau du skanėstus. Žinoma, jeigu vaikas nesulauks grįžtančio suaugusiojo – tuomet antrojo skanėsto jam niekas neduos.
 
Atlikus šį eksperimentą su daugiau kaip šešiais šimtais keturmečių vaikų, Stanfordo mokslininkai nustatė, kad mažiau nei trečdalis vaikų galėjo atsispirti pagundai nepaimti skanėsto, esančio priešais juos, per tas pirmąsias 15-ka minučių. Tai reiškia, kad apie 66% vaikų tą skanėstą visgi paimdavo.
 
Tačiau, įdomiausia dalis yra ne čia. Įdomiausia, kad tyrime dalyvaujantys vaikai buvo surasti po beveik 20-ties metų ir buvo pasidomėta jų gyvenimais. Ir štai čia, mielieji, tyrimo nauda atsiskleidė visu gražumu: pasirodo, kad tie vaikai, kurie atsispyrė pagundai paimti skanėstą prieš 20 metų, išaugo į daugiau gyvenime pasiekusius individus, nei tie, kurie skanėstus paėmė. Tokios išvados buvo prieita įvertinus vaikų mokslo pasiekimus, egzaminų rezultatus ir net kūno masės indeksus (KMI). Tyrimas buvo paskelbtas 1989 m. žurnale “Science”.
 
Zefyrų testu (kaip jis vėliau buvo pavadintas) dabar vadinamas žmogaus sugebėjimas atsispirti “greitam pasitenkinimui”, kas rodo jo emocinę brandą, kadangi tokio noro suvaldymas reikalauja mokėti puikiai kontroliuoti savo impulsus ir valdyti troškimus. Beje, žemiau galite pamatyti vaizdo įrašą, kuriame “zefyrų testas” atliekamas šiomis dienomis su tokiais pačiais 4-mečiais vaikais:
 

http://www.youtube.com/watch?v=QX_oy9614HQ

 
Kaip tai susiję su verslu
 
Labai. Netgi labai labai ir tiesiogiai. Dauguma šiandien veikiančio verslo šiame eksperimente papultų į tuos 66%, kurie čiumpa skanėstą. Tokie verslininkai laikosi požiūrio, kad reikia čiupti klientą iš karto ir išmelžti jį iki paskutinio cento, rašyti jam sąskaitas už kiekvieną judesį, atsikosėjimą ir pirstelėjimą. Sugaišai 3 minutes atsakydamas į esamo kliento klausimą elektroniniu paštu – rašyk sąskaitą.
 
Ir tik likę 33 procentai verslo laikosi požiūrio, kad negalima (ir nereikia) to daryti: klientas, su kuriuo yra demonstruojama kantrybė ir paslaugumas, džiaugsis tokiu aptarnavimu ir visada sugrįš.
 
Taip, aš leidžiu sau sulyginti Jūsų verslą su keturmečio vaiko mentalitetu. Nes kai puolate klientą ir lendate į jo kišenę (kai tikrai galima apsieiti be to) – Jūsų mąstymas yra lygus 66 procentams keturmečių.
 
Kaip suaugti
 
Žinoma, yra verslų, kurie yra laikomi “išimtimis”:
 


 
Pabandykite Amazon.com platformoje įsigyti tą pačią knygą, kokią jau esate pas juos pirkę. Žinote, kas nutiks? Gausite iš Amazon įspėjimą! Amazon vadovai, pasirodo, žino, jog jų ilgalaikis interesas yra nesuryti to zefyro, kurį jiems ką tik pasiūlėte.
Prieš eilę metų, kompanijos Apple klientų aptarnavimo skyrių darbuotojai konsultavo skambinančius ir norinčius įsigyti MacBook kompiuterius bei iPod’us, kad “nereikia skubėti pirkti dabar, nes tuojau pasirodys naujesni ir galingesni modeliai“. Ar Apple iš to pralošė? Kaip galite matyti ekonomistų pasisakymuose – ne.

 
Įvardinčiau čia ir lietuviškų verslų, tačiau tokių, kurie veikia tokiu principu – tiesiog dar nesutikau. Žinoma, stengiuosi po savęs (t.y. po konsultacijų) palikti tokių įmonių žymę Lietuvoje ir nuoširdžiai tikiuosi, kad ne aš vienas taip darau ir manau.
 
Deja, viena iš didžiausių verslo problemų yra trumparegystė. Arba godumas. O gal – keturmečio intelektas?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Aš tikiu tuo, kad mokytis galima bet kur ir iš bet ko. O geriausia yra mokytis iš labai netikėtų situacijų ir/ar neįprastų žmonių.
 
Skaitant šį straipsnį, Jums reikės išmokti pažiūrėti į viską kiek kitaip, nei esate įpratę. Nereikia reikšti savo nuomonės apie narkotikus, jų žalą ir panašius dalykus. Čia – kalba eina ne apie tai. Todėl sėdėkite, užsičiaupkite ir skaitykite. Galų gale – straipsnis yra apie dvi bet kurio verslo esmines taisykles – paklausą ir pasiūlą.
 
Taigi, ko Jūsų verslas gali išmokti iš narkotikų prekeivio? Visko. Pradedant nuo marketingo, “brendingo” ir baigiant klientų aptarnavimu.
 
Produktas
 
Nesvarbu, ar parduodate juodą heroiną ar baltą kokainą – nėra reikalo pardavinėti, jeigu nežinote, ką parduodate. Turite apie parduodamą produktą žinoti absoliučiai viską. Privalote atsakyti į bet kokį klausimą, pagrįsti, kad Jūsų produktas yra geriausias ir galėti tai įrodyti. Versle, mes tai vadiname “rinkos diferenciatoriais”. Parduodate dėka kokybės? Ar dėka vertės? O gal Jūsų pardavimai sėkmingi tik dėl kainos? Kaip daug žinote apie tai, ką parduodate?
 
Pasitikėjimas
 
Kiekvienas narkotikų pardavėjas turi turėti tam tikras savybes. Kalbu apie savybes, kurios privalomos tokiame “versle”: baimės nebuvimas, tvirtos nuomonės turėjimas ir šiek tiek išprotėjimo. Kaina, kurią narkotikų prekeivis sumoka, kai jį sugauna, yra itin didelė. Tačiau kaina, kai apgaunami konkurentai ar tiekėjai, yra kur kas didesnė. Todėl – reikia būti “kietais”, dedikuotais, užtikrintais savimi (ir produktu). Nepalikti vietos abejonėms, neapsisprendimui ir negalima būti “myžniumi”. Visai kaip verslo pasaulyje. Ar Jūs esate tokie pat bebaimiai ir sprendimus priimate tvirtai?
 
Paklausa
 
Pamatėte paklausą – pateikiate pasiūlą. Taip veikia verslas. Narkotikų prekeiviai elgiasi lygiai taip pat, kaip elgėsi Steve Jobs, kurdamas iPhone telefoną. Vartotojai negalvojo, kad jiems reikia to, kas buvo pasiūlyta. Ar Jums reikėjo iPhone’o 2006-aisiais (primenu, kad pirmasis buvo pristatytas 2007-aisiais)? Nereikėjo, nes tada dar neįsivaizdavote, kad toks produktas (ir jo galimybės) gali iš viso egzistuoti.
 
Narkotikų prekeiviai siūlo produktus, kurie jų klientams yra būtini. Bent jau taip tiems klientams atrodo. Kiek Jūsų klientų taip galvoja apie Jūsų produktą? Ar prie Jūsų prekės ženklo/paslaugos/prekės galima priprasti ir laikyti ją tokia, be kurios neįmanoma?
 
Prieinamumas
 
Itin svarbi verslo taisyklė: kai klientui Jūsų reikia – turite būti prieinami. Jeigu narktoikų prekeivis gali būti pasiekiamas bet kuriuo metu – taip turi veikti ir Jūsų verslas. O Jums net nereikia nesusekamo telefono numerio ar naudotis telefono būdelėmis. Žinoma, nebus taip, kad Jūsų klientą ištiks “lomkės” (šaltkrėtis ir kaulų laužymas dėl narkotikų abstinencijos), bet jeigu produkto (prekės/paslaugos) poreikis yra itin didelis – klientas ieškos, kur (ir kas) tą poreikį (“lomkes”) gali patenkinti. Ar Jūsų verslas prieinamas klientui tada, kai jam to reikia?
 
Procesai
 
Vienas neatsargus žingsnis ir Pablo Escobar’o imperija subyrėjo. Jūs, sąžiningo verslo atstovai, turite daug daugiau laisvės (visais atžvilgiais), tačiau čia vis tiek yra tam tikra pamoka: jeigu Jūsų verslas nėra pastoviai tobulinamas – Jūs paliekate spragas, kuriomis galima pasinaudoti. Ką darote, kad tobulintumėte savo verslą/produktą ir didintumėte efektyvumą?
 
Konkurencija
 
Čia reikia elgtis kiek protingiau, nei tai daro narkotikų prekeiviai. Tikrai nereikia lakstyti su automatais ir šaudyti, ar minuoti konkurentų automobilių. Tačiau tikrai siūlau aiškiai jiems parodyti, kur yra Jūsų teritorija – tebūnie tai kvartalas, miestas ar visa šalis. Dominuokite prieš savo konkurentus paieškos rezultatuose, dominuokite žiniomis, produktais ir kokybe. Šioje pastraipoje pateikiamas klausiamas turėtų skambėti maždaug taip: kai kalbama apie Jūsų verslo sritį – ar žmonės visu pirma pagalvoja apie Jūsų įmonę?
 
Darbuotojai
 
Jūsų darbuotojai yra Jūsų verslo vizitinė kortelė. Ypač tie, kurie tiesiogiai kontaktuoja su klientais. Jus turi supti žmonės, kuriais pasitikite. Galbūt, Jūs neturite tokios charizmos kaip Ilja Laurs ar Antanas Guoga, tačiau tikrai galite išvystyti tokias pat lyderių savybes, kaip kad turi jie. Ar Jūsų darbuotojai sutiktų už Jus “gauti kulką“?
 
Klientai
 
Dešimt procentų Jūsų klientų sukuria 90% Jūsų problemų. Dar viena verslo taisyklė, kurią galite pasižymėti. Tiesiog privalote žinoti, su kuo galite dirbti, o ko geriau vengti. Tikrai įmanoma suteikti nuostabų klientų aptarnavimą žmonėms, su kuriais Jums patinka dirbti, tuo pačiu metu sakant “ne” tiems, ko nenorite matyti savo klientų tarpe. Ar turite pakankamai drąsos, kad pasakyti potencialiam klientui, jog jis Jums nereikalingas?
 
Kartelis
 
Strateginės partnerystės su kitais verslais ir partnerių turėjimas yra labai svarbūs, norint sukurti gerą rekomendacijų tinklą ir pateikti klientui praktiškai viską, ko jam gali prireikti. Jums tikrai reikia žmonių, kurie Jus pamokytų, patartų, atstovautų ir nukreiptų klientus į Jūsų verslą. Lygiai taip pat turite elgtis ir Jūs – kurkite gerų santykių tinklą. Kai pas heroino prekeivį ateina klientas ir sako, kad jam reikia kokaino – prekeivis imasi vieno iš dviejų veiksmų: 1. gauna kokaino ir jį parduoda klientui; arba 2. nukreipia klientą pas “draugą”, kuris prekiauja kokainu. Jeigu manote, kad tokį rekomendacijų tinklą turite ir Jūs – pažiūrėkite, kas jame ir kodėl tie žmonės neduoda Jums klientų?
 
Pirmas kartas – nemokamai
 
Šis punktas yra ne visiems, kadangi tam reikia labai gero produkto. O jeigu jis toks geras – jis pats save parduoda. Turite tiesiog duoti nors šiek tiek jo “paragauti” interesantams ir paversti juos patenkintais klientais. Tada – jie papasakos apie Jūsų produktą savo draugams, kuriems irgi galite duoti “paragauti” (o dažniausiai – to net nereikės dėl rekomendacijos) ir juos taip pat paversti klientais. Kaip leidžiate potencialiems klientams “paragauti” ką reiškia turėti reikalų su Jūsų verslu?
 
Post Scriptum: ”Tik kvailys nešasi peilį į susišaudymą”
 
Turite apsiginkluoti. Ne, ne pistoletais ir automatais… Turite turėti pilną arsenalą marketingo ginkluotės. Ir ją turi sudaryti stambiausio kalibro ginklai, kokius tik leidžia Jūsų biudžetas. Jeigu norite internete ir realiame pasaulyje tapti didesni, galingesni ir įtakingesni, nei Jūsų konkurentai – turite pasirinkti teisingas priemones ir turėti tam tinkamus kovotojus savo pusėje.
 
Jūs turite tai, ko neturi nei vienas narkotikų prekeivis: galimybę atvirai ir agresyviai pristatyti savo produktą rinkoje, viduryje dienos, nuo nieko nesislepiant. Jūs turite galimybę išdidžiai pakabinti iškabą virš įėjimo į Jūsų parduotuvę (tiesa, su savivaldybės leidimu); įrašyti savo tikrąjį vardą vizitinėje kortelėje; skleisti informaciją internete ir visam pasauliui paskelbti, koks kietas yra Jūsų verslas ir jame dirbanti komanda. Klausimas tame, ar darote tai, ar visgi dirbate šėšėlyje?
 
Parašykite man, jeigu Jums reikia realybės ir galimybių dozės. Žinoma, pirma dozė – nemokamai…
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Socialiniai tinklai gali būti puikus įrankis siekiantiems išlaikyti ryšį su kitais žmonėmis, susidraugauti su kažkuo nauju ir efektyviam bendravimui. Deja, tačiau ne kiekvienas naudojasi jais pagal paskirtį. Daugumai Facebook’o vartotojų – naujienų srauto tikrinimas yra vos ne kaip darbas. Jie rašo tam, kad “susirinktų LIKE’us” (lietuviškai – PATINKA, nors man tas pavadinimas visiškai nePATINKA); jie stebi, ką veikia kiti žmonės ir tampa net apsėsti žinojimu, kas vyksta, kaip, kur ir kodėl. Dar nepamirškime ir tų, kurie Facebook’e žaidžia visus įmanomus žaidimus. Tikrai žinote tokius žmones. Na, bent jau tokius, kurie žaidžia ten bent vieną žaidimą. Jeigu tas žmogus – Jūs, tuomet reikia labai stipriai susimąstyti apie tai, kas bus, jeigu nustosite tikrinti Facebook’ą:
 
Turėsite daugiau intelekto
 
Na, sąlyginai. Jeigu Jūsų dėmesys nebus nukreiptas tik į Facebook naujienų srautą – galėsite pamatyti tai, kas vyksta aplink Jus. Galbūt reikia pamaitinti Jūsų naminius gyvūnus (šioje vietoje, manau, kai kurie skaitytojai tikrai apie tai susimąstys)? O gal reikia juos išvesti pasivaikščioti? Žinoma, kad padarysite tai. Tik po to, kai baigsite sekti tai, kas yra parašyta Facebook’e. O kur dar šiandieninės technologijos?! Dabar galima eiti kur tik nori ir neštis Facebook su savimi! Pagal potyrius – net nesijaus, kad išėjote iš namų, teisingai? Kai padedate telefoną į šalį (ar išjungiate kompiuterį) – pradedate suprasti, kad egzistuoja ir kitas – realus pasaulis. Su realiais reikalais, realiais žmonėmis. Ir jie mato Jus tokius, kokie esate iš tikrųjų – realūs. Ir Jūsų naminiams gyvūnams, draugams, artimiesiems ar antrąjai pusei – tai yra gera žinia. Jie gali su Jumis pabendrauti.
 
Padarysite daugiau
 
Kadangi rašau nemažai (o skaitau – dar daugiau) – naršau internete nemažai (skaityti: visą laiką). Mano didžiausia bėda – socialiniai tinklai. Labai nesunku išjungti rašomą straipsnį ir žiūrėti naujus pranešimus Facebook’e. Kas pakomentavo kokį mano įrašą? Kas mane paminėjo? Ir tos kelios minutės (kurias, tipo, tam skirsiu) tampa keliolika ar net keliasdešimt. Paskui – labai sunku grįžti prie straipsnio rašymo (jau šioje straisnio vietoje, tikrinau Facebook’ą du kartus). Kai išjungi viską – tada reikia kažką daryti, kad nebūtų nuobodu. O! Darbas!! Geras!!! Jeigu išjungsite Facebook’ą – galite drąsiai tikėtis, kad Jūsų produktyvumas išaugs.
 
Galėsite susikoncentruoti ties kitais dalykais
 
Buvimas Facebook’e užima daug laiko. Jūs net neįsivaizduojate, kiek laiko praleidžiate Facebook’e. Ypač – kai žiūrite savo naujienų srautą. Dabar jis yra pagal nutylėjimą sudėliotas kaip “Karščiausios Naujienos” (turbūt taip lietuviškoje versijoje atrodo? Nes aš naudojuosi FB tik anglų kalba) ir įrašai/įvykiai sraute nebėra chronologiški. Geriau – susijunkite su draugais kitokiame, realiame lygyje. Nueikite kur nors. Ne, nereikia ten daryti “Check-In”! Nueikite, galų gale, į sporto salę, pasinaudokite bėgimo takeliu. Nors… Ir ant jo bėgant – žmonės naršo Facebook’e. Teko tai matyti…
 
Darykite tai, ką norite. Išskyrus naudojimąsi internetu.
 
Išsiaiškinsite, kas yra tikrieji Jūsų draugai
 
Turėti šaunią draugystę internetu nėra sunku. Keli paspaudimai “LIKE” ant nuotraukų, įrašų, keli malonūs komentarai ir… jau draugaujate. Tai nėra sunku, tai neužima itin daug laiko. Kažkam užėmė 30-40 sekundžių, kad paspausti LIKE ant Jūsų nuotraukos, parašyti kokį komentarą ir panašiai, o Jums atrodo, kad tam žmogui iš tikrųjų rūpi.
 
Tačiau, išjungus Facebook’ą – dauguma šitų dalykų dingsta. Dingsta tas netikras jausmas. Nesijunkite prie Facebook kurį laiką. Pažiūrėkite, kiek žmonių parašys Jums, paklaus, ar viskas geras, pastebės, kad Jūsų nėra? Tai padarys žmonės, kuriems iš tikrųjų rūpite ir kurių, greičiausiai, net neturite Facebook drauguose.
 
Suprasite, kad žodis “patinka” nereiškia nieko
 
To mygtuko paspaudimas Facebook tinkle jau nebereiškia, kad Jums patinka įrašas. Tai tampa kaip privalomas “atsižymėjimas”, kad pamatėte įrašą, kad jį perskaitėte. Pasižiūrėkite į tai, kur spaudžiate “Patinka” iš šalies. Ar tai tikrai Jums patinka? Ar sakote žmogui, pranešusiam Jums asmeniškai, kad Afrikoje badauja vaikai – “man tai patinka”? Iš tikrųjų, mums, kaip žmonėms, patinka tik tai, kas yra mums artima, kas atspindi mus.
 
Jausitės pasiekę daugiau
 
Pabandykite išjungti Facebook’ą ir padaryti kažką, ko senokai nedarėte. Gal pagaliau parašysite tą knygą, kurią taip norėjote parašyti? Gal susitvarkysite savo daržą? Gal apsitvarkysite namus? Nuvažiuosite į parduotuvę ir nupirksite varžtus, kurie padės pakabinti tą ant grindų jau pusę metų stovintį veidrodį?
 
Beveik viską realiame pasaulyje reikia “užbaigti” ir padaryti. Neatimkite iš savęs to “užbaigtumo” jausmo. Atlikite kažkokį darbą ir pajuskite, ką reiškia jį pagaliau padaryti.
 
Atsikratysite sekėjų
 
Praktiškai visi Facebook’e turite žmogų, kuris jus “seka”. Ypač – jeigu esate moteris. Žmonės gali matyti viską, ką įkėlėte neatsargiai peržiūrėję privatumo nustatymus (ir Jūsų profilio nuotraukas) ir nepatikėsite, bet yra žmonės, kurie tai ir daro… Vaikinai žiūri merginų, kurios jiems patinka, nuotraukas. Ir nesakykite, kad taip nedarote. Merginos elgiasi taip pat, tik gal kiek dažniau. :) Žmonės, kurie nėra Jūsų draugai (ir su kuriais tikrai nesiruošiate draugauti) vis tiek gali matyti tam tikrą informaciją apie Jus. Net jeigu nesate tiesiogiai susiję – tai galima daryti per Jūsų draugų sąraše esančius žmones. Galbūt, savo privatumą ne taip jau ir saugantis (-i) draugas (-ė) pažymėjo Jus, kad einate kartu į kiną. Dabar, Jūsų sekėjas žino, kur Jūs būsite. Nenustebkite, jeigu išėję iš kino seanso, pamatysite ką nors kampe, kas alkanomis akimis spoksos į Jus. Taip tikrai gali būti. Taip, greičiausiai, net ir buvo. Tik Jūs to dar nepastebėjote.
 
Tikrai pasijausite geriau
 
Facebook’as daugumą žmonių veikia neigiamai. Labai mažai žmonių pasitiki savimi, turi mėgstamą darbą, mylimą antrą pusę, pakankamai pinigų ir yra laimingi. O štai Facebook’e pamatysite nuotraukas ir įrašus tų, kurie kaip tik tokiais Jums atrodo. Ir tokie įrašai gali turėti dvejopą poveikį – privers pasitempti arba… gniuždys Jus. Kad ir kaip būtų gaila – tačiau dažniausiai poveikis būna būtent gniuždantis.
 
Kodėl? Kažkas parašo įrašą, kurį pamatote Jūs ir dar koks 100,000 žmonių. Bent jau tiek buvo LIKE’ų prie to įrašo, kai jį pamatėte Jūs. Jūs parašote įrašą ir jis surenka… 2 “Patinka”? Vieną – iš pusbrolio, kitą – iš geriausios draugės ar draugo… Tai gali priversti Jus pasijusti niekam tikusiais. Jeigu Jūsų nuotrauka nėra pakomentuojama žodžiais, kad atrodote gerai – jausitės nepakankamai gerai atrodantys. Ir t. t. Pastoviai matote žmones, kurie atrodo Jums sėkmingesni, laimingesni, protingesni, turtingesni, geriau arodantys ir panašiai.
 
Kodėl Jūs galite norėti tokio poveikio sau?
 
Pagaliau suprasite, kad viskas, kas Jūs buvote Facebook’ui – tai dar vienas skaičius reklamos peržiūrų statistikoje
 
Tikrai neabejoju, kad tarp savo Facebook’o draugų turite žmonių, kuriems Jūs iš tikrųjų rūpite. Tačiau, lygiai taip pat neabejoju, kad ne mažiau rūpite ir pačiam Facebook’ui. Bent jau jo darbuotojams – Jūs esate tik duomenys, kurie patalpinti didžiulėje duomenų bazėje ir jais visaip naudojąmasi. Jūsų darbas Facebook’e – žiūrėti reklamas, leisti pinigus Facebook’o žaidimuose ir tokiais būdais krauti Facebook’o savininkui ir akcininkams dar didesnius turtus. Viskas, kas atsitiks su Jumis už Facebook’o ribų – jiems neįdomu. Realiame gyvenime – nelabai palankiai žiūrėtumėte į tokį žmogų, kuris taip su Jumis elgtųsi, ar ne?
 
Šis straipsnis skamba kaip pykčio išliejimas ant Facebook’o. Tikrai ne. Tai nėra taip. Tiesiog, norėjau išsakyti nuomonę apie tai, kaip mes, socialinių tinklų vartotojai, pamiršome, kodėl esame tuose socialiniuose tinkluose, kokia yra jų paskirtis. Tai pamiršau aš, Jūs ir net patys socialiniai tinklai. Socialiniai tinklai nebėra skirti sujungti žmones ir jų interesus. Jų paskirtis šiais laikais – kad kuo daugiau iš mūsų spaustų tą nelemtą “LIKE”. Tai – priklausomybė, tai liga ir darbas. Darbas, beje, už kurį Jums niekas nieko nemoka (ir nemokės). Nesakau, kad reikia išjungti Facebook’o visiems laikams. To nebus, sutikite su manimi. Tačiau rekomenduoju mažinti laiką, kurį praleidžiate Facebook’e. Ten tikrai Jūsų nepasiilgs 30 kartų per dieną.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Tokie rimtesni darbai buvo kokie 3 (iki šiol)
 
1. Sodybos priežiūra
Pliusai:
* Lankstus darbo grafikas
* Nemokamas apgyvendinimas, elektra
* Kai spėdavau dirbdavau ir kituose darbuose
 
Minusai:
* Mažas atlyginimas (Apie 700lt/mėn) - prižiūrėti reikėjo viso mėnesio naktimis, dienomis nemažai pasidarbuoti
* Nelaiku mokamas atlyginimas
* Tekdavo pagadinti ir savo daigtus kai sugesdavo duodami įrankiai
* Nebuvo tesimi pažadai, kartais žolės pjovimui bendziną reikėdavo pirkti iš savo atlyginimo, ilgainiui blogėjo santykiai su darbdaviais
 
2. Barmenas/padavėjas (dirbau tik 4 dienas, per festivalį)
Pliusai:
* Lengvas darbas
* Laiku sumokėtas atlyginimas
* Įdomus darbas, malonu bendrauti su įvairiais žmonėmis
* Neblogas atlyginimas (lyginant su darbo pobūdžiu) - su arbatpinigiais apie 230 lt/ 4d.
 
Minusų kaip ir nėra, viskas man ten patiko.
 
3. Pagalbiniu darbuotoju stogų dengime (virti smalą, kelnoti smėlį ant stogo ir t.t.)
Pliusai:
* Pakankamai lengvas darbas
* Neblogas atlyginimas - 40lt / d.
* Iki darbovietės nuveža nemokamai
 
Minusai:
* Dirbama karštomis dienomis ir dar prie ugnies
* Laikas slenka labai lėtai... :D

Na ką gi, atėjo tas laikas, kada ir aš nusprendžiau susikurti anketą šiame puslapyje.
 
Esu Mantas, iš Kauno miesto. Šiuo metu esu 11-okas, todėl šiemet turiu pakankamai laisvo laiko ieškoti savęs, atrasti savo pašaukimą, pasisemti daug žinių iš šio puslapio, galbūt atrasti ir bendraminčių, kurie mąstytų ir siektų panašių dalykų kaip ir aš. Kaip jau minėjau, esu 11-okas ir manęs neslegia artėjančių egzaminų jaudulys, nereikia karšligiškai viso laiką ir pastangų praleisti prie knygų.
 
Savo gyvenimą galėčiau pristatyti, kaip ir didžioji dalis jaunų žmonių: mokykla, namai, poilsis, laikas prie kompiuterio, sportas vėl mokslas ir galų gale miegas, aišku, savaitgaliais kartais galima nusižengti šiai rutinai. Mokykloje esu labai susidomėjąs fizika, istorija ir verslu bei ekonomika, nors šie dalykai tarpusavyje ir nesusiję, tačiau gavus atitinkamų žinių, ką nors naujo sukurti tikrai būtų galima. Jums ko gero kyla klausimas, kuo aš esu susijęs su šiuo tinklapiu? Na tai praėjusiais metais kartu su draugų grupe mokykloje buvom sukūrę savo MMB(mokomąją mokinių bendrovę), nors tai ir nėra tikras "verslas" ar kaip tai pavadint, tačiau aš manau, jog tikrai įgavau žinių, kad ir pačių elementariausių( minimalus biudžeto planavimas, ataskaitų sudarymas ir pan.). Šiuo metu vėl ieškau įdėjos, kurią būtų realu realizuoti, pasisekimo didelio nesiekiu, tiesiog noriu tobulėti ir gal savo ateitį sieti su tuo.
 
Dėkoju už Jūsų visų praleistą laiką, skaitant šią mano rašliavą, tikiuosi draugausime,
 
Pagarbiai EasyOn :) :)