gnubancik

Emigrantu reikia visiem, bet tik tokiu kurie turi aukstas kvalifikacijas. Daug kur reikalingi suvirintojai, inzinieriai, daktarai.

Geriausias prisistatymas. Ever.

Sveiki. Padekim vieni kitiems :)

Sveiki, aš esu vardu Ignas, iš Mažeikių, į šį forumą atėjau iš dalies padiskutuoti, išsikalbėti ir iš dalies ieškoti bei suteikti pagalbą susijusią su IT, verslu. Man yra 18 metų, neužkalnu 19, kitais metais planuoju studijuoti grafinį dizainą ir jau kitais metais man prireiks pinigų, tad vis dabar bandau susikurti kokį tai projektėlį, kuris neštų bent kiek pastovesnio pelno. Šiame forume jau esu ilgesnį laiką, bet tik dabar panorėjau jums čia prisistatyti :)
Sėkmės visiems :)

Sveiki, esu moksleivis būsimas devintokas, iš tauragės kuris čia užsuko netyčia, tiesiog ieškojau kažkokios pamokos ir čia radau ir nuo tada pamačiau, kad čia išties daug įdomių temų, galima pasisemti daug informacijos apie ką tik nori.
Ir tik dabar ryžaus susikurti vartotoją, nes noriu dalyvauti temose, kurios man aktualios, tiesiog moko įvairių man reikalingų dalykų.
Tad malonu susipažinti, tikiuosi priimsit mane. :rolleyes:

Nėra labai blogai, gal netgi yra kelios mintys, kurios gana logiškos, bet labai užkliuvo tai, kad pradžioje teigei, jog nėra jokių paslapčių ir gidų, duodančių rezultatų, o vėliau pateiki straipsnius, kurie bent kažkiek susiję su tuo pačiu ieškojimu. Taigi, norėjau pasakyti, jog kiekvienas žmogus yra savo likimo kalvis - kuo anksčiau jis tai supras (t.y. kuo anksčiau jis pradės siekti savo tikslų), tuo didesnė tikimybė, jog jis juos pasieks (na, arba bent jau nugyvens neblogą gyvenimą), tad viskas priklauso tik nuo mūsų pačių įdėtų pastangų, mūsų noro, mūsų valios, ryžto ir, žinoma, gebėjimų, kuriuos privalome lavinti kasdien.

Viskas turi pradzia ir pabaiga, bet galbut pabaiga, tai nauja pradzia? :)

Visas straipsnis patiko, pritariu visiems tavo išsakytoms mintims. TIk užkliuvo:
 
Tikrai nežinau, kodėl viena veikla man patinka, o kita ne, bet garantuoju, kad tikrai neskirsiu daug dėmesio nemėgstamai veiklai, o tuo labiau jos nepamėgsiu nors ir kiek laiko skirčiau.

Daug skaityt :D

Įvadas
 
Visi užaugę norėjome tapti gelbėtojais, policininkais, medikais ar net prezidentais, bet paaugus mūsų norai pasikeitė. Ar visi susimąstėme kodėl?
Pagrindinis ir ko gero vienintelis šito „kaltininkas“ ‒ aplinka ir jos įtaka žmogui. Iš aplinkos mes paveldime viską ‒ kalbą, elgesį, charakterio savybes ir aplamai visą požiūrį į kiekvieną gyvenimo smulkmeną. Jeigu jums nepatinka kažkoks maistas ‒ skonio receptoriai čia nieko dėti.
Taip taip, kiekvienas mūsų noras ir sprendimas yra ne mūsų pačių nuopelnas, o aplinkos, nors visada manėme atvirkščiai. Viskas labai paprasta jeigu suvoksime, kad niekas iš niekur neatsiranda.
 
 
Savęs atradimo paslaptys
 
Šiandien matome tonas knygų, straipsnių, filmų ir begales seminarų mokančių „atrasti save“. Deja, neegzistuoja jokia paslaptis kaip tai padaryti. Nėra jokių būdų atrasti save. Paprasčiausiai to daryti ir nereikia, nes tai būtų analogiška pasivaikščiojimui po dykumą ‒ nepamatytume nieko.
Visiškai nėra prasmės savęs ieškoti, nes niekada nieko ir nesurastume. Tai yra todėl, kad nei vienas žmogus neturi jokio savyje užslėpto talento ar pašaukimo. Žinau, skamba kaip visiškas absurdas, bet jeigu grįšime atgal į pačią pirmąją pastraipą, po truputį pradėsime suprasti.
Tokie dalykai kaip gražu-negražu, priimtina-nepriimtina, normalu-nenormalu mūsų galvose yra suformuoti aplinkos. Jeigu gatvėje pamatome atsitiktinę merginą, kokios mintys pirmiausia mums šaus į galvą? Teisingai ‒ graži arba negraži. Deja, nei vienas iš mūsų nepagalvojame kas nustato ‒ kas yra gražu, o kas ne ir aplamai ‒ kas yra tas grožis. Tačiau pagalvoję suprantame, kad tai ir vėl aplinka, o ne mes patys.
 
 
(Ne)žinomos žmogaus galimybės
 
Tiesa ta, kad visi turime vienodas galimybes mąstyti. Visi turime tokias pačias smegenis. Nėra tokio dalyko kaip geresnės ar blogesnės smegenys. Taip, vieno žmogaus smegenų audiniai gali būti šiek tiek kokybiškesni už kito, tačiau tai visiškai nieko nelemia. Žinoma, nekalbu apie išskirtinius atvejus kaip įgimtos protinės ligos ir panašiai.
Juk visi galime išmokti skaičiuoti, važiuoti dviračiu ar plaukti. Tai reiškia galime išmokti bet kokio amato. Statybininkas gali tapti fiziku, santechnikas ‒ biologu, valytojas ‒ inžinieriumi ir taip toliau. Tačiau, visą tai nulemia aplinka ir dėl to negalime padaryti nieko... iki tol kol pradedame suvokti kaip viskas vyksta!
 
 
Noriu bet nemoku
 
„Norėčiau būti tuo, bet nemoku ir turbūt neišmoksiu...“ — tokią frazę neretai galime išgirsti iš draugų ar pažįstamų. Tačiau kyla klausimas ‒ kam tada skirtos mūsų smegenys? Būtent tam jos ir skirtos, tik nežinia kodėl ne visi tai suprantame. Dažnai nesusimąstome, kad galime būti kažkuo daugiau nei esame dabar.
Visos mus ribojančios kliūtys ir barjerai yra tik mūsų pačių galvose. Niekas negimė menininkais, mokslininkais, verslininkais, žemdirbiais, statybininkais, programuotojais ir taip toliau. Visu tuo yra tampama ir viso to yra išmokstama.
Nėra tokio dalyko kaip talentas, yra tik toks dalykas kaip įdėtas darbas ir pastangos. O pašaukimas? Dar viena mums į galvas įkalta nesąmonė.
 
 
Man nepatinka
 
Pabandžius kažkuo tapti neretai susiduriame su viena problema ‒ nors imk ir nusišauk, bet mums visiškai nepatinka mūsų naujoji veikla. Arba ‒ pabandžiau, bet nepatraukė. Tačiau viskas daug paprasčiau nei atrodo.
Kaip niekas pirmą kartą sėdęs ant dviračio nepradeda važiuoti, taip niekas pirmą kartą prisėdęs prie kompiuterio nepradeda programuot. Visų pirma reikėtų savęs paklausti ‒ kiek į tai buvo įdėta laiko ir pastangų. Viskas už to ir slypi. Nepamėgsime nieko, jei tam neskirsime laiko ir viską darysime atmestinai.
 
 
Nuo ko pradėti?
 
Norėčiau parekomenduoti gana neblogą straipsnelį apie tikslų nusistatymą ir jų siekimą, bei labai susijusį ir taip pat labai gerą straipsnį apie motyvacijos atradimą.
Sakote, kad kažkuo taptum reikia mokslo, o mokslas kainuoja daug pinigų? Turbūt dar negirdėjote apie nemokamą išsilavinimą internetu.
Suprantate mokslo svarbą, bet neturite motyvacijos mokytis? Šis straipsnis kaip tik tau.
Ir galiausiai ‒ Kodėl 90% žmonių dirbdami tokį patį darbą uždirba žymiai mažiau nei likę 10%?.
 
 
Pabaigai
 
Labai dėkoju už jūsų sugaišta laiką skaitant šį mano minčių kratinį. Atsiprašau, jeigu nesužinojote kažko konkretaus, ko tikėjotės. Tai nebuvo ir neturėjo būti kažkoks gidas, kaip tapti bet kuo. Mano tikslas buvo tiesiog užvesti ant kelio ir įžiebti bent mažytę motyvacijos liepsnelę.
Pabaigai linkiu didžiausios sėkmės tobulėjant ir siekiant savo tikslų. Niekada nepamirškite, kad tobulėti niekada nevėlu. Gyvenimo laiptai, į kuriuos lipame, nesibaigia niekada, bei tobulėjimui ribų nėra!
 
Sėkmės.

Sveiki,
 
Gal retkarčiais aktyvesnis/pasyvesnis tačiau stengisuosi būsi aktyvus forumo narys.
 
Esu 25m. programuotojas iš Šiaulių.
Manau, kad apie žmogų daugiausiai pasako ne jis pats o jo darbai.
 
Programavimas:
Dirbu su: HTML (emmet), CSS (Foundation, Bootstrap, Pure CSS), PHP (OOP), MySQL, JavaScript, Jquery, Visual Basic 6.
Dirbu su TVS: Prestashop, OpenCart, Wordpress.
Baziniai įgudžiai: C++, AJAX, MS SQL, PostgreSQL, Ez components.
Skaitau, braižau UML diagramas(klasių, panaudos, veiklos, esybių ryšių modelių, sekų, komponentų, duomenų srautų ir kt.)
 
Mano visus atliktus darbus galima paveizėti čia
 
Dirbu kaip freelanceris, mėgstu filmus, šachmatus, išvykas ir rimtus žmones :).

oho kiek žinučių parašei per parą, pasistengei paspaminti, kad accountas geriau atrodytų :D

2 Years – $65.98 :lol:

Pasistengsiu labai neišsiplėsti.
Sveiki, esu 28-erių metų trumpai kirptas vaikinas iš Vilniaus. Vilniuje gyvenu nuo pat gimimo. :) Esu savo šalies patriotas, myliu kiekvieną savo miesto bordiūrą, gerbiu kiekvieną smirdantį bomžą. Vilniaus gatvės ir šiukšlynas tavo kieme, mane gali įkvėpti.
Mokiausi meno mokykloje, veliau mokslus mečiau ir nuėjau savais keliais. Nepaisant visko potraukis menui ir gyvenimui išliko.
Tekstai, IT, fotografija, grafinis dizainas - tos sritys kurias kultivuoju. Man tai kelia didžiulį pasitenkinimą.
Pasakiau sau - "Nuo šiol į viską žiūrėsiu pozityviai".
Neturiu ką pasakyti, užimsiu čia stebėtojo pozicija, bet gali būti, kad susipažinęs su jumis sprogsiu.

Man 19 metų, gyvenu Šiauliuose. Nuo šiandienos mane oficialiai galima vadinti studentu. Mokykloje tikrai nebuvau pavyzdingas mokinys, todėl nesmerkit manęs dėl rašybos klaidų. Keista tačiau tik baigęs mokyklą panorau išmokti taisyklingai rašyti. Ne tik rašyti, o aplamai tobulėti. Mane domina tokios sritys kaip tinklapių ir muzikos kūrimas. Mėgstu žaisti su PhotoShopu. Man didžiausia motyvacija gyvenime yra tas jausmas, kad iš nieko galima sukurti kažką. Kolkas nieko "apčiuopiamo" negaliu parodyti, tačiau html ir css kalbas jau daugmaž įvaldžiau. Esu optimistas ir aš įsitikinęs, kad susikursiu gerą gyvenimą čia - Lietuvoje. Jau senai semiuosi išminties iš šios svetainės, o dabar ir pats nusprendžiau dalyvauti diskusijose. Tikiuosi pagelbėsiu kitiems nariams ir to paties tikiuosi iš jų.

Emigrantu reikia visiem, bet tik tokiu kurie turi aukstas kvalifikacijas. Daug kur reikalingi suvirintojai, inzinieriai, daktarai.

moralas; geriau daug trumpu bereiksmiu postu,tei vienas ilgas :D

Kad paskutiniu metu čia visus naujus narius išmeta, kurie parašo įdomius prisistatymus :D

Labas,
Esu Andrejus iš Kauno. Man 28.
Aš esu web ir grafikos dizaineris bei marketingo specialistas.
Atliekami darbai: Joomla TVS (tinklapiai, modulių kūrimas ir modernizavimas), PrestaShop ( el. parduotuvės, moduliai atnuajinimai, moduliai, priežiūra), maketavimas, brandingas,
unikalių sistemų kūrimas.
Sugebėjimai (daugiau kaip 5 metai): html, css, php, mysql, jquery, js, photoshop, coreldraw, ilustrator.
 
Papasakosiu trumpą, galbūt kažkiek pamokančią istoriją ir tuo pačiu pasistatysiu.
 
Nuo ko pradėjau:
Kažkada baigiau vidurinę mokyklą, tuo pat metu pradėjau domėtis IT technologijomis ir mokytis viską kas su tuo susiję. Mokiausi ir programuoti tačiau užsikabinau už web dizaino. Baigiau daug papildomų kursų pradedant kompiuterinio raštingumo pagrindais, baigiant elektroninės leidybos mokymo programa KTU.
Vėliau įstojau į KTU ir baigiau multimedijos technologijas, bei Kauno Kolegijoj verslo vadybą su reklamos vadybos specializacija.
 
Vėliau:
Plėčiau savo žinias el. leidybos, el. komercijos, marketingo ir vadybos srityse, įstojau į LIMA (Lietuvos marketingo asociacija), dirbau laisvai samdomu ir ilgalaikiu darbuotoju nuo nedidelėse firmelėse ir didelėse tarptautinėse korporacijose. Įgijau nemažą patirtį visose srityse į kurias bandžiau kabintis.
Vėliau nusibodo dirbti kitiems ir įkūriau savo web dizaino ir marketingo agentūrą (nedidelė 6-8 žmonių įmonė).
 
Kulminacija (moralas / atviras pasakojimas):
Viskas sekėsi labai puikiai, atsirado nemažai didelių ir mažų klientų. Nors teko dirbti po 14-16 valandų, aukoti savaitgalius. Bet džiaugiausi kad verslas einasi, darbuotojai dirba gerai, klientai laimingi ir patenkinti suteiktomis paslaugomis.
Tačiau...
Vieną linksmą žiemos dieną (kaip bebūtu keista... vasario 16 ) viskas apsiverčia. Linksmos atostogos kalnuose tampa "lemtinga diena kuri pakeičia gyvenimą"... Na tiksliau atsibundu gegužės n-tąją dieną, ir viskas prasideda iš naujo... Įmonės nėra, seni darbuotojai ir palikti atsakingi asmenys išėjo su klientais... Įmonėje balansas = 0.
 
&moralas = "nepasitikek niekuo";
 
Taigi istorija ir prisistatymas skamba maždaug taip. Taigi likau su 1 darbuotoju ir nedideliu kabinetu, nuo šios vietos pradedu viską nuo 0.
Jei bus susidomėjimas, plačiau apie viską greitai papasakosiu skiltyje "Asmeninis tobulėjimas"...
 
Taigi - LABAS :)

Sveikas prisijungees prie musu

Sveiki, man 17 metų, ne už kalnų 18. Itin daug nerašysiu, nes nelabai mėgstu apie save plepėti, o prisistatymą, kaip supratau, parašyti būtina.
 
Temos pavadinimas asocijuojasi su skaudžiu mano gyvenimo įvykiu. 2012 metų vasarį autoavarijoje netekau savo šeimos. Ilgą laiką kybojau ant kilpos, apjuosusios kaklą, tačiau nebuvau toks drąsus, kad sugebėčiau ją trūktelėti. Nuolatinis sielvartas gadino mano sveikatą, tačiau skatino kūrybingumą.
 
Vieną praeitų metų rudens vakarą, po pusmečio nuo nelaimės, turėjau parašyti rašinį mokyklai apie tai, kas mums brangu. Ši tema stipriai palietė mano širdį - "atsirakino" visi jausmai. Rašinyje taip išliejau mintis, viršydamas žodžių limitą 3 kartus, jog pajutau atsidėkojęs tėvams už viską, ką jie suteikė man. Rašinys buvo dedikuotas būtent jiems.
 
Kiek vėliau viskas aprimo. Nustojau tūnoti sielvartautojo vaidmenyje. Regis, visa padrika praeitis nuplaukė tarsi srauni upė, atvėrusi man kelią į kūrybos pasaulį. Praėjus galbūt mėnesiui po ankstesnėje pastraipoje paminėto vakaro, mokytoja apibendrino visus rašinius, tačiau apie mano nekalbėjo. Džiaugiausi, kad mane "nurašė", mat nemėgstu, kuomet žmonės apie mane kalba. Tačiau klydau. Po pamokos buvau pakviestas pasilikti pakalbėti su tamsta. Ilgą laiką jai įrodinėjau, jog tai mano rašinys. Jos teigimu, ten pateikiamos mintys buvo pernelyg "suaugėliškos". Tačiau viskas baigėsi gerai, mokytoja liko sužavėta ir tuo pačiu liūdinti dėl ten esančio teksto. Tuo tarpu aš, graibydamasis sau už galvos, galvojau - kodėl rašiau apie tėvus, juk tai pernelyg asmeniška.
 
Ne vieną parą mane kamavo kaltės jausmas. Juk vardan gero pažymio paaukojau tėvų atminimą, dedikavau jiems tai, ką jaučiau ir tas mintis paverčiau trišalėmis - mokytoja (vertintoja) taip pat turi akis ir gali skaityti tekstą. Tačiau... Gal tai nebuvo klaida? Galbūt dovana iš dangaus? Po šio rašinio buvau tarsi plūgas išnaudojamas dviejuose rašinių konkursuose, kuriuose labai pasisekė. Viename jų vėl buvo panaši situacija kaip ir man su mokytoja - kilo abejonių, jog tai mano paties kurtas rašinys, todėl vertintojai subūrė dar vieną vertinimo komisiją, kuri nagrinėjo rašinį (kuriozas?).
 
Dar nesustojau. Žengiu į priekį, kad ir kokia skaudi būtų praeitis. Tragedija mane užgrūdino kurti, rašyti. Šiuo metu baiginėju vieną knygą, ji tarsi vidinio AŠ atspindys popieriaus lapuose. Iš savo patirties supratau, kad kartais sėkmingas gyvenimas prasideda nuo skaudžių nelaimių. Arba atvirkščiai.
 
Turbūt, kad viskas - prisistatymas baigtas. Tačiau gyvenimas tęsiasi.
 
P.S. Būkite geri, jokių užuojautų nereiškite. Dar nevisai aš tvirtas, tad bijau suklupti...

http://verslas.delfi.lt/verslas/17-metis-verslininkas-is-kauno-nuo-12-metu-pats-save-islaikau.d?id=62072649
 
Kokia šito straipsnio prasmė? Reklama ar noras pasipuikuoti? Motyvuoti kitus? Galbūt aš kažko kito neįžvelgiu?
 
Turim keletą straipsnių kasmet: https://www.google.pl/?gws_rd=cr#fp=d1457c57d2849aed&q=jaunasis+verslininkas
 
Užbėgu už akių: ne, man straipsnis nekliūna. Ne, aš nepavydžiu. Ne, ši tema neskirta pasidrabstyti purvu.