Darkera

išvis veiklą vykdyk ne Lietuvoje...

jei uzkalnis pas mane isestu as irgi ji ne tuo adresu nuvesciau ir pasistengciau kuo toliau, kad ilgam negryztu :lol:

Visada per eTaksi užsisakau taksi kuris rodo brangiausią kainą, nes normalus taksi ir normalus taksistas man yra svarbiau negu 2-3 eurus sutaupyti.

As tai matau vaika is provincijos kuriam uz mokslus mokes tevai, o jo pagrindinis tikslas stot bet kur i kauna arba vilniu, kad galetu pabekt nuo tevu ir patusint normaliai.
 
Tokiam reikia nueit padirbt ir suprast kaip gaunami pinigai ir pabandyt uzsidirbt ant mokslo paciam, kad tas gaublys ant kaklo bent kiek dirbt pradetu.

geriau stok į karvės šūdą

Negalvok apie stojimą į užsienį, kol nesugebi pats susirasti informacijos internete.

Labas, rašau tau iš namuko Škotijos laukuose, į kurį prieš porą dienų atskridau. Negaliu patikėti, kad dar beveik 10 naujų lietuvių šiemet atvyko kartu ir gyvena 100 metrų spinduliu kituose namukuose šalia manęs (nuostabu, kai kas nors patuksena tau į duris, o atvėręs pamatai lietuvį su pagaminta vakariene).
 
Jei neblogai išlaikai egzaminus, įstoti nesunku. Geriems universitetams reikia mažiausiai 70 vidurkio, geriausiems - 90-95 (arčiausiai gyvenanti pirmakursė čia atvyko su 2x100 ir 2x95), bet visi kiti priims ir su 60.
 
Škotijoje (priešingai nei Anglijoje) tu niekada nemoki universitetui, universitetas niekada nemoka tau. Žodžiu, nemokamas mokslas be jokių stipendijų.
 
Išlipęs iš lėktuvo Škotijoje sėsk į autobusą, kad nestovėtum kaip medis. Geriausiu atveju tas autobusas turėtų tave nuvežti į miestą, kuriame studijuosi. Jei nežinai, koks autobusas, Facebook'e susirask universiteto grupę ir ten tikrai rasi nors vieną lietuvį, kuris tau padės.
 
Pabaigęs studijas, Ugniau, grįžk į Lietuvą ir nekvailiok su tais savo įsitvirtinimais Škotijoje. Niekam Škotijoje tavęs nereikia. Tėvynėje turi būti.

Nevažiuočiau vien dėl to, nes ten lyja kiekvieną dieną ;D sėkmės Tau

Apie informatikos studijas užsienyje.
 
Specialybės:
 
Computer Science - tai informatika plačiąja prasme. Informatika nėra tik programavimas. Atvirkščiai - programavimas tikriems informatikams yra tik būdas išreikšti mintis. Pats informatikos mokslas (ne veltui vadinama "science") apima daugybę dalykų - pavyzdžiui, dirbtinis intelektas (Artificial Intelligence), tinklai ir paskirstytos sistemos (Networks and Distributed Systems). Jei nesi tikras, ką tiksliai nori veikti gyvenime su informatika, ir nori turėti visas galimybes vėliau pasirinkti bet kurią informatikos kryptį (nuo žaidimų kūrimo iki kompiuterinių tinklų saugumo specialisto, už didelius pinigus konsultuojančio įvairių bankų programuotojus) - studijuok gryną Computer Science.
 
Software Engineering - lietuviškai būtų "Programų sistemos". Skirta rengti programuotojams. Jei esi tikras, kad programavimas yra tavo pašaukimas ir labiau už tai nieko gyvenime dirbti nenorėsi, rinkis Software Engineering. Per bakalauro studijų metus turbūt programavimo prasme būsi geriau paruoštas nei Computer Science, bet Computer Science studentas vėliau pats nesunkiai galės išmokti tą, ką išmokė tave, o tu viso Computer Science - ne. Žodžiu, jei nedomina jokios fundamentalios kompiuterijos teorijos, galbūt verta studijuoti Software Engineering ir tapti geru programavimo, bet ne informatikos specialistu.
 
IT (Information Technology) - skirta tiems, kurie norėtų sieti savo gyvenimą su informatika, bet programavimas ir visos sistemos jiems yra per daug sudėtinga ir painu. Jei Computer Science yra mokslas apie sistemų kūrimą, tai IT - mokslas apie tai, kaip naudotis jau sukurtomis sistemomis. Tos sistemos yra nuo Microsoft Office paketo (nenustebčiau, jei pirmame kurse gautum Excel paskaitų) iki sudėtingų verslo valdymo ir panašių programų. Tokie specialistai yra reikalingi beveik kiekvienai įmonei ir dažnai vadovauja IT skyriams, konsultuoja darbuotojus jiems iškilus problemoms, diegia ir atnaujina programinę įrangą. Taigi darbo visada turės, bet, mano nuomone, žmogus, kuris pats negali nieko sukurti, nėra tikras informatikas. Be to, IT specialistu gali vadintis tiek baigęs Computer Science, tiek Software Engineering, kurių studijos gerokai sudėtingesnės ir aukštesnio lygio.
 
Web development - mano subjektyvia nuomone, jei jau nori būti programuotoju, geriau neapribok savęs tik svetainėmis. Internetas yra tik būdas informacijai priimti ir pateikti. Visi procesai (informacijos apdorojimas) veikia sistemos viduje (serverio pusėje). Ten gali naudoti bet kokias technologijas ir Web development studijos daugumos jų neapima. Todėl būsimam programuotojui geriau rinktis Software Engineering. Web dalį tuomet jau nesunkiai perprasi pats.
 
Pastebėjau, kad žiūri į ateitį, galvodamas, ką baigęs galėsi dirbti. Siūlau per daug negalvoti. Mūsų seneliai pabaigę studijas visą gyvenimą išdirbdavo tame pačiame darbe, dauguma mūsų tėvų yra pakeitę bent po kelis darbus, o mes - darbus keisime nuolatos. Tu to negali suplanuoti. Geroji dalis yra ta, jog jei baigsi informatiką, tau tuo neteks rūpintis, - jei per studijų metus įgausi pakankamai žinių, darbo visada turėsi ir galėsi rinktis pats. Vieną dieną gausi pasiūlymą būti Project Manager, kitą Web Developer.
 
Reziumuojant, siūlau kaip specialybę rinktis gryną Computer Science. Tuomet galėsi užsiimti ir toliau (magistrą) studijuoti bet ką.

http://cdn.edgecast.steamstatic.com/steam/apps/218620/header.jpg?t=1496962779
 
Čiupkit kol dar yra :)
 
PAYDAY 2 Steam'e

Matau tik jaunatvišką maksimalizmą, nieko daugiau. Ieškai žmonių patarimų, kurių gyvenimas yra verslas? Žinojai, kad reikia ir atsipalaiduoti nuo to verslo, kad kiltų daugiau idėjų ir t.t.? PIRMIAUSIA reikia atrasti sritį, kuri tau patiks, kurią darysi kad ir pinigų negausi kol tapsi toje srityje geriausias - TADA tai taps verslu ir darys pinigus. Dabar pas tave tik tas nesveikas noras uždirbti pinigus, toks jausmas kad uždirbdamas pinigus gerai jausies ir viskas bus ok. NE, taip nėra. Dirbdamas mylimą darbą už kurį dar ir pinigus gauni, tada jausies laimingas, o kaip tu sakai - sausų pinigų darymas, tai grynai visiškai sausiems vaizduotės neturintiems žmonėms nebent ir tinka.
 
 
Sapalionės. Kokius 6 metus, kalbi apie bakalaurą+magistrą, jeigu jau toks gabus kaip tau atrodo tai ir bakalauro pakaktų, kas yra 4 metai.
 
 
Vėl maksimalizmas.. Atknisęs kokioje Anglijoje 8-12h darbo dieną ir grįžęs po darbo tu nebent alaus įkalt ir kokį league of legends sužaist norėsi, o ne domėtis kaip pinigus daryti, nes net nežinai kas tau patinka, ir tą dieną nieko naujo nedarei, kad atrasti kas tau patinka.
 
Judant pinigų link su seminarais? Kokius seminarus tu nueisi ukuose 'rabatalindamas'? Knygų prisiskaitysi nebent, video prisižiūrėsi ir tai neįgyvendinsi savo tikslų.
 
Kam daug pasiekusiems žmonėms kurt knygas apie tai kaip uždirbami dideli pinigai? Tam, kad tokiems kaip tu parduoti, o jeigu žiūrint realiai blaiviom akim pastebėtum, kad dauguma jų šarlatanai ir didžioji jų pajamų dalis ir sudaro tokių knygų pardavimai. Rekomenduočiau domėtis nebent asmeninio tobulėjimo knygomis, pvz. Robert Greene 48 laws of power, 33 strategies of war - kai išmoksi atskirti pelus nuo grūdų, TADA gilintis kaip tu sakai į 'pinigų' darymą.
 
 
 
Kokį dar verslą kurti nuo tokių metų kai iki 18m nesugebėjai išsiugdyti jokių įgūdžių kuriuos galėtum greitai monetizuoti? Link kokių pinigų tu judėsi čia prisiskaitęs visokio motyvacinio š*do, tuo pačiu metu žuvis skrosdamas kokiam fabrike, ką? Supranti, kad pats savęs neparuoši, nes ikišiol nesugebėjai sistemingai nieko naujo išmokti, tai ta mokymosi įstaiga po mokyklos bent kažkokius sistemingo mokymosi įgūdžius įskiepytų.
 
Prisižiūrėjau gyvenime jau pakankamai tokių verslininkų kurie 'JUDA BABKIŲ LINK', kurie net vieno sakinio suregzt nemoka, normalaus pokalbio palaikyti, visą laiką nervuoti ir ieško kur kokį eurą liaudiškai tariant iš*ist ar šiaip iš š*do vašką išspaust. Patikėk, tokiu būti tu tikrai nenori.
 
Žmogau, esi jaunas, net jeigu dabar tik į mokamą įstosi gali perstoti į nemokamą vietą jeigu tik pasistengsi. Tie 4 metai skirti tiek ištobulinti tavo socialinius įgūdžius, tiek pagerinti atmintį ir svarbiausia paruošti gyvenimui - išmokti užmegzti naujas pažintis, išlaikyti sveiką protą po mokyklos baigimo. Tu galvoji univeras tai tik suolas ir diplomas? Klysti. Universitetai ir kolegijos turi ištisas studentų sąjungas, į kurias įsipaišęs gali stengtis universiteto labui, įgyti pelningų ateityje ryšių ir pamatyti, iš vidaus, kaip vyksta finansavimas pačiam universitetui ir pan. Jeigu kaip sakai nesi durnas - tai ir studijuodamas nebijosi klausinėti ir pasiimti tai, ko tau reikia iš tų studijų.
 
 
 
Irgi pradėjau nuo žaidimo serverių, per juos išmokau PHP+MySQL+Javos, tereikia noro ieškoti atsakymų į kylančias problemas.
 
 
Matyt dūrą stūmei visą gyvenimą toje mokykloje, dabar ieškai pasiteisinimo paskutiniais metais pasiplaut ir ale RIMTĄ verslą daryti, prisiskaitęs vėlgi kaip sakiau, kažkokio š*do. Nafik tu žiūri tik į DIPLOMĄ? Nafik? Įgysi tokias žinias, pažintis, kurios tau gyvenime pravers, jeigu tik mokėsi pasinaudoti tuo, kas duodama. Nuo to ir pradėk, tvarkytis su savimi per tą vasarą. Pasakysiu paprastai - tu dar vaikas ir tavo mąstymas dar kelis kartus keisis.
 
Kodėl aš čia tau knisu protą? Nes turiu kelis pažįstamus, kurie kaip ir tu manė jog PATYS be jokio pasiruošimo gyvenime, net neturėję normalios tėvo figūros, galvojo kad jiems visko gyvenime užtenka. Rezultatas: vienas dirba mašinų plovykloje lietuvoje jau 2 metai, dirba 12h/diena 6d/sav ir grįžęs prie lol sėdi. Prieš pat metimą dar sakė, kad pradės IT dirbti, į kažką pabandė pasigilint mėnesį(per pirmą sav dingo motyvacija, per antra disciplina) nu ir vsio. Antras: dirba sandėly, nieko neatsideda ir svajoja kaip būtų gerai išvykti į Angliją ale pinigų užsidirbt.
 
Trumpai apie mane: Man beveik 22, irgi visada norėjau uždirbti pinigus, po gimnazijos įstojau į sritį susiją su IT dėl visuomenės spaudimo :) Baiginėju priešpaskutinį kursą, per tą laiką išmokau tiek manipuliuoti laisva informacija, tiek pamačiau akademinį gyvenimą, tiek įgijau kitų svarbių įgūdžių gyvenime (laiko, ryšiai, kelionų, finansų planavimas ir t.t.). Įsigilinau labiau į sritį, kuri visada mane traukė - elektronika ir programavimas, iš to dabar užsidirbu ir turiu porą verslų. Pradžia buvo klaikiai sunki, visą pirmą kursą kasdien galvojau, kad mesiu (kaip žmogui kuris niekad nesimokydavo ir sėdėdavo su 7-8 vidurkiu gimnazijoje, univere pradėti mokytis buvo šokas), bet persilaužiau ir viskas atsistojo į savo vietas. Lipau per save, užsigrūdinau, subrendau.
 
 
Viskas ką noriu pasakyti, kad pats univeras kaip gyvenimo mokykla, nes turėsi perlipti per save, daryti tai ko nemėgsti, kaip ir gyvenime (nes kol kas tau atrodo jog tu darysi tik tai ką mėgsti ale VERSLĄ suksi), išmoksi tokio dalyko kaip deadline svarbą.
 
Sėkmės, jeigu dar turėsi klausimų, rašyk AŽ.

Sveiki, forumiečiai.
 
Šį forumą atradau atsitiktinai, manau čia renkasi tikrai gudrūs žmonės, todėl noriu jūsų patarimo.
Taigi, papasakosiu trumpai apie save ir savo problemą kuri mane kamuoja jau kuris laikas..
 
Pradžia
 
Viskas prasidėjo paauglistėje, berods 10 klasėje. Sedėdavau suole ir galvodavau apie visus tuos žmones gyvenančius – egzistuojančius. Niekada nenorėjau tokiu būt, visada sakydavau nebūk eilinis, nebūk eilinis... Ir pradėjau galvoti apie kažką savo. Pradžioje kaip ir visi mes (bentjau daugelis), noriu atsidaryti kavinukę/restoraną gyvent kažką kitokio nei daugelis gyvena. Ėjo metai ir mano motyvacija mokytis vis seko ir seko. Atėjo 12 klasė ir reikėjo apsispręsti stosiu kažkur ar ne. Su drauge (draugė mokėsi tikrai labai gerai, išlaikė visus egzus 90+ %) buvom nusprendę baigsim dvylika klasių ir varysim į „Norge“ ar „Ūkus“ padirbėt, užsidirbsim pinigų ji eis mokytis, o aš kažką kursiu savo, nes nenorėjau mokytis (užteko tų dvylikos metų). Ant egzaminų buvau dėjęs, nieko nesimokiau, kadangi buvau ramus, kad po dvylikos važiuosim dirbt! Po visų 100-tadienių ir paskutinių atėjo „lauktieji“ egzaminai. Egzaminus visus išlaukiau, kai kuriuos net geriau, už tuos kurie tikrai nuoširdžiai mokėsi, galiu pasigirt, kad už matematiką iš B lygio surinkau daugiau nei kai kurie, kurie turėjo pasirinkę A lygį. Bet, staiga draugė apsigalvojo, nusprendė studijuoti.. Nu ką, draugės ir mamos prikalbėtas stojau ir aš... Įstojau į VGTU finansus (nes visiškai nežinojau, kas patinka ir ką studijuoti, o finansai atrodė su pinigais susiję gal visai ir nieko). Pamenu, koks patenkintas buvau kai atsiverčiau lamabpo ir pamačiau, kad priėmė į mokamas dienines studijas.
 
Studijos
 
Po dvylikos baigimo vasara praėjo greit (egzaminai, išleistuvės, stojimų atsakymai). Taigi, atėjo rugsėjis ir reikėjo pakuotis mantas ir važiuot gyvent pačiam, be mamos maisto. Pradėjau studentauti, paskaitas „šaravodavau“, atėjo sesija, šiaip ne taip „praslydau“, tada vėl tęsėsi „šaravojimas“ iki kitos sesijos, tą sesiją aš irgi „praslydau“. Mokiaus, kad tik mokytis. Atėjo vasara ir aš pradėjau skaityti knygas, jos man pradėjo labai patikti (skaitau saviugdos temomis, apie verslą, taipogi mėgstu skaityti biografijas). Perskaitęs alchemiką, du tėčius ir Jobso biografiją. Aš supratau, kad nebenoriu aš mokytis.. Pradėjau galvoti, ką man diplomas gali duoti, nebeįsivaizdavau savęs dirbančiu banke ar kokioje tai įstaigoje.
Vasara baigėsi atėjo ruduo, ir vėl reikėjo grįžti į Vilnių ir tęsti mokslus. Nuo rugsėjo iki dabar aš išvis nelankau paskaitų, nueinu tik ant atsiskaitymų.. Pagaliau supratau, kad man visai nepatinka mokytis, einu į „koledža“ kaip į pragarą. Išvis nesuprantu, kodėl reikalingas tas diplomas, juk jis negarantuos saugaus gyvenimo. Supratau, kad baigęs mokslus įsidarbinęs kokioje tai įstaigoje aš nebūsiu laimingas, netobulėsiu, neatskleisiu viso savo potiancialo.. (jei tikrai, jausčiau tam meilę, aistrą - eičiau į banką ir dirbčiau už ačiū dėl patirties ir ryšių)
Kai pradedu mastyti dar giliau, apie ateitį, juk visą gyvenimą nesinuomuosiu buto, reikės kažkur įsikurti pačiam su šeima, norėsis gyventi gražiai, gražios mašinos, aprūpinti vaikus, kad jiems nieko netrūktu. Iš to seka klausimas KAIP? Imti butui paskolą 100metų? Nenoriu gyventi, kad tik gyventi, nenoriu egzistuoti. Noriu prisidėti prie pasaulio gerinimo, pakeisti jį nors šiek tiek. Noriu, kad po manęs jis pasidarytu geresnis.
 
KĄ DARYTI???
 
Paskutinius mėnesius galvoju, kas aš ir kokia mano paskirtis gyvenime. Noriu sužinoti ko tiksliai noriu ir neįsivaizduoju kaip mokslai ar diplomas gali man tai suteikti. Kuo daugiau skaitau, galvoju, tuo daugiau man viskas darosi neaišku..
Taigi, klausimas būtų toks – kaip man rasti save, ką daryti? Mesti mokslus ar ne? (Bet kai pagalvoju apie mokslų metimą iškart akyse stovi tėvai, nepatenkinti.. Juk tiek pinigų sukišo į mano mokslus, o aš visiškai nenoriu mokytis ir dirbti kažkokio monotoniško darbo nuo 9-17h. ) Norėčiau išvažiuoti kažkur (ne i angliją, norvegiją), kažkur toliau į ne tokią nusistovėjusią šalį, o iš to vėl kyla klausimas kaip? Jei aš neturiu pinigų?
 
P.S Nepykit už gramatines klaidas ir už visą tokią seką ir minčių kaitą. Tiesiog tai pirmas kartais, kai aš rašau kažką panašaus.

Svarbiausia kad katalizatoriaus neišpjautu :D

Turėjau gana identišką situaciją. Sėdėjau asistento pozicijoje, nereikėjo dirbti su klientais, data analysis tipo darbas - tiesiog šventė buvo eit į darbą. Po 3,5 mėn. gavau promo į kitą poziciją, prasidėjo darbas su klientais ir jų pričiūdais - prasidėjo stresas, nerimas, nemiga, sekmadieninė baimė. Porą mėnesių svarsčiau - gal pasilikt, pakaupt kapitalo ir judėt tolyn, o gal tiesiog prasilaušiu ir viskas ok bus... Bet po to supratau, kad geriau uždirbt mažiau, bet darysiu tai, kas patinka ir parašiau prašymą išeiti iš darbo. :unsure: Nors vadovui buvo šokas, bet suprato ir paleido. :) Svarbiau sveikata (tiek fizinė, tiek psichinė), nei krūva pinigų, kuriuos po to reikės kišti jos taisymui.. :)

Taip, aš pasportavęs. Lankiau sporto klubą, turėjau gerą figūrą, galėjau ruoštis varžyboms ir girdėjau pagyrų tiek iš merginų, tiek iš draugų. Dabar antri metai lankau kovos menus ir nukrito šiek tiek svorio, nes visai kitoks sporto principas, bet žinau, ką kalbu. Apskritai sportas mane sieja nuo vaikystės ir man tai labai geras būdas pamiršti problemas bei atsipalaiduoti.
 
Tačiau tai psichologinių bėdų negydo. Raumenys gali atlikti tokią pačią funkciją kaip kaukė. Suteikti apgaulingą įspūdį, bet tikrasis veidas gali pasirodyti bet kada. Žinai tokį Raimondą Jokubauską? Jis toks pasportavęs, gražios nuotraukos, treneris ir taip toliau. Tačiau pažiūrėjus kaip jis kalba, matyti, kad viduje jis baikštus žmogus. Nedrąsūs žvilgsniai, drebantis balsas.
 
Štanginė dar yra toks sportas, kuriame viskas remiasi į tavo discipliną. Tau reikia varžytis su savimi ir tokiu atveju nereikia trykšti pasitikėjimu savimi. Tiesiog viską atlik tvarkingai virtuvėje ir salėje. O kai tave motyvuoja vidinis nusivylimas, tai gana gerai gaunasi. Tačiau tai nėra krepšinis, futbolas, boksas ar dar kokia sporto šaka, kur tiesiogiai turi grumtis prieš kitą žmogų. Tu gali vienas pats būti geriau išsiugdęs tos sporto šakos įgūdžius, tačiau daug labiau tikėtina, jog nusileisi prieš techniškai silpnesnį varžovą, jeigu jis už tave bus vien psichologiškai stipresnis, turi didesnius "kiaušius" ir žudys žvilgsniu.

Siaurokai žiūri, jeigu manai, kad kuo labiau užkačiojęs, tuo labiau gali būti gerbiamas kitų vyrų. Gaaaalbūt. Galbūt pirmą kartą pamatę jie tave gerbs, bet būdamas silpnas psichologiškai tu tos pagarbos neišlaikysi. Juk sakoma, kad sutinka pagal rūbą, išlydi pagal protą. Lygiai tas pats galioja su pinigais. Nebent tada veiks tik dirbtinė draugystė ir pagarba dėl siekio turėti naudos sau. Tačiau pinigai ir raumenys nėra tas dalykas, kuris gilias žaizdas gydytų.
Be to, jeigu jau taip paviršutiniškai žiūri, galbūt tada geriau būti labai geru ir žinomu kovotoju, nei raumeningu spinta?

Storuliai yra vieni is linksmiausiu ir labiausiai atsiputusiu zmoniu pasaulyje. Moksliskai irodyta. Pagal tavo logika kiekvienas storulis yra su sociofobija, nes jo figura prasta.
 
Dar karta kartoju, geriau neterskit temos jei neturit ko protingo pasakyt apart uzpakaliui nusivalyt tinkamu fraziu: tai tu isdrasek, tiesiog pasistenk ir viskas bus ok.

Patarimai cia tai....... LOL. Jus neturit social anxiety ir net neisivaizduojat, ka tai reiskia ir koks jausmas sia problema tureti. Gal geriau gedos nedarykit sau su tokiais "patarimais". Tai tu tiesiog eik, tu tiesiog daryk, nu gi tiesiog drasos igauk, LOL LOL LOL. Ziauriausia kaip cia kazkoks rase tai tu susirask merga ir viskas pageres :DDDDDDDDD. Tu su savo kopustu bent kazkiek rauki, kad butent del social anxiety tu negali tos mergos susirast?
 
As pats kenciu nuo social anxiety, drovumo. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Man 23 metai, studijavau Anglijoj ir niekas nepadejo iveikt to drovumo. Studijavimas svetimoj salyje nepadejo nei kiek, tai dabar atsisesk ir suvok ant kiek rimtas dalykas yra sitas social anxiety. Cia ne batus ismokt uzsirist. Visi tie patarimai iseik is komforto zonos ir t.t. absoliutus bullshit. Pristatymus angliskai dariau, seminaruose pries grupe zmoniu turejau kalbet, net praktika buvo su vaikais kur kalbet reikejo ir ka galvojat? Nieko. Ne per nago juodima niekas nepasistumejo.
 
Visu pirma reikia issiaiskinti priezasti, kodel ta social anxiety turi. Yra dvi galimos versijos: 1) Patyriai patycias kazkokias budamas vaikas 2) Tai genetinis cheminis imbalansas tavo smegenyse. Jeigu variantas pirmas, tuomet tokios bullshit terapijos kaip cognitive behavioural therapy (dar kitaip vadinama cognitive bullshit therapy) gal net gali tau padet. Gali padet, nes jei tau pirmas variantas reiskia tau nera cheminio imbalanso smegenyse. Tiesiog tavo mastyma reiketu pakeisti is negatyvaus i pozityvu (ta terapija butent ir yra apie tai, kad i viska ziuret pozityviai). Jeigu tau antras variantas, genetika (cheminis imbalansas), tai cia ko gero tik vaistai gali padet pamalsinti simptomus. Cognitive behavioural therapy pavadinau bullshit therapy, nes sau pasakymas 10000 kartu koks tu nuostabus ir fantastiskas esi cheminio imbalanso nesutvarkys. O ta cognitive behavioural therapy ir yra paremta tuo, kad tu sau nesakai koks tu apgailetinas ir t.t., o izvelgi pozityvus koks tu fainas ir t.t. Toliau tesiant, priezasties vaistai niekada nepanaikins, bet gali pamalsint simptomus (maziau sirdis baladosis, delnai taip neprakaituos, busi labiau atsipalaidaves, kai reikes sneket su zmonem). Kodel tik vaistai gali padet antru atveju? Todel, kad smegenyse yra toks daiktas pavadinimu amygdala. Jinai atsakinga uz tavo visas baimes. Kai tu eini i kazkokia socialine situacija ir jeigu tavo ta amygdala yra per daug aktyvi, ji is karto siuncia signalus i kita smegenu vieta, kuri paleidzia su emocijom susijusius hormonus. Taip yra ijungiamas tas fight or flight procesas (baimes rezimas). Reiskia tu pradedi bijoti tos situacijos automatiskai, net negalvodamas apie ja, tau tas naturaliai gaunasi, nes pas tave ta smegenu puse per daug genetiskai jautri/aktyvi. Yra tyrimu atlikta kaip gime kudykiai pasodinami pries sukabintus zaislus. Tie zaislai yra pajudinami ir stebima kudykiu reakcija. Jeigu vaikas toliau normaliai sedi, be jokios reakcijos, reiskia, kad jo amygdala yra normalios busenos. Jeigu vaikas is karto pradeda muistytis ir neramiai reaguot i judanciaus zaislus, reiskia jo amygdala yra per daug jautri, jam is karto baimes rezimas isijungia patyrus nepazistama situacija. Tai yra irodymas, kad tu gali gimti su per dideliu jautrumu viskam, o jautrumas yra kertine dalis viso to social anxiety. Vienu zodziu cia patys mokslininkai dar normaliai net nezino, nes cia viskas i viena katila sueina. Jeigu tai yra priezastis del ko turi social anxiety, tai cia kol kas nieko neimanoma padaryti, tik nebent vaistais numalsint simptomus, bet visa gyvenima gyvensi su tuo drovumu ir baime socialinese situacijose.
 
As ka dar pats pastebejau, tai labai nuo aplinkuj esanciu zmoniu priklauso. Visa visuomene yra pastatyta ant extroverto idealo. Extrovertas yra iskalbus, charizmatiskas, outgoing, visada pozityvus, entuziastiskas. Extrovertu yra didzioji dauguma pasaulyje. Jeigu tu neatitinki tu extroverto savybiu, tu busi matomas kaip kitoks, nepritapelis, keistuolis, nes visi like extrovertai vadovaujasi visuomenes stereotipais, kurie ir buvo sukurti tu paciu extrovertu, todel extrovertas ir yra isaukstinamas. Mano pointas tas, kad jeigu tu butum perkeltas i negivenama sala su tokiais paciais kaip tu, 99%, kad neturetu niekas jokios social anxiety, nes jaustusi patogiai tarp savo tipo zmoniu. Toks dalykas kaip normalus ar nenormalus neegzistuoja (nebent tu esi psichinis beprotis saudantis visus). Tas "nenormalumas" atsiranda del to, kad likusi visuomenes dalis vadovaujasi extroverto idealu.
 
Vienu zodziu, daug cia prirasiau. Cia viskas i sita komplekta gali ieiti: gyvenimo traumos, genetika, dalbajobai extrovertai neuzsiciaupiantys aplinkui ir t.t. Pabaigai tik paprasyt noreciau - jeigu neturit geru patarimu, tai nerasykit nieko geriau, protingesni atrodysit. Jus net per nago juodima nesuvokiat, ka reiskia gyvent su sita problema. Kiekviena socialine situacija kaip koks darbo interviu ar kalba pries 1000 zmoniu auditorija.

Jis daugiau mažiau apibrėžia dark triad asmenybės bruožus: narcisizmas, makiavelizmas ir psichopatiškumas.
 
Ir kas bjauriausia, kad šitie bruožai moteris traukia. Taigi labiau būsi aplipęs panomis, o ne kad nesuprastas. Tik ar moterų potraukis yra tinkamas indikatorius, kad su tavo asmenybe viskas tvarkoje? Vargu: Fatal Attraction: The Women Who Love Serial Killers.
 
Tik kad perskaičius Revolt pranešimą, man bent jau jis nesudaro gero įspūdžio. Man atrodo, kad jis jau per daug į tuos dark triad asmenybės bruožus įnikęs…
 

Pirmas dalykas, kad pornografija veikia kaip narkotikas (Revealed... how watching ###### really affects your BRAIN), todėl kai kurie yra kategoriškai nusistatę prieš pornografijos žiūrėjimą. Bet net jei ir viską atlieki be pornografijos, išeina, kad tą seksualinę energiją, kurią galėtum panaudoti merginoms kirkinti, išsvaistai veltui. O jei tai darai nuolat, galimai visai pranyksta noras kirkinti merginas.
 
Be to, teko skaityti istorijų, kaip žmonės susilaikę savaitę ar daugiau jaučiasi labiau savimi pasitikintys, pradeda pastebėti, kad merginos dažniau atkreipia į juos dėmesį (kas reiškia, kad arba jie patys tampa pastabesni jų aplinkoje esančioms merginoms, arba atitinkamai pakinta jų kūno kalba, kuri ir patraukia merginų dėmesį), ir apskritai geriau sekasi su merginomis.

manau visiem is dalies buvo taip, su amzium praeina, pradedi deti ant visu ir tau visiskai nusispjauti kas ka galvoja, lipi pet galvas ir supranti, kad buvai mulkis vaikas anksciau, vienibanksciau kiti veliau ta ryba perzengia. man padejo darbas, supratau kad esu nepriklausomas, atsirado principai ir supratau, kad visi zmones lygus ir mazai kad yra protingesnis ir uzsitarnaves kazkokios pagarbos, tai ir tapau zverim kaip ir visi, kuris sika ant kitu nuomones ir dejes ant visu eina link savo tikslo, kur reikia graziai sumeluoja ir gyvena tik del saves... cia jau kaip pries taj rase, ta pati zmogus turejo omeny, paaugsi suprasi, praeis tau. tiesiog gal susirask darbeli koki, mergos ieskok su nuotaika kad jos visos yra kalytes ir nevertos taves, pamatysi kaip viskas paprasta

Bet nebūtinai tau turi patikti bendrauti su naujais žmonėmis, čia gali būti, kad esi tiesiog intravertiška asmenybė. Čia pamąstymui. :)

pirmą kartą girdžiu pasakyk jai, kad švietimo ministerijos užklausei to ir tada pamatysi jos išraišką

CS GO

Sveikas,
 
Kad normaliai kalbetum pirmiausiai turi tureti platu zodyna (zinoti daug zodziu). Kad tureti platu zodyna turi be galo daug klausyti. Geriausias dalykas tam yra visokie mini podcastai (8-15 min pasakojimai). Pagrindine taisykle zodziu ismokime yra to pacio podcasto klausimas simtus kartu tol, kol supranti visus iki vieno zodziu is to podcasto. Tiesiog turi klausyti ta pati dalyka tiek kartu, kol tau tie visi zodziai istrigs galvoj. Kodel tai yra gerai kalbejimui? Todel, kad kai tu kalbi tau nera laiko verstis galvoje is lietuvisko i angliska, tau is karto angliskas zodis turi stovet galvoje. Pastovus klausymas to pacio podcasto simta kartu tau garantuos, kad tau tie nezinomi zodziai istrigs galvoje. Kai isgirsti nezinoma zodi jo is karto nepulk sau kartoti ir kalti i galva. Ta nauja zodi uzsirasyk i knygute ir kai tu ji isgirsti klausydamas podcasto tada zvilgtelk i to zodzio reiksme, bet jo nekalk, tiesiog zvilgtelk ir viskas. Klausysi ta podcasta tiek kartu, kol be zvilgtelejimo i knygute jau zinosi tu nezinomu zodziu reiksme, tau jie bus istrige galvoje. Sita visa koncepta paemiau is AJ Hoge. Cia toks kietas mokytojas. Suvesk i youtube ir paziurek jo 7 taisykles. Filmu ar serialu ziurejimas yra geras dalykas praktikuotis tuos ismoktus zodzius, bet pats filmu ar serialu ziurejimas tau nepades nauju zodziu ismokti, nes tu juos isgirsi tik viena karta per 2 valandu filma ir iskarto pamirsi.
 
Kai jau prapletei normaliai zodyna tada yra pora variantu. Gali susirasti per interneta koki uzsenieti ir su juo kalbeti per skype (suvesk english speaking partner ar kazka tokio). Antras variantas yra kalbetis su savimi. Atrodo juokinga ir uznesa i beproti, bet cia normalus patarimas. Pasiimk is IELTSO puslapio kokias temas, uzsirasyk ant lapo klausimus ir poto su savim kalbek, bandyk atsakyt i tuos klausimus su savimi kalbedamas. Trecias variantas, kuriuo visa ta AJ Hoge programa paremta, tai ta mini podcasta paklausai ir poto savais zodziais bandai atpasakot istorija, ka ten kalbejo tame podcaste. Cia panasiai kaip kalbejimas su savimi bet kokia tema.
 
Vienintele isimtis gali buti, kad tavo zodynas jau dabar labai platus, tada gali is karto sokti prie kokio skype draugo ar kalbejimo su savimi (aisku jeigu su kokia zmona ir vaikais gyveni tai reikes atrasti laiko, kada vienas namie busi arba tiesiog jiem pasakyti, kad praktikuojuosi anglu ir nesu beprotis :D). Jeigu zodynas jau dabar pas tave platus, tai turbut man reikejo si patarima is karto rasyti, o ne visa ta paklode apie zodziu ismokima, nu bet gal pravers bet kokiu atveju.
 
Pabaigai kodel as rasiau apie zodyno pletima pirma, tai pagrinde todel, kad nematau tikslo bandyti gerinti kalbejima jeigu tavo zodynas ziauriai siauras. Kalbedamas tu nauju zodziu neismoksi, tu tik kalbejimo sklanduma pagerinsi. Bet tokiu budu ivyks stagnacija. As futbolu ziauriai domiuosi, tai matau kaip uzsenieciai treneriai i Premier lyga atvaro ir prabuve 1-2 metus vis dar tokius pacius zodzius, frazes vartoja, vienu zodziu tokia pati siaura kalbejimo amplitude pas juos. Sklandziau, su maziau gramatiniu klaidu sneka, bet labai ribotas tas kalbejimas ju.
 
Tas 1000 kartu podcasto klausimas yra gana nuobodus dalykas, bet tik taip gali isiminti visam gyvenimui naujus zodzius. Podcastam geras puslapis yra lingq.com

http://s.quickmeme.com/img/63/63f480d6a7ac62f4192b79a557c1a49e1be3be345c092da3d0f2e39927f77a76.jpg