SunkusTasGyvenimas

funkcijoj return turi būt, o ne echo.

Parodyk, ką funkcija daro. Greičiausiai išvedi rezultatą su echo.

return $c;

function funkcija() { $a = 1; $b = $_POST['laukelis']; $c = $a + $b; return $c; }

Propagandinis pranešimas iš bankininkų su užslėpta mintimi: nepasitikėkite bitcoin, tik mes norime jus valdyti. Nors, mano manymu, "didelė rizika, kad bankai greičiau jau dings su visais žmonių pinigais"

Visko neskaičiau, bet prie šios pastraipos minties palaikymo prisijungiu ir aš. "Startups" visuomet mane juokino - naudingų projektų juose GAL vienas ar kitas tebūna. Čia tiesiog kažkoks norėjimas greitai tapti verslininkais, įžymiais. Kiek rimtų kompanijų iš "startups" susikuria? Apžvelgus daugelį man žinomų globalių IT kompanijų, kurios susikūrė per pastaruosius 3 metus, regis, kad nei viena nelindo į "startups" liūną. Aišku, jiems ir pasisekė. Tačiau svarbiausia, kad be darbo nėra rezultato.
 
Gerai pastebėta autoriaus - sėdi kažkokiam HUB (Homoseksualų Uždarojoje Bendrovėje?) ir vaizdinasi esą verslo galiūnai. Rankose po du planšetinius kompiuterius (juk tai PERSPEKTYVUS daiktas!), aprangos stilius pas dalį mėgdžiojantis gyvas legendas, tokias kaip Mark Zuckerberg, pusė akiniuočių, nors daliai tų akinių net nereikia (ale užsidės akinius ir kompetetingesni atrodys, nors galvoj smegduobė).
 
Žodžiu, tie "startups" yra tūpi kiemo lygos svajūnų sambūriai su maža perspektyva. Aišku, jokiu būdu nekalbu apie visus - ten, manau, galima rasti ir protingų projektų, žmonių. Vis dėlto abejoju, ar tokių ten daug. Taigi, pritariu šiai autoriaus minčiai - "startups" yra didelė mėšlo krūva.

Visko neskaičiau, bet prie šios pastraipos minties palaikymo prisijungiu ir aš. "Startups" visuomet mane juokino - naudingų projektų juose GAL vienas ar kitas tebūna. Čia tiesiog kažkoks norėjimas greitai tapti verslininkais, įžymiais. Kiek rimtų kompanijų iš "startups" susikuria? Apžvelgus daugelį man žinomų globalių IT kompanijų, kurios susikūrė per pastaruosius 3 metus, regis, kad nei viena nelindo į "startups" liūną. Aišku, jiems ir pasisekė. Tačiau svarbiausia, kad be darbo nėra rezultato.
 
Gerai pastebėta autoriaus - sėdi kažkokiam HUB (Homoseksualų Uždarojoje Bendrovėje?) ir vaizdinasi esą verslo galiūnai. Rankose po du planšetinius kompiuterius (juk tai PERSPEKTYVUS daiktas!), aprangos stilius pas dalį mėgdžiojantis gyvas legendas, tokias kaip Mark Zuckerberg, pusė akiniuočių, nors daliai tų akinių net nereikia (ale užsidės akinius ir kompetetingesni atrodys, nors galvoj smegduobė).
 
Žodžiu, tie "startups" yra tūpi kiemo lygos svajūnų sambūriai su maža perspektyva. Aišku, jokiu būdu nekalbu apie visus - ten, manau, galima rasti ir protingų projektų, žmonių. Vis dėlto abejoju, ar tokių ten daug. Taigi, pritariu šiai autoriaus minčiai - "startups" yra didelė mėšlo krūva.

Propagandinis pranešimas iš bankininkų su užslėpta mintimi: nepasitikėkite bitcoin, tik mes norime jus valdyti. Nors, mano manymu, "didelė rizika, kad bankai greičiau jau dings su visais žmonių pinigais"

Vieningos nuomonės nebus. Vieni sakys, kad nemokamas framework'as geriau, kiti - geriau nuo 0 daryti.
 
Visų pirma, kas yra rimtas projektas? Vieniems rimtas gali būti blog'as ar eilinė e. parduotuvė. Kitiems rimtas projektas yra koks socialinis tinklas ar online žaidimas, kurie reikalauja unikalaus sprendimo. Tavo atveju, tiktų tiek framework'as tiek unikalus sprendimas. Bet reikia atkreipti į kelis dalykus.
 
Ar programuotojas tik sukurs visą projektą ar sukuręs ir jį palaikys.
Kiek iš viso programuotojų dirbs prie projekto.
Ar nebus taip, kad programuotojas sukūręs sistemą po mėnesio išeis ir reiks naujo programuotojo.
Ar programuotojas sukurs geriau, patikimiau ir saugiau nei esami nemokami framework'ai.
Ar laikas yra svarbus labai, nes programuojant be jau sukurto framework'o užtruks kažkiek ilgiau.
Etc..
 
Kiekvienas pasirinkimas turi tiek savo pliusų tiek minusų. Iš patirties galiu pasakyti, kad visi tie framework'ai turi dažniausiai >50% funkcijų ir galimybių, kurių paprasčiausiai niekada nereikės ir neišnaudosi, nes jie yra sukurti visiems gyvenimo atvejams.
 
Taigi atsakant į klausimą, aš rinkčiausi viską daryti be jokių nemokamų framework'ų, o pradedant viską nuo nulio. Ir darant tai kas yra reikalinga, be jokių nereikalingų funkcijų ar galimybių.
 
 
P.S. Kažkada aš turėjau irgi klausimą: ką geriau pasirinkti ar nemokamą framework'ą ar susikurti savo. Po ilgo domėjimosi pasirinkau kurti savo. Ir dabar tikrai nesigailiu. O ir visi tie nemokami framework'ai man dabar atrodo kaip šlamštas, tinkantis tik eiliniams projektėliams. Tik neįsižeiskit, čia mano tokia nuomonė. :)

Aš asmeniškai rimtus projektus kuriu nuo balto lapo. Rašant kodą, pats žinai, ko tiksliai reikia, neapkrauni sistemos nereikalingomis funkcijomis, priešingai nei su šabloniniais. Bet žinoma, rašant kodą nuo balto lapo, reikėtų daugiau investicijų.

Visko neskaičiau, bet prie šios pastraipos minties palaikymo prisijungiu ir aš. "Startups" visuomet mane juokino - naudingų projektų juose GAL vienas ar kitas tebūna. Čia tiesiog kažkoks norėjimas greitai tapti verslininkais, įžymiais. Kiek rimtų kompanijų iš "startups" susikuria? Apžvelgus daugelį man žinomų globalių IT kompanijų, kurios susikūrė per pastaruosius 3 metus, regis, kad nei viena nelindo į "startups" liūną. Aišku, jiems ir pasisekė. Tačiau svarbiausia, kad be darbo nėra rezultato.
 
Gerai pastebėta autoriaus - sėdi kažkokiam HUB (Homoseksualų Uždarojoje Bendrovėje?) ir vaizdinasi esą verslo galiūnai. Rankose po du planšetinius kompiuterius (juk tai PERSPEKTYVUS daiktas!), aprangos stilius pas dalį mėgdžiojantis gyvas legendas, tokias kaip Mark Zuckerberg, pusė akiniuočių, nors daliai tų akinių net nereikia (ale užsidės akinius ir kompetetingesni atrodys, nors galvoj smegduobė).
 
Žodžiu, tie "startups" yra tūpi kiemo lygos svajūnų sambūriai su maža perspektyva. Aišku, jokiu būdu nekalbu apie visus - ten, manau, galima rasti ir protingų projektų, žmonių. Vis dėlto abejoju, ar tokių ten daug. Taigi, pritariu šiai autoriaus minčiai - "startups" yra didelė mėšlo krūva.

Wordpresssss... :)))) Va iškart matosi uždarbinė kompetencija:))
Why WP sucks:
http://bitscraps.net/post/48842521725/6-reasons-why-wordpress-sucks
http://boostblogtraffic.com/wordpress-hosting/
http://forums.whirlpool.net.au/archive/1399515
WP buvo sukurtas bloginimui. Tam jis dar daugiau-mažiau tinka. Ir tai viskas.
Bet jeigu kas nors pasakė, kad daro tinklapius su WordPress - galit su tuo žmogum eit pasivaikščiot, galit pažaist ledo ritulį, bet tik neleiskit jam daryt savo svetainės!
Temos autoriui - svetainė nėra bloga; joje reiktų daugiau informacijos apie prekes ir pan. Jeigu atsibodo dizainas ar šiaip pinigai kišenę plėšo, galit pasidomėt http://www.artlebedev.ru/ - nors truputį apsitrynęs rusas, pamatęs tinklapy jo ženklą, supras, kad čia viskas kokybiška ir brangu.

Visus, jau spėjusius pavargti nuo šių metų darbų ir rūpesčiu, kviečiu



pailsėti !

Atsikratykime streso lengvai ir maloniai
(tai nė iš tolo nepanašu į "tradicinius" nuobodžius seminarus, kuriuose tol klausais apie stresą, kol pradedi stresuoti :))
Jums tereikia ateiti, klausytis ir mėgautis širdį užliejančia ramybe...
 
Anot mokslininkų, ramūs žmonės ne tik sveikesni ir gražesni, bet ir SĖKMINGESNI! (Logiška, juk neprisidirba problemų priimdami sprendimus "ant nervų"...)
 
vasario 15d Jūsų laukia
"PASIMATYMAS SU RAMYBE" - stresą mažinantis seminaras.
(renginys mokamas)


 
daugiau informacijos rasite www.ramisirdis.webs.com

Mieli besipiktinantieji,
 
suprantu Jūsų norą "išsikrauti" rašant negatyvius komentarus - t.y. tokiu būdu atsikratyti susikaupusių pykčių ir įtampų. Suprantu, jog jums mano seminaras būtų labai naudingas, tad jei neišgalite susimokėti, kreipkitės asmeniškai - galbūt pavyks Jums pritaikyti kokią nuolaidą :)
 
O už konstruktyvią kritiką ar realius pasiūlymus būsiu dėkinga. (Kol kas tikrai seminarų vedime daugiau išmanau, nei internetinės reklamos džiunglėse :)). Tik kažin ar čia vieta didžiajai kritikai - gal tam vertėtų užvesti atskirą temą? arba rašyti asmeniškai?.. O šioje temoje geriau aš pasistengsiu atsakyti į iškylančius klausimus susidomėjusiems seminaru.

Visko neskaičiau, bet prie šios pastraipos minties palaikymo prisijungiu ir aš. "Startups" visuomet mane juokino - naudingų projektų juose GAL vienas ar kitas tebūna. Čia tiesiog kažkoks norėjimas greitai tapti verslininkais, įžymiais. Kiek rimtų kompanijų iš "startups" susikuria? Apžvelgus daugelį man žinomų globalių IT kompanijų, kurios susikūrė per pastaruosius 3 metus, regis, kad nei viena nelindo į "startups" liūną. Aišku, jiems ir pasisekė. Tačiau svarbiausia, kad be darbo nėra rezultato.
 
Gerai pastebėta autoriaus - sėdi kažkokiam HUB (Homoseksualų Uždarojoje Bendrovėje?) ir vaizdinasi esą verslo galiūnai. Rankose po du planšetinius kompiuterius (juk tai PERSPEKTYVUS daiktas!), aprangos stilius pas dalį mėgdžiojantis gyvas legendas, tokias kaip Mark Zuckerberg, pusė akiniuočių, nors daliai tų akinių net nereikia (ale užsidės akinius ir kompetetingesni atrodys, nors galvoj smegduobė).
 
Žodžiu, tie "startups" yra tūpi kiemo lygos svajūnų sambūriai su maža perspektyva. Aišku, jokiu būdu nekalbu apie visus - ten, manau, galima rasti ir protingų projektų, žmonių. Vis dėlto abejoju, ar tokių ten daug. Taigi, pritariu šiai autoriaus minčiai - "startups" yra didelė mėšlo krūva.

Statisika tokia : tik 10% is tu startuperiu , bent koki realu piniga pagamina, apart to kad pavaidina didziais verslininkais is investoriu pasalpu :) Ekonomiskai ziurint, bobutes turguje didesni sekminguma turi. Va tau ir statistika.

Visko neskaičiau, bet prie šios pastraipos minties palaikymo prisijungiu ir aš. "Startups" visuomet mane juokino - naudingų projektų juose GAL vienas ar kitas tebūna. Čia tiesiog kažkoks norėjimas greitai tapti verslininkais, įžymiais. Kiek rimtų kompanijų iš "startups" susikuria? Apžvelgus daugelį man žinomų globalių IT kompanijų, kurios susikūrė per pastaruosius 3 metus, regis, kad nei viena nelindo į "startups" liūną. Aišku, jiems ir pasisekė. Tačiau svarbiausia, kad be darbo nėra rezultato.
 
Gerai pastebėta autoriaus - sėdi kažkokiam HUB (Homoseksualų Uždarojoje Bendrovėje?) ir vaizdinasi esą verslo galiūnai. Rankose po du planšetinius kompiuterius (juk tai PERSPEKTYVUS daiktas!), aprangos stilius pas dalį mėgdžiojantis gyvas legendas, tokias kaip Mark Zuckerberg, pusė akiniuočių, nors daliai tų akinių net nereikia (ale užsidės akinius ir kompetetingesni atrodys, nors galvoj smegduobė).
 
Žodžiu, tie "startups" yra tūpi kiemo lygos svajūnų sambūriai su maža perspektyva. Aišku, jokiu būdu nekalbu apie visus - ten, manau, galima rasti ir protingų projektų, žmonių. Vis dėlto abejoju, ar tokių ten daug. Taigi, pritariu šiai autoriaus minčiai - "startups" yra didelė mėšlo krūva.

Visko neskaičiau, bet prie šios pastraipos minties palaikymo prisijungiu ir aš. "Startups" visuomet mane juokino - naudingų projektų juose GAL vienas ar kitas tebūna. Čia tiesiog kažkoks norėjimas greitai tapti verslininkais, įžymiais. Kiek rimtų kompanijų iš "startups" susikuria? Apžvelgus daugelį man žinomų globalių IT kompanijų, kurios susikūrė per pastaruosius 3 metus, regis, kad nei viena nelindo į "startups" liūną. Aišku, jiems ir pasisekė. Tačiau svarbiausia, kad be darbo nėra rezultato.
 
Gerai pastebėta autoriaus - sėdi kažkokiam HUB (Homoseksualų Uždarojoje Bendrovėje?) ir vaizdinasi esą verslo galiūnai. Rankose po du planšetinius kompiuterius (juk tai PERSPEKTYVUS daiktas!), aprangos stilius pas dalį mėgdžiojantis gyvas legendas, tokias kaip Mark Zuckerberg, pusė akiniuočių, nors daliai tų akinių net nereikia (ale užsidės akinius ir kompetetingesni atrodys, nors galvoj smegduobė).
 
Žodžiu, tie "startups" yra tūpi kiemo lygos svajūnų sambūriai su maža perspektyva. Aišku, jokiu būdu nekalbu apie visus - ten, manau, galima rasti ir protingų projektų, žmonių. Vis dėlto abejoju, ar tokių ten daug. Taigi, pritariu šiai autoriaus minčiai - "startups" yra didelė mėšlo krūva.

Sveiki, mano vardas Andrius Užkalnis, ir būkite pasveikinti mano reguliarioje nepakantumo pamokėlėje, kur nereikia laukti argumentų, o reikia tylėti ir klausytis, tylėti ir klausytis.
 
Antraštė šį kartą yra angliška, kad jau iš pat pradžių galima būtų pakelti diskusijos temperatūrą ir pakaitinti aistras. Ar kas uždraudė rašyti angliškas antraštes lietuviškiems straipsniams? Niekas neuždraudė. Visi juk supratote, ką norėjau pasakyti.
 
Norėjau pasakyti štai ką: jūs pastebėjote, kaip diskusijos apie darbą, verslą ir inovaciją užsiteršė nuolatiniu BS* srautu apie startapus, venča-kapitalo siurbikus ir čiulpikus, hub‘us, habus, startuolius ir kitokius, reiškia, ekonomikos 3.0 buzz-wordus, nuo kurių kepenyse pradeda dilgčioti visiems normaliems žmonėms.
 
Susidarė pavojinga situacija, Tėvynė pavojuje: hipsterių svajonės apie tai, kaip ant kelių pasidėjus laptopą (arba dar geriau – planšetinį), įsitaisius kur nors hub‘e („kur jauni veiklūs žmonės dalinasi idėjomis“) ar dar geriau kavinėje, galima pasikelti kapitalo iš kokio nors verslumo skatinimo fondo, arba iš dosnaus kapitalisto, kuris, išgirdęs apie parverčiančiai kosminį planą („čia bus kaip tipo naujas Feisbukas, tik viskas bus geriau, ir bus ir like, ir unlike knopkės ir dar galėsim integruoti su bitkoinais“), tuoj pat atsegs kelis milijonus, ir galima bus pirmiausia padaryti meet-up‘us Kalifornijoje ir Tailande ir prisipirkti gedžetų su visais skambučiais ir švilpukais, ir jau tada ne už kalnų bus ir pajamos, kurios prasidės, dar nebaigus deginti investuotųjų pinigų.
 
Paprastesnis verslo modelio paaiškinimas: „padarysim afigieną programėlę kuri leis užsisakinėti kavą Coffee Inn‘e**, ir parduosim Gūglui/Androidui už kelis limonus“.
 
Kur mes šitą viską matėm? Ai, tikrai, jau buvo dot.com burbulas, na, tas kuris 1997-2000, dabar praėjo laiko tarpas, maždaug atitinkantis laikotarpį nuo žmogaus gimimo iki lytinės brandos, ir vėl prašom tos pačios zuikio dainos, tik truputėlį su kitu padažu (dabar tie, kas prikaupė pinigų tradiciniais būdais, taip lengvai jų nemėto tiems, kas nenori gaminti telefonų arba auginti obuolių ir spausti sidro, bet nori, like, būti gudresni).
 
Sakysite, ar tau gaila? Ar ten tavo pinigai? O gal girdėjai apie tokią kompaniją „Apple“? A? Ir tada pagrindinis klausimas – „o girdėjai tokį Ilją Laursą?“. Šia pavarde jie baigia visas diskusijas: nes yra pavyzdys, kaip tas žmogus tai padarė, ir dabar jie padarys viską irgi taip pat. Nes „Yes We Can“, kaip jiems sakė Obama, ir jie patikėjo.
 
Man gaila, nes aš atsakau ne tik už save, bet ir už tuos, kas aplink. Kenksmingos mintys nuodija jaunų žmonių smegenis, ir jie, vietoje to, kad sužinotų reikiamame amžiuje teisingas tiesas apie sunkų darbą, pridėtinės vertės kūrimą, laiko vertę ir neišnaudotų galimybių kainą, vartotojo poreikių tenkinimą ir pirkimo sprendimų skatinimą, prisikemša sau galvas paistalų apie tai, kaip greitai pasikelti milijoną iš oro.
 
Jie patys nenori dirbti samdomo darbo (nes ten viskas nesąmonė ir visi viską daro ne taip, kaip reikėtų), tačiau įsivaizduoja, kad patys nueis ir pasisamdys labai protingų ir labai motyvuotų žmonių, kurie kažkodėl norės dirbti jiems. Net ir be atlyginimo: samdos planai dažniausiai numato nemokamą bandomąjį laikotarpį, „kai pradės eiti rimtos pajamos tai jau tada skolingi neliksim“, arba potencialios įmonės potencialių akcijų siūlymą. Tos įmonės akcijų niekam nereikia: net Darbo Partijos rinkimų pažadai yra perspektyvesnė popieriaus rūšis.
 
Jie prisižiūri internete sėkmės istorijų (na, dažniausiai tris ar keturias), ir supranta, kad visa senojo pasaulio ekonomika yra lochams, nes tikras būdas uždirbti yra, žmogau, padaryti 3.0 ekonomiką, perstumti paradigmą ir pakeisti žaidimo taisykles.
 
Ko jie nesupranta, tai visų pirma to, kad nei Steve Jobs, nei Bill Gates (tiesa, Bill Gates jie vis tiek kažkaip myli ne iki galo, na ne startaperis jis, nors tu ką), nei Mark Zuckerberg, nei Richard Branson niekada nekiūtojo skaitydami motyvacines istorijas apie kitų žmonių sėkmę; jiems niekada nereikėjo verslumo skatinimo fondų, ir užvis mažiausia tikimybė juos sutikti būtų kokiame nors hipsterizuotų jaunuolių degančiomis akimis susibėgime motyvuojančiu pavadinimu „Go Do It Young America“***.
 
Su tuo „verslumo skatinimu“ tai yra tas pats, kaip su „sugrįžimo iš emigracijos“ skatinimu: jei žmogus, kad grįžtų į Lietuvą iš Norvegijos silkių pjaustymo fabriko, turi būti kažkaip paskatinamas, tai jo šimtą metų nereikia mums Lietuvoje, tegul sėdi kur sėdėjęs ir sėkmės jam ten. Talentai būtent todėl ir yra talentai, kad jie ne skatinami, o daužomi per galvą vis tiek pasiekia savo, nes turi daugiau energijos, jėgų ir proto už kitus, ir būtent todėl jie sugeba padaryti konkurentus.
 
Būtent nuo startapų ateina, kaip užkratas, tas infantilus supratimas, kad jei nelabai sekasi, tai reikia, kad truputėlį palengvintų užduotį, ir jau tada įsivažiuosim. Nesąmonė. Jei manai, kad įsteigti įmonę yra labai sunkus dalykas, tai sėkmės tau, kai pamatysi, ką reiškia kovoti su konkurentais arba bandyti paimti pinigus iš klientų, kurie nė trupučio nenori tavo prekių ar paslaugų. Įmonės steigimas, palyginti, yra pasivaikščiojimas parke.
 
O pikčiausias startupų poveikis yra štai koks: jie moko niekinti tradicinę ekonomiką, arba, kaip buvo minėta pirmajame filme Wall Street, fundamentals. Startapininkai nuo jaunų dienų pratinami ignoruoti tai, kas svarbiausia, ir tai, kas bėga ekonomikos gyslomis: pinigus ir skaičius. Jie nemėgsta verslo planų ir Excel‘io lentelėse surašytų projekcijų, nes tai jiems toks XX amžius, kad oi.
 
Kiek pagamini, už kiek, ir už kiek parduodi, ir kiek lieka, ir kiek rinkai tavęs reikia – visi paprasti dalykai, ir ten jau visiškai nesvarbu, ką gaminti ir ką pardavinėti – nors batraiščius, nors gatvių šlavimo paslaugas. Kad tik pinigai byrėtų.
 
Ironiška yra tai, kad visi tie hipsteriukai nepagalvoja, kad jų stabai, pagalvojus, darė labai paprastą verslą. Steve Jobs gamino ir milijonais pardavinėjo telefonus, kur vieneto pelnas yra apie 300 dolerių. Parduodi milijoną telefonų, gauni 300 mln. dolerių pelno. Visa kita – prekės ženklo šlovinimas, pirkėjų lojalumas, operacinės sistemos spalvos – jau tik detalės. Fundamentalus pagrindas yra sugalvoti ir gaminti labai paklausią prekę, labai dideliam skaičiui pirkėjų, su labai didele marža, nes pirkėjui norisi gaminio labiau, nei jam gaila pinigų.
 
Lygiai taip pat ta vieta, kur susibėga startapininkai ir jų programuotojai aptarti verslo planų – Coffee Inn – pasidarė tokia didelė ne todėl, kad ten yra labai revoliucinė idėja. Nieko panašaus. Viskas paprasta, kaip dvylika butelių alaus. Pardavinėti kavą brangiai, pardavinėti daug puodelių, pardavinėti daug puodelių brangios kavos daugelyje kavinių, nuo kiekvieno po litą gryno pelno****, ir štai mėnesio pabaigoje turim labai daug litų.
 
Motyvaciniai plakatai ragina nesiliauti svajojus, tik kažkodėl plakatų skaitytojai retai svajoja apie tai, kaip tapti didžiausiu šalies krabų lazdelių gamintoju: jiems tai neatrodo, kaip pakankama svajonė. Jie nori padaryti dar vieną Instagramą ir parduoti Feisbukui už milijardą dolerių – mūsų atveju tai būtų už keturis milijardus litų*****.
 
Tik jie nenori girdėti, kad Instagramo pavyzdys yra išimtis, o ne taisyklė, ir kad verslo istorija yra nusėta iššvaistytais pinigais, sugaištu laiku ir produktais (dažniausiai programėlėmis, kuri už jus suranda artimiausią burgerinę), kurie atrodė puikūs, bet kurių niekam nereikia, arba bent jau nereikia net už 99 centus.
 
Be abejo, jie visi perskaitys šį tekstą ir tikrai neklausys, numos ranka ir eis daryti savo. Tegu. Nenorit mokytis iš protingesnių, išmokys gyvenimas.
 
Andrius Užkalnis rašo tinklaraštyje Protokolai ir maisto apžvalgų portale Laukinės Žąsys.
 
—
 
* BS angliškai reiškia jaučio mėšlą.
 
** Jei norite juos paerzinti, pasakykite, kad jūs ir taip galite užsisakyti kavą, žodžiu, ir paklauskite, kokią naudą potencialus klientas gaus iš jų programėlė ir kodėl ją turės pirkti. Atsakymas visada toks pat: „su programėle žymiai patogiau“.
 
*** Lygiai taip pat nė vienas normalus fotografas nesėdi online subingavių forumuose ir nediskutuoja apertūrų ir sensoriaus triukšmo, jie važinėja ir fotografuoja. Taip pat normalūs, spausdinami ir paklausūs autoriai nedalyvauja rašytojų klubuose, kur biezdariai galvoja, kad išmoks gerai rašyti, jei sėdės internete ir „keisis idėjomis“.
 
**** Aš nežinau, koks jų pelningumas nuo parduoto vieneto, bet už mažiau tai neapsimokėtų ardytis.
 
***** Aš žinau lito ir dolerio kursą, bet mums Lietuvoje reikėtų vis tiek truputį daugiau, nei originaliame variante, nes ir benzinas brangesnis, ir giminėms reikia padėti.
 
 
Saltinis: http://www.pinigukarta.lt/blog/kolumnistai/startapai-shut-up-ai

http://www.mindfreakerstuff.com/wp-content/uploads/2012/12/margin-css-shorthand.jpg
http://xsdesigns.se/2013/09/align-website-center-css/
http://xsdesigns.se/wp-content/uploads/2013/09/margin-0-auto.png

Įsižeidei? Nebeis užmigti dabar ? :)

Už 1k perku iš tavęs tokią sistemą. kiek laiko užtruksi?

Kad ir šimtą kartų galiu skaityt, ir nedašunta išvis, kam čia pasisakei? Už ką čia tave pliusuoja? Kad lendi su savo off topic nesamonėm?
 
Tu pasijuokei iš kainos nuleidimo iš lubų, aš pasijuokiau iš tavo nesigaudymo situacijoje.
 
Neturi ką pasakyt, išvis nešnekėk.

Wow, prikėliai beveik 3 metų senumo temą, ir dar su bereikšmiu postu! Beje, temos autorius pirmame pranešime jau minėjo, kad jis naudoja us.lt hostingą.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.