Pereiti prie turinio

Mantisz

Patvirtinti nariai
  • Pranešimai

    55
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Atsiliepimai

    100%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    Mantisz sureagavo į Satisfaction Padėkit su c++ uždaviniu   
    Padėsim. Kaip einasi ją spręsti? Kame problemos?
  2. Patinka
    Mantisz gavo reakciją nuo Petros koordinatės c++ kalboje   
    Čia gan paprastas uždavinys. Bent jau aš taip jį sprendžiau (dariau su visais sąlygoje duotais apribojimais):
    #include <iostream> #include <fstream> #include <iomanip> using namespace std; const int a = 30; int main() { ifstream in ("U2.txt"); ofstream out ("U2rez.txt"); int x0, y0, x1, y1, n, k, S[a], x, y, sk = 0, c; in >> x0 >> y0 >> x1 >> y1; x = x0, y = y0; if(x0 > -100 && x0 < 100 && y0 > -100 && y0 < 100 && x1 > -100 && x1 < 100 && y1 > -100 && y1 < 100) { in >> n; if(n >= 1 && n <= 10) {for(int i = 0; i < n; i++) {in >> k; if(k >= 1 && k <= 30) { for(int j = 0; j < k; j++) in >> S[j]; for(int j = 0; j < k; j++) { if(S[j] == 1) y = y + 1; if(S[j] == 2) x = x + 1; if(S[j] == 3) y = y - 1; if(S[j] == 4) x = x - 1; if(x == x1 && y == y1) {c = 0; j = k;} else c = 1; sk++; } if(c == 0) out << "pasiektas tikslas "; else out << "sekos pabaiga " << setw(5); for(int i = 0; i < sk; i++) out << S[i] << " "; out << sk << endl; } x = x0, y = y0, sk = 0; } } } in.close(); out.close(); return 0; }
  3. Patinka
    Mantisz sureagavo į Kernius Kaip išmokti anglų kalbos - arba tiesiog prasilaužti   
    Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

    Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

    Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
     
    Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
     
    Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
     
    Žodyno plėtimas
    Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
     
    Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
     
    Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
     
    - Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
     
    Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
     
    - Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
     
    Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
     
    Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
     
    Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
     
    Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
     
    Išgirsti ir suprasti: video
    Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
     
    Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
     
    Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
     
    Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
     
    Išgirsti ir suprasti: audio
    Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
     
    Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
     
    Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
     
    Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
     
    Pabaigai
    Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
     
    Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.
  4. Patinka
    Mantisz sureagavo į Sirius Informatikos Egzamino užduotis „Grybai“. C++ kalba.   
    Aš daryčiau taip: visus duomenis saugočiau pirmiausia stuktūroje, patogiau tvarkyti mano nuomone. Main funkcijoje susikuri 2 tos pačios struktūros masyvus, abu vienodo dydžio t.y. 100 vietų, tada tikrini ar antrame masyve(kuris iš pradžių yra tusčias) jau yra įrašyta reikšmė iš pirmojo (kuris saugo duomenis iš failo).

    for(int i = 0; i < n; i++){ int k = yra(B, n2, A[i].nr); //Tikrina ar konkreti diena jau yra B masyve jei nera grazina -1 if(k>=0) {B[k].barak += A[i].barak; B[k].lep += A[i].lep; B[k].raudon += A[i].raudon;} else { B[n2] = A[i]; n2++ } } int yra(Diena B[], int n2; int nr){ for(int i = 0; i < n2; i++){ if(B[i].nr == nr) return i; } return -1; }
     
    EDIT: nepastebėjau, kad nereikia dienų kai neranda nei vieno, bet su paprasta if sąlyga šią problemą išspręsi
  5. Patinka
    Mantisz sureagavo į Pattio Informatikos Egzamino užduotis „Grybai“. C++ kalba.   
    Įdomiai jūs čia sprendžiate.
     

    // Susikuri vienmačius masyvus, nes juk mes privalome daryti užduotis pagal įdomias instrukcijas int grybas1[MAXN] = {0}; int grybas2[MAXN] = {0}; int grybas3[MAXN] = {0}; // Nuskaitai grybus is duomenu failu for(int i = 0; i < kiek; i++) { skaitai << diena << grybas1 << grybas2 << grybas3; grybas1[diena] += grybas1; grybas2[diena] += grybas2; grybas3[diena] += grybas3; } // Viskas suki for cikla ir tikrini ar suma yra daugiau už 0, jei jo išvedi duomenis jei ne suki cikla toliau // Max grybus irgi randi tuo pačiu principu
     
    O dabar mano klausimas: gal yra žmonių žinančių, kokį standartą galimą naudoti informatikos egzamine? Kažkaip atrodo neįtikinamai, kad leistu naudoti c++ 11. O jeigu galima naudoti, tarkim c++ 11 standartą ir jie čia mačiau sąlygoje rašo, kad galima naudoti tik vienmačius masyvus ar galiu naudoti tada c++ 11 array?
     

    std::array<int,100> masyvas;
     
    Atsimenu mokytoja sakė, kad jeigu praeina visus testus tai jiem realiai neįdomu, kaip tu ką rašei. Ar čia yra teisybės?
  6. Patinka
    Mantisz sureagavo į Neteistas Informatikos Egzamino užduotis „Grybai“. C++ kalba.   
    Iškilo klausimas kaip reikia komentuoti struktūra? :D
    Čia taip liepė informatikos mokytojas komentuoti, bet nesu tuo tikras
     

    #include <iostream> #include <fstream> #include <iomanip> using namespace std; //---------------------------------------- struct grybai{ int diena; //Pirmasis struktūros elementas int baravykai; //Antrasis struktūros elementas int raudonikiai; //Trečiasis struktūros elementas int lepsiai; //Ketvirtasis struktūros elementas int suma; //Penktasis struktūros elementas }; //---------------------------------------- //Konstantos const char CDfv[] = "duomenys.txt"; const char CRfv[] = "rezultatai.txt"; const int Cmax = 100; //---------------------------------------- //Proceduros ir funkcijos void skaityti(grybai A[], int & n); void ieskoti(grybai A[], int & n); void salinti(grybai A[], int n, int index); void rikiuoti(grybai A[], int n); void rodyti(grybai A[], int n); int didziausias(grybai A[], int n); //---------------------------------------- int main() { grybai A[Cmax]; int n; //Kiek dienu grybavo skaityti(A, n); ieskoti(A, n); rikiuoti(A, n); rodyti(A, n); return 0; } //----------------------------------------------- //Atsidaro faila, paima duomenys, surašo į struktūra. void skaityti(grybai A[], int & n) { ifstream fd(CDfv); fd>>n; for(int i = 0; i<n; i++) { fd>>A[i].diena>>A[i].baravykai>>A[i].raudonikiai>>A[i].lepsiai; } fd.close(); } //----------------------------------------------- //Ieško ar yra tokiu pačiu dienų jeigu randa grybus sudeda ir panaikina pakartotine diena void ieskoti(grybai A[], int & n) { int index = 0; for(int i = 0; i<n-1; i++) for(int j = i+1; j<n; j++) { if(A[i].diena==A[j].diena) { index = j; A[i].baravykai += A[j].baravykai; A[i].raudonikiai += A[j].raudonikiai; A[i].lepsiai += A[j].lepsiai; salinti(A, n, index); n--; } A[i].suma = A[i].baravykai + A[i].raudonikiai + A[i].lepsiai; } } //----------------------- //Salina duomenys is masyvo void salinti(grybai A[], int n, int index) { for(int i = index; i<n; i++) { A[i] = A[i+1]; } } //---------------------------------- //Surikiuoja duomenys "Burbuliuko metodu". void rikiuoti(grybai A[], int n) { for(int i = 0; i<n-1; i++) for(int j = i+1; j<n; j++) if(A[i].diena > A[j].diena) { grybai sp = A[i]; A[i] = A[j]; A[j] = sp; } } //------------------------------------ //Atsidaro faila išveda rezultatus void rodyti(grybai A[], int n) { ofstream fr(CRfv); for(int i = 0; i<n; i++) { fr<<A[i].diena<<" "<<A[i].baravykai<<" "<<A[i].raudonikiai<<" "<<A[i].lepsiai<<endl; } int did = didziausias(A, n); fr<<A[did].diena<<" "<<A[did].suma; fr.close(); } //------------------------------------------- //Suranda didžiausia grybų dienos kieki masyvo indeksa int didziausias(grybai A[], int n) { int index = 0; for(int i = 0; i<n; i++) { if(A[i].suma>A[index].suma) index = i; } return index; }
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...