TopIdea

Apie magistro / doktorantūros studijas Didžiojoje Britanijoje (Anglijoje, Škotijoje).
 
Kiek žinau, su lietuviško bakalauro pripažinimu jokių problemų nėra - paskutiniais metais jau viskas užskaitoma. Gali pabaigęs Vilniaus universitetą stoti kad ir į Oksfordą.
 
- Kada reikia pradėti domėtis ir siųsti stojimų prašymus?
Ketvirto kurso rudenį ir žiemą. Vėliau gali būti per vėlu, ypač jei geriems universitetams.
 
- Kaip rasti informacijos?
 
Bakalauro studijos vadinamos "Undergraduate", o magistro ir doktorantūros - "Postgraduate". Būtent "Postgraduate degrees" jums reikia ieškoti kiekvieno dominančio universiteto svetainėje (informacijos tikrai yra daug).
 
Kilus bet kokiems klausimams reikia rašyti konkrečiam fakultetui to universiteto, kuris jus domina. Tai yra, ne bendrai universiteto informacijai, o tiesiai tam žmogui, kurio jums reikia. Į kai kuriuos (gerus) universitetus galima įstoti net susirašinėjant el. paštu su žmogumi, kuris atsakingas už priėmimą.
 
Pavyzdžiui, jei nori studijuoti informatiką, informacija, kurios tau reikia yra čia: Edinburgh University > School of Informatics > Postgraduate Studies.
 
Jei abejojate, ar jus gali priimti, parašykite laišką į fakultetą. Pavyzdžiui: "Sveiki, mane domina jūsų X <magistro / doktorantūros> studijų programa. Aš netrukus baigsiu X specialybę X universitete, o mano vidurkis bus maždaug X. Ar turiu galimybę būti priimtas ir, jei taip, kokias sąlygas turėčiau įgyvendinti?".
 
Arba paprastesnis variantas: susirasti "Apply now" mygtuką universiteto puslapyje, užpildyti visą informaciją ir išsiųsti savo stojimo paraišką.
 
- Ko reikia, kad įstotum į gerą universitetą magistro / doktorantūros studijoms?
 
Neblogo vidurkio bakalauro diplome (8-9) ir / arba gero balo už bakalaurinį darbą (pavyzdžiui, vienas lietuvis stodamas į St Andrews, atrodo, turėjo žemesnį nei 8 vidurkį, kai jo prašė 9, bet iš bakalaurinio gavo 10 ir sugebėjo juos įtikinti, kad būtų priimtas).
 
Priešingai nei bakalauro studijoms, čia labai svarbūs rekomendaciniai laiškai. Ne taip svarbu, kas juose parašyta (juk visi būna teigiami), kaip tai, kas juos pasirašo.
 
Jei nori patekti į labai gerą universitetą, verta pasistengti gauti rekomendacijas iš pačio dekano fakulteto, kuriame dabar studijuoji, (net jei jis tave mato pirmą kartą - gali būt, jog pasakys, kad rekomendaciją pasirašytum pats ir jam atneštum padėti parašą), ir geriausiai skambančias pareigas užimančio pažįstamo žmogaus (pvz., rašius straipsnius Verslo žiniose rekomendacija iš "Didžiausio verslo dienraščio mano šalyje vyriausiojo redaktoriaus" skamba puikiai).
 
Tiesiog baigęs bakalaurą tu jau nesi mokyklinukas ir turi konkuruoti dėl studijų vietos su žmonėmis, kurie savo gyvenime jau yra kažką pasiekę.
 
Žinoma, tai galioja tik tikrai geriems universitetams. Prasti jus priims iš karto - kad tik pinigus mokėtumėte (o kaina tikrai nemaža).
 
Magistro studijos UK dažniausiai būna labai įtemptos ir trunka lygiai 12 mėnesių, įskaitant vasarą, per kurią nesitikėkite turėti daug laisvo laiko.
 
- Ar galima pabaigus bakalaurą stoti tiesiai į doktorantūrą UK?
 
Taip. Didžiojoje Britanijoje įprasta, jei žinai, kad sieji ateitį su akademiniu gyvenimu, praleisti magistro pakopą ir stoti tiesiai į doktorantūrą. Mano universitete pavasarį dar buvęs ketvirtakursiu, rudenį tas žmogus jau veda seminarus pirmakursiams turėdamas doktoranto statusą. Žinoma, kad būtum priimtas tiesiai į doktorantūrą turi turėti tikrai gerus balus.
 
Visa esmė apie stojimą: UK ne tiek svarbu, iš kokio pasaulio universiteto stoji, kiek tai, kaip jį baigei. Tavo universitetas gali būti labai prastas, bet jei tu jo pirmūnas - turi puikius šansus būti priimtas. Ir priešingai - jei baigi kad ir geriausią universitetą, bet prastai, - niekam tavęs nereikės.

Neatsimenu koks išminčius yra pasakęs, bet man labai patiko mintis - Žmonės nėra tinginiai, jie tik neturi tinkamos motyvacijos.
Sėkmė man kažkaip labai keistas parametras, sudėtinga juo objektyviai vertint gyvenimo kokybę. Aš galvoju kad visų svarbiausia mūsų gyvenime būti laimingu. Tik kad mums visiems bruka mintį kad reikia kuo daugiau prikaupt pinigų, kad mums turi but svarbus kitų žmonių vertinimas ir šeip visokių durnų neuroasociacijų prikiša į galvą kad kai susimastai dėl ko nervuojiesi tai galiausiai supranti, kad tai tik juokai.
Realiai žmogui tereikia, kvepuoti, valgyti, nusnusti ir viskas. Visa kita yra tik mūsų norų valioje. Man tai kraupoka darosi kai pagalvoju kiek žmonių ardosi dėl pinigų. Niekas senatvėje nesiskundžia kad per mažai dirbo, skundžiasi dėl to kad per mažai bendravo su artimaisiais.
Jei jau kalbant apie darbo pasirinkima, privalai pasirinkti tokia veiklą kuri teikia džiugesį. Kitaip tau šakės. Nes juk kuo labiau džiaugiesi tuo labiau gyveni :)