golopos

Taip taip, jau pas mus tai rojus žemėj, valdžioj nei švogerių nei anūkų ir kiekvienas gauna pagal nuopelnus.
Susivarei stuburą dirbdamas, dirbt nebegali, o invalidumo be kyšio negauni ir dabar kapstais po konteinerius - reiškia daugiau nenusipelnei?
Sudegino bagažinėj - tai tikriausiai irgi pati kalta?
Darbdavys moka tiek, kiek nusipelnei? - pažystu auto įpurškimų remontininką, kuris kelis metus kentėjo pasityčiojimus, viršvalandžius, nuolatinį nedamokėjimą ir žodžio nesilaikymą, o paskui spjovė ir šiaip ne taip atsidarė savo servisiuką.
Protingas žmogus tokių liaupsių na niekaip neparašytų. Todėl manau, kad tai 100% užsakymas; o užsakovai matyt tie patys, kuriem reikia pjudyt emigrantus su pasilikusiais, pensininkus su studentais ir t.t., o save - valdžią - giria.
Paskutiniu metu tiek propagandos skaitau, kad atrodo kokią trisdešimties metų senumo "Pravdą" kažkas verčia, tik kelis žodžius pakeisdamas.
Kad Rusija turi problemų, tai faktas. Tik kad tos problemos dažniausiai tos pačios, kaip ir pas mus.:)
Ir kažkiek rusų čia atsikrausto. Tiesa, dažnai tie, kurie nenori tėvynėj turėt reikalų su teisėsauga.:) Bet atsikrausto visokie žmonės. Paieškojus galima rasti realių žmonių įspūdžių apie Lietuvą, bet tam reikia mokėti kalbą, o ne pasitikėti filadelfijų užsakomųjų straipsnių meistrais.;)
Va vienas blogas (bet rusiškai), kuriame realus žmogus rašo, kad jam Vilniuj labai patinka (kiek suprantu, jis su kortom kažką daro, tai turėtų patikt daugeliui:)) - http://www.pokeroff.ru/kakoe-mesto-vybrat-dlya-pmzh-chast-5-litva-vilnyus-post-2875277

Pagal mane išvis bet kokie pinigai neatneša tos laimės. Laimė ir pinigai neturi nieko bendro pagal mane. Pinigai suteikia laisvenį gyvenimą.

Vidurnakčio link kilo man klausimas, ar nešvariai uždirbti pinigai atneša laimę? Ar močiutes apgavę vagišiai jaučia laimę juos leisdami? Juk visi gimstame su sąžinės jausmu, bet galima jį nuslopinti. Tai jūsų manymu, švarūs ar ne, visi pinigai ,,vienodi"?
Internete tu veido nematai, nukalei nuo vaiko mamos kreditinės baksus, ir gyveni toliau. Bet jei matai vos pagyvenantį žmogų, į akis jam meluoji, ar vėliau geriant prabangujį mochito, pagalvoji, jog tam žmogui,iš kurio vogei, viso gyvenimo santaupos dingo? Ar vokdamas iš visų : kaimynų,giminių, šalies, gali nejausti kartumo kartėlio? Kas gali būti kaltas? Tėvai, aplinka, genai?

Sveiki. Turbūt visi žinote, kas vyksta šiuo metu užsienyje. Viename naujienų portale radau linksmai aprašytą Rusijos politikos istoriją, kurioje buvo labai daug tiesos. Norėčiau pasidalinti:
 
 
Putino Rusija yra kaip tas girtas marozas iš kitos sovietinio daugiabučio laiptinės. Pavadinkim jį Volodia. Jis nešioja jūreivišką maikutę, kepurę su tarybine žvaigžde ir nuolat šiek tiek smirda pigiu šnapsu.
 
Volodios kaimynai yra labai įvairūs žmonės – vieni gyvena prasčiau, kiti geriau, o kai kurie net pasidarė euroremontą. Visus juos vienija faktas, kad kažkada turėjo ryšių su Volodia.
 
Švelniai tariant, Volodia visus yra lengvai užpypinęs dėl savo bajerių, kurių, anot legendos, sveiku protu nesuvoksi. Girtas Volodia mėgsta parėkaut ant kaimynų, nueiti į jų butus ir pradėt aiškint, kokia spalva dažyti sienas ar kokį virdulį reikėtų pirkti. Kai Volodiai yra pasiūloma eiti velniop ir rūpintis byrančiu tinku savo bute, Volodia pradeda aiškinti, jog kaimyno sienos yra strateginis interesas arba grėsmė Volodios saugumui.
 
Dar girtas Volodia mėgsta parėkauti per langą ant namo grįžtančių kaimynų, ypač, jei jie eina ne vieni. Volodia yra įsitikinęs, jog turi moralinę teisę spręsti už savo kaimynus, kas su kuo turi bičiuliautis. Dar Volodia mėgsta savo namuose daryt grandiozinius balius, kuriuose yra SOČIAI ikrų ir konjako. Dažniausiai padorūs žmonės pas Volodią neina, tačiau ten visada išvysi priedurnių iš kitų laiptinių, Sirijos arba Baltarusijos.
 
Kai Volodia būna ypatingai girtas, jis mėgsta išspirti kokio kaimyno duris, išdaužyt indus, baldus ir nusilengvinti viduryje kambario. Taip, anot Volodios, jis taikiai ginasi.
 
Ir šiaip jau Volodzka būtų seniai gavęs į snukį arba sedėjęs kalėjime, jei ne viena reikšminga aplinkybė. Atsitiktinumo dėka Volodios bute yra radiatorius, kurį užsukus šals visa laiptinė. Taip girtasis Volodia ir terorizuoja kaimynus, kurie tokius bajerius kenčia sukandę dantis.
 
Bet iš tikrųjų labiausiai kenčia ne kaimynai, o Volodzios šeima. Ją jis girtas spardo stipriausiai ir marina pusbadžiu prirakinęs prie to paties radiatoriaus...

Na ka, prasidejo karine intervencija. Tas pats kas Gruzijoj. Patyliukais, be jokiu pareiskimu, paeme ir uzgrobe Ukrainos svarbius objektus. O kareiviai su automatais, bet be skiriamuju zenklu, normaliai, reiskias jie niekas, seip kaskokie banditeliai. Tai reiskia, kad cia ne Rusija. Rusijai, pilnai pakanka Krymo rusiskos Krymo autonomijos. O kai Ukraina susinervins, prades daryti veiksmus, iskarto prades klykti ant viso pasaulio ruskiai ir prades saviskius rusus gelbeti ir eilini syki atliks garbinga zygdarbi isgelbedami rusus ir suteikiant jiems autonomija su rusiskais pasais.
Gerai, kad tas Krymas rusu ir yra, tai bala nemate, jiem svarbu ten nebekelti jokiu bangu, ten bangas reikia kelti jau Ukrainai ir Europai, nes kai tiek rusu, jie ta savo referenduma del autonomijos laimes ir visi laimingi gaus rusiskus pasus. Gaila tik ten esanciu visokiu totoriu.
Atrado spraga, tai dabar visur naudoja tas autonomijas. As isivaizduoju kas butu, jeigu rusai noretu saviskius isgelbeti Latvijoj ir Estijoj :]] Uraina tai neturtinga. O va Baltijos salys, dar 10 meteliu pratempti reikia, nors ir dabar visi ruseliai protingai pamaste parodytu spyga Putinui, nes cia yra vakarai ir cia gyventi geriau.
 
Ukraina po tiek metu tik dabar Lenino paminklus griove, sakyciau pora desimtmeciu pavelavo. As isivaizduoju kas bus, jeigu Ukraina skils. Gal nebus kaip SIaures ir Pietu Korejos, bet po keliasdesimt metu oi koks skirtumas bus. Bus kaip Rytu ir Vakaru Vokietija. VIenoj pusej visi su mersais vazineja, kitoj pusej su Trabant :]]

Paskaityk/pažiūrėk HTC One Max apžvalgas, kurs kalba apie pirštų skaitytuvą. Sako kur kas tobulesnis dalykas nei iPhone'o, nes jo funkcionalumą praplėtė. Tu su juo ne tik atrakini, o ir apps'ą (pasirinktą) atidarai...
 
 
 
O realiai - vienintelis telefonas, kuris nieko naujo nepristato, t.y. iPhone'as. Jis tik išpopuliarina savo su marketingistais.
Pradžia - pirmasis iPhone. Liečiamas ekranas jau buvo ir buvo jau seniai naudojamas.
iPhone'as pristato priekinę kamerą ir 3G, kaip didžiausią naujovę, nors Nokia (pataisykit jei klystu), tokį dalyką naudojo daugiau kaip 4 metus.
iOS7 - 80% funkcijų ir jų pateikimas paimtas iš Android (laukiu Jūsų argumentų Apple-fan-boyz)
Pristato pirštų skaitytuvą. Visą sąrašą, kas tokį turėjo iki iPhone galit pažiūrėti čia: http://www.phonegg.com/list/182-Cell-Phones-with-Fingerprint-Scanner
ir t.t.

negaliu susilaikyt tiesiog :lol:
 
http://www.xda-developers.com/wp-content/uploads/2014/02/03_SM-G900F_electric-BLUE_02.jpg
 
 
http://pbs.twimg.com/media/BhQwHHUCQAAVYm5.jpg
 
http://www.highsnobiety.com/files/2012/11/Puma_Gametime_gold_clyde.jpg

Flinstaunai... :D
 
Dar vienas irgi:
 

Tačiau ! Tokie Mini nesusipratimai tik paįvairina, neva tai, niūrią kasdienybę. ^_^ Sprendžiant KET 'ą Man taipogi yra papuolęs panašaus tipo kvaišalas... :D
 
http://i.imgur.com/q1Bl7XW.jpg

wtf?

Nusprendžiau su Uždarbio auditorija pasidalinti savo straipsniu (originalas čia) apie efektyvų bendravimą su klientais. Pats esu tinklalapių kūrėjas, bet manau, kad šios tiesos gali būti pritaikomos daugeliui freelance tipo profesijų.
 
* * * * *
 
Bendravimas yra neatsiejamas bet kokio projekto procesas – dažnai ne mažiau svarbus, negu realus techninis darbas. Tad šiandien nusprendžiau pasidalinti patarimais ta tema – bet ne šiaip “ką reikia daryti”, o ką pats asmeniškai darau, kad bendravimas tarp manęs (programuotojo) ir kliento vyktų kuo sklandžiau. Taigi, mano paties darbo principai:
 
1. Filtruoju klientus
 
Straipsnio pavadinime minimi “normalūs klientai” – ką tai reiškia? Dažnai manoma, kad reikia dėti visas pastangas, kad gautum užsakymą. Nė velnio – kai kurie užsakovai atneš tik nuostolių ir nervų karą. Kaip tokius atpažinti – atskiro straipsnio klausimas, bet bendrai tai tikri specialistai renkasi užsakovus net labiau, nei pastarieji juos.
 
Mano praktikoje, atkrenta apie 2/3 visų klientų, kurie kreipiasi. Priežastys įvairios, bet kokia pusė iš jų tiesiog “nepraeina atrankos”. Gali pasirodyti, kad aš pasikėlęs ir arogantiškas, bet iš tikro tai tie klientai tada nueina pas mažiau kvalifikuotus žmones, kurie pasiruošę dirbti jų sąlygomis. Win-win.
 
2. Bandau giliau suprasti klientą
 
Niekada nepuolu rašyti kodo ar diegti kokios TVS iškart: pirmas tikslas yra suprasti klientą. Iš verslo tikslų pusės – suprasti, ne kokios spalvos logotipo jis nori, o kokie jo tikslai ir lūkesčiai projektui, ką jis laikytų sėkme.
 
Būtent nuo to atsispiriu viso darbo eigoje, ir šiame etape aš pasiūlau klientui techninius sprendimų variantus, kurie padės pasiekti tikslų. Ir, kas galbūt dar svarbiau, siūlau atsisakyti kai kurių funkcijų, jei jos neveda prie tikslo.
 
3. Užduotis – tik raštu
 
Dažnas užsakovas patingi skirti laiko ir detaliai surašyti užduotį bei visas funkcijas. Maždaug, eigoje bus matyti. Kai kurie iš tokių jau iškart gauna atsisakymą dirbti, bet kai kuriuos kitus galima priversti padirbėti.
 
Mano dažna frazė: “Ar jūs turite detaliai aprašytą užduotį? Jums to reikės, nepriklausomai nuo to, ar samdysite mane, ar kitą programuotoją/įmonę”. Veikia 100%.
 
Taip pat bandau atpratinti klientus siųsti užduotį dalimis el. paštu. Viename laiške penki punktai, po to “o pala, dar prisiminiau” penki punktai, ir tada be galo. Turi būti centralizuota vieta, kur saugoma pilna užduotis – pats tam naudoju Asana, bet iš esmės priklauso nuo kliento, svarstau pagal žmogų, ar papildomas projektų valdymo įrankis neapsunkins proceso.
 
4. Užduotis ir planas – du skirtingi dalykai
 
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį reikia padaryti, gavus užduotį iš užsakovo – paversti ją realiu planu. Sakote – kur skirtumas? Mano praktikoje yra taip: užduotis nusako ką reikia padaryti, o planas – tai konkrečių darbų/etapų sąrašas su tarpiniais laiko terminais, kas ir kada bus užbaigta ir kas nuo ko priklauso.
 
Pradėti dirbti be chronologinio plano yra lengva, bet po to eigoje labai nepatogu sekti, kas padaryta, o taip pat galima ir pražiopsoti, kad kažkokią dalį reikėjo daryti anksčiau nei kitą dalį, nes tarp jų yra priklausomybė.
 
5. Aptariu sąlygas iš anksto, kad nekiltų klausimų
 
Galiu pasakyti drąsiai: didžiausia visų projektų visų problemų priežastis – nesusikalbėjimas tarp šalių. Projekto eigoje/viduryje/pabaigoje dėl to po to kyla nesklandumų, nepagrįstų kaltinimų ir t.t. Dėl to, kaip sakoma, dėl visko kiek įmanoma reikia susitarti “dar ant kranto”, prieš plaukiant kartu valtyje.
 
Ką būtinai-būtinai reikia aptarti (ir aprašyti):
- Darbo etapai ir jų atlikimo terminai
- Apmokėjimas: jo formos, jo dalys, avansas, delspinigiai ir kt.
- Visi projekte dalyvaujantys žmonės ir jų svarba: kas ką sprendžia
- Galimi papildomi darbai ir jų galima kaina
- Palaikymas po projekto pridavimo – ar už jį bus mokama ir kokiomis sąlygomis
- Jei pasitaikys klaidų ar smulkių patobulinimų – kiek laiko truks garantija
 
Turiu vieną strategiją, kad apsisaugočiau nuo mokėti nenorinčių užsakovų – laikau visus projektus savo serveryje, ir perkeliu juos pas užsakovą tik po pilno apmokėjimo (su sąlyga, kad pats projektas veikia ir jį belieka tik fiziškai perkelti).
 
6. Dažnai bendrauju su klientu
 
Šiuolaikinis madingas “agile” principas ir jo “sprintai” gali būti pritaikyti daug kur – kažkiek tos filosofijos taikau ir savo darbe. Klientams darbo rezultatus pateikiu porcijomis, kur bent po kažkiek naujovių atsiranda nuolat – taip vyksta aktyvus bendravimas, aptarimas, nuomonių apsikeitimai. Taip nesklandumai pastebimi anksčiau, o ne tada kai jau per vėlu/brangu perdarinėti visą darbą.
 
Tas dažnas bendravimas turi dar kelis šalutinius poveikius. Vienas iš tokių – “šiltesnių” santykių su klientu užmezgimas, kas reiškia kad teoriškai didesnė tikimybė, kad mane prisimins labiau, kai kas nors iš kliento draugų ieškos programuotojo. Nes su manimi N kartų susirašinėjo ir atsiminė.
 
Kitas dalykas – dažni pokalbiai verčia ir patį užsakovą pasitempti, nuolat stebėti projekto eigą, ruošti reikalingą informaciją iš anksto, analizuoti projekto būklę ir šiaip aktyviau dalyvauti.
 
7. Darbai laiku, jei įmanoma – anksčiau
 
Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, ar ne? Kad jeigu reikia darbą ar jo dalį padaryti iki dienos X, tai stengiamasi spėti iki dienos X. Bet aš stengiuos suspėti iki kokios (X-2) dienos – iš dalies, kad būtų laiko visokiems smulkiems pataisymams, o tuo pačiu kad maloniai nustebinčiau klientą – jie, patikėkite, to nepamiršta.
 
Kitas dalykas – iššūkis pačiam sau: ar įmanoma padaryti darbą greičiau negu yra sutarta, tai priduoda papildomos motyvacijos.
 
Tiesa, reikia pridurti, kad tai nereiškia, jog dirbu belekaip, kad tik suspėčiau greičiau. Kokybė turi išlikti. Kita vertus, čia kartais taikau “lean” principą – kuo anksčiau užsakovui parodyti bent kažkokį pusiau veikiantį variantą ir tada jau daryti tobulinimų iteracijas.
 
Dar vienas momentas – jeigu jau matau, kad niekaip nesigauna tilpti į laiko terminus, apie tai pats pranešu užsakovui, nedelsiu iki to momento kai manęs ieškos su klausimu “kur dingęs”. Geriau nuoširdžiai prisipažinti ir išlaikyti gerus santykius, tuo pačiu informuojant kitą pusę, kad ji savo ruožtu planuotų savo veiksmus atitinkamai.
 
8. Šalutinis tikslas – rekomendacija
 
Jei dirbu su žmogumi ar įmone pirmą kartą, tikslas nėra tik šis konkretus projektas ir sutarti pinigai. Aš žiūriu plačiau – jei kita pusė liks patenkinta, tada tikėtina, jog sugrįš dar ar bent jau rekomenduos mane, jei kažkam iš aplinkos prireiks programuotojo pagalbos.
 
Dėl to daryti “belekaip, kad tik veiktų, o užsakovas gal nepastebės” – nepateisinamas variantas. Nes vėliau gali išlysti visokių netikslumų ir nesklandumų, ir už kiekvieną iš jų gausite vis mažiau karmos taškų užsakovo akyse.
 
* * *
 
Čia yra tik dalis principų, kurių stengiuosi laikytis, kurdamas projektus kitiems. Bendrai visus juos galima apibūdinti taip – kad tam laikui tas projektas tampa ir jūsų kūdikiu, reikia žiūrėti taip tarsi kurtumėte jį sau ir bandyti parodyti rezultatą. Tada užsakovai tai vertins ir sugrįš.
 
O gal jūs turite kažkokių tips’ų, kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su užsakovais?