Blogėjant ekonominei situacijai, moterų mados tampa vis labiau provokuojančios. Kitaip sakant, krizės metu tampa populiarūs mini sijonai.
Logika paprasta - kai trūksta pinigų, sėdėti tyliai po lapu nėra geriausia taktika. Šis dėsnis galioja ir verslui - kam daug išlaidauti reklamai, jei verslas eina kaip iš pypkės? O jei neina, reikia reklamuotis agresyviau.
Mes užtikrintai grimztame į milžinišką pasaulinę krizę. Kol kas naudojamos sukauptos atsargos, valstybės skolinasi nežmoniškus kiekius, bet taip ilgai tęstis negali.
Nereikia būti proto bokštu, kad suvokti, jog žmonės taupys. Kokiose versluose taupymas ypač pasireikš?
1. Drabužiai, avalynė. 2. Sporto klubai. 3. Viešieji renginai. 4. Kelionės. 5. Apgyvendinimas 6. Ilgalaikio vartojimo prekės. 7. Verslo aptarnavimas (ofiso klerkai, teisininkai, apskaitininkai). --------------------------------
O kokios verslo rūšys krizės metu klesti ? 1. Internetinė prekyba (e-komercija) 2. Servisai internetu. (video-konferencijos, darbo nuotoliniu būdu organizavimas) 3. Medicinos priemonių gamintojai 4. logistika (krovinių pervežimai, sandėliavimas)
Kai senas pasaulis pralaimi, naujas laimi. Taip jau buvo ne kartą, ir dar ne kartą bus.
Pats dalyvauju statybų versle, jau eina straipsniai kaip pasaulis pigiai spausdina namus su 3d spausdintuvu. Šiuo metu esu amatininkas ir suprantu, jog 5-10 metų mano amatas bus nebereikalingas. Bet esu ramus, nes visvien reikės žmogaus kuris prisiims atsakomybę už vystomų projektų įgyvendinimą, nesvarbu ar spausdins, ar robotas statys.
Vyras atrado GINKLUS ir sugalvojo MEDŽIOKLĘ. Moteris atrado MEDŽIOKLĘ ir sugalvojo KAILINIUS. Vyras atrado SPALVAS ir sugalvojo TAPYBĄ. Moteris atrado TAPYBĄ ir sugalvojo MAKIAŽĄ. Vyras atrado ŽODĮ ir sugalvojo POKALBĮ. Moteris atrado POKALBĮ ir sugalvojo TAUŠKALUS. Vyras atrado KORTAS ir sugalvojo ŽAIDIMĄ. Moteris atrado ŽAIDIMĄ ir sugalvojo BURTUS. Vyras atrado ŽEMDIRBYSTĘ ir sugalvojo MAISTĄ. Moteris atrado MAISTĄ ir sugalvojo DIETĄ. Vyras atrado DRAUGYSTĘ ir sugalvojo MEILĘ. Moteris atrado MEILĘ ir sugalvojo VEDYBAS. Vyras atrado MOTERĮ ir sugalvojo SEKSĄ. Moteris atrado SEKSĄ ir sugalvojo MIGRENĄ. Vyras atrado MAINUS ir sugalvojo PINIGUS...
Visur veikia paprasciausias paklausos/pasiulos desnis. Jei yra daug bedarbiu, o darbas, kuri siulo darbdavys, nereikalauja labai isskirtiniu igudziu, tai jis ir jauciasi kaip karalius, gali atsirinkineti is daugybes kandidatu ir diktuoti savo salygas. O paimkim ta dabar daznai pateikiama pavyzdi su programuotojais. Programuotoju truksta, todel geram programuotojui net nereikia ieskoti darbo, darbdaviai jo patys iesko. Tai siuo atveju darbdavys jau pats turi konkreciai siulyti (alga, bonusai ir t.t), o ne filosofuoti apie motyvacijas, gyvenima ar dar velniai zino ka. Tas pats ir su paslaugomis ir ju pirkejais, jei tu teiki kazkokia paslauga, kuri turi daug alternatyvu ir kuria teikia daug konkurentu, o klientu nera tiek daug, tai tu turi kovoti del klientu, siulyti jiems geresnes salygas, o jie gali su tavimi deretis. Bet jei teiki kazkokia specifine paslauga, neturi konkurentu, arba esi labai geras savo srities specialistas (pvz. koks statybininkas, automechanikas, juvelyras, siuvejas ir t.t.), tai klientai laukia eileje ir moka tiek, kiek tu esi nustates. Visas salygas diktuoji tik tu. Taigi salygas diktuoja tas, kuris rinkoje turi pranasuma.
Norite – tikėkite, norite – ne, tačiau, kartais, užtenka vieno vienintelio ištarto sakinio, kuris paverstų puikų pokalbį dėl darbo į prarastą. Eilę metų konsultuodamas įvairius verslus, pats dalyvaudamas pokalbiuose su tiesioginiais darbdaviais, personalo atrankos specialistais ir asmeniškai atrinkinėdamas personalą darbui – pasidalinsiu su Jumis kai kuriomis savo įžvalgomis ir patirtimi.
Noriu turėti savo verslą
Šaunus atsakymas investuotojui, bet ne potencialiam darbdaviui. Jūs tokį sakinį vertinate kaip savo „verslumo“, „sumanumo“ ir kitokio „-umo“ įrodymą, o Jūsų potencialus darbdavys tokį pasisakymą vertina kaip grėsmę savo (atstovaujamam) verslui. Pirmiausia – joks darbdavys tikrai nenori „užsiauginti“ ir „apmokyti“ savo būsimo konkurento. Lojalų darbuotoją – tikrai taip. Žmogų, kuris gali potencialiai sužinoti komercinės veiklos užkulisius, tiekėjų (ar verslo modelio) informaciją ir pats tokiu verslu užsiimti – ne. Ir sakydami, kad „noriu turėti savo verslą“, Jūs parodysite, jog keliate grėsmę. Kaip man sekasi?
Darbdaviai mielai samdo tuos, kurie savimi pasitiki. Šis klausimas, nuskambėjęs iš Jūsų, parodo kiek priešingą dalyką. Netgi nepaisant to, kokia intonacija jį užduosite, ką sakys Jūsų kūno kalba ir panašiai. Kai prašote atsiliepimo darbo pokalbio metu – ne tik atveriate save kritiškai nuomonei ar įvertinimui, tačiau ir parodote save kaip nepasitikintį savimi. Darbdaviui susidaro įspūdis, kad „nejaučiate pokalbio pulso“, kas taip pat nėra gerai.
Norėdami parodyti, jog esate savimi užtikrinti – sulaukite pokalbio pabaigos, kai Jūsų paklaus: „ar turite kokių nors klausimų?“. Tuomet – galite paklausti: „atsižvelgiant į tai, kad pokalbis praėjo puikiai – kada galiu pradėti?“ arba „kas sulaiko Jus nuo to, kad pasirašytume darbo sutartį tiesiog dabar?“.
„Mykimas“
Negalėjimas greitai atsakyti į užduodamus klausimus, pauzes užpildant „mmmmmm“ ar „ėėėėėėėė“ parodo potencialaus kandidato negalėjimą susikoncentruoti ar priimti greitus sprendimus. Šis vertinimo kriterijus dažniau taikomas aukštesnio lygio vadovų atrankose, kur „mykimas“ asocijuojamas su intelekto ar susidomėjimo trūkumu.
Pokalbį dėl darbo „valdo“ dvi pusės – vykdantis atranką ir joje dalyvaujantis. Jo metu, vertinamos abi pusės: potencialus darbdavys vertina kandidatą, ar šis bus tinkamas darbui, o kandidatas vertina darbdavį, ar jam tinka pats darbdavys ir jo siūlomos sąlygos. Žiūrint iš psichologijos pusės – tai vis tiek yra „pokalbis tarpo dviejų žmonių“. Juk kalbėdami su draugais ar kibindami merginą klube – Jūs „nemykiate“, teisingai? Ką pagalvotų Jūsų draugai ar ta pati mergina? Kad esate „stabdis“. Lygiai tokią pačią nuomonę gali susidaryti darbdavys.
Kuo užsiima Jūsų įmonė?
Tai, greičiausiai, yra pats baisiausias klausimas, kokį tik galima užduoti pokalbio metu. Jokiu būdu to nedarykite. Baisiau tikrai nebūna. Galima praktiškai garantuoti, kad darbo negausite (žinoma, nekalbu apie „juodą darbą“). Toks klausimas, nuskambėjęs iš Jūsų lūpų, parodo, kad visiškai nesidomite savo potencialiais darbdaviais, darbo vieta, neatliekate „namų darbų“ ir taip toliau. O visa tai rodo, kad neturite jokio atsakingumo, darbinės etikos, loginio mąstymo ir dar daug kitų, visiškai elementarių dalykų. Labiausiai parodote, kad Jums nereikia darbo.
Man reikia uždirbti ne mažiau kaip … EUR
Viskas (beveik) gerai, jeigu tai – atsakymas į Jums užduotą klausimą apie Jūsų finansinius lūkesčius. Tačiau jei toks sakinys (ar dar baisesnis – „o kiek čia moka?“) nuskamba dar pokalbio pradžioje – darbo Jūs, greičiausiai, taip pat negausite. Kaip ir į klausimą „o kas Jus motyvuoja labiausiai?“ atsakę „pinigai“. Nebent atlygis yra mokamas tik komisinių pagrindu. Tada – tikrai priims.
Patikėkite – darbdaviui tikrai nerūpi, ko norite Jūs. Tai Jūsų užduotis – suprasti, ko iš Jūsų nori darbdavys ir suteikti jam tai. Jie ieško darbuotojo, kuris išspręstų tam tikrą problemą. Pateikite jiems sprendimą ir jie Jums sumokės, kiek tik reikia.
Kiek laiko truks šitas pokalbis?
Kiekvienas žmogus nori būti svarbus. Taip yra pasakęs Dale Carnegie savo knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Žmogus, kuris veda darbuotojų atranką, taip pat yra žmogus ir nori būti svarbus. Parodykite jam, kad neteikiate tam jokios svarbos ir Jūs ką tik būsite sugaišę savo (ir jo) laiką.
Pabaiga
Nepaisant to, kaip gerai eina darbo pokalbis (ar net keli jo etapai) – Jūs vis tiek negalite būti užtikrinti, kad gausite darbą. Net tokie potencialaus darbdavio įspūdžiai apie Jus, kaip kad „labai daug žino“, „turi atsakymus į visus klausimus“, „visi atsiliepia apie jį gerai“ ir panašiai – ne visada yra geri. Kartais, „žinoti viską“ yra daugiau minusas, nei pliusas. Todėl, bet kokius mokymus, seminarus ir konsultacijas, tema „kaip gauti darbą“ aš laikau niekiniais. Nėra vieno, universalaus, visiems tinkamo darbo pokalbio „modelio“. Todėl ir mano patarimai yra daugiau „bendriniai“.
O kokia Jūsų patirtis? Kodėl Jūs, Jūsų manymu, negavote vieno ar kito darbo? Ar suprantate, kur suklydote? Pasidalinkite savo patirtimi žemiau.
