Ką pasakyti, kad negautumėte darbo

Balandžio 20, 2015

Norite – tikėkite, norite – ne, tačiau, kartais, užtenka vieno vienintelio ištarto sakinio, kuris paverstų puikų pokalbį dėl darbo į prarastą. Eilę metų konsultuodamas įvairius verslus, pats dalyvaudamas pokalbiuose su tiesioginiais darbdaviais, personalo atrankos specialistais ir asmeniškai atrinkinėdamas personalą darbui – pasidalinsiu su Jumis kai kuriomis savo įžvalgomis ir patirtimi.

Noriu turėti savo verslą

Šaunus atsakymas investuotojui, bet ne potencialiam darbdaviui. Jūs tokį sakinį vertinate kaip savo „verslumo“, „sumanumo“ ir kitokio „-umo“ įrodymą, o Jūsų potencialus darbdavys tokį pasisakymą vertina kaip grėsmę savo (atstovaujamam) verslui. Pirmiausia – joks darbdavys tikrai nenori „užsiauginti“ ir „apmokyti“ savo būsimo konkurento. Lojalų darbuotoją – tikrai taip. Žmogų, kuris gali potencialiai sužinoti komercinės veiklos užkulisius, tiekėjų (ar verslo modelio) informaciją ir pats tokiu verslu užsiimti – ne. Ir sakydami, kad „noriu turėti savo verslą“, Jūs parodysite, jog keliate grėsmę.

Kaip man sekasi?

Darbdaviai mielai samdo tuos, kurie savimi pasitiki. Šis klausimas, nuskambėjęs iš Jūsų, parodo kiek priešingą dalyką. Netgi nepaisant to, kokia intonacija jį užduosite, ką sakys Jūsų kūno kalba ir panašiai. Kai prašote atsiliepimo darbo pokalbio metu – ne tik atveriate save kritiškai nuomonei ar įvertinimui, tačiau ir parodote save kaip nepasitikintį savimi. Darbdaviui susidaro įspūdis, kad „nejaučiate pokalbio pulso“, kas taip pat nėra gerai.

Norėdami parodyti, jog esate savimi užtikrinti – sulaukite pokalbio pabaigos, kai Jūsų paklaus: „ar turite kokių nors klausimų?“. Tuomet – galite paklausti: „atsižvelgiant į tai, kad pokalbis praėjo puikiai – kada galiu pradėti?“ arba „kas sulaiko Jus nuo to, kad pasirašytume darbo sutartį tiesiog dabar?“.

„Mykimas“

Negalėjimas greitai atsakyti į užduodamus klausimus, pauzes užpildant „mmmmmm“ ar „ėėėėėėėė“ parodo potencialaus kandidato negalėjimą susikoncentruoti ar priimti greitus sprendimus. Šis vertinimo kriterijus dažniau taikomas aukštesnio lygio vadovų atrankose, kur „mykimas“ asocijuojamas su intelekto ar susidomėjimo trūkumu.

Pokalbį dėl darbo „valdo“ dvi pusės – vykdantis atranką ir joje dalyvaujantis. Jo metu, vertinamos abi pusės: potencialus darbdavys vertina kandidatą, ar šis bus tinkamas darbui, o kandidatas vertina darbdavį, ar jam tinka pats darbdavys ir jo siūlomos sąlygos. Žiūrint iš psichologijos pusės – tai vis tiek yra „pokalbis tarpo dviejų žmonių“. Juk kalbėdami su draugais ar kibindami merginą klube – Jūs „nemykiate“, teisingai? Ką pagalvotų Jūsų draugai ar ta pati mergina? Kad esate „stabdis“. Lygiai tokią pačią nuomonę gali susidaryti darbdavys.

Kuo užsiima Jūsų įmonė?

Tai, greičiausiai, yra pats baisiausias klausimas, kokį tik galima užduoti pokalbio metu. Jokiu būdu to nedarykite. Baisiau tikrai nebūna. Galima praktiškai garantuoti, kad darbo negausite (žinoma, nekalbu apie „juodą darbą“). Toks klausimas, nuskambėjęs iš Jūsų lūpų, parodo, kad visiškai nesidomite savo potencialiais darbdaviais, darbo vieta, neatliekate „namų darbų“ ir taip toliau. O visa tai rodo, kad neturite jokio atsakingumo, darbinės etikos, loginio mąstymo ir dar daug kitų, visiškai elementarių dalykų. Labiausiai parodote, kad Jums nereikia darbo.

Man reikia uždirbti ne mažiau kaip … EUR

Viskas (beveik) gerai, jeigu tai – atsakymas į Jums užduotą klausimą apie Jūsų finansinius lūkesčius. Tačiau jei toks sakinys (ar dar baisesnis – „o kiek čia moka?“) nuskamba dar pokalbio pradžioje – darbo Jūs, greičiausiai, taip pat negausite. Kaip ir į klausimą „o kas Jus motyvuoja labiausiai?“ atsakę „pinigai“. Nebent atlygis yra mokamas tik komisinių pagrindu. Tada – tikrai priims.

Aš išspręsiu Jūsų problemą. Ir Jūs man už tai sumokėsite. – Paul Rand

Patikėkite – darbdaviui tikrai nerūpi, ko norite Jūs. Tai Jūsų užduotis – suprasti, ko iš Jūsų nori darbdavys ir suteikti jam tai. Jie ieško darbuotojo, kuris išspręstų tam tikrą problemą. Pateikite jiems sprendimą ir jie Jums sumokės, kiek tik reikia.

Kiek laiko truks šitas pokalbis?

Kiekvienas žmogus nori būti svarbus. Taip yra pasakęs Dale Carnegie savo knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Žmogus, kuris veda darbuotojų atranką, taip pat yra žmogus ir nori būti svarbus. Parodykite jam, kad neteikiate tam jokios svarbos ir Jūs ką tik būsite sugaišę savo (ir jo) laiką.

Pabaiga

Nepaisant to, kaip gerai eina darbo pokalbis (ar net keli jo etapai) – Jūs vis tiek negalite būti užtikrinti, kad gausite darbą. Net tokie potencialaus darbdavio įspūdžiai apie Jus, kaip kad „labai daug žino“, „turi atsakymus į visus klausimus“, „visi atsiliepia apie jį gerai“ ir panašiai – ne visada yra geri. Kartais, „žinoti viską“ yra daugiau minusas, nei pliusas. Todėl, bet kokius mokymus, seminarus ir konsultacijas, tema „kaip gauti darbą“ aš laikau niekiniais. Nėra vieno, universalaus, visiems tinkamo darbo pokalbio „modelio“. Todėl ir mano patarimai yra daugiau „bendriniai“.

O kokia Jūsų patirtis? Kodėl Jūs, Jūsų manymu, negavote vieno ar kito darbo? Ar suprantate, kur suklydote? Pasidalinkite savo patirtimi žemiau.

Gero darbo!

Balandžio 20, 2015

Smagu skaityti kazka naudingo ;) Bet sita ka aprasei labiau tinka, didelioms imonems, bei didmesciuose. Mazesniuose miesteliuose, ir taip sunku rasti darbuotoja, atitinkanti lukescius darbdavi, tad labai yra mazinama ieskamo darbuotojo kartele, daug kas praleidziama pro akis.

Balandžio 20, 2015

Man reikia uždirbti ne mažiau kaip … EUR

Viskas (beveik) gerai, jeigu tai – atsakymas į Jums užduotą klausimą apie Jūsų finansinius lūkesčius. Tačiau jei toks sakinys (ar dar baisesnis – „o kiek čia moka?“) nuskamba dar pokalbio pradžioje – darbo Jūs, greičiausiai, taip pat negausite. Kaip ir į klausimą „o kas Jus motyvuoja labiausiai?“ atsakę „pinigai“. Nebent atlygis yra mokamas tik komisinių pagrindu. Tada – tikrai priims.

Patikėkite – darbdaviui tikrai nerūpi, ko norite Jūs. Tai Jūsų užduotis – suprasti, ko iš Jūsų nori darbdavys ir suteikti jam tai. Jie ieško darbuotojo, kuris išspręstų tam tikrą problemą. Pateikite jiems sprendimą ir jie Jums sumokės, kiek tik reikia.

Neblogas straipsnis, tik sita vieta kazkaip uzkliuvo. Jei darbdaviui nerupi, ko nori darbuotojas, tai darbuotojui nerupes, ko nori darbdavys, ir jis pas toki nedirbs. Beje, koks butu teisingas atsakymas i klausima "Kas jus motyvuoja labiausiai?". Tobulejimas, karjeros perspektyvos? Tai juk tie patys pinigai, tik pasakyta per aplinkui. Juk zmogus ne siaip sau tobuleja, siekia aukstesniu pareigu, prisiima didesne atsakomybe, jis daro tai tam, kad daugiau uzdirbtu ir galetu geriau gyventi.

Balandžio 20, 2015

Eko, tu teisus, bet, žmogus galintis valgyti mėšlą už nemažiau kaip XXX EUR kelia pasibjaurėjimą ir įtarimą.

Balandžio 21, 2015

Kai pats darbindavausi, tai vos ne pokalbio pradžioje pradėdavau kalbėti apie atlyginimą t. y. rūpėdavo 2 dalykai, kiek uždirbsiu dabar ir ką reikėtų daryti, kad uždirbčiau daugiau. Ir šiaip ! Kai pokalbiai dėl darbo būdavo trumpesni ir konkretesni t. y. mažiau pezalų su darbdaviu ir t. t., tai beveik visad būdavo sėkmingi. Turėjau keletą tokių tikrai užsitesusių, kai atėjęs pakalbėti dėl darbo, pradėdavom kalbėti apie gyvenimą ir visokį kitokį Offtopic... Spam 'indavom karoč. Atrodė, kad jau 100% paims. Nuo tada supratau, kad net atsisveikinant su IKI, jis gali reikšti IKI niekados. :D

Redagavo Balandžio 21, 2015 TyrasS BlogisS

Balandžio 21, 2015

Del klausimo "kiek cia mokes" pritariu temos autoriui ir siaip visiems tai zinoma, taciau man visada kildavo toks klausimas - tu ieskai darbo, o gal net turedamas darba ieskai geresnio, bet turi kzkokius lukescius. Tarkim tavo lukestis 900eur, nes dabar uzdirbi 750eur.

Potencialaus darbdavio nei telefonu, nei pirmam, nei antram darbo pokalbyje neklausi del atlyginimo, nes taip "negerai", galiausiai pakviecia i paskutini pokalbi ir ten suzinai, kad atlyginimas ten siulomas 700eur.

Tai tiek tu, tiek darbdavys prasvaistete daug laiko, nes nors vienas kitam ir tikot, bet atlyginimas netenkina.

To butu buve isvengta jei pacioj pradzioj butu suzinota siuloma alga.

Lazda turi du galus...

Redagavo Balandžio 21, 2015 biz

Balandžio 22, 2015

Viename pokalbyje neseniai dalyvavau. Ir priėjom prie temos: mano anglų kalbos žinios. Sakau moku 6-7 balams. Ir sako pakalbam dabar. Aš OK. Ir pirmas klausimas:

What do you expect from our company?

Aš toks sau mintyse: WHAAAT? Jūs rimtai? Tikras klausimas žudikas, kurio gal tikėjausi, bet ne anglų kalboje. Tai ką sakyti, kad net ir lietuviškai sunku pasakyti tą teisybę: daug uždirbti, kad mane vertins, plėsti savo akiratį (be to jei taip pasakyčiau, ar nepagalvotų, kad tas akiratis greitai prasiplės ir į kitas kompanijas, nes juk visi ieško lojalių), tobulėti ir panašiai.

Pamenu, kad pasimečiau ir prišnekėjau nesąmonių, paskui tik po kelių dienų atsipeikėjau ir tai supratau.

Balandžio 22, 2015

ieskodamas pirmo darbo jei neturi jokios patirties neturi teises klausti kiek gaus, nes svarbiausia yra gauti ziniu ir patirties tada. O zmogus pradirbes ir igudes savo specialybeje, turi pilna teise klausti kiek gaus nes bus dar taip kad gaus maziau negu gavo.

Balandžio 22, 2015

Pateikite jiems sprendimą ir jie Jums sumokės, kiek tik reikia.

Bullshit. Gal tolimuose vakaruose taip vyksta, bet tikrai ne pas mus.

Ir išvis nesuprantu - kodėl darbdaviai iki paskutiniųjų slepia algos dydį? Gal tiesiog nori pradžioj pažinti darbuotoją, kad suprasti kiek jam galima pasiūlyt? Jei mato, kad jaunas, patirties mažai, sutiks dirbt už bet kiek, tai ir siūlo minimumą. O kitas ateis daug ką mokantis ir jam jau reikės pasiūlyti daugiau, kad sutiktų. Ar neteisingai mąstau?

Balandžio 23, 2015

Bullshit. Gal tolimuose vakaruose taip vyksta, bet tikrai ne pas mus.
Ir išvis nesuprantu - kodėl darbdaviai iki paskutiniųjų slepia algos dydį? Gal tiesiog nori pradžioj pažinti darbuotoją, kad suprasti kiek jam galima pasiūlyt? Jei mato, kad jaunas, patirties mažai, sutiks dirbt už bet kiek, tai ir siūlo minimumą. O kitas ateis daug ką mokantis ir jam jau reikės pasiūlyti daugiau, kad sutiktų. Ar neteisingai mąstau?

Pateiksiu pavyzdį iš kitokios sferos: Kai eini pas klientą irgi pradžioje nori pristatyti visas naudas, privalumus pasiūlymo ir tik tada kainą. O ne nuo kito galo. Todėl ir darbdaviai nenori atskleisti savo kortų iš karto pasakydami atlygio dydį, kadangi vienu atveju tai gali būti drastiškai per daug, kitu atveju darbdavys supras, kad kandidatas yra vertas daug daugiau ir pasiūlys daugiau.

Balandžio 23, 2015

Pateiksiu pavyzdį iš kitokios sferos: Kai eini pas klientą irgi pradžioje nori pristatyti visas naudas, privalumus pasiūlymo ir tik tada kainą. O ne nuo kito galo. Todėl ir darbdaviai nenori atskleisti savo kortų iš karto pasakydami atlygio dydį, kadangi vienu atveju tai gali būti drastiškai per daug, kitu atveju darbdavys supras, kad kandidatas yra vertas daug daugiau ir pasiūlys daugiau.

Kalbant apie paslaugų pardavimus galiu pasakyti iš savo patirties: Pradžioje nerašiau kainų tinklapyje, o sakiau telefonu arba el. paštu. Kai surašiau tikslias kainas tinklapyje, tai besikreipiančiųjų sumažėjo penkis kartus, bet realių klientų padaugėjo tris kartus. Taigi sutaupiau nemažai savo ir kitų laiko ir užsidirbau daugiau.

O jeigu kažkokios profesijos darbo skelbimų yra daug, tai interesantai pirmiausia kreipsis pagal tuos skelbimus, kuriuose parašytos algos. Šiais laikais žmonės mėgsta greitį ir konkretumą, o ne ilgai ceremonintis tik tam, kad sužinot elementarų dalyką. Ir logiškai mąstant - jeigu įmonė nerašo algos, arba bent jau neatskleidžia pirmame pokalbyje, reiškia alga yra nekonkurencinga su kitais pasiūlymais, todėl pradžioje bandys "priparinti" interesantą koks tai geras darbas.

Balandžio 23, 2015

Pateiksiu pavyzdį iš kitokios sferos: Kai eini pas klientą irgi pradžioje nori pristatyti visas naudas, privalumus pasiūlymo ir tik tada kainą. O ne nuo kito galo. Todėl ir darbdaviai nenori atskleisti savo kortų iš karto pasakydami atlygio dydį, kadangi vienu atveju tai gali būti drastiškai per daug, kitu atveju darbdavys supras, kad kandidatas yra vertas daug daugiau ir pasiūlys daugiau.

Visur veikia paprasciausias paklausos/pasiulos desnis. Jei yra daug bedarbiu, o darbas, kuri siulo darbdavys, nereikalauja labai isskirtiniu igudziu, tai jis ir jauciasi kaip karalius, gali atsirinkineti is daugybes kandidatu ir diktuoti savo salygas. O paimkim ta dabar daznai pateikiama pavyzdi su programuotojais. Programuotoju truksta, todel geram programuotojui net nereikia ieskoti darbo, darbdaviai jo patys iesko. Tai siuo atveju darbdavys jau pats turi konkreciai siulyti (alga, bonusai ir t.t), o ne filosofuoti apie motyvacijas, gyvenima ar dar velniai zino ka.

Tas pats ir su paslaugomis ir ju pirkejais, jei tu teiki kazkokia paslauga, kuri turi daug alternatyvu ir kuria teikia daug konkurentu, o klientu nera tiek daug, tai tu turi kovoti del klientu, siulyti jiems geresnes salygas, o jie gali su tavimi deretis. Bet jei teiki kazkokia specifine paslauga, neturi konkurentu, arba esi labai geras savo srities specialistas (pvz. koks statybininkas, automechanikas, juvelyras, siuvejas ir t.t.), tai klientai laukia eileje ir moka tiek, kiek tu esi nustates. Visas salygas diktuoji tik tu.

Taigi salygas diktuoja tas, kuris rinkoje turi pranasuma.

Balandžio 24, 2015

Visur veikia paprasciausias paklausos/pasiulos desnis. Jei yra daug bedarbiu, o darbas, kuri siulo darbdavys, nereikalauja labai isskirtiniu igudziu, tai jis ir jauciasi kaip karalius, gali atsirinkineti is daugybes kandidatu ir diktuoti savo salygas. O paimkim ta dabar daznai pateikiama pavyzdi su programuotojais. Programuotoju truksta, todel geram programuotojui net nereikia ieskoti darbo, darbdaviai jo patys iesko. Tai siuo atveju darbdavys jau pats turi konkreciai siulyti (alga, bonusai ir t.t), o ne filosofuoti apie motyvacijas, gyvenima ar dar velniai zino ka.
Tas pats ir su paslaugomis ir ju pirkejais, jei tu teiki kazkokia paslauga, kuri turi daug alternatyvu ir kuria teikia daug konkurentu, o klientu nera tiek daug, tai tu turi kovoti del klientu, siulyti jiems geresnes salygas, o jie gali su tavimi deretis. Bet jei teiki kazkokia specifine paslauga, neturi konkurentu, arba esi labai geras savo srities specialistas (pvz. koks statybininkas, automechanikas, juvelyras, siuvejas ir t.t.), tai klientai laukia eileje ir moka tiek, kiek tu esi nustates. Visas salygas diktuoji tik tu.
Taigi salygas diktuoja tas, kuris rinkoje turi pranasuma.

Puikiai ir labai teisingai pasakyta ;)

Prisijungti

Ką pasakyti, kad negautumėte darbo

Rekomenduojami pranešimai

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Nuoroda į pranešimą

Dalintis kituose puslapiuose

Prisijunkite prie diskusijos

Dabar naršo 0 narių

Prisijunk prie bendruomenės dabar!

Naujausios temos

Karštos temos