Visos idėjos gimsta iš trūkumo. Kažko neradai internete, kažkoks daiktas/paslauga neišbaigta iki galo, visa tai supratęs, pradedi galvoti kaip patobulinti :) Tik kažkaip man tie trūkumai ant kiekvieno kampo matosi. O gal čia asmeninės problemos? Mėgstu savo idėjas analizuoti per nuobodžias paskaitas. Tad sąsiuvinį pilna lapų su visokioms rinkų, produktų, paslaugų analizėm. Net savo darbotvarkėje pasiskyręs bent 7val per savaitę idėjų analizei. Idėjos taip pat įvairios, nuo pačių smulkiausiu, kažkokių soc. projektų, kurie beveik nk nekainuotų, iki Great Pacific Garbage Patch vertimu į naftą (kainą galite numatyti).
Dėl idėjų įgyvendinimo. Kokie 99% nėra įgyvendinami. Tačiau šį procentą paskutiniu metu stengiuosi mažinti. Sunkiausia nuspręsti kurią būtent idėją pasirinkti. Jeigu pvz kokia didesnė ir ne mano nosiai, tai tiesiog perduodu ją dideliems dėdėms (paskutinis pasiūlymas buvo siųstas Googlei). Patirtis sako, jog pasidalinus idėją su kažkuo, yra daugiau šansų, kad pradėsi įgyvendinti ją. Man kartais reikia paspardyti į užpakalį, atitraukti nuo svajonių su idėjomis ir sakyti "sėdam prie darbų". Dar įgyvendinimui padeda investuoti pinigai. Abydna viską mesti, kai jau įmerkei kažkokią dalį.
Kernius rašė, jog skelbiami tokie idėjų sąrašai internete viešai. Prieš kelis mėn norėjau ir aš tą padaryt, bet susilaikiau. Baigsiu univerą, bus daugiau laiko, lengviau atsirinksiu kas perspektyvu, o ką viešint :)
Pastebėjau, jog labiausiai idėjos kyla ir jas analizuoji, kai gresia koks atsiskaitymas ir idėjų generavimas tampa įdomesniu dalyku nei mokymasis. Pushinant jokia idėja negimsta, jau geriau pasikviesti draugų, pasiimti flip chartą ir brainstorminti.
Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.
Nors nerasytum tu durnu pranesimu tokiu, kad vien tiktai kad gautum "+" ir padidetu tavo reputacija. Neturi ka gero pasakyti, geriau patyleti. Ir nebandyti rinkti tuos "+" ;)
