Lietuvių įskaita

Sveiki, galit padėt kokių minčių ar ką pagal šią temą. LIETUVIAI NUOLAT BENDRAUJA SU RUSAIS, LENKAIS, VOKIEČIAIS. VADINASI LIETUVIŲ KALBOJE TURI BŪTI JŲ KALBŲ PĖDSAKŲ. PAGRĮSKITE ŠĮ TEIGINĮ KONKREČIAIS KALBŲ DUOMENIMIS.

Sveiki, galit padėt kokių minčių ar ką pagal šią temą. LIETUVIAI NUOLAT BENDRAUJA SU RUSAIS, LENKAIS, VOKIEČIAIS. VADINASI LIETUVIŲ KALBOJE TURI BŪTI JŲ KALBŲ PĖDSAKŲ. PAGRĮSKITE ŠĮ TEIGINĮ KONKREČIAIS KALBŲ DUOMENIMIS.

Nepamiršk plėtojant šią temą pasakyti apie kitų šalių žargonus kurie Lietuvoje labai pritampa ir nuolat yra girdima kai jie yra vartojami.

Didelis dėkui :)

Įžangoje siūlyčiau kalbėti apie pačią kalbotyrą.

1 Pastraipa apie skolinius. Dalis svetimos kilmės žodžių tvirtai prigijo lietuvių kalboje ir šiandien jau visiškai nesiskiria nuo neskolintų žodžių. Kadangi iš visų savo kaimynų lietuviai daugiausia bendravo su slavų tautomis, dauguma lietuvių kalbos skolinių yra slaviškos kilmės, t. y. slavizmai. Pirmieji slaviški skoliniai į lietuvių kalbą pateko dar prieš raštijos pradžią, X–XII amžiuje. Tada buvo „paskolinti” žodžiai knyga, lenkas, muilas, pipiras, pulkas, smuikas, stiklas, šilkas, turgus. Patys seniausi slavizmai į lietuvių kalbą atėjo iš senosios vakarų slavų kalbos, o vėliau – iš lenkų ir baltarusių kalbų. Iš lenkų kalbos lietuviai gavo daugumą religijos terminų (lenkai tuos žodžius patys pasiėmė iš lotynų kalbos tikriausiai per čekų kalbą): adventas, mišios, šėtonas, vyskupas. Per slavų kalbas lietuvius pasiekdavo ir daug graikų, lotynų, germanų kalbų žodžių, pavyzdžiui: asilas, batas, karalius, pagonis, rūta. XIII amžiuje į lietuvių kalbą atėjo nemažai žodžių iš vokiečių kalbos, pavyzdžiui: amatas, kambarys, pinigas, rūmas, skydas, tulpė. Jie vadinami germanizmais. Lietuvių kalboje yra ir kelios dešimtys skolinių iš Pabaltijo ugrofinų kalbų. Tai suomių ar estų kalbų žodžiai, atėję daugiausia per latvių kalbą, pavyzdžiui: burė, laivas, kadagys, šamas.

Duomenys iš http://www.birstonas.lt/index.php?947336717 Iš vokiečių kalbos(buterbrodas, fligelis, raketa).

2. Kaip, filterdate minėjo, kalbėk apie žargoną. Galbūt pabandyt sulyginti lietuvių keismažodžius (Pvz.: “tu rupūže rauplėta!”, “tu žalčio išnara!”, “tu gyvatės vaike!”, “tu laume prakeikta!”, “tu ragana raguota!” su perimtais iš rusų.

3. Slavizmai sudaro apie 1,5% lietuvių bendrinės kalbos leksikos, o tarmėse, ypač rytinėse ir pietinėse, jų esama net keleto tūkstančių. Patys seniausi slaviški skoliniai į lietuvių kalbą pateko iš senosios rusų kalbos. Vėliau lietuviai nemaža žodžių gavo iš lenkų ir baltarusių kalbų. Į dabartinę lietuvių kalbą daugiausia skolinių ateina iš rusų kalbos.

Dabartinėje lietuvių kalboje slavizmai vartojami įvairioms materialinio ir dvasinio pasaulio sąvokoms žymėti. Iš būdingiausių lietuvių kalbos slavizmų galima paminėti šiuos: agurkas (plg. baltr. aгypoк, lenk. agorek, r. oгypeц), blynas (plg. baltr. блiн), bulvė (plg. len. bulwa, bulba), botagas (baltr. 6aтаг), grybas (plg. baltr. грыб), košė (plg. baltr. каша, lenk. kasza), krienas (plg. baltr. xpeн), katilas (plg. ыen. r. котьлъ), knyga (plg. baltr. кнiгa), miestas (plg. baltr. места), pipiras (plg. sen. r. пьпьръ), pyragas (plg. baltr. nipoг), ponas (plg. len. pan, baltr. naн), sakalas (plg. baltr, cokoл, lenk. sokol) ir t. t.

Per slavus lietuviai gavo ne tik grynai slaviškus, bet ir kai kuriuos germaniškus, senųjų ir rytų kalbų žodžius. Pavyzdžiui, asilas gautas dar prieš XII a. iš senosios rusų kalbos (ocълъ). Slavai šį žodį pasiskolino iš germanų (gotų asilus), o pastarieji – iš lotynų kalbos (asinus); alyva (baltr. aлiвa, len. oliwa) į slavų kalbas pateko iš lotynų ar italų kalbų (plg. it. oliva, lot. oliva); krakmolas į lietuvių kalbą pateko iš lenkų kalbos (plg. len. krochmal), o lenkai šį žodį gavo iš vokiečių kalbos (plg. vok. Kraftmehl); kaminas, į lietuvių kalbą patekęs iš slavų kalbų (plg, baltr. kамiн, len. komin), į pastarąsias atėjo iš vakarų slavų, o į ten – iš vokiečių kalbos, vokiečiai šį žodį pasiskolino iš lotynų kalbos (plg. lot. caminus „krosnis, židinys“).

Be slavizmų, lietuvių kalboje gana gausu germanizmų. Lietuvių kalbą labiausiai yra veikusi vokiečių kalba. Pirmieji skoliniai iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą pateko XIII-XIV amžiuje. Kai kurie skoliniai galėjo ateiti ir anksčiau per prūsų kalbą, nes prūsai kurį laiką gyveno kaimynystėje su gotais ir palaikė su jais tiesioginius kontaktus.

Germanizmų palyginti su slavizmais lietuvių bendrinėje kalboje vartojama maždaug 3 kartus mažiau (apie 0,5% bendrinės kalbos žodžių). Plačiai vartojami bendrinėje kalboje tokie germaniškos kilmės žodžiai: amatas (plg. vid. vok. žem. am(m)et), budelis (plg. vid. vok. žem. boddel), bulius (plg. vid. vok. žem. bulle), durpė (plg. vok. žem. turf), kalkės (plg. vok. Kalk), kunigas (plg. vok. aukšt. kuning), pinigas (plg. vid. vok. žem. pennig), skydas (plg. vok. aukšt. scit), vertas (plg. vok. wert) ir kt.

Iš : http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html

Tikiuosi, kad padėjau.

Na aš kalbėsiu tema apie kitų kalbų įtaką lietuvių kalbai ir panašiai, tai nemaža dalis sutampa su tavo tema. Jei nori pakalbėt, parašyk per skype karolisj92. Atsiųsiu dar kokią ištauką, kuri galėtų tikt :)

Aš irgi kalbėsiu šia tema. Pagrindiniai dalykai, kuriuos aptarsiu savo kalboje bus vertiniai (vertalai), skoliniai bei barbarizmai ir hibridai. Kaip pavyzdį (šių kalbų įtakos) gali paminėt V. Kernagio dainą "Kansaras", na, bent jau aš taip darau. Dar vienas patarimas: jei pavyks, susirask Jono Šukio "Lietuvių kalba" 11 klasei. Joje rasi beveik viską, ko tau reikia šiam kalbėjimui. Sėkmės! ;)

as net neysivaizduoju kaip butu galima pradet sia tema gal kas galit padet ? :unsure:

Dar gal kokių minčių būtų? :)

gal kas turit daugiau informacijos apie germanizma ?

Dar gal bus kokių minčių?

Galiu parduoti savo kalbą. Kalbą jau tikrino mokytojas. Patemė kaip ir rašei "Lietuviai nuolat bendravo su rusais, lenkais ir vokieciais. Vadinasi lietuviu kalboje turi buti ir siu kalbu pedsaku....". Prasau susisiekti PM, o toliau susitarti galesime telefonu.