Mokėti negalima gyventi

Sveiki visi :)

Kaip sena boba noriu pasidalinti savo sėkme, nesėkme nuoskauda... net nežinau, NES viskas priklauso nuo Jūsų požiūrio, gyvenimiškos patrities, asmeninių pasžiūrų, nuostatų ect ect.

Gal kažkas dar atsimena, kaip džiaugiausi savo nauju darbu po Eurotripo.

Ne? Nieko tokio. Taip? Sveikinu, turite puikią atmintį! :)

Tai va.

Vieną dieną supratau, kad tonos laiko perspektyvoje nematau savęs toje darbo vietoje + visokie kitokie kosmosai iš darbdavio pusės ir nusprendžiau savo noru išeiti iš darbo kito darbo ir laimės jame ieškoti. Taip, tiesa, galbūt per daug spontaniškai ir net akiplėšiškai sumislyjau, bet bent tuo metu man tai atrodė pats geriausias sprendimas (ir dabar taip atrodo ir nesvarbu man, kad jaunimo nedarbo lygis yra didžiulis, kad klesti bedarbystė ir visi kiti baisūs dalykai.

Kaip ir kiekvienas dora pilietė, turinti 6 metų darbo stažą nuėjau užsiregistruoti į darbo biržą. Taip, noriu ir pinigų, bet labiau mane domina socialinės garantijos, nes jei mane kartais partrėkštų lekiančią su mėlynuoju dviračiu, būtų labai liūdna ir graudu gydytis iš ne itin gausių santaupų, vargais negalais atsiradusių po šildymo sezono pabaigos.

Netrukus sužinojau, kad graudžiau už šildymo kainas gali būti tai, kad jokia pašalpa/parama man nepriklauso, NES

nėra praėję metai nuo to laiko, kai man nustojo mokėti tą pašalpą...

Dabar truputis priešistorės: dirbau 6 metus, ištranzavau vasarai po Europą (46 dienos), grįžusi pirmą kartą užsiregistravau darbo biržoje, po mėnesio gavau pirmą bedarbės pašalpą, paskui sekė antroji ir Tadaaa! gana mikliai susiradau naują darbą :)

Įdomiausia tai, kad pagal dabartinius įstatymus gaunasi taip, kad aš pasielgiau neprotingai, NES aš turėjau riesti nagučius į save ir sukčiauti:

a) Dirbti nelegaliai ir dar 4 menesius prisidurinėti pašalpą prie gana kuklios algos (kuri vos keliais šimtais litų didesnė nei pašalpa. Bet juk patirtis - didžiausias žmogaus turtas!(prie šio pasakymo pridedų toną ironijos ir sarkazmo) :)))

b) Neieškoti darbo visai ir visus 6 mėnesius gyventi iš mano, bei Jūsų tėvelių - sąžiningų moesčių mokėtojų - pinigų :) (turiu pastebėti, kad iš tų pačių pinigėlių yra mokamos algos toms moteriškėms, sėdinčios darbo biržoje,kurios turėtų padėti Jums/man susirasti darbą. Dėja, nesulaukiau absoliučiai jokio pasiūlymo, o bedarbio savarankiškos darbo paieškos kontrolė yra juokinga iki ašarų (tikrai baisu, kad turi užpildyti tokį juokingą lapelį iš 5 eiličių, kuriame turi žimėti kokių priemonių ėmeisi, kad rastum darbą (per dieną išsiunti 10 CV ir VIOLIA! Viso menesio norma įvykdyta!) :)))

O KODĖL jie negalėtų man pratęsti mokėjimų už likusius 4 mėnesius, kuriuos aš jau dirbau? :) Retorinis klausimas.

Labai džiaugiuosi, kad esu kilusi iš geros šeimos, turiu nuostabius tėvus, kurie priims mane atgal į savo namus, jei man nepavyks susirasti darbo ir kai bus tikrai rūgštu, duos man pinigų. Bet ką daryti žmogui, kuris neturi stabilaus užnugario? Juk pvz, dabar aš lieku be jokių pajamų (Tšššš, prašau nutilti visus optimistinius maksimalistus, kurie dabar pradės porinti apie nuosavo verslo kūrimą. Taip, aš irgi apie tai galvoju ir vis generuoju tą pelningą idėją, be kurios nieko nebus... :)

Ir pabaigai visai ne į temą dar norėčiau pridurti, kad dabar suprantu savo tėvus, kurie sakydavo, kad mokykla, universitetas yra geriausi gyvenimo metai. TIKRAI TAIP IR YRA, nes paskui prasideda gero/blogo, gerai/blogai apmokamo, vienokio/kitokio, anksčiau/vėliau atsibostančio darbo paieškos :)

Nežinau, brangūs uždarbiečiai, bet man tikrai labai liūdna, kad pradesu galvoti apie emigraciją :( Darbuotojų ieškančių darbdavių reikalavimų ir atlyginimo santykis yra mažų mažiausiai iš kosmoso skyrelio (bet apie darbo paieškos niuansus galbūt nerašysiu arba parašysiu, jei kam nors bus įdomu).

Linkiu visiems gražaus vakaro ir daugiau optimizmo, nei šią akimirką turiu aš :)

TIKRAI TAIP IR YRA, nes paskui prasideda vienokio/kitokio, anksčiau/vėliau atsibostančio darbo paieškos :)

"Prieš sakydamas kitiems taip, įsitikink ar sau nesakai ne."

populiarus antraščių stilius pasidarė su kablelių dėliojimais, diktantus tuo rašysim ;)

"Prieš sakydamas kitiems taip, įsitikink ar sau nesakai ne."

OoOooOOoOOOOOOOOooo... :)

Koks universalus pasakymas!

Nesakau, kad blogas! Gal galetumėte būti konkretesnis ir pasakyti, kurioje vietoje aš suklydau? :)

OoOooOOoOOOOOOOOooo... :)

Koks universalus pasakymas!

Nesakau, kad blogas! Gal galetumėte būti konkretesnis ir pasakyti, kurioje vietoje aš suklydau? :)

Nesakau, kad suklydai, tiesiog šitie žodžiai atkreipė dėmesį "paskui prasideda gero/blogo, gerai/blogai apmokamo, vienokio/kitokio, anksčiau/vėliau atsibostančio darbo paieškos". Kam dirbti ten kur visai nematai savo ateities, na nebent kažkokie išskirtiniai atvejai gali būt :)

Nesakau, kad suklydai, tiesiog šitie žodžiai atkreipė dėmesį "paskui prasideda gero/blogo, gerai/blogai apmokamo, vienokio/kitokio, anksčiau/vėliau atsibostančio darbo paieškos". Kam dirbti ten kur visai nematai savo ateities, na nebent kažkokie išskirtiniai atvejai gali būt :)

Na, tas praregėjimas atsiranda vėliau, ne iš karto :)

Iš praždių man labai labai patiko mano darbas, bet paskui viskas

pasikeitė, dėja :/

O koks buvo tas darbas? Ta prasme kokioje srityje? (nepamenu arba net nebuvau skaitęs) :)