Kalbėjimo įskaita 12kl.

Sveiki dvyliktokai kurie esate pasirinkę 12-tą kultūros potemę.

12. Kalbininko Antano Smetonos manymu, didžiausios vidinės grėsmės lietuvių kalbai yra šie kraštutinumai: kalbos kitimo stabdymas ir standartinės kalbos griovimas. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite.

Padiskutuokime apie ką maždaug kalbėsite kalboje, kuo žadate remtis? Kaip suprantate sąvokas standartine kalba ir kalbos kitimo stabdymas? Galbūt ir nepasirinkę šios temos galite papasakoti kaip suprantate apie ką turėtu eiti kalba, kaip įrodyti teiginius? Aš neprašau parašytos kalbos ar plano, aš noriu diskusijų, manau tai visiems bus į naudą :)

Nors pats jau šitą dalyką esu atsiskaitęs prieš beveik 2 metus, bet pasireikšiu ir čia.

Kalbos kitimas - tai jos prisitaikymas prie kasdienių visuomenės poreikių. Ką turėjom anksčiau, tas jau nebetinka šiandienai. Ir į tai įeina daug kas: nuo išmaniųjų telefonų sąvokų iki kompiuterinės technikos, fizikos ar kitų sričių. T.y. atsiranda vis daugiau naujų žodžių, kuriems reikia sukurti arba atrasti reikiamus atitikmenis lietuvių kalboje.

Keičiasi ir pats bendravimas ir jo kultūra. Kalba turi ir prie to prisitaikyti.

Standartinė kalba - tai visos kalbos pagrindas, mūsų atveju: diakritiniai ženklai (nosinės, brūkšneliai, taškiukai), linksniai ir t.t. Nors kalba pati ir turi keistis, tačiau neturi būti keičiamas jos pagrindas. Neretai tenka pamatyti komentarus "aš nerašau su lietuviškais simboliais, nes ne aš turiu prie kalbos taikytis" arba "rašau w vietoj v, nes netarnauju kalbai". W vietoj v rašymas nėra kalbos prisitaikymas prie visuomenės poreikių, kaip ir diakritinių ženklų atsisakymas. Nes jeigu šių dalykų atsisakai - keiti visų žodžių prasmę ir kalba tampa nei suprantama, nei aiški, nei kažkaip apibrėžta.

Todėl labai geras A. Smetonos pastebėjimas, kad nors kalba ir turi nuolatos kisti, prisitaikyti, tačiau neturi būti keičiami jos pagrindai (standartinė kalba).

Ačiū už pagalba, kas daugiau kaip mano? :)