Debesų kompiuterija: „už“ ir „prieš“

Pastaruoju metu daug kalbama apie debesų kompiuteriją. IT paslaugų teikėjai aktyviai tikina šios technologijos nauda, verslo ir valstybinio sektoriaus abejonės sklaidosi. Tačiau tokios paslaugos reikalingos toli gražu ne visoms įmonėms ir ne kiekvienu bendrovės gyvenimo etapu.

Žiūrint pro verslo prizmę, informacinės technologijos (IT) nedaug skiriasi nuo kitų paslaugų – vienas svarbiausių dalykų čia, kaip ir kitose srityse, yra kainos bei naudos kriterijus, sako ekspertai.

„Pirmiausia atsakykite sau į klausimus: ar informacinės technologijos jūsų įmonėje reikalingos, ar šios technologijos didina veiklos efektyvumą, pajamas, mažina sąnaudas. Trumpai tariant, atlikite sau reikalingų IT paslaugų inventorizaciją, išsiaiškinkite jų pasiūlą ir t. t. Jei nežinote, ką tam tikri dalykai reiškia, pasiklauskite“, – sako Aldas Glemža, debesų kompiuterijos paslaugas teikiančios „Blue Bridge Baltic“ verslo plėtros vadovas.

Reikia skaičiuoti

Jei atsakymas yra „taip“, galite pradėti skaičiuoti, kas jums labiau apsimoka – pirkti savo kompiuterius, serverius, duomenų talpyklas ir programinę įrangą ar visa tai nuomotis. Bent keletą metų veikiančios įmonės tikriausiai jau turi ir kompiuterius, ir serverius, ir reikiamą programinę įrangą. Tokiu atveju patariama skaičiuoti metines išlaidas. Kompiuterių darbuotojams ir taip reikės. Tačiau serverius su talpyklomis ir programinę įrangą galima iškelti į duomenų centrus. Pasak ekspertų, tai daryti verta, jei bendra metinė įmonės išlaidų IT suma bus mažesnė sistemas iškėlus, negu jas laikant įmonės serveriuose.

Skaičiuojama, kad iškėlus sistemas apie 100 darbuotojų turinčios bendrovės arba organizacijos metinės išlaidos IT sumažėja iki 10%.

Duomenų perkėlimo kaina turėtų atsipirkti per kelerius metus. Jei kraustymosi nauda maža ir atsipirks per ilgą laiką, vargu ar apsimoka rinktis debesis.

Svarbu įvertinti visas sąnaudų dedamąsias – ne tik galimai mažėsiančias išlaidas IT personalui, techninei įrangai, jos aptarnavimui, palaikymui, mažesnes elektros sąskaitas, bet ir visus debesų kompiuterijos paslaugų teikėjo įkainius bei duomenų perkėlimo kainą. Taip pat rekomenduojama, prieš pasirašant sutartį, potencialaus paslaugų teikėjo paklausti apie visas mokamas ir nemokamas paslaugas bei galimas alternatyvas.

Teikėjo pasirinkimas

Specialistai atkreipia dėmesį, kad kompiuteris su prieiga prie interneto ir nemokama buhalterine programa arba bent jau „Microsoft Office“ dar nėra įmonės IT infrastruktūra, nors mažiausioms bendrovėms, individualioms įmonėms, kuriose dirba savininkų šeimos nariai, amatininkams ir pagal verslo liudijimą dirbantiems smulkiesiems verslininkams darbui to dažniausiai pakanka.

Gėlių pardavėjai, kojinių mezgėjai, vertėjai, konsultantai, kirpyklos, kioskai ir pan. – tokios įmonės ir mažosios bendrijos dažniausiai gali apsieiti be debesų kompiuterijos, nebent jos dirba IT srityje. Pavyzdžiui, kuria programėles, interneto tinklalapius arba parduoda grupinio apsipirkimo kuponus.

Tačiau smulkiajam verslui, naudojančiam verslo, klientų valdymo ar kitas sistemas ir turinčiam bent 8–10 darbuotojų, jau siūloma gerai apskaičiuoti. Gali būti, kad debesų kompiuterija kainuos mažiau, nei įrengti, prižiūrėti ir išlaikyti darbo vietas bei serverius.

Debesijos paslaugų iš trečiųjų šalių paprastai neperka ir gynybos bendrovės, vidaus saugumo ir žvalgybos tarnybos. Didžiausios bendrovės, kaip „Google“ ar IBM, kuria savo debesis.

Vadovams nusprendus, kad debesų kompiuterija įmonei bus naudinga, reikia dar pasirinkti teikėją.

Ekspertai siūlo nesiremti vien kainos kriterijumi. Siūloma atidžiai įvertinti teikėjo patikimumą ir skaityti sutartis, prieš jas pasirašant. Mat neretai pasitaiko, kad teikėjai neprisiima atsakomybės už nevykdomas programinės įrangos licencines sutartis. Trumpai tariant, reikėtų pasitikslinti, kas atsakys ir kaip kompensuos įmonei už tai, jei jos serveriai neveiks arba bus nepasiekiami dėl teikėjo kaltės.

Taip pat svarbus yra teikėjo artumas, galimybė su juo bendrauti tiesiogiai ir teisinė jo atsakomybė. Būtina, kad debesų kompiuterijos paslaugų teikėjui ir sutarčiai galiotų Lietuvos arba ES, o ne JAV ar Indijos teisinis reguliavimas. Be to, niekas nenori skambinti teikėjui į Prancūziją ir laužyta užsienio kalba bendrauti su Indijoje esančiu to teikėjo pagalbos centru.

***

Komentaras

Paulius Insoda, NFQ grupės projektų padalinio vadovas:

„Pas mus (Lietuvoje – VŽ), pristatant debesų kompiuterijos paslaugas, potencialiems klientams paprastai pripučiama daug miglos. Pusė iš to, kas sakoma, yra rinkodaros triukai, nes ne viskas, kas pas mus vadinama debesų kompiuterija, iš tikrųjų tokia yra. Reikia atskirti, kas yra serverių arba vietos juose nuoma ir kas yra programinės įrangos sprendimų nuoma, kai perkama galimybė naudotis tam tikra sistema, esančia paslaugos teikėjo serveriuose.

Dėl pirmo atvejo viskas aišku. Jei apsimoka, imate. O programinės įrangos nuoma ne visada yra debesų kompiuterijos paslauga. Be to, ji turi būti pritaikyta konkrečios įmonės poreikiams. Tad, keliant esamą sistemą į debesis, veikiausiai reikės ją pritaikyti, o tai kainuos papildomai. Kartais tas pritaikymas tiesiog yra per brangus, kad apsimokėtų.

Debesys yra ne visiems. Jei jūsų serverių resursai naudojami dinamiškai, t. y. didžiąją dalį laiko tinklo ir sistemos apkrova yra maža, bet kartais stipriai šokteli, imti debesų kompiuterijos paslaugas tikriausiai apsimokės, nes tai subalansuos resursų naudojimą.

Tokios veiklos pavyzdys galėtų būti interneto parduotuvė, prekiaujanti moterims skirtomis prekėmis. Tarkime, ji paprastai turi apie 1.000 klientų per dieną, tačiau prieš kovo 8 ir vasario 14 d. srautas gerokai padidėja. Jei norima turėti sistemą, kuri palaikytų maksimalią apkrovą, vadinasi, 99% laiko, ji nebus visiškai išnaudojama.

Kita vertus, jei turite debesį ir nuolatos išnaudojate beveik visas jums skirtų resursų galimybes, debesies kainos ir naudos santykis tampa nebe toks patrauklus.

Taigi, kintant veiklai ar aplinkybėms, gali pasirodyti, kad debesies jau nebereikia.“

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

http://vz.lt/article/2013/3/16/debesu-kompiuterija-uz-ir-pries