Tikrasis Putinas - kur jisai veda

http://www.youtube.com/watch?v=GgY7vVcoLCk

http://www.youtube.com/watch?v=gAlkMAblYoo

pakeiciau pavadinima, radau idomu straipsni - nuomone apie ji

Uzdraustas kone ant puse pasaulio. Tai butu Rusija, Siaures Koreja, Sirija, dabar jau Krymas nu ir dar ten, kur rodo tik Rusiska tv.

idomi nuomone apie putina:

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pri­si­vi­rė ko­šės. Gal jam dar pa­si­seks pa­glemž­ti Kry­mą, bet kai­na bus ge­ro­kai aukš­tes­nė, ne­gu jis ga­lė­jo įsi­vaiz­duo­ti.

Nu­ver­tus Vik­to­rą Ja­nu­ko­vy­čių, nau­jo­sios Ukrai­nos val­džios po­zi­ci­ja bu­vo tra­pi. At­ėjus į val­džią per­vers­mo ke­liu bu­vo pa­grin­do abe­jo­ti jos tei­sė­tu­mu. Ją skep­tiš­kai ver­ti­no ne­ma­ža Mai­da­no da­lis ir dau­ge­lis ru­sa­kal­bių ukrai­nie­čių, ypač po sku­baus nu­ta­ri­mo pa­keis­ti ru­sų kal­bos sta­tu­są. Nors Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) ir pri­pa­ži­no nau­ją­ją Ukrai­nos vy­riau­sy­bę, ji ne­ro­dė di­de­lio en­tu­ziaz­mo teik­ti fi­nan­si­nę par­amą. Ne­bu­vo mi­ni­mos kon­kre­čios su­mos, daž­nai bu­vo pa­brė­žia­ma, kad vy­rau­jan­tis vaid­muo pert­var­kant ūkį ir fi­nan­sus teks Tarp­tau­ti­niam va­liu­tos fon­dui (TVF), ku­ris pri­me­ta dra­ko­niš­kas są­ly­gas. Be grei­tos par­amos re­ce­si­ja at­ro­dė ne­iš­ven­gia­ma, o ūkio nuo­smu­kis bū­tų pa­kir­tęs nau­jos val­džios po­pu­lia­ru­mą, gal­būt net su­kė­lęs dar­bo ne­te­ku­sių­jų pro­tes­tą ša­lies ry­tuo­se.

V.Pu­ti­no nu­ta­ri­mas oku­puo­ti Kry­mą pa­kei­tė vis­ką. JAV ir ES per­gal­vo­jo sa­vo fi­nan­si­nės par­amos prog­ra­mas ir at­vė­rė gau­sy­bės ra­gą. Ukrai­na su­lauks par­amos grei­čiau ir ge­ro­kai di­des­nės, ne­gu bu­vo ga­li­ma sva­jo­ti anks­čiau. Nors vei­kiau­siai ne­pa­si­seks iš­veng­ti ūkio nuo­smu­kio, pa­sek­mės bus ne to­kios skaus­min­gos, o žmo­nės - pa­kan­tes­ni.

Nau­jo­ji val­džia ta­po tei­sė­ta. Kad ir ką gal­vo­tum apie jos su­dė­tį, kaip ver­tin­tum jos veiks­mus, ji ta­po ne­pa­žei­džia­ma, nes šiuo me­tu ji gi­na ša­lies su­ve­re­nu­mą ir te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą. Kri­ti­kuo­ti val­džią – tas pats, kaip griau­ti vals­ty­bę ir pa­lai­ky­ti Ru­si­ją, tad nu­ščiu­vo dau­ge­lis po­li­ti­nių opo­nen­tų. Me­daus mė­nuo ne­truks il­gai, jau pra­si­de­da pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­ja. Bet kri­ti­kos mo­ra­to­riu­mas su­tei­kia Vy­riau­sy­bei lai­ko lai­mė­ti žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą.

Ne­sėk­mė ženk­li­na ki­tus V.Pu­ti­no žings­nius. Jis ti­kė­jo­si, jog ru­sa­kal­biai ukrai­nie­čiai Ry­tų ir Pie­tų Ukrai­no­je pa­si­duos se­pa­ra­tis­ti­nėms nuo­tai­koms ar­ba bent at­vi­rai pa­lai­kys Ru­si­jos po­li­ti­ką. Pa­aiš­kė­jo, kad Do­nec­ke ir ki­tuo­se mies­tuo­se pu­ti­no­fi­lų ma­žiau, ne­gu ti­kė­ta­si, o ukrai­nie­čių pri­si­ri­ši­mas prie sa­vo vals­ty­bės ge­ro­kai tvir­tes­nis, nei ma­ny­ta.

Bu­vo nuo­gąs­tau­ja­ma, kad gink­luo­to­sios pa­jė­gos ne­iš­lai­kys eg­za­mi­no ir skils į dvi sto­vyk­las. Nors ke­li ka­ri­nin­kai pe­rė­jo į Ru­si­jos pu­sę, ka­rei­viai li­ko iš­ti­ki­mi sa­vo vals­ty­bei. Di­džiau­sias pa­vo­jaus lai­kas jau pra­ėjo.

Ukrai­nie­čiai grei­tai ne­už­mirš Ru­si­jos veiks­mų. Po­ten­cia­lus drau­gas, sla­viš­ka­sis bro­lis ta­po pa­vo­jin­gu prieš­u. Ukrai­nos ru­sai ir ru­sa­kal­biai (jie ne tas pats), tu­rin­tys ar tu­rė­ję sim­pa­ti­jų Ru­si­jai, ne­be­ga­lės drau­giš­kai žiū­rė­ti į Ru­si­ją, su ja sie­ti at­ei­ties vil­čių. Dar prieš pus­me­tį ne­ma­žai po­li­ti­kų pa­brėž­da­vo ge­rų san­ty­kių su Mask­va svar­bą, aiš­ki­no, kad sto­ji­mas į Ru­si­jos va­do­vau­ja­mą Mui­tų są­jun­gą Ukrai­nai nau­din­ges­nis ne­gu na­rys­tė ES, ir su­lauk­da­vo dau­ge­lio pri­ta­ri­mą. Per ge­gu­žės mė­ne­sio pre­zi­den­to rin­ki­mus to­kių idė­jų ir siū­ly­mų bus la­bai ma­žai, o į jų pro­pa­guo­to­jus bus žiū­ri­ma krei­vai.

V.Pu­ti­nas kei­čia sa­vo pla­nus. Ko­vo pra­džio­je jis dar aiš­ki­no, kad Kry­mas ne­bus pri­jung­tas prie Ru­si­jos. Ta­čiau jau šį sek­ma­die­nį vyks re­fe­ren­du­mas dėl pri­si­jun­gi­mo. Šis dirb­ti­nis sku­bė­ji­mas yra kon­trap­ro­duk­ty­vus. Net pa­lan­kiau­sio­mis ap­lin­ky­bė­mis re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai bū­tų ver­ti­na­mi skep­tiš­kai. No­rint su­teik­ti re­fe­ren­du­mui bent žiups­ne­lį tei­sė­tu­mo rei­kė­jo su­teik­ti žmo­nėms lai­ko iš­sa­miai nag­ri­nė­ti ga­li­mas nu­ta­ri­mo pa­sek­mes, su­reng­ti pla­čios apim­ties dis­ku­si­jas, leis­ti vi­siems iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Bet gal V.Pu­ti­nas ir jo pa­ta­rė­jai sku­ba, nes jau­čia ar­ba tu­ri duo­me­nų, kad, ga­vę pro­gos iš­sa­miai vis­ką per­gal­vo­ti, Kry­mo gy­ven­to­jai pa­si­sa­ky­tų prieš pri­siš­lie­ji­mą prie di­džio­jo bro­lio.

Įvai­riai sten­gia­ma­si iš­aiš­kin­ti V.Pu­ti­no veiks­mus. Pa­ti pri­mi­ty­viau­sia teo­ri­ja jį ta­pa­ti­na su Sta­li­nu ir Hit­le­riu. V.Pu­ti­nas yra at­gra­sus ir ag­re­sy­vus žmo­gus, bet jis nė­ra toks krau­ge­rys kaip Hit­le­ris ar Sta­li­nas. Hit­le­ris bu­vo ne­pa­ten­kin­tas Miun­che­no su­tar­ti­mi, ku­ria Su­de­tų kraš­tas bu­vo iš­plėš­tas iš Če­ki­jos ir per­duo­tas Vo­kie­ti­jai, nes jis sie­kė ka­ro, o dėl su­tar­ties ka­ro iš­veng­ta. V.Pu­ti­nas sten­gia­si oku­puo­ti Kry­mą be au­kų, o ka­rą su Gru­zi­ja nu­trau­kė po pen­kių die­nų.

Ta­po ma­din­ga ly­gin­ti V.Pu­ti­ną su Šiau­rės Ko­rė­jos dik­ta­to­riais. Šis šmaik­tus pa­ly­gi­ni­mas, vi­siš­kai at­sie­tas nuo ti­kro­vės, ro­do, kad lie­tu­viai sten­gia­si ne­nu­si­leis­ti Ru­si­jai pro­pa­gan­dos ka­re. V.Pu­ti­nas la­biau pri­me­na Ni­ko­la­jų I, be­ne reak­cin­giau­sią Ru­si­jos ca­rą, ku­ris val­dė ne­pap­ras­tai kie­ta ran­ka, ne­to­le­ra­vo jo­kios kri­ti­kos, pa­dė­jo nu­slo­pin­ti 1848-1849 me­tų Veng­ri­jos re­vo­liu­ci­ją, įsi­vė­lė ir pra­lai­mė­jo ka­rą Kry­me su Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­li­mis.

Sten­gia­ma­si vi­saip iš­aiš­kin­ti V.Pu­ti­no veiks­mus. Vie­nos teo­ri­jos re­mia­si įžval­go­mis apie V.Pu­ti­no mąs­ty­se­ną ir psi­cho­lo­gi­ją. Esą jis iš­si­gan­dęs, su­tri­kęs, vei­kia­mas pa­žeis­tos sa­vi­mei­les, el­gia­si kaip su­žeis­tas žvė­ris, grie­bia­si už­sie­nio avan­tiū­rų, siek­da­mas nu­kreip­ti gy­ven­to­jų dė­me­sį nuo de­mo­kra­ti­jos pa­žei­di­mų ir van­gaus ūkio au­gi­mo. Šias teo­ri­jas per­ša žmo­nės, ne­pa­žįs­tan­tys V.Pu­ti­no ar­ba vos ke­lis kar­tus su juo su­si­ti­kę, tad su­nku jas rim­tai trak­tuo­ti.

Ki­tos teo­ri­jos pa­brė­žia jo ypa­tin­gą ins­ti­tu­ci­nę pa­dė­tį. Jis yra vien­val­dis kaip Ru­si­jos ca­rai, ku­rie nie­kam ne­bu­vo at­sa­kin­gi ir ga­lė­jo lais­vai keis­ti mi­nis­trus bei sa­vo pa­ta­rė­jus. SSRS gen­se­kų dau­gu­ma dir­bo ko­le­gia­liš­kiau, tu­rė­jo de­rin­ti sa­vo veiks­mus su Po­lit­biu­ru. Ni­ki­ta Chruš­čio­vas to ne­da­rė ir bu­vo nu­vers­tas. Leo­ni­das Brež­ne­vas ne­pa­kar­to­jo tos klai­dos, jis bu­vo pri­mus in­ter par­es – pir­ma­sis tarp ly­gių­jų. Pu­ti­nas ne­tu­ri to­kių ap­ri­bo­ji­mų, vi­si pa­te­kę jo ne­ma­lo­nėn le­kia lauk. Jį su­pa bend­ra­min­čiai ar­ba pa­tai­kū­nai, ne­drįs­tan­tys jam prieš­ta­rau­ti, sa­kan­tys tai, ką jis no­ri gir­dė­ti. Gal jis ma­no, kad ru­sa­kal­biai per­se­kio­ja­mi, kad ra­di­ka­lūs na­cio­na­lis­tai už­val­dė Ki­je­vą, ir ti­ki­si, jog il­gai­niui Va­ka­rai tai su­pras.

Ta­čiau tai - tik ki­ta teo­ri­ja. Ame­ri­kie­čiai ap­gai­les­tau­ja, kad jie tu­ri per ma­žai da­bar­ti­nės Ru­si­jos ži­no­vų, tad ne­ži­no, kaip Krem­liu­je pri­ima­mi spren­di­mai. Lie­tu­va tu­ri dar ma­žiau spe­cia­lis­tų (ar bent vie­nas lie­tu­vis pa­sta­ruo­ju me­tu pra­lei­do ke­le­rius me­tus Mask­vo­je stu­di­juo­da­mas Ru­si­jos po­li­ti­ką?), bet abe­jo­nių nė kva­po.

Straipsnio šaltinis