Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta  abejonių ir dirbtinio intelekto patikimumu, įvairių dvejonių dėl jo įtakos specialistų poreikiui rinkoje. Tad šįkart apie generatyvinį dirbtinį intelektą, jo grėsmes ir naudas kalbėjomės su Andrei Barysionak, IBA group pasaulinio tiekimo direktoriumi, duomenų valdymo specialistu.

– Kas yra generatyvinis dirbtinis intelektas? Kuo jis ypatingas?

Generatyvus dirbtinis intelektas yra dirbtinio intelekto forma, kuri gali generuoti tekstą, vaizdus ir kitą įvairų turinį pagal duomenis, kuriais remiasi jo mokymas.

Remiantis visuomenei prieinamais šaltiniais, generatyvus dirbtinis intelektas yra dirbtinio intelekto sistema, sugebančia generuoti tekstą, vaizdus ar kitus medijos duomenis. Generatyvus dirbtinis intelektas naudoja generatyvius modelius, tokius kaip dideli kalbos modeliai – LLM, statistiniam naujų duomenų parinkimui pagal mokymo duomenų rinkinį, naudotą jų sukūrimui.

Generatyvinių AI sistemų, tokių kaip ChatGPT, galia slypi jų gebėjime ištirti didelius duomenų kiekius, išgauti tai, ko reikia norint atsakyti į klausimą, ir tada sukurti atsakymą realiuoju laiku. Pavyzdžiui, jei paprašytumėte Google paaiškinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, jis parodytų kelis paieškos rezultatų puslapius – Vikipediją, įvairias enciklopedijas, istorinius tinklalapius ir t. t. Tada galite paspausti vieną iš nuorodų, kad perskaitytumėte vieną iš siūlomų atsakymų. Skirtumas tarp ChatGPT yra tas, kad jis pirmiausia išnagrinės visus šiuos dokumentus ir tuomet pagrįstai sukurs naują atsakymą remdamasis šia informacija.

– Kada generatyvinis dirbtinis intelektas pradėtas naudoti?

Nors apie dirbtinį intelektą vis garsiau ir plačiau kalbėti visuomenei pradėta atrodo ne taip ir seniai, visgi  generatyvinis dirbtinis intelektas atsirado 1950 m., kai Alanas Tiuringas pasiūlė idėją kurti mašininį intelektą. Laikui bėgant, tokie modeliai kaip Markovo modeliai 1960-aisiais ir rekurentiniai neuroniniai tinklai 1980-aisiais, išplėtė generatyvines galimybes. Naujausi laimėjimai, tokie kaip OpenAI GPT-3, revoliucionizavo generatyvinį dirbtinį intelektą, leisdami gauti rezultatus įvairiose srityse. Nepaisant pažangos, dirbtinis intelektas toli gražu nėra tobulas ir toliau vystosi dėl nuolatinių tyrimų ir plėtros.

– Kokiose srityse pasaulyje aktyviausiai taikomas šis įrankis? Kokiose srityse jis gali būti naudingiausias?

Tiesą sakant, yra daugybė įvairių sričių, kuriose dirbtinis intelektas gali būti naudinga priemonė, pavyzdžiui.:

Klientų aptarnavimas: pokalbių robotai su standartiniais atsakymais dažnai pasirodo nenaudingi, o AI leidžia sukurti automatizuotą klientų aptarnavimo įrankį, kuris iš tikrųjų veikia.

Turinio kūrimas: įmonės, norinčios kurti paieškos sistemoms optimizuotą turinį, kitaip sakant – SEO, gali greitai sugeneruoti tokį turinį įvairiausiomis temomis būtent dirbtinio intelekto pagalba. 

Mokymai ir mokymas: AI gali pateikti automatizuotus atsakymus į daugelį dažnai užduodamų naujų darbuotojų ir komandų klausimų, tai  gali palengvinti  mokymąsi, paskatinti greitesnę integraciją.

Nuotaikų analizė: didelio kiekio klientų atsiliepimų arba įrašų iš socialinių tinklų ir rinkimas ir analizė, kaip klientai vertina prekės ženklą.

Duomenų analizė: sukauptų pardavimų ir pajamų duomenų tyrimas, taip pat ateities prognozavimas, ypač ieškant trigerių, kurie kenkia organizacijos efektyvumui.

Visas interviu: https://versloidejos.lt/dirbtinis-intelektas/generatyvinis-dirbtinis-intelektas-pagalba-ar-gresme-visuomenei/