Informacijos visuomenės scenarijai 2010-2020 metais

Sveiki,

vienos paskaitos metų gavau paskaityti gan įdomų straipsnį :blink: Manau šis straipsnis tiks tiems, kurie diskutuoja ir apie visuotinį sekimo įstatymą :lol:

Scenarijaus autorius: Virginijus Savukynas

 

Informacijos visuomenė yra viena iš labiausiai diskutuojamų nūdienos problemų. Manoma, kad būtent informacijos visuomenės plėtra esmingai gali pakeisti ateities pasaulį. Koks ji gali būti?Numačiau keturis scenarijus.

 

“Naujasis” pasaulis

 

Šiame scenarijuje informacijos visuomenės ateitis priklauso ypač daug nuo vyriausybės veiklos. Informacinės visuomenės raidą nulemia vykstantys politiniai procesai.

Pasaulinė padėtis pasaulyje yra įtemta. Globalaus pasaulio priešas yra globalus terorizmas. Artimųjų Rytų krizė nėra išspręsta, musulmoniškas ir krikščioniškas pasaulis vis labiau konfliktuoja. Vis didėja atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų.

Per 2001- 2010 metų laikotarpį JAV buvo įvykdyti dar keli anologiški 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro aktams teroristiniai išpuoliai. Savižudžių pilotuojamas sportinis lėktuvas, prikrautas sprogmenų, įsirėžė į Laisvės statulą, ją visiškai sugriaudamas, 2003 metų pradžioje, 2005 - 2006 metais JAV yra puolama, naudojant pašto sistemą ir siuntinėjant įvairių ligų užkratus. Tai pasėja didelį nerimą visuomenėje. Ji jaučiasi nesaugi ir pažeidžiama.

Siekdama apsisaugoti nuo galimų teroro aktų, JAV vyriausybė be veiksmų įvairiose užsienio valstybėse, pritariant Kongresui ir Senatui, pradeda saugumo progamą, kuri iš esmės atitinka panoptikumo principą. Jo esmė – visuomenė gali būti saugi tuomet, kai tiek jos nariai, tiek šalies svečiai yra stebimi. Kitaip tariant, operatyviai gaunama išsami informacija apie bet kurį asmenį, esantį šalyje, yra vienintelis efektyvus būdas kovoti su terorizmu.

Kiekvienas asmuo turi unikalų skaitmenį parašą (digital signature). Šis parašas yra visuomet matomas, kuomet atliekamos finansinės operacijos. Kadangi pirkimai bet kur – virtualioje erdvėje ar “realiose” parduotuvėse atliekamos kortele, tuomet galima lengvai nustatyta, kada ir kas yra pirkta. Taip pat galima nustatyti, iš kur ir kaip jis legaliai gauna pajamų. Be to, šį parašą naudoja prie kitų atliekamų veiksmų – išsailavinimas, karjera etc. Taigi kasdieniniai veiksmai – pajamos, pirkimai, įvairūs biografijos faktai – yra nepaliaujamai fiksuojami tam tikrose duomenų bazėse. Tuo pačiu metu sistema vykdo sekimą, t.y. sistema yra automatiškai suprogramuota, kad pastebėjusi bet kurio individo neįprastus veiksmus iš karto apie yra pranešama.

JAV piliečiai su tokia totalia sekimo sistema sutiko todėl, kad būtų garantuotas jų saugumas.

Trečio pasaulio šalys nedisponuoja pakankamomis lėšomis, kad galėtų įvesti tokias saugumo priemones. Antra vertus, joms nereikia taip saugotis nuo terorizmo. Tačiau tai vis didina skaitmeninį sklastą. Vis didėja atstumas tarp tų, kurie gyvena globaliame tinkle (ir yra stebimi), ir tų, kurie nesinaudoja informacinės visuomenės teikiamomis gėrybėmis. Kartu vis sunkiau yra komunikuoti tarp Vakarų ir ne – vakarietiškų civilizacijų.

 

Aižėjantis pasaulis

 

Šiame scenarijuje esame numatę, kad pagrindiniai politiniai konfliktai yra išspęsti. Todėl vyriausybėms nereikia kurti brangių saugumo sistemų. Šiame scenarijuje pagrindinį vaidmenį vaidina privačios didžiosios tarptautinės korporacijos. Jos internete kuria savo “imperijas”: įvairių paslaugų kompleksus, apimamčius nuo įvairių juridinių paslaugų teikimo, įvairių supermarketų internete iki kelionių simuliaviamo, įvairių žaidimų industrijos. Supermarketo idėja yra perkeliama į internetą.

Norėdamos palengvinti pirkimo – pardavimo procedūras, dar prieš 2010 metus keletas didžiausių kompanijų sukūrė skirtingas elektroninių pinigų formas. Kadangi vis daugiau ir daugiau paslaugų bei prekių galima įsigyti virtualioje erdvėje, pamažu šie pinigai tampa pagrindinėmis valiutomis. 2013 metais JAV vyriausybė iškelia bylą didžiosioms korporacijoms, siekdama perimti e-pinigų kontrolę. Po ilgų teismo procesų šis ieškinys atmetamas. Elektroniniai pinigai, jų kontrolė leidžia korporacijoms kurti iš esmės savo “virtualias valstybes”, t.y. siekiama savo vartotojus išlaikyti, pasiūlyti jiems geresnes sąlygas, o kartu užtikrinti jų lojalumą. Didžiosios korporacijos, siekdamos įtvirtinti savo vartotojų lojalumą, pradeda kurti įvairias simbolines struktūras, įtvirtindamos naujus identitetus. Didžiosios kompanijos ne tik siūlo naudotis jų sukurtais elektroniniais pinigais, pirkti jų sukurtuose virtualiuose supermarketuose, tačiau taip pat jos atstovauja skirtingas ideologijas, bando sukurti savo stilius ir taip patraukti vartotoją. Toks pasaulis tampa panašus į decentralizuotą viduramžių feodalizmą, kur atskiras senioras turėjo savo pinigus, teisę teisti savo pavaldinius, savo simboliką, kuria manipuliavo savo vasalus.

Tačiau platesnei IT skvarbai į kasdieninį gyvenimą, sutrukdė kita tendencija. Šiame scenarijuje numatėme tam tikrą susikirtimą tarp skirtingų teisinių tradicijų ir globalizuojančios informacinės visuomenės logikos.

2010 metais JAV pradedamas teisminis procesas, kuriuo siekiama išspręsti iškilusius teisinius kazusus. Vystantis IT, susilieja televizija, radijas, laikraščiai ir televizija. Televizija, jos gaminama produkcija tampa prieinama per internetą. Tačiau tuomet iškilo licenzijų klausimas: vienos ar kitos televizijos programų transliavimo licenzijas išduoda nacionalinės valstybės. Teismas nusprendė, jog tam tikrus informaciją, pateikiamą internete, reiktų apriboti nacionalinės valstybės ribose.

Teisminis procesas nustatė, kad tam tikros paslaugos, teikiamos internetu, turi apsiriboti tik valstybės ribomis. Dėl komercinių interesų, internetas yra dalijamas į nacionalines rinkas (ar tam tikrų regionų rinkas, sakykime Europos Sąjungos rinka). Tai pristabdė informacinės visuomenės globalėjimą.

Elektroninė komercija, nors ir didėja, tačiau dėl pirkimo įpročių ji netampa visuotinė. Žmonės mieliau eina į parduotuves ir perka ten prekes. Tačiau pakankamas procentas žmonių gyvena virtualiame pasaulyje. Kuo toliau, jie daugiau sudaro atskirą sluoksnį, atskiras bendruomenes.

 

Atvira informacijos visuomenė

 

IT įssikverbimas į įvairias gyvenimo sritis yra didelis. 60 procentų pirkimų atliekama internete ir per antrą dešimtmetį šis procentas padidėja iki 85. Didžiosios tarptautinės korporacijos internete kuria savo “imperijas”: įvairių paslaugų kompleksus, apimamčius nuo įvairių juridinių paslaugų teikimo, įvairių supermarketų internete iki kelionių simuliaviamo, įvairių žaidimų industrijos.

Tačiau skirtingai nuo pirmojo scenarijaus čia itin aktyviai veikia įvairios visuomeninės organizacijos. Būtent jos ir neleidžia dominuoti nei vyriausybei, nei tarptautinėms korporacijoms.

Skirtingai nei pirmuose dviejuose scenarijuose, šiame yra numatyta stiprus “virtualių benduomenių” vaidmuo. Vykstant globalizacijai, kuriasi dviejų tipų virtualios bendruomenės: lokalios ir globalios. Lokalios bendruomenės yra tos, kurios jungia tam tikros geografinės vietovės “tinklažmogius”, o globalios – kurios jungia įvairius asmenis, esančius įvairiuose Žemės kampeliuose, tačiau turinčius bendrą interesą. Šios virtualios bendruomenės itin veiksmingai gina savo teises įvairiuose lygiuose. Intereneto pagalba jos gali lengvai ir puikiai organizuoti protestus, išreikšti savo pozicijas vienais ar kitais klausimais. Būtent tokių virtualių bendruomenių dėka, buvo atsisakyta “virtualaus panoptikumo” idėjos. Šios bendruomenės neleido ir tarptautinėms korporacijoms sukurti savų “virtualių imperijų”. Kuomet 2013 metais JAV vyriausybė iškelia bylą didžiosioms korporacijoms, siekdama perimti e-pinigų kontrolę, ją palaiko virtualios bendruomenės. Didžiosios korporacijos, matydamos, kad praranda vartotojus, nusprendė taikiai baigti ginčą ir atsisakė sumanymo kontroliuoti elektroninius pinigus.

Kartu su intereso bendruomenėmis, jungiančiomis įvairių rasių, įvairių tautybių, kultūrų ir tikėjimų žmones, atsiranda tai, ką sociologai vadina silpnu pasitikėjimo ryšiu ar socialiniu pasitikėjimu. Tai padeda lengviau užmegzti ryšius “realiame” gyvenime, atlikti bendrus projektus. Kartu yra įgyvendinamos įvairios programos, kurios mažina tiek atsilikimą tarp įvairių pasaulio regionų, tiek visuomenės viduje. Virtualių bendruomenių dėka suformuoti silpni pasitikėjimo ryšiai užtikrina, kad šios progamos įgyevndinamos pakankamai sėkmingai ir efektyviai.

 

Neišsipildžiusios svajos

 

Šiame scenarijuje susikryžiuoja dvi varomos jėgos, kurios ir nulemia palyginti silpną IT įsiskverbimą į kasdieninį gyvenimą, o kartu ir mažą skaitmeninį sklastą tarp tų, kurie moka naudotis IT, ir tų, kurie nemoka naudotis IT. Tai neradimas pakankamų technininių sprendimų bei hakerių grėsmė ir baimė.

Pirmasis III tūkstantmečio dešimtmetis buvo pažymėtas daugelio internetinių bei kompiuterių kompanijų žlugimu. Įvairūs e-vyriausybių modelių įgyvendinimai neatnešė laukiamo rezultato. Technologiniai sprendimai, į kuriuos buvo dėta itin daug vilčių ir kurie turėjo išspręsti iškilusias problemas, nebuvo patenkinami. Šiame scenarijuje numatėme, kad nūdienos hakeriai virsta didele ir pavojinga jėga įvairiems verslo sprendimams. Dar 2002 – 2003 metais įvairūs JAV vyriausybiniai bei didžiųjų JAV kompanijų internetiniai puslapiai nukentėjo nuo “virtualių teroristų”. Buvo sutrikdytos vyriausybės teikiamos paslaugos internetu, atsiskaitymas internetu. Taip buvo pakirstas ir taip mažas pasitikėjimas e-verslu. Mafija suprato, kad vienas iš puikių būdų pasipelnyti, yra virtualūs įsilaužimai. Virtualiame pasaulyje susiformuoja tam tikros hakerių grupuotės, kurios siekia kuo daugiau sau naudos. Ši problema nėra išsprendžiama, todėl naudotis tinklu, atliekant finansines operacijas yra pavojinga. Neužtikrinant saugumo, žmonės nepasitiki elektronine prekyba. Šis nepasitikėjimas stabdo informacinės visuomenės vystymąsi. Elektroninė komercija neperžengė 25 procentų, kadangi nebuvo išpręstos tinklo saugumo problemos bei pasirodė, kad pirkimo įpročiai yra pakankamai stiprūs.

Palaipsniui IT rinka prarado tokį didelį patrauklumą. Investitoriai pradeda ieškoti kitų investavimo galimybių. Todėl IT vystymosi tempai sulėtėja. Tai leidžia labiau atsilikusiems regionams sumažinti atotrūkį. Šis nusivylimas paveikia bendrą situaciją. Dalyvavimas, buvimas informacinėje visuomenėje netampa toks gyvybiškai svarbus. Bendravimas internete neperžengia nūdienos komunikacijos ribų, virtualios bendruomenės išlieka nestabilios.

Šaltinis http://politika.osf.lt/Kiti/scenarijai/san...o_santrauka.htm